Legislator Case Law & Legislation
889cd124-919e-4102-884d-4b3cd82eb5d9 AI generated

889cd124-919e-4102-884d-4b3cd82eb5d9 · Kauno apygardos teismas

Case Number 889cd124-919e-4102-884d-4b3cd82eb5d9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

U.,atsakovės atstovei D. Å .,iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-217/2014 pagal ieÅ¡kovės G. V. U. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys:

Legislator headnote

AI generated

889cd124-919e-4102-884d-4b3cd82eb5d9 · Kauno apygardos teismas: Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ieÅ¡kovė gydyta tris kartu nuo 2011-01-06 iki 2011-01-12, nuo 2011-03-09 iki 2011-05-23, nuo 2012-01-23 iki 2013-02-17. IeÅ¡kovė dėl psichikos susirgimo negalėjo tinkamai be atstovo pagalbos įgyvendinti savo teisių, negalėjo tinkamai rÅ«pintis savimi, negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, dėl ligos negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo savo nepilnamečių dukrų vardu ar teismine tvarka ginti teisėtus interesus dėl ½ dalies buto, esančio adresu Jonavoje, (duomenys neskelbtini), pagal galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 ir 23 straipsnius priklausančios lygiomis dalimis su J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1092-527/2014;procesinio dokumento kategorijos: 34.4; 121.14; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka,dalyvaujant ieškovei G. V. U. ir jos atstovui advokatui R. L.,trečiajam asmeniui I.

U.,atsakovės atstovei D. Å .,iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-217/2014 pagal ieÅ¡kovės G. V. U. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys:

J. U. ir I. U.), n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė 2013-06-28 ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 2–4) 2013-07-01 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2004-01-27 Jonavos rajono notarų biuro notarės N. M. (reg. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos Nr. 15/2004), kurio pagrindu perėjo Lietuvos Respublikai nuosavybės teisės į butÄ Jonavos m., (duomenys neskelbtini). 2013-10-24 patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 74–76) ieÅ¡kovė, vadovaudamasi CK 5.8 straipsniu, papildomai prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti.

Ieškovė nurodė, kad jos ir jos sutuoktinio J. V. U., mirusio (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta 1996-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (t. 1, b. l. 25), ištuoka įregistruota 1997-07-18. Ieškovės sutuoktinio vardu buvo registruotas santuokos metu (1995-09-22) įgytas butas adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini), kuris nei santuokos nutraukimo metu, nei po santuokos nutraukimo nebuvo padalintas. Ieškovė, žuvus jos sūnui iš pirmos santuokos bei staiga mirus buvusiam sutuoktiniui, su kuriuo ir po ištuokos palaikė gerus santykius, susirgo sunkia psichikos liga, dėl kurios dažnai gydėsi ligoninėse Žiegždriuose ir Naujojoje Vilnioje, nevaldė savo veiksmų ir dėl kurios 1997-11-26 jai buvo nustatytas invalidumas, o 2012-12-04 buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas, ji pripažinta nedarbinga.

Po vyro mirties ieÅ¡kovė su vaikais apie vienerius metus laiko bute, esančiame Jonavoje, (duomenys neskelbtini), kuris priklausė abiems su vyru, po to – jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Dėl ligos ieÅ¡kovė negalėjo prižiÅ«rėti vaikų, vaikai patys gaminosi valgyti, skalbė. Vaikams globa nebuvo nustatyta, ieÅ¡kovei buityje padėdavo mama. Vyrui mirus, butÄ (duomenys neskelbtini) paliko, mokesčių nemokėjo, lėšų neturėjo, pati savarankiÅ¡kai tvarkytis nesugebėjo.

Vaikai buvo maži, todėl nesuprato, kad reikia priimti palikimÄ po tėvo mirties, o ieÅ¡kovė pati dėl ligos taip pat nesuprato, kad reikia kreiptis pas notarÄ dėl palikimo priėmimo nepilnametėms dukroms. Buto (duomenys neskelbtini), Jonavoje, mokesčius mokėjo ieÅ¡kovės motina, kuri mirė maždaug prieÅ¡ du metus. Jei ne mama ir sesuo, ji pati bÅ«tų atsidÅ«rusi gatvėje. IeÅ¡kovės teigimu, ji tik po gydimosi 2012 m. pabaigoje, kiek pagerėjus sveikatai, sužinojo apie valstybei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ butÄ , kurio ½ dalis priklausė jai, bei suprato, kad nepriimtas palikimas ir nepasidalintas su vyru santuokoje įgytas butas, todėl teigė, kad Å¡i dalis, kaip neteisėtai nusavinta, jai turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inta.

