8899112e-edbb-4687-83fc-d0dbe6116589 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-287-512/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05394-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 2.4.2.5.; 2.6.16.8.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 14 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei JauniÅ¡kytei, dalyvaujant ieÅ¡kovams V. C., A. D., jų atstovui advokato padėjėjui M. M., atsakovių D. S., A. S. atstovui advokatui R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

C., A. D. ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) atsakovams D. S., A. S., A. B., P. D. L., O. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovių D. S. ir A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) ieÅ¡kovams V. C., A. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Teismas nustatė: ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (patikslintu), praÅ¡ydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ UAB „Gistamos projektai“ parengtÄ planÄ :

1) V. C. paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), 108 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu D;

2) bendram naudojimui (suteikiant teisę naudotis visiems sklypo bendrasavininkiams ir P. D. L.) paskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu E (133 m2), nustatant, kad:

a) ši sklypo dalis yra skirta patekti į šalims priklausančias patalpas ir teritorijas;

b) šioje sklypo dalyje yra draudžiama nuolat laikyti asmeninius daiktus, statyti laikinas ar pastovias konstrukcijas, statyti dviračius ir transporto priemones bei kitaip kliudyti kitiems bendrasavininkams naudotis šia sklypo dalimi; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus bylinėjimosi išlaidas įrodančius dokumentus. Nurodė, kad ieškovai V. C. ir A. D. gyvena pastate esančiame (duomenys neskelbtini).

Viso šiame name yra 4 gyvenamosios patalpos. Prie pagrindinio pastato yra suformuotas žemės sklypas, kuriuo naudojasi pastato (duomenys neskelbtini) gyventojai ir P. D. L., kuri nors nėra pastato (duomenys neskelbtini) gyventoja, tačiau ji yra ūkinio pastato esančio šiame sklype, dalies savininkė. Ieškovai, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymais Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-109 ir 13VĮ-(14.13.2.)-111, nuomoja 0,0013 ha ir 0,0166 ha dydžio sklypo dalis. 2012 metais atsakovė D.

S., atliko sklype greta gyvenamojo pastato stovinčio Å«kinio pastato jai priklausančios dalies remontÄ ir jai priklausančioje Å«kinio pastato dalyje įrengė gyvenamas patalpas, kurios yra nuolat nuomojamos kaip poilsio patalpos visiems pageidaujantiems asmenims. Nuomojami apartamentai Å«kiniame pastate buvo įrengti neturint kitų bendrasavininkų sutikimo. Atsakovė D. S. Å«kiniame pastate įrengtas patalpas nuomoja iÅ¡tisus metus, ne tik vasarÄ , kai gyventojų skaičius bÅ«na itin didelis. Å ių Å«kiniame pastate įrengtų nuomojamų apartamentų gyventojai atvykę poilsio dažnai Å¡venčia savo Å¡ventes, vartoja alkoholį, lauke kepa mėsÄ , triukÅ¡mauja iki vėlyvo paros meto ar net iki paryčių.

Kadangi Å«kinis pastatas yra labai arti gyvenamojo namo ir ieÅ¡kovų miegamojo kambario langai tiesiogiai atkreipti į Å«kinį pastatÄ , ieÅ¡kovų ramybė ir poilsis yra trikdomi nuolat, taip pat ir vėlyvu paros metu bei naktimis. Taip pat siaurame gyvenamo namo sklype statomi atsakovės D. S. Å«kiniame pastate-sandėlyje įrengtų apartamentų nuomininkų automobiliai, tad dėl automobilių gausos atsakovės apartamentų nuomininkų automobiliai nuolat apgadina ieÅ¡kovo A. D. automobilį. Ūkiniame pastate - sandėlyje įrengtų kotedžų - apartamentų nuomininkai naudojasi gyvenamojo namo sklypu, nors Å«kiniam pastatui nėra ir negali bÅ«ti suformuota atskira žemės sklypo dalis, iÅ¡skyrus dalį po pačiu sandėliu.

