8899bb2a-a03f-476f-9b2d-ceba9084102c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-9102-414/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02155-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Rasai Ganienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. M. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 4000 Eur neturtinę žalÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje maudantis duÅ¡e nebuvo užtikrintas bent minimalus privatumas, nes duÅ¡o čiaupai (galvutės) neatskirti pertvaromis, todėl jis, kitiems matant, negalėdavo tinkamai nuplauti kÅ«no, likdavo tinkamai nenusiprausęs, jausdavosi neÅ¡varus, dažnai turėjo blogÄ kvapÄ , sulaukdavo paÅ¡aipų bei pažeminimų, kurios vėliau buvo iÅ¡sakomos ir bÅ«ryje, akcentavo, kad yra dirbantis, o po darbo visada reikėdavo nusiprausti.

Dėl minimalaus privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimo pareiÅ¡kėjas nuolat jautė nepatogumus, diskomfortÄ , stresÄ , psichologines kančias, orumo pažeminimÄ , paÅ¡aipas, kurių sulaukdavo iÅ¡ kitų nuteistųjų dėl reto duÅ¡o lankymo, pablogėjo tarpusavio bendravimas su kitais nuteistaisiais. Tvirtino, kad atsakovas net nesiruošė įrengti pertvarų, užtikrinančių privatumÄ . Nurodė, kad teisės aktuose reglamentuota, kad duÅ¡o patalpose turi bÅ«ti duÅ¡o čiaupai (galvutės)- 1 vienetas 1 besiprausiančiajam asmeniui, tačiau sienelių įrengimas tarp duÅ¡o čiaupų nenumatytas.

Atkreipė dėmesį į Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I1-7003-414/2020, prašė atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ ir pripažinti, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė diskomfortÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, psichologinę kančiÄ , nurodydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kurioje pasisakoma apie institucijų pareigÄ užtikrinti privatumÄ nuteistiesiems naudojantis duÅ¡u, kuris siejamas su pertvarų buvimu.

Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 7-10) nurodė, kad duÅ¡o patalpos yra aprÅ«pintos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus, įstaiga užtikrina dušų įrengimÄ pagal galiojančius teisės aktus, privalomo tokių pertvarų įrengimo teisės aktai nereglamentuoja, tačiau pripažino, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų iÅ¡gyvenimų, dvasinių kančių, fizinio skausmo nesikreipė, nepateikė į bylÄ duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar kad sÄ moningai siekė pareiÅ¡kėjui sukelti dvasinį sukrėtimÄ , skriaudÄ . Tvirtino, kad pareiÅ¡kėjo apraÅ¡ytoje situacijoje atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių žalos buvimo faktÄ pavirtinančių įrodymų, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė pareiÅ¡kėjui žalos.

Prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjui ir atsakovui apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 19-24), pareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 3), byla nagrinėta 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du (b. l. 27-31, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui, nedalyvaujant atsakovo atstovui. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. neužtikrinto privatumo naudojantis duÅ¡u atliekant bausmę laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d.

Dėl privalomų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Dėl privatumo duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu naudojosi duÅ¡u, kuriame dušų čiaupai (galvutės) nebuvo atskirtos pertvaromis, kartu maudėsi kiti nuteistieji, todėl nebuvo užtikrinamas jo privatumas. Atsakovas pripažino, kad duÅ¡o patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, pažymėjo, kad teisės aktai nenumato prievolės tokias pertvaras įrengti. Byloje duÅ¡o patalpų nuotraukos nepateiktos. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Dušų įrengimÄ reglamentuojančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Normos), be kita ko, reglamentuojama, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui (Normų 13.1 p..). Detalesnio reglamentavimo (pvz., sienelių tarp dušų čiaupų privalomo įrengimo) pataisos įstaigose įrengtoms dušų patalpoms nei Normos, nei ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), nei kiti nacionaliniai teisės aktai nepateikia. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas, ne kartÄ konstatuota, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis duÅ¡ais (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018),pripažįstama, kad nors sienelių duÅ¡o patalpose neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo ir yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas, į atsakovo įstaigÄ atvykęs 2020 m. gegužės 6 d. iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus, nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. bausmę atliko Pirmojo sektoriaus karantine, nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 19 d.- Pirmojo sektoriaus 10 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2020 m. birželio 19 iki 2020 m. rugpjūčio 5 d.