Atsakovė, atstovaujama VMI, su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovė prašė naikinti valstybei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ po 9 metų nuo liudijimo iÅ¡davimo arba po 16 metų po J. V. U. mirties. IeÅ¡kovė po sutuoktinio mirties galėjo ir turėjo žinoti, kad butas, esantis Jonavoje, (duomenys neskelbtini), yra paliktas be priežiÅ«ros. IeÅ¡kovė jokiais įrodymais nepatvirtino aplinkybių, kada sužinojo apie pažeistas teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėJonavos rajono apylinkės teismas 2014-01-28 sprendimu (t. 1, b. l. 137–141), vadovaudamasis CK 5.8 straipsniu, galiojusio 1970 m. SÅ K 21, 23 straipsniais, ieÅ¡kinį tenkino, atnaujino praleistÄ terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti ir panaikino paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2004-01-27 Jonavos rajono notarų biuro notarės N. M. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos Nr. 15/2004), kurio pagrindu Lietuvos Respublikai perėjo nuosavybės teisės į butÄ adresu:

Jonavos m., (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas liudytojų O. N. B., Z. S., A. A., N. L. ir O. L. parodymais nustatė, kad ieškovė pati augino savo dukras I. ir J., dažnai gydėsi psichiatrinėje ligoninėje Žiegždriuose ir Naujojoje Vilnioje; ieškovę lankydavo mama ir sesuo. Liudytoja J. A. P., kuri yra ieškovės sesuo, parodė, kad po to, kai prieš 20 metų žuvo ieškovės sūnus, ieškovei tai buvo didžiulė trauma, ji buityje nieko nesitvarkė, butas buvo kaip tvartas, ji neleisdavo niekam padėti, per metus po du kartus gydėsi Žiegždriuose ir Naujojoje Vilnioje, nervine liga serga ir dabar.

Teismas nustatė, kad paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas, registro Nr. 2-472, 2004-01-27 iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos valstybei, kuri paveldėjo J. V. U. butÄ Jonavoje, (duomenys neskelbtini). 2005-03-15 pirkimo–pardavimo sutartimi butas parduotas P. T. (t. 1, b. l. 11–13). Santuoka tarp ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio J. V. U. buvo nutraukta 1997-05-07, po santuokos nutraukimo turtas, kuris yra bendroji jungtinė iÅ¡tuoktų sutuoktinių nuosavybė, padalintas nebuvo, taip pat nebuvo atidalinta ieÅ¡kovės turto dalis, kuri pagal Santuokos ir Å¡eimos kodekso 23 straipsnį laikoma lygi su J.

V. U. dalimi, iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ valstybei iÅ¡skirta nebuvo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė apie tai, jog jos teisės pažeistos, ir subjektyviai suprato, ir sužinojo apie jos subjektinių teisių į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę pažeidimÄ 2012 m. po gydimosi kurso psichiatrinėje ligoninėje, ir tada kreipėsi į garantuojamos valstybinės teisinės pagalbos tarnybÄ . IeÅ¡kovei buvo suteikta II invalidumo grupė iki 1999-01-01, pensija paskirta 1997-11-26 (t. 1, b. l. 16).

Ieškovei nustatytas specialiųjų poreikių didelis lygis nuo 2012-12-04 iki 2013-07-10, jos darbingumo lygis 15 proc. (t. 1, b. l. 17), nuo 2011-07-06 iki 2013-07-10 nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 1, b. l. 19). VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės padalinio Marių ligoninės 2013-12-19 pateikta informacija patvirtino, kad ieškovė gydyta nuo 1995 m., nuo 1997-07-23 iki 1997-09-24, nuo 1997-10-22 iki 1997-12-15, nuo 2008-02-27 iki 2008-06-16, nuo 2012-02-23 iki 2012-03-15. Diagnozė: paranoidinė šizofrenija, epizodinė, su progresuojančiu defektu eiga.

Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ieškovė gydyta tris kartu nuo 2011-01-06 iki 2011-01-12, nuo 2011-03-09 iki 2011-05-23, nuo 2012-01-23 iki 2013-02-17. Ieškovė dėl psichikos susirgimo negalėjo tinkamai be atstovo pagalbos įgyvendinti savo teisių, negalėjo tinkamai rūpintis savimi, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, dėl ligos negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo savo nepilnamečių dukrų vardu ar teismine tvarka ginti teisėtus interesus dėl ½ dalies buto, esančio adresu Jonavoje, (duomenys neskelbtini), pagal galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 ir 23 straipsnius priklausančios lygiomis dalimis su J.