Dėl to iÅ¡ esmės pablogėja kitų gyvenamojo namo gyventojų ir jų nuomininkų gyvenimo sÄ lygos. IeÅ¡kovai yra ne kartÄ prašę atsakovės, kad ji pasirÅ«pintų, kad jos gyventojai laikytųsi taisyklių, netriukÅ¡mautų ir nepažeidinėtų vieÅ¡osios tvarkos, tačiau atsakovė yra nelinkusi drausminti savo gyventojų. Nuolatinis triukÅ¡mas, nuomininkų lėbavimai ir aiÅ¡kinimaisi su kaimyne atsakove bei jos gyventojais sukuria nuolatinį stresÄ ir gyvenimo sÄ lygos (duomenys neskelbtini) name pasidarė neįmanomos.

IeÅ¡kovai ir atsakovė D. S., siekdami bent iÅ¡ dalies iÅ¡spręsti probleminę situacijÄ , buvo pradėję derybas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu (duomenys neskelbtini) nustatymo. Atsakovė per savo atstovÄ buvo pateikus pasiÅ«lymÄ dėl tvarkos nustatymo, tačiau pastaroji neatitiko ieÅ¡kovų interesų ir nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. IeÅ¡kovai pateikė atsakovės atstovui savo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos žemės sklypu variantÄ . IeÅ¡kovų parengtas planas atitiko nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ ir buvo atsižvelgta į atsakovės pasiÅ«lyto plano sprendinius.

Atsakovė per savo atstovÄ pateikė atsakymÄ , kuriuo nesutiko su ieÅ¡kovų pasiÅ«lyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kaip pagrindinis nesutikimo motyvas, nurodyta aplinkybė, kad nesilaikyta proporcingumo principo nustatant bendro naudojimo sklypo dalį. IeÅ¡kovai iÅ¡ naujo užsakė ir parengė naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos planÄ , kuriame remiantis nusistovėjusia naudojimosi tvarka buvo iÅ¡skirtos bendro naudojimosi teritorijos žemės sklype. IeÅ¡kovų parengtas naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) planas su praÅ¡ymu iÅ¡sakyti pastabas ir/arba pateikti savo siÅ«lymus bei pageidavimus buvo registruotu paÅ¡tu iÅ¡siųstas visiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojams.

AtsakymÄ pateikė tik atsakovės D. S. atstovas, kurio teigimu suprojektuotos bendro naudojimo teritorijos (plane pažymėta E, raudona spalva) yra neracionaliai ir neatitinka D. S. (ir tikėtina, kitų bendraturčių) interesų, apsunkina (faktiÅ¡kai eliminuoja) galimybę kitiems bendraturčiams nusistatyti sau atskirai naudojamas sklypo dalis, kuriomis bÅ«tų kiek įmanoma patogiau naudotis. Su tokiu atsakovės atstovo teiginiu negalima sutikti, kadangi jis yra spekuliatyvus, suformuluotas tendencingai ir klaidinančiai traktuojant situacijÄ .

IeÅ¡kovai pažymėjo, kad tiek ieÅ¡kovų parengtas planas, tiek ir pasiÅ«lyme nurodyti sklypo dalių duomenys yra panaudoti remiantis VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, o siÅ«lomas planas parengtas remiantis nusistovėjusia naudojimosi tvarka, teikiamu planu ieÅ¡kovai siekia įteisinti savo jau naudojamÄ sklypo dalį, ir planas visiÅ¡kai neįtakoja kitų bendraturčių galimybių nusistatyti savo naudojamas sklypo dalis. IeÅ¡kovų siekiama nustatyti naudojimosi tvarka ir pasiÅ«lytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas atitinka nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ .

V. C. naudojama sklypo dalis yra nustatyta prie V. C. priklausančios gyvenamojo pastato dalies. Pageidaujamas ieÅ¡kovei V. C. paskirti asmeniniam naudojimui plane pažymėtos D dalies plotas tiksliai atitinka VÄ® „Registrų centras“ įregistruotus duomenis ir jos nuomojamÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos sklypo plotÄ (atėmus ploto dalis, esančias po gyvenamuoju pastatu, sandėliu bei bendram naudojimui skirtÄ plotÄ ) ir nepažeidžia nei vieno iÅ¡ bendraturčių interesų. Atsakovės D. S. ir A. S. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (patikslintÄ ), kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovų reikalavimus atmesti; nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal UAB „Vakarų valda“ 2019-12-03 parengtÄ planÄ : 1)V.

