889f6311-495c-4e9d-a383-b1e9ba8dc0d6 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-16580-840/2019 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00697-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos:  2.6.1.1; 2.6.29.1; 2.6.8.6;  2.6.8.8; 2.6.8.11.4; 2.3.2.4.1; 3.2.6.1 (S) Kauno apyLINKĖs teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 2 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėja Joana Kvaselytė, sekretoriaujant Editai JurÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. K. ir jos atstovei advokatei N. R., atsakovui A. S. ir jo atstovei advokatei J. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

K. ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovės reikalavimai ir jos argumentai. IeÅ¡kovė A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. S., praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 8 688,60 Eur skolÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė A. K. ir jo atstovė advokatė N. R. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiÅ¡kai.

IeÅ¡kovės reikalavimai grindžiami Å¡iais ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiÅ¡kintais jos ir atstovės teismo posėdžio metu: - A. K. ir atsakovas A. S. 2010 m. birželio 2 d. Kauno miesto 6-ajame notarų biure sudarė sutartį, pagal kuriÄ atsakovas pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur), kuriÄ privalėjo grÄ Å¾inti po pirmo kreditorės pareikalavimo per 10 dienų, kuri turi bÅ«ti grÄ Å¾inama Kauno miesto 6-ajame notarų biure. Sutartis patvirtinta notarės J.

R.. - Paskola suteikta atsakovui bÅ«sto pirkimui, t. y. avansui už butÄ pirkėjams, dalies reikėjo einant į bankÄ , bei dalies padengti kreditorinį įsipareigojimÄ , kad galėtų lengviau paimti paskolÄ iÅ¡ banko. IeÅ¡kovė posėdžio metu nurodė, bendrų daiktų lizingo bÅ«du nepirko ir iÅ¡ UAB „General Financing“ kredito bendrai neėmė, taip pat, kad apie 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) ar 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur) grynais davė atsakovui einant į bankÄ , Å¡iuos pinigus nusiėmė iÅ¡ banko, taip pat atsakovui davė pradiniam įnaÅ¡ui, kuriuos atsakovas sumokėjo buto pardavėjams 19 000,00 Lt (5 502,78 Eur).

Turėjo santaupų, kadangi dirbo ir gavo nemaÅ¾Ä atlyginimÄ apie 1 000,00 Lt (289,62 Eur) bei iÅ¡siskyrus su pirmu vyru, jis buvo pervedęs jai už turto kompensacijÄ apie 35 000,00 Lt (10 136,70 Eur), be to, per 6 – 7 metus sutaupė iÅ¡ mamos gautų pinigų 5000,00 Lt (1 448,10 Eur). Atsakovas neturėjo jokių santaupų, uždirbdavo kartais labai mažai. Paskolos sutartį patarė sudaryti notarė. - Nutraukiant Å¡alių santuokÄ , santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje neaptarė Å¡ios skolos, nes manė, kad nereikia aptarti, o ir buvo sutarta, kad atsakovas butÄ perleis vaikams, t. y. savo sÅ«nui ir ieÅ¡kovės dukteriai. - 2019 m. balandžio 11 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ notarų biurui, kad persiųsti atsakovui pareiÅ¡kimÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo per 10 darbo dienų.

Notarų biuras persiuntė atsakovui pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡davė liudijimÄ , kuriuo patvirtino, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas įteiktas, tačiau atsakymas Kauno miesto 6-ajame notarų biure nėra gautas. - Pinigų perdavimo faktÄ patvirtina 2010 m. birželio 2 d. sudaryta sutartis, t. y. iÅ¡ sutarties turinio lingvistinio aiÅ¡kinimo akivaizdu, kad atsakovas pasiskolino iÅ¡ atsakovės 8 688,60 Eur. Todėl Å¡iuo atveju atsakovas privalo įrodyti, kad pinigų negavo. Kadangi atsakovas neįrodė, kad pinigų negavo iÅ¡ ieÅ¡kovės, todėl sutartis yra galiojanti ir atsakovas prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti.

IÅ¡ atsakovo priteistina 8 688,60 Eur, kadangi atsakovas iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inęs paskolos, taip pat 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. II. Atsakovo argumentai. Atsakovas A. S. ir jos atstovė advokatė J. Ž. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo A. S. pozicija grindžiama Å¡iais atsiliepime nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiÅ¡kintais jo bei jo atstovės teismo posėdžio metu: - Atsakovas 2010 metais rado pirkti butÄ , esantį Kaune, kurio kaina buvo 95 000,00 Lt (27 513,90 Eur).

Atsakovas 19 000,00 Lt (5 502,78 Eur) pradinį įnaÅ¡Ä sumokėjo grynais, o likusiai daliai, t. y. 76 000,00 Lt (22 011,12 Eur), sumokėti 2010 m. birželio 4 d. paėmė bÅ«sto kreditÄ . Pradiniam įnaÅ¡ui sumokėti atsakovas dalį pinigų – 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur), pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės tėvų. Kuriuos grÄ Å¾ino gavęs paskolÄ iÅ¡ banko, kadangi buvo paimtas 87 200,00 Lt (25 254,87 Eur) kreditas. Atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovės tėvams paimtÄ 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur) paskolÄ .

Per kelis kartus važiavo nusiimti pinigų ir juos atidavė ieÅ¡kovės motinai. - Sutartis buvo pasiraÅ¡yta su didesne paskolinta suma, kad garantuoti ieÅ¡kovės tėvams paskolintų pinigų grÄ Å¾inimÄ . Tačiau faktiÅ¡kai atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės niekada nėra pasiskolinęs jokių pinigų ir jokie pinigai atsakovui nebuvo perduoti ir jis jų nepriėmė. Todėl laikytina, kad sutartis nebuvo sudaryta. Be to, sutartyje nėra pažymėta, kad ieÅ¡kovė perdavė pinigus, o atsakovas juos gavo, taip pat nėra jokio pavedimo patvirtinančio pinigų perdavimo faktÄ ir momentÄ . - Atsakovas turėjo nuolatines pajamas iÅ¡ savo veiklos, jo turtinė padėtis buvo gera.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad uždirbdavo nuo 1 500,00 Lt (434,43 Eur) iki 4000,00 Lt (1 158,48 Eur). Tačiau ieÅ¡kovė niekada neturėjo paskolos sutartyje nurodytos sumos, kuriÄ bÅ«tų galėjusi paskolinti atsakovui. - Kadangi paskolos sutartyje nebuvo įtvirtintas pinigų perdavimo faktas, todėl ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad buvo perduoti pinigai atsakovui. Pati sutartis savaime nereiÅ¡kia pinigų perdavimo fakto. Turėjo bÅ«ti pakvitavimas ar bankinis pavedimas. Pervedimas UAB „General Financing“ negali bÅ«ti laikoma, kad tokiu bÅ«du suteikta paskola atsakovui, kadangi tai buvo tikslinė paskola, Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad buvo pirktas televizorius ir paimtas kreditas, todėl ieÅ¡kovė iÅ¡ savo sÄ skaitos sumokėjo UAB „General Financing“. Pateikti įrodymai, kad buvo nuimti iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos pinigai, tačiau nėra duomenų, kad bÅ«tent dėl paskolos sutarties nuimti pinigai, be to, net ir susumavus pinigus gaunasi tik 12 574,80 Eur, o apie likusiÄ paskolos sumÄ Ä¯rodymų nėra. - 2010 m. rugpjūčio 19 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta santuoka. Å alys santuokÄ nutraukė ir 2013 m. balandžio 3 d. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pagal Å¡ios sutarties 8 punktÄ Å¡alys patvirtino, kad kitų kreditorių, kurie turėtų teisę įstoti į bylÄ nėra. Sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovei, kad moka kompensacijÄ . Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje turėjo bÅ«ti aptartas klausimas dėl atsakovo, kaip ieÅ¡kovės kreditoriaus, klausimas, tačiau to nebuvo padaryta. Å alys santuokos nutraukimo metu sprendė, kad nėra vienas kitam skolingi, kompensacijų vienas iÅ¡ kito nereikalavo, ir sutartis atitiko jų valiÄ .

III. Liudytojų paaiÅ¡kinimai. Liudytoja P. T., ieÅ¡kovės motina, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovui A. S. ji niekada nėra skolinusi pinigų. Duktė pati turėjo santaupų, dirbo, taip pat buvo gavusi pinigų iÅ¡ pirmo vyro. Dukteriai yra davusi pinigų, tačiau ne tam, kad taupytų. Kai duktė iÅ¡siskyrė, tai kurį laikÄ gyveno kartu su ja ir jos vyru, todėl dukteriai nereikėjo mokėti už niekÄ , o gautus pinigus galėjo taupyti. Po pirmos santuokos nutraukimo duktė su atsakovu susipažino gal po pusmečio.

Jis gyveno bendrabutyje, nieko neturėjo, duktė padėjo susimokėti už bendrabutį. Kiek žino, atsakovas neturėjo santaupų. Žino, kad atsakovas gaudavo mažas pajamas, nes taip sakydavo duktė. Duktė išėjo iÅ¡ darbo, nes buvo panaikinta parduotuvė. Duktė turėjo problemų dėl alkoholio prieÅ¡ buto pirkimÄ , kartu su atsakovu vežė gydyti. Kai Å¡alys pirko butÄ ji nesikiÅ¡o dėl pinigų jokiais klausimais. Duktė pati turėjo savo banko korteles ir pasÄ . Apie sudarytÄ paskolos sutartį žinojo, kadangi prieÅ¡ Å¡alims skiriantis, atsakovas buvo pažadėjęs, kad kai ieÅ¡kovės duktė taps pilnametė, šį butÄ perraÅ¡ys ieÅ¡kovės dukteriai ir savo sÅ«nui po lygiai.

Sutartis buvo kaip garantas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2010 m. birželio 2 d. ieÅ¡kovė A. K. (tuo metu buvusi B.) ir atsakovas A. S. sudarė sutartį Kauno miesto 6-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 5940 (toliau – Sutartis) (e. b. l. 10). Pagal Sutartį A. S. pasiskolino iÅ¡ A. B. 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) be palÅ«kanų. SkolÄ skolininkas privalo grÄ Å¾inti po kreditoriaus pareikalavimo per 10 darbo dienų (Sutarties 1 punktas).

A. S. turi teisę grÄ Å¾inti, o A. B. privalo priimti grÄ Å¾inamÄ skolÄ visÄ arba dalimis anksčiau laiko (Sutarties 2 punktas). Skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inama Kauno miesto 6-ajame Notaro biure (Sutarties 3 punktas). A. K. 2019 m. balandžio 11 d. pareiÅ¡kimu pareikalavo atsakovÄ grÄ Å¾inti skolÄ pagal Sutartį per 10 darbo dienų nuo pareiÅ¡kimo įteikimo dienos (e. b. l. 11). PareiÅ¡kimÄ notarė J. R. persiuntė atsakovui. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė 2019 m. gegužės 16 d. paliudijo, kad ieÅ¡kovės 2019 m. balandžio 11 d. pareiÅ¡kimÄ persiuntė atsakovui, kuris buvo įteiktas 2019 m. balandžio 17 d., tačiau atsakymas iki 2019 m. gegužės 16 d. nėra gautas (e. b. l. 12).

IeÅ¡kovė 2010 m. gegužės 21 d. UAB „General Financing“ pervedė 2 574,80 Lt (745,41 Eur), nurodytas asmuo – A. S. (e. b. l. 76). 2005 m. birželio 16 d. ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ E. B. (buvusio vyro) 34 650,00 Lt (10 035,33 Eur), kaip nekilnojamojo turto kompensacijÄ (34 000,00 Lt) bei dukters iÅ¡laikymui (650,00 Lt) (e. b. l. 73). IeÅ¡kovė 2010 m. gegužės 26 d. ir 31 d. taip pat 2010 m. birželio 1 d. ir 2 d. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos išėmė iÅ¡ viso 10 000,00 Lt (2896,20 Eur) (e. b. l. 77).

Atsakovas 2010 m. birželio 10 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pirko butÄ asmeninės nuosavybės teise, esantį (duomenys neskelbtini), už 95 000,00 Lt (27513,90 Eur), iÅ¡ kurių 19 000,00  Lt (5 502,78 Eur) sumokėjo grynais pinigais pardavėjams prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį (e. b. l. 31–36). Atsakovas su Nordea Bank Finland Ple (dabar Nordea Bank AS Lietuvos skyrius) 2010 m. birželio 4 d. sudarė bÅ«sto kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ jam buvo suteiktas 87 200,00 Lt (25 254,87 Eur) kreditas (e. b. l. 41–44).

Buto pardavėjams 2010 m. liepos 19 d., buvo pervesta likusi 76 000,00 Lt (22 011,12 Eur) suma (e. b. l. 56). 2010 m. atsakovas gavo iÅ¡ banko likusiÄ paskolos dalį – 11 200,00 Lt (3 243,74 Eur) (e. b. l. 56). 2010 m. rugpjūčio 18 d., 19 d., 23 d., 24 d. ir 30 d. atsakovas iÅ¡ savo banko sÄ skaitos išėmė 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur) (e. b. l. 57–58). IeÅ¡kovė ir atsakovas sudarė santuokÄ 2010 m. rugpjūčio 19 d. (e. b. l. 7). Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu santuoka nutraukta sutuoktinių abiejų bendru sutikimu ir patvirtinta 2013 m. balandžio 3 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (e. b. l. 28–30).

V. Dėl paskolos sutarties sudarymo fakto. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis yra realinė ir pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (t. y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui.

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Å ias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimÄ .

Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įraÅ¡ytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo.

Å alių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įraÅ¡as apie pinigų ar daikto perdavimÄ . Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, pavartota terminija, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat reikÅ¡mingos sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, palÅ«kanų mokėjimas, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų visumos duomenų kontekste įvertinęs sutarties sÄ lygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-219/2018).

IÅ¡ Å¡alių 2010 m. birželio 2 d. sudarytos Sutarties turinio matyti, kad atsakovas pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) be palÅ«kanų. Nors Sutartyje, sudarytoje notarine forma, nėra tiesiogiai iÅ¡reikÅ¡to pinigų perdavimo fakto, t. y. nenurodyta, kad atsakovas pinigus priėmė ar gavo, taip pat nenurodyta, kad Å¡i sutartis kartu ir pinigų priėmimo – perdavimo aktas, tačiau atsižvelgiant į lingvistinį sutarties aiÅ¡kinimÄ galima spręsti, kad sutartimi pinigai buvo perduoti.

Sutartyje pavartoti terminai bÅ«dingi paskolos sutarčiai, žodžių gramatinės formos – „A. S. pasiskolino <...>“, dėl ko manytina, kad pinigai buvo perduoti jau prieÅ¡ Sutarties sudarymÄ , sutarties sudarymo forma – notarinė, įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus – „SkolÄ skolininkas privalo grÄ Å¾inti po pirmo kreditoriaus pareikalavimo per 10 darbo dienų“, nėra nustatyta paskolos davėjo pareigos paskolinti, sÄ lygos dėl ankstesnio paskolos grÄ Å¾inimo – „A.

S. turi teisę grÄ Å¾inti, o A. B. privalo priimti grÄ Å¾inamÄ skolÄ visÄ arba dalimis anksčiau laiko“, konkretus nurodymas, kad „Skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inama Kauno miesto 6-ajame Notaro biure“, bei Sutarties originalo bÅ«vimas pas atsakovę, leidžia konstatuoti paskolos sudarymo faktÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, bÅ«tent atsakovas privalėjo įrodyti, kad paskolos iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra gavęs ar jos gavęs mažiau nei nurodoma Sutartyje. Paminėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis).

Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys sprendžia, kokiÄ sutartį sudaryti, su kuo jÄ sudaryti ir kokiomis sÄ lygomis sudaryti. Versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį draudžiama (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Atsakovas neneigė Sutarties sudarymo fakto, jÄ sudarė laisva valia, neginčijo jos, kad ji sudaryta apgaulės bÅ«du, dėl suklydimo, ar buvo verčiamas jÄ sudaryti.

Paminėtina, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ pabrėžta, kad notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ) įrodymas, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015).

Nagrinėjamu atveju, Sutartis patvirtinta notaro, atsakovas laisva valia prisiėmė Sutartimi sukurtus jam įsipareigojimus – dėl paskolos dydžio, jos grÄ Å¾inimo, bei konkrečios vietos, vietos kur turi bÅ«ti grÄ Å¾inama paskola, t. y. notarų biure. Atsakovas neigė, kad pinigus pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės, tačiau teigė, kad 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur) skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovės motinos. Sutarties sudarymo aplinkybes paaiÅ¡kino, kad suma buvo nurodyta Sutartyje didesne, kaip apsidraudimas, garantija ieÅ¡kovės motinai, kad grÄ Å¾ins pinigus.

Tačiau teismo vertinimu, atsakovas bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, nebÅ«tų prisiėmęs tokio didelio įsipareigojimo. Atsakovas įrodinėja, kad pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės motinos 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur), tačiau Sutartis pasiraÅ¡yta vos ne tris kartus didesnei sumai – 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur), kas paneigia atsakovo teigiamas aplinkybes. Atsakovas ilgÄ laikÄ vertėsi individualia veikla, pats vedė savo veiklos apskaitÄ , todėl turėjo suvokti, kad prisiimdamas įsipareigojimÄ jį turės įvykdyti.

IeÅ¡kovė ir atsakovas nurodė, kad atsakovas skolinosi dėl bÅ«sto pirkimo, Å¡ios aplinkybės neginčijamos. Teismo posėdyje liudytoja P. T., ieÅ¡kovės motina, kategoriÅ¡kai neigė skolinusi atsakovui pinigų. Nors liudytojas parodymai vertinti kritiÅ¡kai, kadangi liudytojos nurodytos aplinkybės buvo sužinotos iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės, tačiau į aplinkybes apie paskolos suteikimÄ , t. y. jos nesuteikimÄ , įvertintinos įrodymų viseto kontekste. Atsakovas nurodė, kad grÄ Å¾ino ieÅ¡kovės motinai 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur).

Pateiktas atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad jis iÅ¡ banko 2010 m. rugpjūčio 18 d., 19 d., 23 d., 24 d. ir 30 d. iÅ¡siėmė 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur). Tačiau vien pinigų išėmimas nepatvirtina, kad Å¡ie pinigai buvo panaudoti tariamos paskolos dengimui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pinigai bÅ«tų perduoti ieÅ¡kovės motinai, nepateikė jokio pakvitavimo ar kito pinigų perdavimÄ patvirtinančio dokumento. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sutartį pinigai turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti Kauno miesto 6-ajame notarų biure, tačiau atsakovas prisiėmęs tokiÄ pareigÄ jos nevykdė.

Neįtikinamos ir aplinkybės, kad atsakovas galėjo pamirÅ¡ti apie sudarytÄ paskolos sutartį, kadangi jei atsakovas grÄ Å¾ino visÄ jo teigiamÄ skolÄ ieÅ¡kovės motinai, paskutinis pinigų išėmimas buvo 2010 m. rugpjūčio 30 d., t. y. nuo Sutarties sudarymo praėjo tik trys mėnesiai. Dėl to abejotina, atsakovas apie Sutartį galėjo pamirÅ¡ti praėjus trumpam laikotarpiui. Atsakovo motyvai, kad jo turtinė padėtis buvo gera, nes jis turėjo nuolatines pajamas iÅ¡ individualios veiklos bei gaudavo netekto darbingumo iÅ¡mokÄ , vertinti kritiÅ¡kai.

Nors pateikti įrodymai, kad atsakovas deklaravo gavęs nemažas pajamas: 2008 m. – iš individualios veiklos 29 831,00 Lt, 2009 m. – 25 046,00 Lt, 2010 m. – 25 046,00 Lt, tačiau tai neįrodo, kad jam nereikėjo paskolos gautos iš ieškovės, kad jis turėjo pakankamai santaupų pradiniam įnašui būsto pardavėjams, nes kaip ir pats nurodė, kad reikėjo pasiskolinti dar pinigų. Atsakovas teigė, kad 2010 m. gegužės 21 d. ieškovės pervedimas 2 574,80 Lt (745,41 Eur) UAB „General Financing“, nėra paskola jam, o buvo pirktas televizorius, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

IeÅ¡kovės pateikti įrodymai, apie pinigų išėmimÄ iÅ¡ banko sÄ skaitos iki atsakovui sudarant buto pirkimo pardavimo sutartį, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡raÅ¡as apie gautÄ kompensacijÄ už turtÄ , po pirmosios santuokos nutraukimo, nors ir Å¡i kompensacija gauta tik 2005 m. birželio 16 d., faktinės aplinkybės, kad kurį laikÄ po pirmos santuokos nutraukimo gyveno su tėvais, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę suteikti atsakovui 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) paskolÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Å¡alių sudarytos paskolos sutarties sÄ lygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindÄ , kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo faktÄ , tačiau atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai). VI. Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių reikÅ¡mės paskolos sutarties įvykdymui.

IeÅ¡kovė ir atsakovas sudarė santuokÄ 2010 m. rugpjūčio 19 d., todėl prievolė, atsiradusi pagal tarp Å¡alių sudarytÄ Sutartį, laikytina atsakovo asmenine prievole ieÅ¡kovei, kaip kreditorei. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Å alys nutraukė santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu santuoka nutraukta sutuoktinių abiejų bendru sutikimu ir patvirtinta 2013 m. balandžio 3 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje Å¡alys susitarė, kad: - Abu pareiÅ¡kėjai yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti bÅ«tinybę aptarti tarpusavio iÅ¡laikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos nutraukimo vienas iÅ¡ kito iÅ¡laikymo sau nereikalauja ir iÅ¡laikys save patys. - Banko sÄ skaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiÅ¡kai kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiÅ¡kėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sÄ skaita ir/ar iÅ¡duota banko kortelė, ar faktiÅ¡kai valdomos ne banko sÄ skaitose esančios lėšos. - PareiÅ¡kėjai nekilnojamojo ir kito kilnojamo registruotino turto neturi. - Iki santuokos sudarymo A.

S. vardu įgyta transporto priemonė Chrysler Neon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ikisantuokinė A. S. nuosavybė, todėl nutraukiant santuokÄ nedalinama. - A. S. vardu esantis 1536,71 Lt įsiskolinimas iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „4finance“ bei tuo pagrindu UAB „Julianus Inkaso“ vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas po santuokos nutraukimo pasilieka A. S.. - PareiÅ¡kėjai patvirtina, kad kitų kreditorių, kurie turėtų teisę įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra pareiÅ¡kėjų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, neturi. - Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas pasidalintas iki santuokos nutraukimo.

