N-575-743-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-743/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00964-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 52.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. M. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 16 d., apie 12.20 val., Kaune, Kęstučio gatvėje, ties namu Nr. 57, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kiemo į Kęstučio gatvę, nedavė kelio iš kairės pusės šaligatviu važiavusiam dviračiui, vairuojamam neblaivaus M. Š., ir su juo susidūrė, dviratininkui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 107 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimu M. K. už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą pakeitė ir M. K. už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 000 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad pagal KET 107 punktą, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, o KET sąvoka „duoti kelią“ reiškia, jog eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

Nurodė, kad kelias KET apibrėžiamas kaip eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Atsižvelgęs į tai, atkreipė dėmesį, jog byloje esantis kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, fotolentelės, specialisto išvada apie M. Š. sužalojimų pobūdį, liudytojų R.

Š. ir M. Š. paaiškinimai bei jų apklausos protokolai neabejotinai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išvažiavo į kelią iš šalia esančios teritorijos ir nedavė kelio juo važiuojančiai kitai transporto priemonei, t. y. dviračiui, kurį vairavo neblaivus M. Š.. Teismas pabrėžė, jog aplinkybė, kad dviratininkas atsitrenkė M. K. vairuoto automobilio priekinį kairės pusės sparną, asmens pareigos laikytis KET 107 punkto reikalavimų nepaneigia ir kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepašalina.

Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju eismo įvykį lėmė būtent tai, kad M. K., išvažiuodamas į Kęstučio gatvę iš šalia jos esančios teritorijos, nedavė kelio Kęstučio gatvės šaligatviu važiuojančiam dviratininkui, su kuriuo susidūrė. Nurodė, jog eismo įvykio metu dviračio vairuotojui M. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Taip pat pabrėžė, kad dviračio vairuotojas teigė, jog automobilis Audi A6 Avant, staiga išvažiuodamas iš kiemo, užtvėrė jam kelią iš dešinės pusės, dviračio sustabdyti jis nespėjo ir priekiniu ratu trenkėsi į automobilio priekinį kairį sparną.

Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. nurodė, kad jis, įsitikinęs, jog nėra pėsčiųjų, lėtai judėdamas šaligatviu ketino sukti į Kęstučio gatvę, tačiau netikėtai pajuto smūgį į priekinį kairįjį automobilio sparną, o liudytojas R. Š. nurodė, kad dviratininkas važiavo šaligatviu gana dideliu greičiu ir atsitrenkė į iš kiemo į Kęstučio gatvę išvažiuojantį automobilį Audi. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis susidūrimo metu judėjo, kas reiškia, kad M.

K., išvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju, dviratininkui, todėl nėra abejonių, jog nagrinėjamu atveju eismo įvykį lėmė būtent M. K. veiksmai, pažeidžiant KET 107 punkto reikalavimus. Nurodė, kad KET nedraudžia dviratininkams važiuoti šaligatviu, o dviratininko M. Š. veiksmai, t. y. dviračio vairavimas esant neblaiviam, nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau neatmestina versija, jog tai galėjo būti priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis.

Pasisakydamas dėl asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu ir nėra sistemingas, dviratininko sveikatos sužalojimas nežymus, transporto priemonių apgadinimai nedideli, be to, M. Š. dviratį vairavo būdamas neblaivus, todėl ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad M. K. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir netinkamai pritaikius KET. Teigia, jog jokių KET reikalavimų nepažeidė, o nagrinėjamo eismo įvykio kilimą lėmė dviratininko M. Š. veiksmai, kadangi jis dviratį vairavo būdamas neblaivus ir važiavo draudžiamoje vietoje – šaligatviu, t. y. pažeidė KET 4, 9, 14, 28, 65 ir 130 punktų reikalavimus. Pažymi, kad teismo išvada, jog KET nedraudžia dviratininkams važiuoti šaligatviu, yra visiškai nepagrįsta. Taip pat atkreipia dėmesį, kad dviratininkas siauru šaligatviu priešinga kryptimi, nei vyksta automobilių eismas, važiavo dideliu greičiu, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui matomumą įvykio vietoje užstojo pastatas, be to, jis negalėjo ir KET požiūriu neturėjo numatyti, jog šaligatviu gali atvažiuoti dviratininkas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundu nesutinka. Mano, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra jokio pagrindo ją naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju M. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 Lt iki 1 000 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu dviratininkas M. Š. važiavo šaligatviu. Tuo tarpu KET 3 punktas šaligatvį apibrėžia kaip pėstiesiems skirtą kelio dalį, esančią prie važiuojamosios dalies arba atskirtą nuo jos, o pėsčiąjį – kaip asmenį, esantį kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantį neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantį dviratį, mopedą, motociklą, traukiantį (stumiantį) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.

Be to, KET 65 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numato, jog važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį; kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus; važiuodamas kelkraščiu, dviračio vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems. Atitinkamai KET 130 punktas, reglamentuojantis transporto priemonių, įskaitant ir dviračių (KET 3 p.), išsidėstymą kelyje, tiesiogiai įtvirtina, jog draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai.

Taigi, darytina išvada, kad KET draudžia važiuoti dviračiu šaligatviu, išskyrus atvejus, kai šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šaligatvio dalis (KET 70 p.), ką patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2011 m. birželio 23 d. raštas Nr. 2-3312(52) dėl Kelių eismo taisyklių išaiškinimo, kuriame, be kita ko, pažymėta, jog pagal KET 107 punktą vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, privalo duoti kelią juo (t. y. važiuojamąja dalimi ar dviračių taku) važiuojančioms transporto priemonėms.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, jog įvykio vietoje šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) buvo paženklinta dviračių eismui skirta šaligatvio dalis, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. neprivalėjo duoti kelią šaligatviu važiavusiam dviratininkui M. Š., todėl nepažeidė KET 107 punkto reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis bei 144 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teisingam apeliacinio skundo išsprendimui ir tinkamai asmenų teisių apsaugai užtikrinti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl nėra jokio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad M. K. veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl skundžiama pirmosios instancijos nutartis ir Institucijos nutarimas naikintini, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo M. K. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

M. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. K. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas