889ae784-4910-48b9-a4e5-e2122b9aa496 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-403-998/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06745-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.10.5.1; 2.6.39.1; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Diana Bučienė, sekretoriaujant Anetai Kozun, dalyvaujant ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo A.

S. atstovui advokatui Petrui Maceniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo T. K.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 806,02 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad 2016 m. spalio 13 d. su atsakovu sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), kuria nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2017 m. spalio 15 d. buvo apdrausta transporto priemonės RENAULT MASTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 1.6 punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis kaip 10 metų.

Jei įvertinta draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, raÅ¡tiÅ¡kas praneÅ¡imas draudikui turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja. 2017 m. rugsėjo 1 d. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (duomenys neskelbtini) km įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo T. K., vairuodamas apdraustÄ automobilį RENAULT MASTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato pažymoje nurodoma, jog transporto priemonės RENAULT MASTER, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pripažintas atsakingu už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Taip pat eismo įvykio metu buvo sužalotas asmuo. IeÅ¡kovas nurodo, kad atlygino dėl eismo įvykio patirtÄ Å¾alÄ , pervesdamas nukentėjusiesiems bendrÄ 2 425,04 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovo teigimu, eismo įvykis įvyko, kai transporto priemonę RENAULT MASTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo trečiasis asmuo T. K., kuris eismo įvykio metu neturėjo 10 metų vairavimo stažo, ir padarė žalÄ .

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 2 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grÄ Å¾intų nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų dalį. IeÅ¡kovas nurodo, kad kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos (1 212,52 Eur). Atsakovas, pripažindamas prievolę, sumokėjo 406,50 Eur.

Iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo atsakovas nėra sumokėjęs likusios 806,02 Eur sumos. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė argumentų, kodėl Å¡iuo atveju praÅ¡o priteisti bÅ«tent maksimaliÄ teisės aktuose numatytÄ grÄ Å¾intinÄ iÅ¡mokėtos sumos dalį. IeÅ¡kovas, reikalaudamas apmokėti maksimalų pagal galiojančius teisės aktus leistinÄ kompensacijos dydį, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 62.2 punkto nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, pagal kuriÄ , sprendžiant dėl konkretaus iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos kompensacijos dydžio, turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias įvykio aplinkybes.

Atsakovas nurodo, kad jam nebuvo žinomas T. K. amžius. Pamatęs T. K. ir su juo bendraudamas, taip pat atsižvelgdamas į jo tvirtÄ sudėjimÄ , vyriÅ¡kÄ ir brandžiÄ iÅ¡vaizdÄ , komunikabilumÄ , nesuvokė, jog trečiasis asmuo gali turėti tokį maÅ¾Ä vairavimo staÅ¾Ä . Pats T. K., klausdamas apie automobilio draudimÄ , nutylėjo savo tikrÄ jį amžių ir užtikrino, kad dėl jo daugybės valandų praleistų prie automobilių vairo kelionė bus sėkminga. Akcentuoja, kad prieÅ¡ eismo įvykį neatskleista draudikui informacija apie jaunesnį vairuotojo amžių, nei buvo numatyta sutartyje, nenulėmė paties eismo įvykio ir žalos dydžio ir negalėjo bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su draudiminiu įvykiu, t. y. kitos transporto priemonės apgadinimas negali bÅ«ti jo (atsakovo) padaryto privalomojo draudimo taisyklių pažeidimo rezultatas.

Jam (atsakovui) praneÅ¡us apie tai, kad automobilį valdys asmenys, turintys reikiamÄ staÅ¾Ä , atlygintinos žalos dydis (draudimo iÅ¡moka) nebÅ«tų sumažėjęs, nes ieÅ¡kovas visais atvejais bÅ«tų iÅ¡mokėjęs tokio paties dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas nurodo, kad 2018 m. sausio 24 d. gavęs pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus ir teisės normų nuostatas, iÅ¡ dalies sutikdamas dėl savo veiksmų kaltės, geranoriÅ¡kai atlygino dalį žalos, tačiau dėl likusios sumos atlyginimo kategoriÅ¡kai nesutinka, nes tai prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Atsakovo teigimu, dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti skolÄ yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. sausio 24 d. pretenzijos pagrindu iÅ¡ jo (atsakovo) buvo praÅ¡oma sumokėti 1 095,02 Eur sumÄ per 14 dienų, laikytina, kad 2018 m. vasario 7 d. buvo diena, kai draudikas sužinojo apie jo teisių pažeidimÄ jam (atsakovui) netenkinus pilnai jo pretenzijos. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ieÅ¡kinio senaties terminas draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymÄ tenkinti jo pretenzijÄ dienos.

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovo teigimu, ieÅ¡kinio reikalavimui dėl 806,02 Eur skolos priteisimo 2019 m. vasario 7 d. suėjo senaties terminas, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Trečiasis asmuo T. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo, informuotas CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį prašė tenkinti. Rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais. Sutiko, kad šalių santykiams taikytinas vienerių metų senaties terminas, tačiau teigė, kad ieškinio senatis nėra praleista, atsakovas, sumokėdamas dalį pretenzijos sumos, pripažino prievolę. Pažymėjo, kad senaties terminas yra nutrauktas atsakovo mokėjimu. Nurodė, kad iš atsakovo yra prašoma priteisti 50 procentų draudimo išmokos, nes pažeidimas yra esminis, kadangi draudimo mokestis buvo įvertintas, atsižvelgus, jog transporto priemonės nevairuos 10 metų neturintis vairuotojas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog tai, kad atsakovas sumokėjo dalį žalos nereiškia, jog ieškinio senatis nutrūko. Pervesdamas dalį sumos, atsakovas nesutiko su likusiu žalos atlyginimo dydžiu. Atsakovas pervedė dalį kompensacijos todėl, jog tik iš dalies pripažino savo kaltę. Teismas k o n s t a t u o j a: bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 13 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Draudimo sutartis), kuria apdrausta transporto priemonės RENAULT MASTER, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2017 m. rugsėjo 1 d. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (duomenys neskelbtini) km įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo T. K., vairuodamas transporto priemonę RENAULT MASTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įvykio metu buvo sužalotas žmogus. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato 2017 m. spalio 31 d. duomenimis, atsakingu už eismo įvykį pripažintas transporto priemonės RENAULT MASTER, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. K.. IeÅ¡kovas 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. kovo 16 d. iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims 2 425,04 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykyje apgadintÄ turtÄ bei dėl eismo įvykio patirtas iÅ¡laidas. 2018 m. sausio 24 d. ieÅ¡kovas pretenzija dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo regreso tvarka kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas per 14 dienų grÄ Å¾inti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos – 1 095,02 Eur.

Atsakovas 2018 m. vasario 5 d. pervedė ieÅ¡kovui 289 Eur. 2018 m. balandžio 4 d. pretenzija dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo regreso tvarka kreipėsi, praÅ¡ydamas per 14 dienų grÄ Å¾inti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos – 117,50 Eur. 2018 m. balandžio 16 d. G. K. už trečiÄ jį asmenį T. K. pervedė ieÅ¡kovui 117,50 Eur. IeÅ¡kovas teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad apdrausto automobilio RENAULT MASTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neturėjo 10 metų vairavimo stažo, tokiu bÅ«du pažeistas draudiko (ieÅ¡kovo) ir atsakovo A.

S. sudarytos Draudimo sutarties 1.6. punktas – individualiai aptarta sÄ lyga, jog apdrausta transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis kaip 10 metų. Atsižvelgęs į visas aplinkybes bei vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, ieÅ¡kovas teigia, kad įgijo teisę reikalauti iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovo dėl sutartinių santykių pažeidimo. Atsakovas praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip pateiktÄ praleidus sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas.

IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį numatytos TPVCAPDÄ® 22 straipsnyje. Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. IeÅ¡kovo reikalavimas atsakovui grÄ Å¾inti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grindžiamas Draudimo sutarties 1.6. punkto pažeidimu.

Remiantis minimu punktu, Å¡alys sutarė, jog apdrausta transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis kaip 10 metų. Bylos duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo eismo įvykio metu neturėjo 10 metų vairavimo stažo. Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas pagrįstai laikė, kad atsakovas netinkamai vykdė Draudimo sutartyje nustatytas pareigas, todėl remdamasis Taisyklių 62.2 punktu, įgijo teisę praÅ¡yti grÄ Å¾inti iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo byloje dėl to nėra. Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovui kyla iš draudimo teisinių santykių, todėl ieškovo reikalavimui taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-382/2009).

Posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas neneigė, jog Å¡alių santykiams taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ , 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Kasacinis teismas taip pat yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai draudimo iÅ¡moka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai.

Jei draudiko iÅ¡moka visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDÄ® pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013).

Draudikas, įvykdęs pagrindinę prievolę, siekdamas pareikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ remdamasis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, tai turi padaryti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ nuo visos draudimo iÅ¡mokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2017). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2 425,04 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl 2017 m. rugsėjo 1 d. įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas transporto priemonės RENAULT MASTER, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. K., nukentėjusiems asmenims ieškovas išmokėjo per tris kartus. Bylos duomenimis, dėl eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. gruodžio 22 d. išmokėta 2 100,04 Eur draudimo išmoka. Eismo įvykio metu nukentėjusiai R. K. 2017 m. gruodžio 19 d. išmokėta medicininių išlaidų bei neturtinės žalos atlyginimo 90 Eur draudimo išmoka, 2018 m. kovo 16 d. – 235 Eur draudimo išmoka, susijusi su daiktų sugadinimu.

IÅ¡ to seka, jog 2018 m. kovo 16 d. ieÅ¡kovas visiÅ¡kai padengė nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio trečiųjų asmenų nuostolius ir įgavo reikalavimo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas paskutinę draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėjo 2018 m. kovo 16 d., todėl ieÅ¡kinio senaties pradžia laikytina bÅ«tent paskutinės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo diena – 2018 m. kovo 16 d.

Teismas pastebi, jog nors atsakovas, praÅ¡ydamas taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodė, kad 2018 m. vasario 7 d. buvo diena, kai draudikas sužinojo apie jo teisių pažeidimÄ jam netenkinus ieÅ¡kovo pretenzijos, tačiau atsižvelgiant į anksčiau minėtÄ teismų praktikÄ , jog pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, su tokiais atsakovo teiginiais nesutiktina. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog reikalavimas dėl iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, kurį draudikas reiÅ¡kia draudėjui TPVCAPDÄ® 22 straipsnio pagrindu, yra regresinis o ne subrogacinis, kaip nurodo atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-382/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-46/2009).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2019 m. kovo 16 d., ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2019 m. rugsėjo 9 d. IeÅ¡kovo atstovas posėdžio metu teigė, kad ieÅ¡kinio senatis nėra praleista, atsakovas, sumokėdamas dalį pretenzijos sumos, pripažino prievolę, ieÅ¡kinio senatis nutrÅ«ko. CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti. Laikas iki senaties termino į naujÄ terminÄ neįskaičiuojamas. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimÄ ir nutraukiančiais ieÅ¡kinio senaties eigÄ , priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenzijÄ , sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palÅ«kanas už pagrindinę skolÄ , taip pat kai Å¡alys modifikuoja sutartį taip, kad iÅ¡ jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolÄ , kai skolininkas praÅ¡o keisti sutartį, atidedant ar iÅ¡dėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimÄ ir kiti panaÅ¡Å«s veiksmai.

Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi bÅ«ti aktyvÅ«s, bet ne tylėjimas, nes Å¡is nelaikomas asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka, iÅ¡skyrus įstatymų ar sandorio Å¡alių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2018 m. vasario 5 d., atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo pretenzijÄ , pervedė ieÅ¡kovui 289 Eur žalos atlyginimÄ 2017 m. rugsėjo 1 d.

įvykusio eismo įvykio žalai atlyginti, tačiau toliau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, su ieÅ¡kovu nesitarė dėl likusios žalos atlyginimo, ieÅ¡kovo pretenzijos nepripažino, neiÅ¡reiÅ¡kė valios, neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, kad jis pripažino visÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Taigi, Å¡iuo atveju manytina, kad atsakovo dalinis žalos padengimas, su kuriuo, kaip teigė atsakovas posėdžio metu, jis sutiko ir manė esant teisingam ieÅ¡kovo patirtai žalai atlyginti regreso teise, negali bÅ«ti vertinamas kaip veiksmai, kuriais atsakovas pripažino skolÄ .

Teismo vertinimu tuo atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ dėl likusios žalos atlyginimo, t. y. taręsis su ieÅ¡kovu dėl mokėjimo atidėjimo, iÅ¡dėstymo, raÅ¡tu pripažinęs žalÄ ir pan., Å¡ie jo veiksmai bÅ«tų nutraukę ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad pats ieÅ¡kovas taip pat nesiuntė atsakovui daugiau jokių pretenzijų dėl likusios žalos atlyginimo, nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kodėl yra padengta tik dalis pretenzija praÅ¡omos grÄ Å¾inti sumos.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo teigti, jog pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas nutrÅ«ko 2018 m. vasario 5 d. atsakovui iÅ¡ dalies padengus žalÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kita vertus, pažymėtina tai, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes ieÅ¡kinio senaties pradžia laikytina 2018 m. kovo 16 d., kai ieÅ¡kovas, įvykdęs pagrindinę prievolę, įgijo regresinį reikalavimÄ , t. y. daugiau nei po mėnesio negu ieÅ¡kovas nurodo nutrÅ«kus ieÅ¡kinio senačiai.