IÅ¡ teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turinio matyti, kad Å¡alys iÅ¡sprendė dėl kreditorių, kurie turėtų teisę įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra pareiÅ¡kėjų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pasidalinimo, asmeninės atsakovo A. S. transporto priemonės, kuri įgyta iki santuokos sudarymo, asmeniniu atsakovo prievolių kreditoriams. Ä®statyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuokÄ iÅ¡spręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimÄ , įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rÅ«Å¡is (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, Å¡eimos turtas;

CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrÄ dalijant turtÄ ir paskirstant turtines teises bei pareigas. Nors santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje privalomai turi bÅ«ti nurodomi abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio kreditoriai, kurie atsirado po santuokos sudarymo, tačiau Å¡alims nedraudžiama spręsti ir paminėti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ir dėl asmeninio turto ar asmeninių prievolių, atsiradusių iki santuokos sudarymo dienos (pavyzdžiui prievolės atsiradusios, kai Å¡alys faktiÅ¡kai gyveno kartu, nors dar nebuvo registruota santuoka).

Paminėtina, kad pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. Å alys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodė, kad yra viena kitai skolingos, neprašė viena iÅ¡ kitos jokių kompensacijų. Buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl asmeninės atsakovo transporto priemonės įgytos iki santuokos sudarymo, taip pat atsakovo asmeninių kreditorių. Nors nenurodoma, kada atsirado atsakovo prievolė kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, tačiau, atsižvelgiant aukščiau paminėtas aplinkybes, manytina, kad Å¡alys sprendė klausimus ir dėl visų asmeninių atsakovo ir ieÅ¡kovės prievolių.

Todėl, vertinant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys sprendė ne tik dėl santuokos metu atsiradusio turto ir prievolių, bet ir atsiradusiu iki santuokos sudarymo, tarp jų ir skolos pagal 2010 m. birželio 2 d. Sutartį, kuri atsirado Å¡alims faktiÅ¡kai gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovė teigė, kad neaptarė skolos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nes manė, kad nereikia aptarti, o ir buvo sutarta, kad atsakovas butÄ perraÅ¡ys vaikams, t. y. savo sÅ«nui ir ieÅ¡kovės dukteriai, tačiau jokių įrodymų apie buvusį tokį susitarimÄ nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Liudytojos parodymais teismas, nagrinėjamu atveju, nesivadovauja, nes kaip minėta, jos nurodomos aplinkybės buvo sužinotos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi bÅ«ti tokios pat formos, kokios turėjo bÅ«ti sudaryta sutartis, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Taigi, jeigu Å¡alys bÅ«tų susitarę, dėl kitokios skolos grÄ Å¾inimo formos, tuomet toks Sutarties pakeitimas, turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas taip pat notarine forma, kaip ir pirminė sutartis. 2010 m. birželio 2 d.

Sutartis nebuvo pakeista. IeÅ¡kovės deklaratyviai nurodomos aplinkybės, nepateikiant jokių įrodymų, nepaneigia aplinkybių, kad Å¡alys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nors tiesiogiai ir nenurodė, tačiau iÅ¡sprendė klausimÄ dėl skolos pagal Sutartį nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys nenurodė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovei pagal 2010 m. birželio 2 d. Sutartį, nors iÅ¡ sutarties turinio matyti, kad sprendė asmeniniu prievolių ir asmeninio turto pasidalinimo klausimus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas santuokos metu sprendė, kad vienas kitam nėra skolingi.

Kadangi Å¡alys iÅ¡sprendė prievolių vienas kitam klausimÄ , t. y. skolos nebuvimÄ , todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei skolÄ pagal Sutartį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. VII. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokatės teisinę pagalbÄ patyrė 800,00 Eur iÅ¡laidų (e. b. l. 87). IÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77), todėl priteistinos iš ieškovės atsakovui. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti. Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus. Teisėja Joana Kvaselytė