– Pirmojo sektoriaus 10 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 11), nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. – Trečiojo sektoriaus 1 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje 3 miegamojoje vietoje (b .l. 12). Nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog tiek Pirmojo, tiek Trečiojo sektoriaus bendrose dušinėse laikotarpiu, kai šiame sektoriuje bausmę atliko pareiškėjas dušo čiaupai (galvutės) kaip atskiros dušo vietos buvo atskirtos sienelėmis, tačiau atsakovas jokių fotonuotraukų byloje nepateikė, jokiais įrodymais nepaneigė pareiškėjo ginčijamos aplinkybės, t. y., neįrodė jokiomis teisės aktų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kad pertvaros tarp dušo čiaupų (galvučių) įrengtos.

PareiÅ¡kėjui nuosekliai tvirtinant, kad jo kalinimo aukščiau nurodytuose sektoriuose ginčo laikotarpiu pertvarų tarp duÅ¡o čiaupų (galvučių) nebuvo, laikytina, kad atsakovas Å¡ių konkrečių aplinkybių nepaneigė. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u galėjo bÅ«ti pažeistas visÄ skunde nurodytÄ ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. ir pareiÅ¡kėjas galėjo patirti perteklinių nepatogumų naudojantis duÅ¡u.

Nagrinėjamoje byloje ypač prastos pareiÅ¡kėjo teises pažeidžiančios kalinimo sÄ lygos nėra nustatytos, todėl nėra pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Tačiau pripažintina, kad dėl pertvarų tarp duÅ¡o čiaupų (galvučių) nebuvimo pareiÅ¡kėjo privatumas duÅ¡e buvo pažeidžiamas visÄ skunde nurodytÄ ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., o tai galėjo sukelti pareiÅ¡kėjas perteklinius nepatogumus naudojantis duÅ¡u.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę naudotis bÅ«ryje esančiu duÅ¡u (Higienos normos HN 134:2015 44 punktas) ir ginčo dėl Å¡ios galimybės byloje nėra, vertintina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u galėjo bÅ«ti pažeistas 66 savaites (66 kartus). Toks teisės į privatumÄ naudojantis duÅ¡u vertinimas atitinka pareiÅ¡kėjo nurodytoje LVAT administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020 (2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis), o taip pat LVAT administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019 (2019 m. gruodžio 4 d. nutartis) suformuotÄ praktikÄ .

LVAT jurisprudencijoje pažymima, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 56 str. 4 d.).

Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

PareiÅ¡kėjas, skunde nurodė, kad dėl privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimo ir duÅ¡uose buvusio pelėsio jautė nepatogumus, diskomfortÄ , stresÄ , psichologines kančias, orumo pažeminimÄ , eidamas į duÅ¡Ä bijojo įkvėpti pelėsių, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Atsakovas į bylÄ pateikė PravieniÅ¡kių PN Resocializacijos skyriaus pažymas (b. l. 14-15), kuriose nurodoma, kad nuteistasis M. M. dėl iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti pertvarų duÅ¡uose neįrengimas, ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į LVAT formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019) daro iÅ¡vadÄ , kad dėl privatumo duÅ¡uose neužtikrinimo pareiÅ¡kėjas galėjo patirti perteklinių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , t. y. neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Laikytina, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ laikant jį PravieniÅ¡kių PN laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakovui neužtikrinant privatumo duÅ¡e. Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog yra dirbantis, todėl egzistuoja padidinta bÅ«tinybė naudotis duÅ¡u, o bÅ«ryje esančiu duÅ¡u jam turėjo bÅ«ti sudaryta galimybė naudotis kartÄ per savaitę (ginčo laikotarpis apima 66 savaites), įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, nesant duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, pareiÅ¡kėjui nepateikus duomenų ir teismui nenustačius, jog bÅ«tų pakenkta sveikatai ar sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į LVAT suformuotÄ praktikÄ pareiÅ¡kėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020 ir administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 250 Eur suma.

Dėl palÅ«kanų priteisimo PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Vadovaujantis LVAT praktika tokio pobÅ«džio bylose, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010-12-02 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (žr.

LVAT 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Procesinių palÅ«kanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IÅ¡ administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iÅ¡kelta Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už prievolę atlyginti neturtinę žalÄ nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti M. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 250 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 20 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis