88a4cfb6-4cdf-4f63-a184-2d094e4cc1da · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-160-186/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01011-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.4; 2.6.12; 2.11; 3.1.3.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Eidivaldai Meškienei, atsakovų atstovams D.

N., advokatams Juliui Petrulioniui, Audriui Kairevičiui, trečiųjų asmenų atstovams D. K., advokatui Arnui Paliukėnui, G. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „Trakų autobusai“, Trastas ir trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2712-619/2018 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Trakų autobusai“, Trastas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras Dainius Palaima, Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančia atsakovių Trastas, UAB ir UAB „Trakų autobusai“ 2016 m. balandžio 12 d. sudarytÄ mainų sutartį (toliau – Sutartis) ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra – atsakovės Trastas, UAB nuosavybėn grÄ Å¾inti žemės sklypÄ , unikalus Nr. 7977-0002-0142, esantį Vytauto g. 88, Trakuose (toliau – Sklypas), o atsakovės UAB „Trakų autobusai“ nuosavybėn grÄ Å¾inti 47/100 dalis pastato – auto stoties, unikalus Nr. 7998-7021-7011, esančio Vytauto g. 90, Trakuose (toliau – Pastatas).

2. Nurodė, kad Sutartimi UAB „Trakų autobusai“ perdavė Trastui, UAB (toliau ir – Investuotojas) Pastato dalį kartu su nuomos teise į valstybinį žemės sklypÄ , kuriame yra Pastatas, mainais į Investuotojui priklausantį SklypÄ . Sutarties Å¡alys susitarė, kad įgyvendinant bendrÄ projektÄ bus rekonstruotas Pastatas ir suformuoti atskiri nekilnojamieji daiktai (statiniai): moderni autobusų stotis su visais jos funkcionavimui bÅ«tinais inžineriniais statiniais ir prekybos centras su automobilių stovėjimo aikÅ¡tele (4.1 p.);

Investuotojas įgyvendins statytojo (užsakovo) teises ir pareigas, parengs projektÄ , kurį suderins su UAB „Trakų autobusai“ (4.2.1 p.); po Pastato rekonstrukcijos įregistruoti pasikeitusias Pastato bendrosios dalinės nuosavybės dalis (4.5 p.); atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pasiraÅ¡ant sutartį, pagal kuriÄ Investuotojui atitenka pastatytas prekybos centras, o UAB „Trakų autobusai“ sumokama kompensacija pinigais (4.6 p.); tuo atveju, jeigu Investuotojas per 120 kalendorinių dienų nuo statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo nesumoka Trakų rajono savivaldybei 100 000 Eur paramos, tai Investuotojas įsipareigoja sumokėti 118 000 Eur kompensacijÄ UAB „Trakų autobusai“ ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo raÅ¡ytinio pareikalavimo gavimo (4.10 p.).

IÅ¡ Å¡ių Sutarties sÄ lygų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Sutartis yra apsimestinė, nes pagal turinį atitinka koncesijÄ , kuri gali bÅ«ti suteikta tik įstatymo nustatyta tvarka atliekant vieÅ¡ojo konkurso procedÅ«ras. Sutartimi Investuotojas įgyja teisę valdyti bei naudoti rekonstruojamÄ autobusų stoties infrastruktÅ«rÄ , nuosavybės teisėmis priklausančiÄ UAB „Trakų autobusai“, kurios 100 proc. akcijų kontroliuoja Trakų rajono savivaldybė. Sutartimi UAB „Trakų autobusai“ sudarė sÄ lygas Trastui, UAB įgyti iÅ¡imtinę teisę be aukciono valdyti bei naudotis valstybine žeme, taip pat galimybę pasinaudoti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta iÅ¡imtimi ir įsigyti nuosavybės teise Å¡iai atsakovei priklausančio Pastato daliai tenkantį valstybinį žemės sklypÄ be aukciono.

Tokia finansinė nauda Sutartyje neįvertinta, todėl mainai gali bÅ«ti nelygiaverčiai. Todėl ginčijama Sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio, Investicijų įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio nuostatoms. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – pripažino Sutartį negaliojančia, taikė dviÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾ino SklypÄ Trasto, UAB nuosavybėn, o 47/100 dalis Pastato – UAB „Trakų autobusai“ nuosavybėn.

4. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 3.2.1 punktÄ kartu su Pastato dalimi Investuotojui perleidžiama ir nuomos teisė į valstybinės žemės sklypo 0,5881 ha ploto dalį, proporcingÄ mainomo Pastato daliai, apskaičiuotÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir reikalingÄ Pastato dalies eksploatacijai. IÅ¡ UAB „Resolution valuations“ 2016 m. vasario 2 d. Turto vertinimo ataskaitos nustatė, kad valstybinės žemės sklypo nuomos teisė nebuvo vertinama atliekant Pastato vertinimÄ . Turto vertinimas atliktas su prielaida, kad įvykdžius mainų sandorį ir pasikeitus pastato savininkui, valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis gali bÅ«ti nepratęsta (Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT) pasiÅ«lius žemės sklypÄ iÅ¡sipirkti rinkos verte). Teismo vertinimu, sudarydama Sutartį, UAB „Trakų autobusai“ prarado (atsisakė) turtinės teisės – ilgalaikės valstybinės žemės nuomos teisės į dalį Å¡io žemės sklypo.

5. Pasak teismo, iÅ¡analizavus Sutarties sÄ lygas dėl Pastato rekonstrukcijos, statinių statybos žemės sklypuose ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bei projektuojamas valstybinio žemės sklypo ribas pagal Sutarties priedÄ Nr. 1, laikytina, kad po rekonstrukcijos ir atidalinimo UAB „Autobusų parkas“ priklausysianti valstybinės žemės nuomos dalis sudarys 1 171 kv. m. (iÅ¡ turėtų iki Sutarties 5 881 kv. m. Pastatui – auto stočiai aptarnauti). Ä®vykdžius statybos darbus pagal Å¡alių sutarto projekto sÄ lygas, esminę dalį į UAB „Trakų autobusai“ turėtÄ valstybinės žemės sklypo ilgalaikę nuomÄ ne aukciono bÅ«du turės Trastas, UAB.

Teismas sprendė, kad mainai nėra lygiaverčiai, nes sudarant sandorį nebuvo įvertinta ilgalaikė žemės nuomos teisė, kuria disponavo atsakovė UAB „Autobusų parkas“, o Sutarties sÄ lygos dėl bendro projekto vykdymo, jo naudingumo Å¡iai įmonei iÅ¡ esmės Sutartyje nėra atskleistos ir įtvirtintos.

6. Teismo vertinimu, tokiu būdu pažeidžiami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės turto valdymo principai – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, nes valstybinis žemės sklypas, kuris UAB „Trakų autobusai“ buvo išnuomotas pastatams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, po mainų sandorio sudarymo iš esmės prarandamas (4 710 kv. m.), valstybinės nuomos teisę perleidžiant Investuotojui jo turtiniams interesams tenkinti. Teismas sprendė, kad Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pripažintina negaliojančia ir taikytina dvišalė restitucija (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 str.).

7. Dėl reikalavimo pripažinti Sutartį apsimestiniu sandoriu, pripažįstant Sutartį koncesijos sutartimi, teismas, atsižvelgdamas į ikisutartinių dokumentų bei Sutarties turinį, konstatavo, kad Sutartis nėra vien mainų sandoris, bet apima ir kitas Å¡alių teises ir pareigas, t. y. pagal bendrÄ projektÄ bus sukurta dviejų objektų infrastruktÅ«ra, bus įgyvendinta pastato auto stoties rekonstrukcija, kuriÄ savo lėšomis atliks Trastas, UAB, prekybos centras su įrengta apie 70 parkavimo vietų aikÅ¡tele, kuriomis galės naudotis miesto gyventojai ir svečiai, bus sukurtos naujos papildomos darbo vietos, įrengiama patrauklesnė įvažiavimo į Trakų miestÄ teritorija.

Teismo vertinimu, tokia sutartimi iÅ¡ esmės Å¡alių buvo siekiama koncesijos tikslo ir paskirties. Å iuo atveju Sutartis sudaryta dėl Koncesijos įstatyme iÅ¡vardintos veiklos ir funkcijų, t. y. dėl koncesijos dalyko (Koncesijų įstatymo 3 str. 2 d. 13 p.). Neturi esminės reikÅ¡mės aplinkybė, ar savo funkcijÄ savivaldybė kaip koncesijų subjektas įgyvendina pati ar per įsteigtÄ asmenį. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Sutartį Trastas, UAB už investicijas į autobusų stoties infrastruktÅ«rÄ gauna leidimÄ statyti prekybos paskirties statinį, jį eksploatuoti ir gauti iÅ¡ to pajamas, teismas sprendė, kad Sutartis atitinka privalomÄ koncesijos bruoÅ¾Ä â€“ atlygintinumÄ .

Kadangi Sutartis iÅ¡ esmės atitinka bÅ«tinuosius koncesijos sutarties požymius, koncesija turėjo bÅ«ti suteikta pagal Koncesijų įstatymo nuostatas, taikant vieÅ¡ojo konkurso procedÅ«ras (Koncesijų įstatymo III, IV skyrius). Todėl, pasak teismo, Sutartis pripažintina apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.87 str.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 8. Atsakovės UAB „Trakų autobusai“ ir Trastas, UAB bei trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniuose skunduose praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

UAB „Trakų autobusai“ nurodo šiuos argumentus: 8.1. Teismas nenustatė viešojo intereso buvimo fakto, ar viešasis interesas pažeistas, jei taip, tai kokiu būdu patenkinus ieškinį jis būtų, ir ar apskritai būtų, apgintas. Ši sprendimo dalis yra be motyvų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 2 d. 4 p.). 8.2. Sprendimu yra ginama atsakovė UAB „Trakų autobusai“, kuri tokios teisminės gynybos nereikalavo ir tam netgi prieštaravo.

UAB „Trakų autobusai“ kaip privataus pelno siekiančio juridinio asmens interesas nėra tapatintinas su vieÅ¡uoju interesu. BÅ«tent modernios autobusų stoties atsiradimas atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ , tai patvirtina visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės UAB „Sprinter“ atliktas tyrimas. 8.3. Sutartis pripažinta negaliojančia dviem tarpusavyje nesuderinamais pagrindais. Pripažinus Sutartį apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 str.), kuriam taikytinos koncesijos instituto nuostatos, mainų lygiavertiÅ¡kumo ir Sutarties galiojimo klausimas pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius tampa neaktualus.

Kita vertus, mainų lygiavertiÅ¡kumo vertinimas sprendime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atitinkamas sandoris nėra apsimestinis. Jeigu sandoris yra niekinis ir negalioja pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius, jam negali bÅ«ti taikomos sandorio, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį. PrieÅ¡taringas teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.). 8.4. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų mainų pagal Sutartį nelygiavertiÅ¡kumÄ .

Be to, ši aplinkybė neturi jokio ryšio su ieškinio pagrindu ir dalyku, nes ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti Sutartį niekine pagal CK 1.80 straipsnį. 8.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutartis dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio pažeidimo prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Šis įstatymas ginčo santykiams netaikytinas, nes mainų dalykas pagal Sutartį nėra valstybės ar savivaldybės turtas.

Valstybinės žemės nuomos teisė Trastui, UAB perėjo ne Sutarties, o Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkto pagrindu. 8.6. Teismo išvada, kad mainai nelygiaverčiai, nes nebuvo įvertinta ilgalaikė žemės nuomos teisė, nepagrįsta ir neteisėta bei prieštarauja teismų praktikai. Būtent tokia sutartis, finansiškai įvertinus ir išmainius valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). 8.7.

IeÅ¡kovas Sutarties ydingumÄ Ä¯Å¾velgė iÅ¡ esmės tik tame, kad Å¡is sandoris numato ir mainus, ir po mainų bendraturtėmis tampančių atsakovių susitarimus dėl santykių ateityje. Tačiau sutarties laisvės principas leidžia sudaryti miÅ¡rias sutartis. 8.8. Sutartis nėra apsimestinis sandoris CK 1.87 straipsnio prasme. Tikrieji Å¡alių ketinimai buvo sudaryti bÅ«tent mainų sandorį ir tai patvirtina Å¡alių elgesys tiek iki Sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo metu, tiek ir po sudarymo.

Sutartį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ ir jokių kitų tikslų nebuvo siekiama. 8.9. IeÅ¡kovė neįrodė, kad mainais dengiamas sandoris yra koncesijos sutartis. Atsakovės nesitarė ir Sutartyje nėra sÄ lygų, kad Trastas, UAB teiks kokias nors vieÅ¡Ä sias paslaugas ir prisiims susijusiÄ rizikÄ , kad gaus už tai atlyginimÄ . Trasto, UAB galimos pajamos iÅ¡ nuosavybės teise priklausančio prekybos centro negali bÅ«ti tapatinamos su pajamomis iÅ¡ kokių nors viešųjų paslaugų teikimo ar vieÅ¡ajam sektoriui priskirtų funkcijų vykdymo.

Trastas, UAB Sutartimi neįgyja jokių teisių į vieÅ¡osios infrastruktÅ«ros valdymÄ ir / ar naudojimÄ vieÅ¡osioms keleivių vežimo vietiniais marÅ¡rutais paslaugoms teikti. Trasto, UAB teisės ir pareigos, susijusios su Pastato rekonstrukcija, neturi nieko bendra su koncesijos instituto numatyta rizika dėl viešųjų paslaugų teikimo ir / ar vieÅ¡ajam sektoriui priskirtų funkcijų vykdymo.

9. Atsakovė Trastas, UAB praÅ¡o priimti naujus įrodymus – Pastato rekonstrukcijos sÄ matÄ su priedais. Skunde, be tų pačių argumentų, papildomai nurodo Å¡iuos: 9.1. UAB „Trakų autobusai“ ir Trakų rajono savivaldybė nėra valstybinės žemės sklypo patikėtiniai, neturėjo ir neturi teisės į Sutarties dalykÄ Ä¯traukti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės, vertinti Å¡ios teisės duodamÄ ekonominę naudÄ Pastato dalies įgijėjui ir siekti gauti iÅ¡ Å¡ios teisės papildomos naudos (pajamų) atsakovei UAB „Trakų autobusai“. 9.2.

UAB „Trakų autobusai“ atsisakius pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ir sumažinti nuomojamÄ Å¾emės plotÄ , NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinė (nuomotoja) bÅ«tų privalėjusi inicijuoti UAB „Trakų autobusai“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ dėl tos sklypo dalies, kuri reikalinga Trastui, UAB nuosavybės teise priklausančiai Pastato daliai eksploatuoti, nes Trastas, UAB kaip Pastato dalies savininkė turi įstatymo garantuotÄ teisę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Taisyklių 7, 28, 32 punktai) nuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingÄ nuosavybės teise turimai Pastato daliai eksploatuoti. 9.3.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad žemės nuomos teisė įgyta neaiÅ¡ku kokiu pagrindu. Byloje yra pateikti duomenys, kad iÅ¡karto po ginčo Sutarties sudarymo, t. y. 2016 m. balandžio 28 d. Trastas, UAB ir NŽT Trakų skyrius sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kuriÄ Trastas, UAB iÅ¡sinuomojo 0,2764 ha dalį valstybinės žemės sklypo, esančio Vytauto g. 90, Trakai, reikalingÄ pagal Sutartį įgytos Pastato dalies eksploatacijai. IeÅ¡kovė Å¡io sandorio neginčija. 9.4.

Atsakovės, sudarydamos Sutartį, negalėjo pasirinkti kitokio valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės perleidimo bÅ«do, nei kad numatytas teisės aktuose. 9.5. Atsakovės Sutartimi susitarė dėl preliminarių Pastato rekonstrukcijos sÄ lygų, kurios priklausomai nuo valstybės institucijų leidimų, tarpusavio sutarimo ir kitų aplinkybių keisis. UAB „Trakų autobusai“ turės tokio pat ploto dalį bendrame rekonstruotame Pastate, kurį valdė iki rekonstrukcijos, ir Å¡i dalis po atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės taps atskiru statiniu – Auto stotimi (Sutarties 4.6. 4.7 ir 4.8 punktai).

Be to, UAB „Trakų autobusai“ įgis nuosavybės teise naujai įrengtus transporto statinius – infrastruktūros objektus: autobusų stovėjimo aikštelę, keleivių įlaipinimo, išlaipinimo aikšteles, poilsio zonas, automobilių stovėjimo aikštelę. Tai reiškia, kad UAB „Trakų autobusai“ turtiniai interesai, t. y. nuosavybės teise po mainų turėtas turtas – Pastato dalis (53/100 dalis) ne tik nesumažės, tačiau, priešingai, po projekto įgyvendinimo taps ženkliai ir didesnė, ir vertingesnė. 9.6.

PrieÅ¡ingai, nei nurodyta teismo sprendime, į bylÄ buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Sutarties priede Nr. 1 – Schemoje suplanuotas Pastato rekonstrukcijos projektas ir infrastruktÅ«ros objektų iÅ¡sidėstymas tebuvo preliminarÅ«s, o iÅ¡ tikrųjų Å¡alys vykdo Pastato rekonstrukcijos projektÄ kitomis sÄ lygomis. Pastato rekonstrukcijos sÄ mata patvirtina, kad valstybinės žemės sklype atsakovių nuomojamų dalių dydžiai, palyginus su tomis dalimis, kurios nuomojamos Å¡iuo metu įvykus Pastato dalies ir Sklypo mainams, nesikeičia ir po Pastato rekonstrukcijos projekto, taip pat patvirtina, kad vien auto stoties rekonstrukcijos darbų ir infrastruktÅ«ros objektų sukÅ«rimo kaina yra 10 kartų didesnė nei UAB „Trakų autobusai“ turimos Pastato dalies vertė. 9.7.

Teismas nepagrįstai laikė UAB „Trakų autobusai“ suteikiančiÄ ja institucija Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme. Atsakovė nėra savivaldybės vykdomoji institucija. Vien tai, kad UAB „Trakų autobusai“ akcijos priklauso savivaldybei, nėra pagrindas teigti, kad Å¡ios bendrovės turtas priklauso akcininkams. 9.8. Teismas be jokio pagrindo ėmėsi aktyvaus vaidmens ir peržengė ieÅ¡kinio ribas, t. y. sprendimÄ motyvavo ir priėmė ne tuo pagrindu, kuris nurodytas prokuroro ieÅ¡kinyje.

IeÅ¡kovas Sutartį ginčijo kaip apsimestinį sandorį, nes iÅ¡ tikrųjų tai yra koncesijos sandoris ir turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad sudarytas pažeidžiant Koncesijų įstatyme nurodytas imperatyvias teisės normas – koncesija turėjo bÅ«ti suteikta taikant vieÅ¡ojo konkurso procedÅ«ras. Tačiau teismas sprendimÄ pripažinti Sutartį negaliojančia motyvavo tuo, kad mainai yra nelygiaverčiai.

10. Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovės.

11. IeÅ¡kovas atsiliepime atsakovių ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti. Atsikerta Å¡iais argumentais: 11.1. Sutartis pagal turinį atitinka koncesijÄ , kuri gali bÅ«ti suteikta tik įstatymo numatyta tvarka. Koncesija apima ir savivaldybės kontroliuojamų asmenų turto perdavimÄ koncesininkui, nustato koncesininkui perduodamas vykdyti veiklas, už kurias jis gauna pajamas iÅ¡ trečiųjų asmenų, taip pat numato galimybę investuoti koncesininko lėšas į reikalingos infrastruktÅ«ros sukÅ«rimÄ ir nuosavybės teisės į tokį turtÄ iÅ¡saugojimo ir kitas sÄ lygas.

Visos Å¡ios sÄ lygos ir nurodytos Sutartyje, kuria buvo siekiama koncesijos tikslo ir paskirties. 11.2. Sutartimi Investuotojas įsipareigojo rekonstruoti PastatÄ , sukuriant autobusų stoties kompleksÄ . Autobusų stotis yra objektas, kuris naudojamas vieÅ¡osioms paslaugoms teikti ir kuriame savivaldybė vykdo jai įstatymo priskirtÄ keleivių vežimo vietiniais marÅ¡rutais organizavimo funkcijÄ . Sutartimi Investuotojas įgyja teisę valdyti bei naudoti rekonstruojamÄ autobusų stoties infrastruktÅ«rÄ , nuosavybės teisėmis priklausančiÄ UAB „Trakų autobusai“, kurios 100 proc. akcijų kontroliuoja Trakų rajono savivaldybė. 11.3.

Sutarties dalykas nėra vien tik turto mainai. Autobusų stoties bei visų jos funkcionalumui bÅ«tinų inžinerinių statinių rekonstravimo darbai (įskaitant projektavimo paslaugas) sudaro vieÅ¡ojo darbų pirkimo sutarties dalykÄ ir turi bÅ«ti perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, nes UAB „Trakų autobusai“ turi perkančiosios organizacijos statusÄ , arba vykdyti koncesijos suteikimo procedÅ«ras pagal Koncesijų įstatymÄ . 11.4. Sutartimi Investuotojui nėra perduodama sukurtos autobusų stoties infrastruktÅ«ros priežiÅ«ros / eksploatavimo veikla, tačiau bendru projektu kuriama ir prekybos centro infrastruktÅ«ra, kurioje bus vykdoma ir įstatyme numatyta infrastruktÅ«ros priežiÅ«ros / eksploatavimo veikla.

Privačių lėšų investavimas į vieÅ¡osioms paslaugoms teikti reikalingÄ infrastruktÅ«rÄ yra vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo ir privataus sektoriaus partnerystės bruožų, o investicijų atsiperkamumo bÅ«das, kuomet atsiskaitoma ne piniginiais mokėjimais, o suteiktu leidimu vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ ir surinkti pajamas iÅ¡ tokios veiklos, yra iÅ¡skirtinis koncesijos bruožas. 11.5. Sutartyje nustatyti Å¡alių įsipareigojimai leidžia identifikuoti Trasto, UAB prisiimamos rizikos dalį, nes Investuotojas prisiima statybos (įskaitant projektavimÄ bei visos kuriamos infrastruktÅ«ros sÄ naudų finansavimÄ ) bei tinkamumo rizikas ir dalies paklausos rizikÄ (investicijų atsiperkamumas iÅ¡imtinai siejamas su investuotojo veikla, teikiant atitinkamo kokybės paslaugas atitinkamÄ paklausÄ turinčioje rinkoje), o toks rizikos pasiskirstymas vieÅ¡ojo bei privataus sektoriaus partnerystės projektuose laikomas investuotojo didžiosios dalies rizikos prisiėmimu įgyvendinamame projekte. 11.6.

VieÅ¡o konkurso dėl koncesijos suteikimo atveju suteikiančioji institucija privalo parengti konkurso sÄ lygas, pagal kurias vykdomas konkretus konkursas (CK 6.947 str. 2 d., Koncesijų įstatymo 2 str. 6 d., 9 str.). Å iuo atveju konkurso sÄ lygos nebuvo parengtos. 11.7. Sutartimi atsakovės susitarė dėl dviejų statinių statybos valstybiniame žemės sklype, nors tam neturėjo jokio teisinio pagrindo. Jei pagal Sutarties sÄ lygas bÅ«tų statomi pastatai, nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklausantys atsakovėms, Å¡iems pastatams eksploatuoti ne aukciono tvarka iki 99 metų bÅ«tų sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys.

Pagal Koncesijų įstatymÄ sutartis bÅ«tų sudaroma iki 25 metų. Tuo buvo pažeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis, sÄ Å¾iningos konkurencijos pricipai, numatyti Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje. 11.8. Teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento. Sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje yra nurodyti atsakovių argumentai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliančių argumentai dėl sandorio teisėtumo nebuvo įvertinti.

12. Atsakovės atsiliepimuose prašo tenkinti viena kitos bei trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės apeliacinius skundus. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir savo apeliaciniuose skunduose.

13. Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime nurodo, kad teismas sprendimo nemotyvavo tuo, kad ginčijama Sutartis pažeidžia Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Direkcijos vertinimu, Sutarties nuostatos, numatančios statybos darbus Sklype, prieÅ¡tarauja teisės aktais nustatytam nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Trakų senamiesčio – Trakų istorinio nacionalinio parko apsaugos, tvarkymo ir (ar) naudojimo režimui. Atsižvelgdama į tai, direkcija praÅ¡o teismo savo nuožiÅ«ra įvertinti apeliacinių skundų argumentų pagrįstumÄ ir, nenustačius CPK 329–330 straipsniuose nurodytų pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodo, kad nėra įgaliota vertinti nekilnojamųjų daiktų (jų dalių), esančių valstybinėje žemėje, mainų sandorių teisėtumo. Prašo teismo nuožiūra spręsti, ar yra pagrindas tenkinti atsakovių ir trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės apeliacinius skundus.

15. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras Dainius Palaima atsiliepime nurodo, kad su atsakovių apeliaciniais skundais sutinka ir palaiko jų prašymus. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , ginčija atsakovės UAB „Trakų autobusai“, kurios akcininkė yra Trakų rajono savivaldybė, per Å¡iÄ bendrovę vykdanti savivaldybei įstatymu nustatytÄ keleivių vežimo vietiniais marÅ¡rutais organizavimo funkcijÄ , Sutartį, sudarytÄ su privačiu Investuotoju (Trastas, UAB), pagal kuriÄ UAB „Trakų autobusai“ nuosavybės teise priklausančio autobusų stoties Pastato, esančio valstybiniame žemės sklype, dalis buvo perduota Investuotojui mainais į pastarajam priklausantį gretimÄ SklypÄ ir susitarta dėl bendro projekto įgyvendinimo, t. y. kad Investuotojas rekonstruos PastatÄ Ä¯ du atskirus nekilnojamuosius daiktus – autobusų stotį ir prekybos centrÄ , kuriuos atidalinus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, UAB „Trakų autobusai“ atiteks autobusų stotis, o Investuotojui – prekybos centras.

18. Ieškovas įrodinėja, kad Sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas pridengiant koncesijos sutartį, kuri šiuo atveju prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes koncesija Investuotojui suteikta be konkurso. Ieškovas taip pat teigia, kad ginčijamu sandoriu atlikti nelygiaverčiai turto mainai, todėl pažeistos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio nuostatos. Dėl Sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, prieštaraujančiu imperatyvioms Koncesijų įstatymo nuostatoms 19.

Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 p.; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 p.).

Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovės sudarė Sutartį, pavadintÄ Mainų sutartimi, kuri yra miÅ¡raus pobÅ«džio, t. y. apima Å¡alių susitarimÄ ne tik dėl nekilnojamųjų daiktų mainų, bet ir dėl kitų bendro projekto įgyvendinimo sÄ lygų (Pastato rekonstrukcijos darbų atlikimo, atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, finansinės paramos Trakų rajono savivaldybei sumokėjimo ir kt.). Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims sudaryti sutartis, turinčias kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų (CK 6.156 str. 3 d.).

21. Atsakovių ir trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nei atsakovė UAB „Trakų autobusai“, nei Å¡ios bendrovės akcininkė Trakų rajono savivaldybė neturi galimybių finansuoti Trakų miesto autobusų stoties rekonstrukcijos, todėl šį projektÄ Ä¯gyvendinti buvo pasiÅ«lyta atsakovei Trastas, UAB, nes bÅ«tent Å¡iai bendrovei nuosavybės teise priklausė greta stoties esantis Sklypas, kuris reikalingas tokiam projektui įgyvendinti.

Ä®vykdžius Sutartį, atsakovė UAB „Trakų autobusai“ valdytų iÅ¡ esmės tokio paties ploto žemės sklypÄ , kurį valdė iki Å¡iol, ir gautų rekonstruotÄ moderniÄ autobusų stotį. Parama savivaldybei skirta tam, kad rekonstravus autobusų stotį savivaldybė pati sutvarkytų aplinkinės teritorijos infrastruktÅ«rÄ , o Sutartyje numatyta bauda yra kaip užtikrinimo priemonė, kad Investuotojas įvykdys savo įsipareigojimÄ dėl paramos sumokėjimo savivaldybei.

22. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. vasario 8 d. atsakovė Trastas, UAB pateikė pasiÅ«lymÄ Trakų rajono savivaldybei ir UAB „Trakų autobusai“ dėl autobusų stoties modernizavimo ir paramos (3 t., b. l. 155–157). Trakų rajono savivaldybės taryba 2016 m. kovo 24 d. sprendimu pritarė Sutarties sudarymui pagal pridedamÄ projektÄ , kurio turinys atitinka atsakovių pasiraÅ¡ytos Sutarties sÄ lygas (1 t., b. l. 65–75). Po Sutarties sudarymo Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovės Trastas, UAB nuosavybės teisė į 47/100 dalis Pastato (1 t., b. l.

26) ir atsakovės UAB „Trakų autobusai“ nuosavybės teisė į SklypÄ (1 t., b .l. 32); pakeista valstybinės žemės, kurioje yra Pastatas, nuomos sutartis su atsakove UAB „Trakų autobusai“ (1 t., b. l. 111–112) ir sudaryta valstybinės žemės, tenkančios Pastato 47/100 dalims, nuomos sutartis su atsakove Trastas, UAB (1 t., b. l. 123–124). Trakų rajono savivaldybės administracija ir Trastas, UAB 2016 m. balandžio 29 d. sudarė Paramos Trakų miesto socialinės infrastruktÅ«ros plėtrai sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo suteikti savivaldybei 100 000 Eur finansinę paramÄ (2 t., b. l. 155–157).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Sutartyje suformuluotos sÄ lygos atitinka tikrÄ jÄ atsakovių valiÄ , o jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad atsakovės Sutartimi siekė kitų tikslų, byloje nėra pateikta (CPK 178 str.). Kaip minėta, ginčijamas sandoris yra miÅ¡raus pobÅ«džio, todėl pavadinimas „Mainų sutartis“ nevisiÅ¡kai atitinka Å¡io sandorio turinį. Tačiau vien ta aplinkybė, kad miÅ¡raus pobÅ«džio sandorio pavadinimas neatskleidžia esminio Å¡alių susitarimo, nesudaro pagrindo tokį sandorį pripažinti apsimestiniu pagal CK 1.87 straipsnį.

Sutarties Å¡alių veiksmai prieÅ¡ ir po Sutarties sudarymo, Sutarties IV dalies nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad esminis Å¡alių susitarimas ir tikslas – įgyvendinti bendrÄ projektÄ , kurio rezultatas bÅ«tų rekonstruota, modernizuota Trakų miesto autobusų stotis su prekybos centru ir visa tam reikalinga infrastruktÅ«ra. Atsakovės Å¡ių ketinimų neslepia ir neneigia, todėl negalima teigti, kad Sutarties Å¡alių valia iÅ¡reikÅ¡ta ydingai ir dėl to Å¡is sandoris yra niekinis ir negaliojantis.

24. Pirmosios instancijos teismas atsakovių sudarytÄ Sutartį vertino kaip vieÅ¡ojo ir privataus sektoriaus partnerystę, kuria iÅ¡ esmės siekiama koncesijos tikslo. Å iuo aspektu aktualus yra bÅ«tent Sutarties sudarymo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas, todėl teismas vadovaujasi atitinkamomis įstatymų redakcijomis.

25. Pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, vieÅ¡ojo ir privataus sektorių partnerystė – valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo bÅ«dai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtÄ veiklÄ privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į Å¡iÄ veiklÄ ir jai vykdyti reikalingÄ turtÄ , už tai gaudamas įstatymų nustatytÄ atlyginimÄ . VieÅ¡ojo ir privataus sektorių partnerystės bÅ«dus nustato Å¡is, Lietuvos Respublikos koncesijų ir kiti įstatymai.

26. Taigi, koncesija yra vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo ir privataus sektorių partnerystės bÅ«dų. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje koncesija apibrėžiama kaip vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sÄ lygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymÄ suteikiamas leidimas vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , susijusiÄ su infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiÅ«ra, teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtÄ (tarp jų eksploatuoti gamtos iÅ¡teklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visÄ ar didžiÄ jÄ dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimÄ už tokiÄ veiklÄ sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iÅ¡ tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iÅ¡ tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtÄ rizikÄ .

To paties straipsnio 3 dalyje koncesijos sutarties dalykas apibrėžiamas kaip koncesininko vykdoma ūkinė komercinė veikla šio įstatymo 3 straipsnyje numatytose srityse, susijusi su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, viešųjų paslaugų teikimu, valstybės, savivaldybės arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomo ir (ar) naudojamo turto valdymu ir (ar) naudojimu (tarp jų gamtos išteklių eksploatavimu).

27. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, galima išskirti šiuos esminius koncesijos požymius:

1) koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ tam tikrose konkrečiose srityse, kurios nurodytos Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;

2) ši veikla susijusi su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, viešųjų paslaugų teikimu, valstybės, savivaldybės arba jų kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomo ir (ar) naudojamo turto valdymu ir (ar) naudojimu;

3) koncesininkas prisiima visÄ ar didžiÄ jÄ dalį su tokia veikla susijusios rizikos;

4) koncesininko atlyginimÄ už tokiÄ veiklÄ sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iÅ¡ tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iÅ¡ tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtÄ rizikÄ .

28. Nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta siekiant rekonstruoti Trakų miesto autobusų stotį. Kaip minėta, atsakovės UAB „Trakų autobusai“ akcininkė yra Trakų rajono savivaldybė, per Å¡iÄ bendrovę vykdanti savivaldybei įstatymu nustatytÄ keleivių vežimo vietiniais marÅ¡rutais organizavimo funkcijÄ (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 33 p.). Autobusų stotis yra vieÅ¡osios transporto infrastruktÅ«ros objektas, naudojamas minėtai funkcijai vykdyti, todėl Å«kinė komercinė veikla, susijusi su Å¡io objekto projektavimu, statyba, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, atitinka koncesijos sutarties dalykÄ (Koncesijų įstatymo 33 str. 2 d. 12 p.).

Pagal Sutartyje nustatytus Å¡alių įsipareigojimus Investuotojui iÅ¡ esmės tenka visa rizika, susijusi su Pastato rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbų atlikimu. Tačiau Å¡iuo atveju Investuotojo atlyginimÄ už tokiÄ veiklÄ sudaro ne teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iÅ¡ tokios veiklos, o suteikta teisė, atlikus Pastato rekonstrukcijÄ , atsidalinti turtÄ ir įgyti nuosavybės teisę į prekybos centro patalpas bei automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Taigi, nors esminės Sutarties sÄ lygos iÅ¡ dalies atitinka koncesijai bÅ«dingus požymius, bÅ«tent Investuotojo gaunamos naudos pobÅ«dis, kolegijos vertinimu, neleidžia Å¡io sandorio kvalifikuoti kaip koncesijos.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju Investuotojas iÅ¡ Pastato rekonstrukcijos darbų atlikimo jokių pajamų negaus, o prieÅ¡ingai – patirs tam tikras sÄ naudas. Atsakovės susitarė atsidalinti turtÄ , taigi, Investuotojas iÅ¡ esmės nesinaudos pačia autobusų stotimi ir jos infrastruktÅ«ra ir iÅ¡ Å¡io objekto eksploatacijos jokių pajamų taip pat negaus. Prekybos paskirties pastato statyba ir eksploatavimas yra Å«kinė komercinė veikla, kuri nėra susijusi su vieÅ¡Ä ja transporto infrastruktÅ«ra, todėl atlygintinumo prasme leidimo vykdyti tokio pobÅ«džio veiklÄ suteikimas nelaikytinas koncesijos požymiu.

29. Be to, koncesijos atveju koncesininkams gali bÅ«ti perduotas valdyti ir (ar) naudoti <…> savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas (Koncesijų įstatymo 3 str. 3 d.). Pasibaigus koncesijos sutarties galiojimui, toks turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas atitinkamiems asmenims (Koncesijų įstatymo 3 str. 9 d.). Koncesijos sutartyje gali bÅ«ti nurodytas koncesininko įsipareigojimas sukurti naujÄ turtÄ <…> Tokio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems asmenims ir nuosavybės teisės į tokį turtÄ iÅ¡saugojimo sÄ lygas Å¡alys nustato koncesijos sutartyje, atsižvelgdamos į koncesijos konkurso sÄ lygas (Koncesijų įstatymo 3 str. 4 d.).

Å ios įstatymo nuostatos taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad ginčijama Sutartimi iÅ¡ tikrųjų buvo siekiama iÅ¡vengti koncesijai taikomų reikalavimų. Kadangi pagal Sutartį numatytas sukurti naujas turtas –prekybos paskirties pastatas – nėra susijęs su vieÅ¡Ä ja transporto infrastruktÅ«ra, atsakovės UAB „Trakų autobusai“ vykdoma veikla ar savivaldybei nustatytos atitinkamos funkcijos vykdymu, Å¡io turto nuosavybės teisių perdavimas suteikiančiajai institucijai (Trakų rajono savivaldybės administracijai) ar savivaldybės kontroliuojamam asmeniui (UAB „Trakų autobusai“) bÅ«tų netikslingas ir neatitiktų tikrųjų Sutarties Å¡alių ketinimų.

30. Pažymėtina ir tai, kad visuotinai yra žinoma, jog ne viename Lietuvos mieste analogiÅ¡ki vieÅ¡osios transporto infrastruktÅ«ros objektai, t. y. autobusų stotys buvo atnaujintos pasitelkiant privačius investuotojus, kuriems kaip atlygis suteikiama galimybė tame pačiame objekte pasistatyti ir nuosavybės teise įgyti prekybines patalpas su joms reikalinga infrastruktÅ«ra bei jas eksploatuoti, tokiu bÅ«du gaunant pajamas ir susigrÄ Å¾inant savo investicijas. Tačiau nei vienas iÅ¡ tokių vieÅ¡ojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo atvejų teisiÅ¡kai nebuvo įformintas koncesijos sutartimi (tai matyti ir iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamo koncesijų sutarčių sÄ raÅ¡o, žr. „VPSP sutarčių suvestinė“ adresu internete http://ppplietuva.lt/viesojo-ir-privataus-sektoriu-partneryste/statistiniai-vpsp-duomenys). Å i aplinkybė, kolegijos vertinimu, taip pat paneigia iÅ¡vadÄ , kad tokio pobÅ«džio sutartiniai teisiniai santykiai laikytini atitinkančiais iÅ¡skirtinai tik koncesijos požymius.

31. Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, jog Sutartimi siekiama pridengti koncesijos sandorį, teismas nepagrįstai konstatavo, kad sudarant Sutartį buvo pažeistos imperatyvios Koncesijų įstatymo normos, nustatančios koncesijos suteikimo tvarkÄ . Todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo pripažinti ginčijamÄ sandorį niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Dėl kitų Sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų 32. IeÅ¡kovas Sutartį ginčija dar ir tuo pagrindu, kad turto mainai yra nelygiaverčiai, nes nustatant Investuotojui perduodamos Pastato dalies vertę, nebuvo įvertinta kartu su Å¡iuo turtu įgyjama teisė be aukciono iÅ¡sinuomoti ar įsigyti nuosavybės teise valstybinės žemės sklypo atitinkamÄ dalį.

IeÅ¡kovo teigimu, tokiu bÅ«du pažeidžiami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės turto valdymo principai – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, nes atsakovė UAB „Trakų autobusai“ praranda didžiÄ jÄ dalį valstybinės žemės sklypo, skirto autobusų stočiai eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Å¡iais argumentais ir pripažino, kad Sutartis ne tik pažeidžia minėtas įstatymo nuostatas (CK 1.80 str.), bet ir prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 str.).

33. Byloje nustatyta, kad pagal Sutartį mainomas šis nekilnojamasis turtas – atsakovei UAB „Trakų autobusai“ nuosavybės teise priklausančio Pastato 47/100 dalys ir atsakovei Trastui, UAB nuosavybės teise priklausantis Sklypas. Pagal UAB „Resolution valuations“ 2016 m. vasario 2 d. turto vertinimo ataskaitas, abiejų mainomų daiktų vertė nustatyta vienoda – po 90 000 Eur. Pastato vertė nustatyta nevertinant valstybinio žemės sklypo nuomos teisės (2 t., b. l. 35).

34. Sutarties 3.2.1 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės), 45 punktu, ir remiantis NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 6 d. sutikimu dėl nuomos teisių perleidimo, kartu su Pastato dalimi Investuotojui perleidžiama nuomos teisė į valstybinio žemės sklypo 0,5881 ha ploto dalį, proporcingÄ mainomai Pastato daliai, apskaičiuotÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir reikalingÄ Pastato dalies eksploatacijai.

Pagal Sutarties 3.4 punktÄ atsakovės įsipareigojo pateikti praÅ¡ymus NŽT Trakų skyriui dėl valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, įraÅ¡ant joje naujÄ jį Å¡io sklypo nuomininkÄ â€“ InvestuotojÄ . Pagal Sutarties 4.9 punktÄ atsakovės įsipareigojo, sudarius atsidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sutartį, kreiptis į NŽT dėl dalių nustatymo valstybiniame žemės sklype atskirų statinių eksploatavimui pagal Planuojamų įrengti autobusų stoties komplekso ir prekybos centro schemÄ ir jos pagrindu parengtÄ valstybinio žemės sklypo planÄ bei valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo.

35. IÅ¡ minėtų Sutarties sÄ lygų matyti, kad atsakovės, be kita ko, susitarė ir dėl valstybinės žemės sklypo dalies, tenkančios mainomai Pastato daliai, nuomos teisės perleidimo, tačiau sutiktina su apeliančių argumentu, kad valstybinės žemės nuomos teisė nėra ir negali bÅ«ti atsakovių sudarytos Mainų sutarties dalyku. Å iuo atveju sprendimÄ iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 4 p.).

Minėtame Taisyklių 45 punkte, kurį atsakovės nurodė Sutartyje, reglamentuotas žemės nuomos teisės į valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį perleidimas kitiems asmenims tais atvejais, kai perleidžiami iÅ¡nuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Tačiau Å¡i nuostata nereiÅ¡kia, kad atsakovė UAB „Trakų autobusai“ Sutartimi perleido valstybinės žemės nuomos teisę kaip Å¡iai bendrovei priklausantį turtÄ (turtinę teisę), nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ iÅ¡imtinę teisę iÅ¡nuomoti valstybinę žemę turi tik jÄ patikėjimo teise valdantis subjektas (Å¡iuo atveju – NŽT).

Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovėms mainant Sutartyje nurodytÄ turtÄ nebuvo įvertinta Investuotojui perduodama valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė.

36. Pažymėtina, kad Sutarties sÄ lygos dėl mainų neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsietai nuo kitų Sutarties sÄ lygų, o turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę ir tikslÄ (CK 6.193 str. 2 d.). Å iuo atveju, kaip minėta, Sklypo ir Pastato dalies mainų bÅ«tinybę atsakovės grindė numatytam autobusų stoties rekonstrukcijos projektui įgyvendinti reikalingu didesniu plotu, nei valstybinės žemės sklypo, kuris iÅ¡nuomotas Pastatui eksploatuoti, plotas. Sutarties Å¡alys siekia, kad atsakovės UAB „Trakų autobusai“ valdomas žemės plotas, kaip ir turimų patalpų plotas, po projekto įgyvendinimo bÅ«tų iÅ¡ esmės tokio paties dydžio, kaip ir anksčiau, t. y. kad atsakovė UAB „Trakų autobusai“ galėtų tinkamai vykdyti savo veiklÄ , bÅ«tų užtikrinta jos teikiamų viešųjų paslaugų kokybė ir pan.

Akivaizdu, kad privatus investuotojas sutiktų investuoti į vieÅ¡osios infrastruktÅ«ros objektÄ tik tuo atveju, jeigu galėtų susigrÄ Å¾inti savo investicijas ir gauti tam tikrÄ investicinę grÄ Å¾Ä . Å iuo atveju, kaip minėta, atsakovės susitarė, kad Investuotojas, mainų pagrindu įgijęs nuosavybės teisę į dalį Pastato, atliks rekonstrukcijÄ , t. y. pastatys naujÄ moderniÄ autobusų stotį su prekybos centru, ir atsakovės atitinkamai pasidalins šį turtÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nei UAB „Trakų autobusai“, nei Å¡ios bendrovės akcininkė Trakų rajono savivaldybė neturi lėšų Trakų miesto autobusų stočiai atnaujinti, nepagrįstos teismo iÅ¡vados, kad Sutartimi numatytas įgyvendinti projektas yra nenaudingas atsakovei UAB „Trakų autobusai“; kad Å¡iuo sandoriu iÅ¡ esmės prarandamas minėtai bendrovei iÅ¡nuomotas valstybinės žemės sklypas, Å¡io sklypo didžiosios dalies nuomos teisę perleidžiant Investuotojui jo turtiniams interesams tenkinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei pagal Sutartį numatytas perduoti darbų rezultatas – moderni autobusų stotis su visa reikiama infrastruktÅ«ra, kuri bus naudojama visuomenės interesams tenkinti, t. y. teikiant vieÅ¡Ä sias transporto paslaugas, visuomeninės naudos aspektu pateisina sudaromÄ teisinę galimybę Investuotojui be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinio žemės sklypo dalį savo turtiniams interesams tenkinti. Juolab kad atsakovės Trastas, UAB mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis nustatytinas teisės aktuose reglamentuota tvarka, atsižvelgiant į pasikeitusiÄ sklypo naudojimo paskirtį.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad su Investuotoju sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

37. Todėl, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Sutartis pažeidžia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio nuostatas ar prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

38. Trečiojo asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atsiliepime teigiama, kad ginčijamos Sutarties nuostatos, numatančios statybos darbus Sklype, pažeidžia Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Dėl Å¡ių argumentų pažymėtina, kad atsakovės susitarė, jog Investuotojas savo vardu ir lėšomis pagal Sutarties Å¡alių suderintÄ ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ Pastato rekonstrukcijos ir Transporto statinių statybos projektÄ kreipsis į įstatymuose nurodytas institucijas dėl statybos leidimo iÅ¡davimo (Sutarties 4.2.2 p.). Toks susitarimas savaime neprieÅ¡tarauja parko direkcijos nurodytoms imperatyvioms teisės normoms, o numatytų statybų Sklype teisėtumo klausimas taip pat nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

39. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ (CPK 185 str.), jog ieÅ¡kovas neįrodė, nei kad Sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant iÅ¡vengti koncesijai taikomų reikalavimų, nei kad Å¡iuo sandoriu buvo pažeistos imperatyvios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio nuostatos ar kad toks sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ , nes netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė minėtus sandorių negaliojimo pagrindus nustatančias materialinės teisės normas, dėl to nepagrįstai pripažino Sutartį niekine ir negaliojančia bei taikė restitucijÄ .

Å ie procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindÄ tenkinti atsakovių bei trečiojo asmens apeliacinius skundus ir panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. Apeliacinės instancijos teismui patenkinant apeliacinius skundus ir priimant naujÄ sprendimÄ atsakovių naudai, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

41. Pagal byloje pateiktus dokumentus atsakovė UAB „Trakų autobusai“ pirmosios instancijos teisme patyrė 285,86 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 317,63 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Be to, atsakovės už apeliacinius skundus sumokėjo po 1 575 Eur žyminio mokesčio. Šios išlaidos, patenkinus apeliacinius skundus ir atmetus prokuroro ieškinį viešajam interesui ginti, priteistinos iš prokuratūros, jas atlyginant iš prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (CPK 93 str. 1 d., 961 str. 1 d., 98 str.). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kuri yra asignavimų valdytoja, ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017 45 p.).

42. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys jokių kitų dokumentų, patvirtinančių jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismuose, nepateikė. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 43. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi, patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nutarta padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei Trastas, UAB Å¡iam nekilnojamajam turtui – 47/100 dalims Pastato ir Sklypui.

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti – laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (juridinio asmens kodas 288603320) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trakų autobusai“ (juridinio asmens kodas 181200636) 2 178,49 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 49 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos atlygintinos iÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai skirtų biudžeto lėšų. Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (juridinio asmens kodas 288603320) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Trastas (juridinio asmens kodas 304136919) 1 575 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos atlygintinos iÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai skirtų biudžeto lėšų. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei Trastas, UAB (juridinio asmens kodas 304136919, buveinės adresas TurniÅ¡kių g. 6, Vilnius) Å¡iam nekilnojamajam turtui – 47/100 dalims pastato-stoties, unikalus Nr. 7998-7021-7011, esančio Vytauto g. 90, Trakuose, ir žemės sklypui, unikalus Nr. 7977-0002-0142, kadastro Nr. 7977/0002:142, esančiam Vytauto g. 88, Trakuose.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėjai Danutė Gasiūnienė Danguolė Martinavičienė Egidijus Žironas