Be to, pastebėtina ir tai, kad nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti. Tokiu bÅ«du, jei ieÅ¡kovas ir laikė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nutrÅ«ko 2018 m. vasario 5 d., tačiau dėl likusios pagal pretenzijÄ negrÄ Å¾intos sumos ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotųsi bÅ«tent nuo 2018 m. vasario 5 d., kai ieÅ¡kovas sužinojo, kad visa apimtimi netenkintas jo reikalavimas. Ä®statyme ieÅ¡kinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis.).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2019 m. kovo 16 d., ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2019 m. rugsėjo 9 d., t. y. praleidęs sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti neprašė, todėl neanalizuojant ieÅ¡kinio reikalavimų ir dėl jų nepasisakant, yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas yra savo srities specialistas, t. y. nuolatinis draudiminių santykių tarp draudėjo ir trečiųjų asmenų dalyvis, ex officio nenustatė pagrindų praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui. Konstatavus, kad ieÅ¡kinys atmestinas, praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , galutiniam teismo sprendimui ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumas neturi teisinės reikÅ¡mės, tačiau teismas glaustai pasisako dėl atsakovo argumentų, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai skaičiuoja maksimalų 50 procentų grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos dydį.

TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ä®prastinė draudimo sutartis sudaroma vadovaujantis TPVCAPDÄ®, CK, Draudimo įstatymu, Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, jeigu TPVCAPDÄ® nenustato kitaip (TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 1 dalis).

Draudėjas ir draudikas draudimo sutartimi negali pakeisti TPVCAPDÄ® ir kitų teisės aktų nustatytų imperatyviųjų reikalavimų (Standartinių draudimo sutarties sÄ lygų 3 punktas), tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti papildomų sÄ lygų, neprieÅ¡taraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Bylos duomenimis, Draudimo sutarties 1.6. punktu Å¡alys aptarė, jog apdrausta transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis kaip 10 metų ir atsižvelgiant į tokiÄ sÄ lygÄ , buvo nustatyta draudimo įmoka.

Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingo tikėtinumo laipsnio, draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudžiant civilinę atsakomybę, draudimo rizikÄ sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v.

UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-3-162). Minėta, pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Nors atsakovo teigimu, jis nežinojo, kad T. K. neturi 10 metų vairavimo stažo, tačiau teismas Å¡iÄ atsakovo pozicijÄ vertina kritiÅ¡kai, juolab, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog trečiasis asmuo buvo saistomas darbo sutartiniais santykiais su įmone, kurios vadovas yra atsakovas.

Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina atsakovo teiginius susijusius su galimu trečiojo asmens amžiumi bei iÅ¡vaizda, kadangi vairuotojo amžius neturi jokios įtakos galimam vairavimo stažui. Atsakovas sutarties galiojimo metu nepranešė draudikui apie rizikos padidėjimÄ draudimo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taip pažeidė Draudimo sutarties 1.6. punktÄ . IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog sudarant draudimo sutartis yra atsižvelgiama į eismo įvykius patenkančių vairuotojų vairavimo stažo statistikÄ .

Taigi Draudimo sutarties sÄ lyga, kad transporto priemonės negali vairuoti asmenys neturintys 10 metų vairavimo stažo buvo esminė, nuo kurios priklausė ir draudimo įmoka. Todėl darytina iÅ¡vada, kad toks elgesys, kai draudėjas nepranešė apie draudimo sutarties galiojimo metu padidėjusiÄ sutartyje numatytÄ draudimo rizikÄ ir galimai dėl vairuotojo nepatyrimo įvyko eismo įvykis, yra pakankamas pagrindas draudikui regreso tvarka reikalauti iÅ¡ atsakovo įstatymuose numatyto maksimalaus dydžio dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo (CPK 185 straipsnis).

Tačiau, kaip teismas jau konstatavo, ieÅ¡kinys atmestinas, praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieÅ¡kinį, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1 200 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui A. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Diana Bučienė