2022-04-27 Nr. AB-10121-3-62-3-03397-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2076-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03397-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. H. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. H. H. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą prašydama, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21S40466 (toliau – ir Sprendimas); Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 6K-2092 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kuriai gresia patirti smurtą iš (duomenys neskelbtini). Ji nori saugaus gyvenimo, o grįžus į (duomenys neskelbtini), jai kaip (duomenys neskelbtini) moteriai nebūtų gyvenimo.

3. Atsakovas ginčijamu 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 21S40466 nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo Sprendimu, skundė jį ikiteismine tvarka, tačiau Komisija 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 6K-2092 pareiškėjos skundą atmetė.

4. Pareiškėjo teigimu, Sprendime nurodyta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) persekioja ir (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pajėgos neapsaugo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Yra pavojus ateityje pareiškėjai būti nužudytai. Pareiškėja asmeniškai nebuvo pagrobta, nesulaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini). Atsakovas šią informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė. Pareiškėjai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal (duomenys neskelbtini) nustatytus reikalavimus (duomenys neskelbtini) yra priskiriami prie padidintos rizikos asmenų grupės.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Atsakovo tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Įvertinęs pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, atsakovas nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

7. Atsakovas nerado informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas. Pareiškėja niekada nepatyrė jokio persekiojimo, kankinimų, arešto ir t. t., o iš kilmės valstybės išvyko dėl finansinių sunkumų. Todėl nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Pagal Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) (duomenys neskelbtini) gaires įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau šiuo metu (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui, ar laisvei, o individualių savybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Nepaisant to, kad pareiškėja yra moteris (duomenys neskelbtini), atsakovas Sprendime nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

9. Pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, lemiančios tarptautinės apsaugos poreikį. Pažymėta, kad pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau joje nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjos S. H. H. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 21S40466 rezoliucinės dalies 3 punktą (uždraudė asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) bei 4 punktą (nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dvejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos); kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. apklausos metu pareiškėja nurodė, jog yra gimusi (duomenys neskelbtini), tačiau iš šios vietos pasitraukė atėjus (duomenys neskelbtini). Vėliau vyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno šešis metus. Į (duomenys neskelbtini) ji grįžo 2020 m., tačiau rado sugriautus namus, todėl apsigyveno pas dėdę. Į Baltarusiją ji atvyko iš (duomenys neskelbtini), kelionę organizavo brolis. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), o moteriai (duomenys neskelbtini) gyventi nesaugu (nesaugu net išeiti į gatvę), labai ribotos jos teisės ir galimybė susirasti darbą.

12. Teismas nurodė, kad vienas iš pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvų yra ekonominio pobūdžio. Atsakovo apklausos duomenys patvirtina, kad pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) bėgo dėl ekonominės padėties, ieškodama geresnių gyvenimo sąlygų. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo priversta bėgti iš kilmės šalies dėl prieš ją valstybės sąmoningai naudojamų ekonominio pobūdžio priemonių. Teismas sprendė, kad ekonominės priežastys negali būti pagrindas suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, todėl pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėja šiuo aspektu neatitinka minėtų normų reikalavimo.

13. Vien tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to kiltų grėsmė jos gyvybei ar sveikatai. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jai asmeniškai kiltų kokia nors grėsmė ar pavojus, realiai dėl lyties ir (ar) religinio aspekto būtų vykdomi prieš ją fiziniai išpuoliai, grasinimai ar persekiojimus. Apklausų metu pareiškėja nurodė abstrakčias aplinkybes, seniai buvusius išpuolius prieš jos tautą (duomenys neskelbtini), moterims gresiantį pavojų, jų niekaip nesiejo su jos pačios situacija. Teismas sprendė, kad pareiškėjos paaiškinimas, jog iš kilmės valstybės ji išvyko dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo ir jiems kylančios grėsmės, nėra įtikinamas, nes prieglobstis kaip apsauga yra suteikiamas dėl realiai gresiančio, bet ne dėl hipotetiškai galimo persekiojimo. Reali grėsmė pareiškėjos atžvilgiui nenustatyta. Pareiškėja grėsmę gyvybei ir sveikatai grindžia tik spėliojimais, bet ne konkrečiais faktais.

14. Pažymėta, kad pareiškėja remiasi aplinkybe apie (duomenys neskelbtini) vykdytus (duomenys neskelbtini) persekiojimus ir žudymus, tačiau šiuo metu nėra jokių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) veikia aktyviai ir kelia realią grėsmę (duomenys neskelbtini).

15. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, pareiškėja nepateikė tai paneigiančios informacijos, todėl teismas ją vertino kaip atitinkančią aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektus. Teismas atsižvelgė į atsakovo surinktą informaciją apie kilmės valstybę ir pareiškėjos gyvenamąją vietą, ją įvertino ir sprendė, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi naujausia prieinama informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, pagal kurią nenustatyta nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmeniškai pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Apklausų metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žudė, persekiojo, nuo jos pareiškėja buvo pabėgusi ir (duomenys neskelbtini). Tokie surinkti duomenys leido daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini), sukėlusi grėsmę (duomenys neskelbtini) gyvybei bei sveikatai, bet pačiai pareiškėjai tuo metu tiesiogiai neteko susidurti su persekiojimu, smurtu ir seksualiniu smurtu ir kitais neteisėtais veiksmais, o šiuo metu (duomenys neskelbtini) realios grėsmės (duomenys neskelbtini) nekelia.

16. Surinkti duomenys leido atsakovui spręsti, kad pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) anksčiau vykdytu persekiojimu, tačiau nenurodė, jog būtų asmeniškai patyrusi neteisėtą elgesį, dėl kurio jai kiltų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad sulaukė grasinimų ir buvo persekiojama, o ypač kaip moteriai (duomenys neskelbtini) buvo kilusi didesnė rizika ir pavojus. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vykdo sisteminį (duomenys neskelbtini) persekiojimą. Atsakovo surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią paramą bei pagalbą (duomenys neskelbtini), didelį dėmesį skirdamas moterims ypač nukentėjusioms praeityje ir patyrusioms kankinimus. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

17. Nors pareiškėja priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei (vieniša moteris), tačiau nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini), vienišoms (duomenys neskelbtini) moterims vien tik dėl tokio jų statuso grėstų papildoma ar padidinta grėsmė.

18. Įvertinęs pareiškėjos apklausos metu duotus paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis yra geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Pareiškėjos nurodytos ekonominės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytais pagrindais, dėl jų negali būti suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga, todėl teismas pripažino atsakovo Sprendimą pagrįstu ir teisėtu.

19. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų reikalingas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pati pareiškėja. Pareiškėja nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją ji galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jos skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Be to, teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tad pareiškėja turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui ir jos teisė būti išklausytai buvo užtikrinta, o ji ja pasinaudojo.

20. Teismas šiuo atveju nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjai maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų draudimo terminą; byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų. Be to, atsakovo Sprendime nepateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė, atitinkamai atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 21. Pareiškėja S. H. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti visa apimtimi; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti vertėjo į (iš) (duomenys neskelbtini) kalbą (os) dalyvavimą posėdyje.

22. Pareiškėja nurodo, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus jos paaiškinimų, tiesiogiai jos neišklausius, todėl buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principų — teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėja prašė užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo dalyvavimą ir išklausymą procese, žodinis nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, Komisija neturėjo paneigti asmens teisės būti išklausytu.

23. Pareiškėja nurodė išvykimo iš kilmės šalies ir prašymo suteikti prieglobstį priežastį – diskriminavimą religijos ir lyties pagrindu, pateikė papildomą turėtą informaciją, tačiau pateikti faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjai kylanti grėsmė turėjo būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPBB nustatytus reikalavimus (duomenys neskelbtini) yra priskiriami prie padidintos rizikos asmenų grupės. Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kuriai gresia patirti smurtą iš (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas ją ignoravo ir į ją neatsižvelgė. Teismo posėdžio metu pareiškėja pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyvenimas yra nežmoniškas (duomenys neskelbtini). Išlieka pavojus būti nužudyta ateityje. Be to, (duomenys neskelbtini) nėra darbo, ten ji nuolat buvo diskriminuojama dėl savo tikėjimo ypatumų, todėl negali jaustis užtikrinta dėl ateities. Teismas netinkamai įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes.

24. Atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę, apie įstatymus ir jų taikymo būdą, (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenų tiesioginės diskriminacijos problematiką, neįvertino (duomenys neskelbtini) atskirtį mažinančių priemonių stokos aspekto kilmės šalyje. Atsakovas neištyrė ir nenustatė, koks yra (duomenys neskelbtini) tiesioginės diskriminacijos laipsnis ir intensyvumas kilmės šalyje, apsiribojo prielaida, kad pareiškėja paliko kilmės šalį vien dėl sunkių ekonominių priežasčių. Ekonominio pobūdžio sunkumai yra tik sistemingos tiesioginės diskriminacijos pasekmė, bet ne esminė pareiškėjos kilmės šalies palikimo priežastis. Pareiškėja nurodė, kad didesnėje (duomenys neskelbtini) šalies teritorijoje vis dar yra taikoma tiesioginė (duomenys neskelbtini) diskriminacija: (duomenys neskelbtini) engia ir diskriminuoja (duomenys neskelbtini), stengiasi išstumti juos iš darbo rinkos bei socialinės erdvės; (duomenys neskelbtini) praktiškai neįmanoma susirasti darbo, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti ir pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Atsakovas net nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kas yra privalu, ir vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Atsakovo surinkta informacija iš internete publikuojamų straipsnių neatspinti tikrosios pareiškėjo kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje praktikoje pripažįstama, kad atsakovas negali išvengti jam priskirtos prievolės rinkti išsamią, naujausią informaciją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose aktuose keliamus reikalavimus.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

27. Atsakovas nurodo, kad pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 222 punkte įtvirtintą bendrą taisyklę sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka. Taigi, pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėja savo skunde nenurodė, o atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėta, kad pareiškėja turėjo galimybę į žodinį bylos nagrinėjimą, nes ji buvo išklausyta posėdyje pirmosios instancijos teisme, kuriame galėjo išsakyti visas su byla susijusias ir, jos manymu, svarbias aplinkybes. Taigi argumentas apie pažeistą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą yra klaidingas ir nepagrįstas.

28. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjos pateikta informacija bei surinkta informacija apie kilmės valstybę neleidžia nustatyti nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Šiuo metu nėra informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas. Pareiškėja niekada nepatyrė jokio persekiojimo, kankinimų, arešto ir t. t., iš kilmės valstybės išvyko dėl finansinių sunkumų. Taigi nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Dėl to pareiškėjos deklaruojama baimė pagrįstai įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

29. Nors pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kuri, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau ESPA nurodo, kad ne visi patenkantys į šią grupę individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, todėl būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Taigi atsakovas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

30. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento visais atvejais rengti pažymą apie kilmės valstybę ar rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją, į kurią atsižvelgdamas priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą. Pareiškėja nenurodo jokios naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas. Kartu pažymėta, kad pareiškėja nurodė niekada nepatyrusi jokio persekiojimo, kankinimų, arešto ir t. t., iš kilmės valstybės išvyko dėl finansinių sunkumų. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta.

31. Nė viename teisės akte nenustatyta pareiga Migracijos departamentui nagrinėjant kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją ar Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas dėl informacijos apie kilmės valstybę pateikimo. Nors pareiškėja ir nurodo, kad atsakovas turėjo kreiptis į nurodytas institucijas, tačiau nepateikia tokius teiginius pagrindžiančių teisės aktų nuostatų, nenurodo, kokią informaciją, jos manymu, galėtų pateikti šios institucijos, kurios negalėtų turėti ir paskelbti ESPA – už kilmės valstybės informacijos rinkimą ir skelbimą atsakinga agentūra. Pažymime, kad pagal 2010-05-19 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, ESPA (duomenys neskelbtini) gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas teisme. Pareiškėjos teigimu, ją būtina išklausyti tiesiogiai, kad ji galėtų teikti paaiškinimus.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

V. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad pareiškėjos istorija yra abstrakti, nurodomos bendro pobūdžio priežastys, o teismas nenustatė tokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų realią individualaus persekiojimo rizikos tikimybę. Dėl to teismas nekonstatavo esant Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies pagrindą suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą. Be to, atsakovas gana nuosekliai įvertino pareiškėjos individualią situaciją ir nenustatė realios ir individualios grėsmės patirti pareiškėjai persekiojimą kilmės šalyje. Taigi teismas nenustatė papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai kriterijų, todėl nekonstatuota ir atitiktis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatoms. Tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovo nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcinga priemonė, todėl šį terminą sutrumpino.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas netinkamai vertino jos įvardytas prašymo suteikti pabėgėlio statusą priežastis, pasakojimą patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, nesurinko visos aktualios ir naujausios informacijos apie kilmės šalį, o teismas tokį sprendimą pripažino pagrįstu, neįsigilinęs į pareiškėjos situaciją, neįvertinęs, kad jai kilmės šalyje kaip moteriai (duomenys neskelbtini) iš tiesų yra nesaugu ir sunku gyventi, be to, neužtikrino žodinio jos skundo nagrinėjimo ikiteisminėje stadijoje.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

40. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

41. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3615- 789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3776- 415/2021).

43. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

44. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, kilmės valstybės informaciją surinko iš keleto įvairių šaltinių. Pareiškėja nepateikė tai paneigiančių argumentų.

47. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė baime būti persekiojamai dėl (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas, tirdamas pareiškėjos prašymą, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nenurodė individualių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog ji kaip (duomenys neskelbtini) savo kilmės šalyje susiduria ar susidurtų (deportacijos atveju) su realia persekiojimo rizika. Pareiškėja taip pat neįvardijo individualių priežasčių, didinančių jos persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, (duomenys neskelbtini), nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, bei padarė išvadą, jog pareiškėja nepagrindė tarptautinės apsaugos jai suteikimo poreikio.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio, ekonominio pobūdžio, t. y. geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo, ieškojimas. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad išvykimą iš kilmės šalies lėmė noras gyventi laisvoje, saugioje šalyje, be to, Vokietijoje gyvena jos tėvai, brolis. LVAT praktikoje nurodoma, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017). Byloje nenustatyta, jog pareiškėjai būtų kas nors asmeniškai grasinęs, pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kad ji asmeniškai būtų susidūrusi su veiksmais, kurie galėtų būti prilyginti persekiojimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės bendro pobūdžio pareiškėjos teiginiai apie nesaugią (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini) nepaneigia atsakovo vertinimo, jog pareiškėja neatitinka sąlygų prieglobsčiui suteikti ar papildomai apsaugai skirti, numatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.

49. Pasisakydama apie pareiškėjos argumento, kad jai kaip (duomenys neskelbtini), vienišai moteriai kylanti grėsmė turėjo būti vertinama individualiai, nes (duomenys neskelbtini) yra priskiriami prie padidintos rizikos asmenų grupės, teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovo argumentams, kad vien aplinkybė, jog pareiškėja patenka į EPPB ataskaitoje nurodytą padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, per se (savaime) nereiškia, kad jie yra persekiojami, nes ne visi minėto profilio asmenys susiduria su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Tokiais atvejais individualiai turi būti vertinama persekiojimo rizikos tikimybė, atsižvelgiant, be kita ko, į tokią riziką didinančias aplinkybes, kaip kilmės vietovė, turimi asmens dokumentai, lytis. Individualiai vertindamas pareiškėjos situaciją, atsakovas nustatė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėja visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), ji pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Atsakovas nenustatė duomenų apie šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresiančius persekiojimus, taip pat kad jai kaip vienišai moteriai vien dėl tokio statuso kiltų papildoma ar padidinta grėsmė. Be to, (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas įvertinto ir pareiškėjos galimybę saugiai keliauti (kartu ir grįžti į šalį) ir nenustatė, kad dėl to jai kiltų kokių nors rūpesčių, taip pat aptarė pareiškėjos kilmės šalyje įvairių tarptautinių organizacijų teikiamą realią pagalbą grįžtantiems ir viduje perkeltiems asmenims. Atsižvelgusi į pareiškėjos individualias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad įvertinus pareiškėjos pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, pareiškėja galėtų saugiai gyventi (duomenys neskelbtini).

50. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl netinkamai surinktos kilmės šalies informacijos, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Departamentas rėmėsi (duomenys neskelbtini) EPPB ataskaita, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių išvadų dėl beatodairiško smurto lygio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, nurodydama, kad atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie (duomenys neskelbtini) tiesioginę diskriminaciją, jų integraciją į darbo rinką ir visuomenę, iš esmės nepateikia tai pagrindžiančių duomenų. Dėl to tokie pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

51. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisės į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą pažeidimo. Nors pareiškėja nurodė, kad atsakovas neužtikrino jos teisės būti išklausyta ikiteisminėje skundo nagrinėjimo stadijoje, tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. Tvarkos aprašo 222 punktą, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjos skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų reikalingas žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas, tokių neįvardijo ir pati pareiškėja, nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją ji galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jos skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad posėdis teisme vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), todėl pareiškėja turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui, ji ja pasinaudojo, taigi jos teisė būti išklausyta buvo užtikrinta.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Driukas

Ramūnas Gadliauskas