C. paskirti atskirai naudotis 108 m2 sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E;

2) A. B. paskirti atskirai naudotis 128 m2 sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G;

3) A. S. paskirti atskirai naudotis 270 m2 sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F , ir 55 m2 sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Fl;

4) D. S. paskirti atskirai naudotis 71 m2 sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D, 19 m2 sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D1, 13 m2 sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D2, 8 m2 sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D3, ir 26 m2 sklypo dalimi, pažymėta indeksu D4;

5) nustatyti, kad P.-D. L. suteikiama teisė naudotis D. S. priskirto atskirai naudotis sklypo D2 dalimi 13 m2 ploto patekti į jai priklausančio pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį;

6) likusiÄ statiniais neužstatytÄ sklypo dalį bendro 172 m2 ploto, plane pažymėtÄ indeksu C, paskirti bendram V. C., A. D., A. B., A. S., D. S., P. D. L. naudojimui. Nurodė, kad atsakovės D. S., A. S. , P. D. L. ir A. B., sutarė dėl joms visoms labiausiai priimtino naudojimosi žemės sklypu varianto ir atsakovės D. S. užsakymu UAB „Vakarų valda“ parengė planÄ naudojimosi tvarkai nustatyti, kurį pasirašė atsakovės. Å is planas, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovų su ieÅ¡kiniu pateiktame UAB „Gistamos projektai“ parengtame plane, visiÅ¡kai atitinka Å¡io žemės sklypo formavimo metu nustatytus ir 2009-08-31 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4- 5312-(1.3) patvirtintus bei NTR registre įregistruotus kadastro duomenis tiek dėl bendro sklypo ploto, tiek ir dėl plotų, esančių po gyvenamuoju namu bei Å«kiniu pastatu.

UAB „Vakarų valda“ parengtame plane visiems bendraturčiams (ieÅ¡kovams ir atsakovėms) yra nustatytos atskirai naudojamų sklypo dalys, ko nėra ieÅ¡kovų pateiktame plane, todėl, patvirtinus tokiÄ atsakovių siÅ«lomÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ , bÅ«tų galutinai iÅ¡spręsti tarpusavio ginčai/nesutarimai tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų. UAB „Vakarų valda“ plane suprojektuoti atskirai naudojamų dalių plotai bei bendro naudojimo žemė yra, kiek tai leidžia sklypo dydis, jo konfigÅ«racija bei statinių iÅ¡sidėstymas jame, suprojektuoti racionalių ir patogių naudojimui formų, atitinka nusistovėjusį faktinį naudojimÄ si.

Pagal UAB „Vakarų valda“ planÄ iÅ¡ atskirai naudotis priskiriamų dalių ir bendro naudojimo žemės yra užtikrinamas priėjimas prie bendraturčiams priklausančių statinių (jų dalių) buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog, patvirtinus tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , ateityje bus iÅ¡vengta konfliktinių situacijų ir/ar ginčų. IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį (patikslintÄ ), kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovių siÅ«loma žemės sklypu naudojimosi tvarka, nes ji neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, pažeidžia ieÅ¡kovų interesus ir neatitinka VÄ® „Registrų centras“ įregistruotų duomenų.

Atsakovų siÅ«lomame žemės sklypo naudojimosi plane yra nurodyta, kad gyvenamasis pastatas užima 190 m² ploto, o sandėlis – 119 m² ploto. VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡e 2.2 straipsnio „Pastatas – gyvenamasis namas“ eilutėje „Užstatytas plotas“ yra nurodyta, kad Å¡is plotas yra 186 m². To paties iÅ¡raÅ¡o 2.3. straipsnio „Priklausinys: Pastatas – Sandėlis“ eilutėje „Užstatytas plotas: 120 m²“. Neteisingai nurodžius atskirų dalių plotÄ , neteisingai yra paskaičiuoti ir visi kiti plotai, kadangi bendras žemės sklypo plotas yra baigtinis dydis ir sudaro 1179 m.

Atsakovės pateiktame plane ieÅ¡kovų dalį siÅ«lo tokiÄ , kad automobiliu įvažiuoti neįmanoma. IeÅ¡kovų praÅ¡omame patvirtinti plane minima jų dalies kraÅ¡tinė iÅ¡ įvažiavimo pusės nurodoma 4,86 m, o įvažiavimo dalis iki sklypo paaukÅ¡tėjimo – 2,56 m. To užtenka ieÅ¡kovams įvažiuoti ir pasistatyti putplasčio sienelę nuo automobilio daužymo. Atsakovių pateiktame plane siÅ«loma kraÅ¡tinė 4,12 m, o įvažiavimo daliai iki sklypo paaukÅ¡tėjimo lieka – 1,82 m.

Jų siÅ«loma ieÅ¡kovų sklypo dalies riba eina per įvažiavimo plyteles, todėl nei įvažiuoti, nei laikyti automobilio ieÅ¡kovai negalės. SiÅ«loma D. S. ploto dalis pažymėta D/71 m2, savo atsikiÅ¡imu einančiu iÅ¡ilgai dalies sandėlio trukdo patekti trims sandėlio bendraturčiams į savo sandėlio dalis, apsunkina praėjimÄ 11,35 m tarp praÅ¡omų V. C. ir D. S. dalių, taip pat apsunkina galimybę įvažiuoti į V. C. automobilio stovėjimo vietÄ . IeÅ¡kovų praÅ¡omame patvirtinti plane Å¡i vieta siÅ«loma kaip bendro naudojimo dalis, kas padėtų iÅ¡vengti konfliktų, kylančių dėl apsunkintų praėjimo į sandėlius, pravažiavimo, automobilių parkavimo ir jų apgadinimo.

A. S. dalyje šalia jos automobilių stovėjimo aikštelės F1/55 m2 esanti A. S. gyvatvorė priskiriama bendro naudojimo daliai, nors tai nėra bendro naudojimo teritorija. Pažymėjo, kad ieškovų sklypo dalį ribojanti gyvatvorė – daugiau nei 60 vnt. tujų, yra ieškovų prašomos patvirtinti sklypo dalies viduje. Priešieškinyje bendro naudojimo daliai priskiriama sklypo dalis, esanti šalia namo po A. S. langais (plane ties skaičiais 11.6), kuri naudojama tik A. S., ten stovi A. S. suolai, jos gėlynas, apie 10 m, ilgio, 1 m pločio, 10 m2.

Å ia dalimi ieÅ¡kovai niekada nesinaudojo ir nepageidauja, kad ji bÅ«tų priskirta bendro naudojimo daliai. IeÅ¡kovai mano, kad atsakovių siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, nustato neefektyvų ir neekonomiÅ¡kÄ sklypo naudojimÄ bei įtvirtina prielaidas kilti konfliktams, plano duomenys neatitinka VÄ® „Registrų centras“ įregistruotų duomenų, todėl praÅ¡o atsakovių patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė D. P. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovai teikdami ne vienÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ , nepateikė tokio, kuriame bÅ«tų iÅ¡skirtos visiems žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, taip pat numatytas visų sklypo naudotojų bÅ«tinoms bendrosioms reikmėms, prašė numatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri neapribotų galimybės patekti į Å«kiniame pastate esančiÄ patalpÄ ir neapribotų galimybės naudotis Å¡uliniu.

Atsakovė D. P. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad atsakovių siÅ«loma žemės sklypu naudojimosi tvarka bÅ«tų apribota jos galimybė patekti į jai priklausančias patalpas Å«kiniame pastate. Pateiktame plane D2 indeksu pažymėtas 13 m2 plotas, kuriuo siekia naudotis atsakovė D. S., pagal iki Å¡iol nusistovėjusiÄ tvarkÄ buvo naudojamas nuo vieÅ¡ojo kelio patekti į D. P. L. priklausantį sandėliukÄ . Å is perėjimas yra bÅ«tinas taip pat ir siekiant eksploatuoti statinį, atsineÅ¡ti statybines medžiagas planuojamam remontui.

Plane numatytu bendrojo naudojimo taku, pažymėtu C indeksu, patekimas į patalpas bÅ«tų apsunkintas, nes reiktų apeiti visÄ statinį, praeinant pro statomus automobilius, taip pat dėl pernelyg siaurų takų, statinio gale atsiradusios malkinės, pažymėtos plane, pastatytos neturint bendraturčių sutikimo. Nustačius atsakovių siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , neturėtų galimybės patekti į patalpas nei iÅ¡ gatvės pusės, nei einant iÅ¡ savo namų (duomenys neskelbtini). Mano, jog pateiktas planas pažeidžia jos, kaip sklypo bendranaudotojos, teises ir teisėtus interesus, atima iÅ¡ jos galimybę patogiai ir netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

Atsakovė D. P. L. atsiliepimo į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. 2020 m. kovo 10 d. ieÅ¡kovai pateikė patikslintÄ planÄ (sudarytÄ 2020 m. kovo 2 d. UAB „Gistamos projektai“), siekiant, kad pateikti planai atitiktų faktinę situacijÄ ginčo sklype, ir praÅ¡o tenkinti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ remiantis Å¡iais pateiktais sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planais. Atsakovės D. S. ir A. S. pateikė raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad su ieÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal patikslintus planus nesutinka.

Nurodė, kad priėjimas prie Å¡ulinio bÅ«tų pavojingas, praėjimas tarp laiptų ir D. S. žemės bÅ«tų tik 90 cm, o tai riboja judėjimÄ . Plotas F (pavaizduotas nuotraukoje) turi likti bendro naudojimo, nes tik taip bus iÅ¡vengta suvaržyto asmenų judėjimo, kitų nepatogumų. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) ir prieÅ¡ieÅ¡kinį (patikslintÄ ), kuriame nurodė, kad žemės sklypas yra paženklintas ir nustatytos kiekvienam naudotojui iÅ¡skirtos dalys pagal IÄ® „Geometrica“ parengtÄ , ir 2009 m. rugsėjo 14 d.

VÄ® Registrų centre įregistruotÄ Å¾emės sklypo planÄ . Pagal šį planÄ Å¾emės sklype, kurio plotas sudaro 0,1179 ha, buvo nustatytos 6 atskiros dalys. PirmÄ dalį sudaro 0,0492 ha ploto žemės sklypo dalis A(81/190), B(9/l 19),C(402/870). Plano tvirtinimo metu Å¡i dalis nebuvo iÅ¡nuomota, todėl naudotoju buvo nurodytas valstybinės žemės patikėtinis Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija. 2016 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu Å¡i dalis buvo iÅ¡nuomota atsakovei A.

S.. AntrÄ dalį sudaro 0,0205 ha žemės sklypo dalis A(34/190), B( 13/119), C(158/870). Å ios dalies naudotoja pagal sudarytÄ 2009 m. spalio 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį buvo O. V., vėliau Å¡i sutartis buvo pakeista 2019 m. sausio 25 d. susitarimu ir nuomininku tapo atsakovė A. B.. TrečiÄ dalį sudaro 0,0291 ha žemės sklypo dalis A(48/190), B(61/l 19), C( 182/870). Å ios dalies naudotoja pagal sudarytÄ 2009 m. spalio 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį yra atsakovė D. S.. KetvirtÄ dalį sudaro 0,0166 ha ploto žemės sklypo dalis A(27/l 90), B( 11/119),C(128/870).

Plano tvirtinimo metu Å¡i dalis nebuvo iÅ¡nuomota, todėl naudotoju buvo nurodytas valstybinės žemės patikėtinis Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija. 2012 m. kovo 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu Å¡i dalis buvo iÅ¡nuomota ieÅ¡kovei V. C.. PenktÄ dalį sudaro 0,0012 ha ploto žemės sklypo dalis B( 12/119). Plano tvirtinimo metu Å¡i dalis nebuvo iÅ¡nuomota, todėl naudotoju buvo nurodytas valstybinės žemės patikėtinis Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija. 2010 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu Å¡i dalis buvo iÅ¡nuomota atsakovei P. D.