V. U., atidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, negalėjo ginti savo interesų. IeÅ¡kovei valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik nuo 2013-03-06 (t. 1, b. l. 7), jÄ atstovauja advokatas R. L., todėl ieÅ¡kovei, sergant psichikos liga (paranoidinė Å¡izofrenija), yra pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti dėl svarbių priežasčių. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė, kaip santuokoje įgyto turto bendrosios sutuoktinių nuosavybės savininkė (galiojusio SÅ K 21 str.,), turi lygias teises į turtÄ , kaip ir mirusysis J.

U., abiejų sutuoktinių turto dalys lygios, jos turto dalis nebuvo atskirta iÅ¡duodant paveldėjimo liudijimÄ valstybei, todėl turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui, sužinojusi, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo, taikant įstatymo analogijÄ , nes nėra specialaus straipsnio, reglamentuojančio šį atvejį (CK 5.8 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VMI, apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2–3) praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti dėl Å¡ių argumentų:

Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. Esminė aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra susijusi su ieÅ¡kovės teise į termino pratęsimÄ . Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi bÅ«ti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sÄ Å¾iningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimÄ savo teisių pažeidimÄ , lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismÄ (LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Taikant šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ paveldėjimo teisiniams santykiams, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista.

Sprendžiant klausimÄ dėl termino kreiptis į teismÄ yra svarbus momento, nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojamas Å¡is terminas, nustatymas, bei ar praleistas terminas nėra neprotingai ilgas. IeÅ¡kovė prašė panaikinti valstybei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ po 9 metų nuo liudijimo iÅ¡davimo arba po 16 metų po J. V. U. mirties. Teismas 2014-01-28 sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovei valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik nuo 2013-03-06, todėl tai bei aplinkybė, kad ieÅ¡kovė serga psichikos liga, yra pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje yra nurodžiusi, jog 2012 metų pabaigoje, kiek pagerėjus sveikatai, sužinojo, kad Jonavos rajono notaro biuro notarė N. M. 2004-01-27 iÅ¡davė paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo visÄ turtÄ po J. V. U. mirties paveldėjo Lietuvos Respublikos valstybė. Teismas sužinojimo momentÄ sieja su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikiamo pradžia, t. y. tik nuo 2013-03-06. Tačiau nei raÅ¡ytiniais įrodymais, nei liudytojų paaiÅ¡kinimais nėra nustatyta, kada ieÅ¡kovė sužinojo apie pažeistas teises.

Å is apytikslis laikas (2012 m. pabaiga), kaip nurodė ieÅ¡kovė, arba 2013-03-06, kaip nurodė teismas, negali bÅ«ti laikomas pažeidimo momentu nei dalijant, turtÄ nei ginčijant paveldėjimo teisės liudijimÄ . Todėl reikalavimui padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė iÅ¡tuoktų sutuoktinių nuosavybė, turi bÅ«ti taikytinas trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas bei vienerių metų senaties terminas paveldėjimo teisės liudijimui užginčyti. Teismas, vertindamas priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas pažeistoms teisėms ginti, nurodo, kad medicininiais dokumentais nustatyta, kad ieÅ¡kovė dėl ligos negalėjo tinkamai rÅ«pintis savimi, negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, dėl ligos negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo savo nepilnamečių dukrų vardu ar teismine tvarka ginti teisėtus interesus.

Tiek VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės padalinio Marių ligoninės, tiek Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymose yra nurodyti tik laikotarpiai, kada ieškovė buvo gydyta minėtose įstaigose. Kaip matyti iš VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės padalinio Marių ligoninės pateiktos informacijos Nr. 53-4015, ieškovė gydyta nuo 1997-07-23 iki 1997-09-24, nuo 1997-10-22 iki 1997-12-15, nuo 2008-02-27 iki 2008-06-16, nuo 2012-02-23 iki 2017-03-15. Taigi iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad laikotarpyje nuo 1997-12-15 iki 2008-06-16, t. y. 11 metų, nebuvo taikomi gydymo metodai.

Byloje pateiktame invalido pažymėjime nurodyta, kad antra invalidumo grupė suteikta nuo 1997-11-26 iki 1998-01-01, nurodant bendrÄ susirgimÄ . Pateiktoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad diagnozės kodas F20.0 (paranoidinė Å¡izofrenija) ir darbingumo lygio vertinimas yra pirminis ir nustatytas tik nuo 2008-05-20 iki 2011-07-05. IeÅ¡kovei nuo 2011-07-06 iki 2013-07-10 nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis ne dėl psichinės ligos ar sutrikimų, o dėl nuolatinės priežiÅ«ros bÅ«tinumo, asmeniui sukakusiam senatvės pensijos amžių.

TÄ patvirtina bylos medžiagoje pateikta darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialiojo nuolatinės priežiÅ«ros poreikio nustatymo pažyma Nr. 014792. Asmeniui darbingumo lygis nustatomas jam dalyvaujant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniame skyriuje arba apžiÅ«rint jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai asmens prognozuojamas bazinis darbingumas yra 0–25 procentai ir jis negali atvykti į NDNT, arba asmeniui nedalyvaujant, kai iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad prognozuojamas jo bazinis darbingumas yra 0–25 procentai ir jis negali atvykti į NDNT.

Atskirais atvejais NDNT gali nuspręsti pakviesti asmenį dalyvauti, nustatant jo darbingumo lygį. Kyla pagrįsta abejonė, kaip Å¡iuo konkrečiu atveju buvo nuspręsta dėl ieÅ¡kovės neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritoriniame skyriuje, tiek iÅ¡duodant pažymas 2008-05-20, tiek 2011-07-18. Pagal byloje pateiktÄ informacijÄ negalima objektyviai nustatyti ieÅ¡kovės sutrikimų proceso, ar Å¡is procesas buvo negrįžtamas, be pokyčių, ar tik periodiÅ¡kas, ir jei taip, kaip dažnai ir ilgai jis truko, kaip Å¡is procesas priklausė nuo ieÅ¡kovės gyvenimo bÅ«do, kitų jai diagnozuotų ligų, vartojamų vaistų, kokiu momentu, ar visÄ laikÄ liga buvo taip iÅ¡sivysčiusi, kad ieÅ¡kovė 9 metus nuo liudijimo iÅ¡davimo arba 16 metų po J.

V. U. mirties, visÄ laikotarpį iÅ¡tisai prarado gebėjimÄ suprasti, kad jos teisės yra pažeistos. PrieÅ¡ingai, pateiktos minėtų įtaigų pažymos liudija, kad ieÅ¡kovei 11 metų nebuvo taikomi gydymo metodai. Byloje nesurinkta duomenų ir teismas nevertino fakto, kad bÅ«tent Å¡iame 11 metų laikotarpyje nuo ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės, t. y. nuo 1997-12-15 iki 2003-06-16, ji negalėjo įgyvendinti savo teisių.Teismas sprendime nurodo, kad psichiatrijoje Å¡izofrenija apibrėžiama kaip lėtinė psichikos liga, kuria susirgus pažeidžiama emocijų, mÄ stymo bei valios sferos, ligai progresuojant ryÅ¡kėja negatyvi simptomatika.

Tačiau pateiktos pažymos nėra ligos istorijos duomenys. Kai nagrinėjant bylÄ reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti bÅ«tent teismo psichiatrinė ekspertizė. Minėtiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti bÅ«tinos specialios žinios medicinos srityje. Teismas detaliai nevertino visos medicininės dokumentacijos ir vien vertinimas ligos pobÅ«džio pagal klasifikatorių nesudaro pagrindo teigti, kokį poveikį ieÅ¡kovės gebėjimui suprasti savo veiksmus padarė Å¡i liga.

Vien fakto konstatavimas, kad ieÅ¡kovė įtraukta į psichiatrijos ligoninės įskaitas, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡tisai prarado gebėjimÄ suprasti, kad jos teisės yra pažeistos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, jog ieÅ¡kovei bÅ«tų terminuotai ar neterminuotai apribotos tėvystės teisės, ar ji bÅ«tų neveiksni, ar bÅ«tų nustatyta ir rÅ«pyba pačiai ieÅ¡kovei. Darytina iÅ¡vada, kad jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų pripažintina neveiksnia ir negalėjusia įgyvendinti savo teisių ir pareigų, tai nebÅ«tų galėjusi rÅ«pintis savo vaikais.

Duomenų apie globėjo paskyrimÄ pačiai ieÅ¡kovei ar jos vaikams nėra.Nagrinėjamu atveju terminas yra praleistas daug, ir priežastys, dėl kurių taip atsitiko, turi bÅ«ti labai svarbios. Negalima pripažinti, kad Å¡ios priežastys yra iÅ¡imtinio (ekstraordinarinio) pobÅ«džio. Termino praleidimÄ lėmė netinkamas numatytų pareigų vykdymas. Liudytojų ir pačios ieÅ¡kovės parodymais patvirtinta, kad ieÅ¡kovei apie mirtį buvo žinoma nuo 1997 m., ieÅ¡kovė teisme nurodė, jog pati iÅ¡kvietė policijÄ buvusio sutuoktinio gyvenamosios vietos adresu.

IeÅ¡kovei apie turtÄ taip pat buvo žinoma. Paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas 2004 m. Pagal gydymo įstaigų pateiktas pažymas laikotarpiu nuo 1997-12-15 iki 2008-06-16 nebuvo taikomi gydymo metodai, vadinasi, termino praleidimÄ lėmė ne objektyvios priežastys, kliudžiusios ginti savo teises, o pačios ieÅ¡kovės neveikimas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės sveikata pagerėjo tik nuo 2012 m. bei kad ji serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kurio eiga buvo nepertraukiama, ir nėra pagrindo sieti, jog apie pažeistas teises sužinojo tik 2013-03-06, kuomet kreipėsi teisinės pagalbos.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę kreiptis teisinės pagalbos ir ankstesniais laikotarpiais. Å ito nedarydama, ieÅ¡kovė veikė savo rizika. Teismas netinkamai įvertino momentÄ , kada ieÅ¡kovė sužinojo apie pažeistas teises, neiÅ¡tyrė visų bylai svarbių aplinkybių ir dėl to neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl sprendimas naikintinas. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė, atstovaujama advokato R. L., praÅ¡o palikti galioti 2014-01-28 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimÄ , apeliacinį skundÄ atmesti (t. 2, b. l. 18–19).

Atsiliepime nurodyta, kad teismas, atnaujindamas praleistÄ terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti, vadovavosi 1970 m. SÅ K 10 straipsniu, kuriame nurodoma, kad ieÅ¡kinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po iÅ¡tuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę pažeidimÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad apie tai, kad buvo pažeistos jos teisės, suprato ir sužinojo tik 2012 m. pagerėjus sveikatai po gydimosi kurso psichiatrijos ligoninėje, tuomet ji kreipėsi į VGTPT.

Priimdamas sprendimÄ teismas vadovavosi liudytojų O. N. B., Z. S., A. A., N. L., J. A. P., O. L. paaiÅ¡kinimais bei medicininiais dokumentais, gautais iÅ¡ VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės ir VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė dėl ligos negalėjo tinkamai rÅ«pintis savimi, negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, negalėjo ginti savo interesų. Dėl ligos ieÅ¡kovė negalėjo tinkamai rÅ«pintis savo nepilnametėmis dukromis, negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo savo nepilnamečių dukrų vardu ar teismine tvarka ginti teisėtus interesus dėl ½ dalies buto, esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), priklausančios ieÅ¡kovei pagal galiojusio SÅ K 21 ir 23 straipsnius lygiomis dalimis su buvusiu sutuoktiniu J.

V. U., atidalijimo iš bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės ir jos sutuoktinio J. V. U., mirusio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25), santuoka, sudaryta 1985-01-05, buvo nutraukta 1996-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (t. 1, b. l. 23), ištuoka įregistruota 1997-07-18 (t. 1, b. l. 24). Kaip matyti iš gimimo liudijimų, ieškovė ir J.

V. U. yra tėvai trečiųjų asmenų, t. y. J. U., gimusios (duomenys neskelbtini) ir kuriai tėvo mirties metu buvo tik 11 metų, bei I. U., gimusios (duomenys neskelbtini) ir kuriai tėvo mirties metu buvo tik 10 metų (t. 1, b. l. 21–22). Taip pat nustatyta, jog 1 kambario butÄ adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės sutuoktinis J. V. U. įgijo 1995-09-22 pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 14–15), t. y. santuokos su ieÅ¡kove metu. 2013-03-19 Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (t. 1, b. l. 11–13) patvirtina, jog Å¡is butas nuosavybės teise buvo registruotas J.

V. U. vardu nuo 1995-09-22 iki 2004-02-20, išregistravimo pagrindas – 2004-01-27 paveldėjimo teisės liudijimas, būtent kuris yra ginčijamas (prašomas panaikinti) šioje byloje ieškovės pareikštu ieškiniu. Be to, 2014-06-03 Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašu (t. 1, b. l. 11–13) nustatyta, jog ieškovės vardu nuosavybės teise nuo 1992-11-05 įregistruotas 1 kambario butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Jonavos m. (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – 1992-06-02 gyvenamųjų namų kooperatyvo pažyma Nr.

32. Akivaizdu, jog ir pastarasis butas įgytas ieÅ¡kovės santuokos su J. V. U. metu.Bylos duomenys taip pat pavirtina, jog UAB ,,Jonavos paslaugos“ 2003-10-15 pateikė informacijÄ Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), kad adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini), savininkas miręs, bute negyvenama, už suteikiamas komunalines paslaugas neatsiskaitoma, praÅ¡ant perimti į apskaitÄ minėtÄ turtÄ kaip beÅ¡eimininkį (t. 1, b. l. 36). VMI 2003-10-22 raÅ¡tu Nr. (16.7-15)-O-2422 kreipėsi į Jonavos rajono notarų biurÄ pateikti informacijÄ apie tai, ar užvesta paveldėjimo byla po J.

V. U. mirties (t. 1, b. l. 37). Jonavos rajono notarų biuras 2003-10-27 pranešė, kad po J. V. U. mirties paveldėjimo byla neužvesta (t. 1, b. l. 38). VMI kreipusis į Jonavos rajono notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, 2004-01-27 Lietuvos Respublikos valstybei iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas, registro Nr. 2-472, į J. V. U. butÄ adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44). 2005-03-15 pirkimo–pardavimo sutartimi butas parduotas P. T. (t. 1, b. l. 11–13), o nuo 2012-04-27 šį butÄ nuosavybės teise valdo V.

L.. Å ioje byloje teisme 2013-07-01 pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė ginčija 2004-01-27 Lietuvos Respublikos valstybei iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , registro Nr. 2-472, į jos buvusio sutuoktinio J. V. U. butÄ adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44), teigdama, jog Å¡io buto, įgyto santuokos metu ir po iÅ¡tuokos nepasidalinto, ½ dalis priklausė jai tuo metu galiojusio SÅ K 21 straipsnio pagrindu, o likusi ½ dalis paveldėjimo pagrindu turėjo atitekti jos ir mirusiojo J.

V. U. dukroms, kurios tėvo mirties dienÄ buvo nepilnametės, o ji, kaip įstatyminė atstovė, dėl jÄ užklupusios psichinės ligos negalėjo tinkamai įgyvendinti nepilnamečių dukrų teisių ir už jas priimti tėvo palikimÄ . Kaip spręstina iÅ¡ tokių ieÅ¡kinio argumentų, paveldėjimo teisės liudijimas ginčijamas dviem pagrindais, t. y.:

1) kad valstybės paveldėto buto, įgyto santuokos metu ir po ištuokos nepasidalinto, ½ dalis priklausė jai tuo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio pagrindu;

2) kad likusi ½ dalis ginčo buto paveldėjimo pagrindu turėjo atitekti jos ir mirusiojo J. V. U. dukroms, kurios tėvo mirties dienÄ buvo nepilnametės, o ji, kaip įstatyminė atstovė, dėl jÄ užklupusios psichinės ligos negalėjo tinkamai įgyvendinti nepilnamečių dukrų teisių ir už jas priimti tėvo palikimÄ .Kolegija, spręsdama dėl ieÅ¡kinio patenkinimo pirmuoju pagrindu (SÅ K 21 str.), pažymi, jog apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai remiasi CK 5.8 straipsniu, vadovaujantis kuriuo asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Konstatuotina, jog ieÅ¡kovė, ginčydama paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl jai SÅ K 21 straipsnio pagrindu priklausiusios ½ dalies ginčo buto, negali bÅ«ti laikoma asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ .Tačiau, ginčijant paveldėjimo teisės liudijimÄ Å¡iuo pagrindu, pirmiausia turėjo bÅ«ti padalintas iÅ¡situokusių asmenų turtas ir nustatyta ieÅ¡kovės dalis bendrame jos ir J. V. U. turte, kuris nei 1996-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ieÅ¡kovės santuoka (t. 1, b. l. 23), nei po iÅ¡tuokos įregistravimo iki J.

V. U. mirties nebuvo pasidalintas. Nors Å¡is reikalavimas ieÅ¡kinio rezoliucinėje dalyje ir nebuvo suformuluotas, tačiau, kolegijos nuomone, bÅ«tent Å¡is reikalavimas atitiko faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .Bylos medžiaga patvirtina, jog 1 kambario butÄ adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės sutuoktinis J. V. U. įgijo 1995-09-22 pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 14–15), t. y. santuokos su ieÅ¡kove metu. 2013-03-19 Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (t. 1, b. l. 11–13) patvirtina, jog Å¡is butas nuosavybės teise buvo registruotas J.

V. U. vardu nuo 1995-09-22 iki 2004-02-20, išregistravimo pagrindas – 2004-01-27 paveldėjimo teisės liudijimas, būtent kuris yra ginčijamas šioje byloje ieškovės pareikštu ieškiniu. Be to, 2014-06-03 Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašu (t. 1, b. l. 11–13) nustatyta, jog ieškovės vardu nuosavybės teise nuo 1992-11-05 įregistruotas 1 kambario butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Jonavos m. (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – 1992-06-02 gyvenamųjų namų kooperatyvo pažyma Nr.

32. Akivaizdu, jog ir pastarasis butas įgytas (baigtas išmokėti) ieškovės santuokos su J. V. U. metu.Kadangi ieškovės ir jos sutuoktinio J. V. U., mirusio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25), santuoka buvo sudaryta 1985-01-05, o nutraukta – 1996-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (t. 1, b. l. 23), ištuoka įregistruota 1997-07-18 (t. 1, b. l. 24), akivaizdu, jog abu butai buvo įgyti ieškovės ir jos sutuoktinio J. V. U. santuokos metu.Kadangi šalys nei 1996-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka (t. 1, b. l. 23), nei po ištuokos įregistravimo santuokos metu įgyto turto nesidalino, ieškovė su vaikais liko gyventi bute, esančiame Jonavos m. (duomenys neskelbtini), o J.

V. U. – ginčo bute, kolegijos nuomone, yra visiÅ¡kai tikėtina, jog sutuoktiniai tokiu bÅ«du turtÄ laikė pasidalintÄ gera valia. Å i aplinkybė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamasi.Vadovaujantis galiojusio SÅ K 23 straipsnio 4 dalimi, reikalavimui padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė iÅ¡tuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. SÅ K 40 straipsnis numatė, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose.

Kadangi iÅ¡tuoka buvo įregistruota 1997-07-18 (t. 1, b. l. 24), konstatuotina, jog pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kinio senatis turtui pasidalinti baigėsi 2000-07-18. Vadinasi, ieÅ¡kovė, siekdama, kad bÅ«tų nustatyta jos ½ dalis ginčo bute, ieÅ¡kinį teisme turėjo pareikÅ¡ti iki 2000-07-18 arba įrodymais pagrįsti, kodėl ji šį trejų metų terminÄ praleido net trylika metų.Kaip matyti iÅ¡ VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės padalinio Marių ligoninės pateiktos informacijos Nr. 53-4015, ieÅ¡kovė gydyta nuo 1997-07-23 iki 1997-09-24, nuo 1997-10-22 iki 1997-12-15, nuo 2008-02-27 iki 2008-06-16, nuo 2012-02-23 iki 2017-03-15.

Taigi iÅ¡ pateiktų duomenų darytina iÅ¡vada, kad laikotarpyje nuo 1997-12-15 iki 2008-06-16, t. y. 11 metų, nebuvo taikomi gydymo metodai. Byloje pateiktame invalido pažymėjime nurodyta, kad antra invalidumo grupė suteikta nuo 1997-11-26 iki 1998-01-01, nurodant bendrÄ susirgimÄ . Pateiktoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad diagnozės kodas F20.0 (paranoidinė Å¡izofrenija) ir darbingumo lygio vertinimas yra pirminis ir nustatytas tik nuo 2008-05-20 iki 2011-07-05.

IeÅ¡kovei nuo 2011-07-06 iki 2013-07-10 nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis ne dėl psichinės ligos ar sutrikimų, o dėl nuolatinės priežiÅ«ros bÅ«tinumo, asmeniui sukakusiam senatvės pensijos amžių. TÄ patvirtina bylos medžiagoje pateikta darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialiojo nuolatinės priežiÅ«ros poreikio nustatymo pažyma Nr. 014792. Pagal byloje pateiktÄ informacijÄ negalima objektyviai nustatyti ieÅ¡kovės sutrikimų proceso, ar Å¡is procesas buvo negrįžtamas, be pokyčių, ar tik periodiÅ¡kas, ir jei taip, kaip dažnai ir ilgai jis truko, kaip Å¡is procesas priklausė nuo ieÅ¡kovės gyvenimo bÅ«do, kitų jai diagnozuotų ligų, vartojamų vaistų, kokiu momentu, ar visÄ laikÄ liga buvo taip iÅ¡sivysčiusi, kad ieÅ¡kovė net 13 metų iÅ¡tisai buvo praradusi gebėjimÄ suprasti, kad jos teisės yra pažeistos.

PrieÅ¡ingai, kaip jau minėta, pateiktos minėtų įtaigų pažymos liudija, kad ieÅ¡kovei 11 metų gydymo metodai nebuvo taikomi. Teismas sprendime nurodė, kad psichiatrijoje Å¡izofrenija apibrėžiama kaip lėtinė psichikos liga, kuria susirgus pažeidžiama emocijų, mÄ stymo bei valios sferos, ligai progresuojant ryÅ¡kėja negatyvi simptomatika. Tačiau pateiktos pažymos nėra ligos istorijos duomenys. Kai nagrinėjant bylÄ reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę.

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti bÅ«tent teismo psichiatrinė ekspertizė. Minėtiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti bÅ«tinos specialios žinios medicinos srityje. Teismas detaliai nevertino visos medicininės dokumentacijos, o vien vertinimas ligos pobÅ«džio pagal klasifikatorių nesudaro pagrindo teigti, kokį poveikį ieÅ¡kovės gebėjimui suprasti savo veiksmus padarė Å¡i liga. Vien fakto konstatavimas, kad ieÅ¡kovė įtraukta į psichiatrijos ligoninės įskaitas, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡tisai buvo praradusi gebėjimÄ suprasti, kad jos teisės yra pažeistos.

Kaip minėta, paveldėjimo teisės liudijimÄ ieÅ¡kovė ginčijo ir dėl to, kad ji, kaip įstatyminė nepilnamečių dukrų atstovė, dėl jÄ užklupusios psichinės ligos negalėjo tinkamai įgyvendinti nepilnamečių dukrų teisių ir už jas priimti tėvo palikimÄ â€“ likusiÄ Â½ dalį ginčo buto.Bylos duomenys patvirtina, jog J. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), tėvo mirties metu buvo tik 11 metų, o I. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), tėvo mirties metu buvo tik 10 metų (t. 1, b. l. 21–22).

Kadangi ieÅ¡kovės ir J. V. U. dukros ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu jau buvo pilnametės, kolegijos nuomone, jos, turėdamos visiÅ¡kÄ teisnumÄ ir veiksnumÄ , pačios turėjo ginti savo pažeistas teises, kaip asmenys, pretenduojantys į palikimÄ . Be to, kolegijos nuomone, palikimo priėmimo teisėtumÄ bei valstybei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ galėtų ginčyti tik asmenys, kurie priėmė palikimÄ arba kuriems pratęstas terminas palikimui priimti. Å iuo atveju byloje nėra konstatuota, jog ieÅ¡kovė ar tretieji asmenys (dukros) po J.

V. U. mirties bÅ«tų priėmę palikimÄ ar kad jiems yra pratęstas terminas palikimui priimti, byloje nebuvo reiÅ¡kiami jokie su tuo susiję reikalavimai.Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ tinkamu ieÅ¡kovu. Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad jis bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, tai Å¡is asmuo gali įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl ginčo dalyko (CPK 45 str.).Kokiu iÅ¡ įstatymo nustatytų pagrindų ginčijamas konkretus sandoris, teismas sprendžia (teisiÅ¡kai kvalifikuoja) pagal ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu iÅ¡dėstytas aplinkybes ir ieÅ¡kovo suformuluotÄ reikalavimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 punktai).

Teismas gali suteikti efektyviÄ gynybÄ tik tuo atveju, jeigu asmuo aiÅ¡kiai suformuluoja savo reikalavimÄ ir to reikalavimo pagrindÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia ne tik apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus, taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . Kai ieÅ¡kinio pagrindas ir (ar) dalykas nurodyti neaiÅ¡kiai (netiksliai), teismas gali taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ arba pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu iÅ¡kviesti Å¡alis ir jas apklausti tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta ginčo esmė ir netgi visiÅ¡kai suformuluotas Å¡alių reikalavimų bei atsikirtimų turinys (CPK 230 str. 1 d.).

Be to, ieÅ¡kinyje nurodyta, jog ½ dalis ginčo buto, kaip neteisėtai nusavinta, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inta. Pažymėtina, jog pagal bylos duomenis ginčo butas 2005-03-15 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas P. T. (t. 1, b. l. 11–13), o nuo 2012-04-27 šį butÄ nuosavybės teise valdo V. L.. Akivaizdu, kad jeigu ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ ir dėl ginčo buto ar jo dalies sugrÄ Å¾inimo jai, tai neabejotinai į bylos nagrinėjimÄ dalyvaujančiais asmenimis turi bÅ«ti įtraukti ir Å¡ie asmenys, be to, turi bÅ«ti ginčijami ir paminėti sandoriai.Be to, byloje liko neiÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės dėl to, kas perėmė teises ir pareigas ginčijamÄ paveldėjimo liudijimÄ iÅ¡davusios notarės.Kolegijos nuomone, Å¡ioje situacijoje, kai ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė siekdama apginti interesus tiek savo, tiek savo vaikų, kurie tėvo mirties metu buvo nepilnamečiai, tačiau bylos nagrinėjimo metu jau buvo sulaukę pilnametystės, pirmosios instancijos teismas pagal faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti visi reikalavimai, kurie yra pagrindas ieÅ¡kovės norimam rezultatui pasiekti, galimai taikant ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , nuspręsti dėl ieÅ¡kovės tinkamumo, dėl įtraukimo visų dalyvaujančių asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas sprendimas, o, esant pagrindui nustatinėti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumÄ , spręsti dėl ekspertizės Å¡ioje byloje atlikimo.

Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėjęs teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Atsižvelgiant į byloje bÅ«tinų nustatyti, iÅ¡tirti ir įvertinti faktinių aplinkybių pobÅ«dį ir mastÄ , spręstina, kad liko neatskleista bylos esmė. Kadangi pagal byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikina ir perduoda bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ Jonavos rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai:                                                                  AuÅ¡ra Baubienė Dalė Burdulienė                                                                  Jolita Cirulienė                                                                   Â