L.. Å eÅ¡tÄ dalį sudaro 0,0013 ha ploto žemės sklypo dalis B(13/119). Plano tvirtinimo metu Å¡i dalis nebuvo iÅ¡nuomota, todėl naudotoju buvo nurodytas valstybinės žemės patikėtinis Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija. 2012 m. kovo 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu Å¡i dalis buvo iÅ¡nuomota atsakovei P. D. L.. Trečiasis asmuo teigia, jog neprieÅ¡tarauja, kad valstybiniame žemės sklype jo nuomininkai nusistatytų naudojimosi tvarkÄ pagal kiekvienam nuomininkui iÅ¡nuomotÄ sklypo dalį, todėl nesudarius byloje taikos sutarties, praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuosžiÅ«ra, įvertinus byloje esančius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais ir suformuota teismine praktika.

Trečiasis asmuo nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad byla bÅ«tų nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Atsakovė O. V. atsiliepimo į ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) ir prieÅ¡ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai, jų atstovas ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) palaikė, prašė tenkinti. IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad sandėliai nuomojami poilsiautojams, užstatomi automobiliais praėjimas, įvažiavimas. IeÅ¡kovų atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų teikiamas planas atitinka nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ , plotai tiksliai atitinka iÅ¡nuomotų plotų dydžiui, su ieÅ¡kovų teikiamu planu iÅ¡ esmės nesutinka atsakovė A.

S., kiti asmenys aiÅ¡kių nesutikimo priežasčių neiÅ¡sakė. IeÅ¡kovai siekia iÅ¡spręsti konfliktus ir užkirsti keliÄ jiems kilti ateityje. Atsakovių planas negali bÅ«ti tvirtinamas, nes neatitinka VÄ® Registrų centro duomenų, faktinės situacijos. Teismo posėdžio metu atsakovių D. S., A. S. atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinyje (patikslintame) iÅ¡dėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kino, kad Å¡iai dienai aplamai nėra nustatyta jokia naudojimosi tvarka, pagal nuomos sutartis iÅ¡nuomoto žemės sklypo dalys sudarytos iÅ¡ plotų po pastatais ir kitų sklypo dalių. Nėra pagrįsta teigti, kad vien D. S. nesutinka su ieÅ¡kovų siÅ«lomu variantu, nes A. S. taip pat pasisakė dėl ko nesutinka, taip pat ir P. L. atstovas pasisakė dėl teikiamų planų. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nedideli nukrypimai nuo tam tikrų dalių netrukdo teismui iÅ¡spręsti klausimus iÅ¡ esmės, tame tarpe ir naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

IeÅ¡kovai savo siÅ«lomu variantu iki minimumo mažina bendro naudojimo kiemÄ , lieka 133 kvadratinis metras ir tas bendro kiemo mažinimas yra susijęs su kiemo mažinimu ties Å«kiniu pastatu. IeÅ¡kovų pateiktas alternatyvus planas yra nei racionalus, nei protingas. Mano, jog atsakovių siÅ«lomas variantas yra labiau priimtinas. Atsakovės O. V., A. B., P. D. L. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ buvo informuoti.

Teismas konstatuoja: ieškinys (patikslintas) ir priešieškinis (patikslintas) netenkintini. Byloje ieškovų, atsakovių, jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,1179 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos veikia kaip valstybei priklausančios žemės patikėtinis.

Žemės sklype yra pastatas - gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendraturčiai yra ieškovė ir atsakovės D. S., A. S., A. B.. Pastate suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai, t.y. gyvenamosios patalpos. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovei D. S. nuosavybės teise taip pat priklauso 49/100 pastato (sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei A. S. nuosavybės teise priklauso 7/100 pastato (sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei V.

C. nuosavybės teise priklauso 9/100 pastato (sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei O. V. nuosavybės teise priklauso 1/10 pastato (sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi pastato (duomenys neskelbtini) gyventojai ir atsakovė P. D. L.. Pastarajai priklauso dalis pastato (sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo ir byloje pateiktų Valstybinės žemės nuomos sutarčių matyti, kad su šalimis yra sudarytos Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys. 2012 m. kovo 9 d.

Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN-(14.13.62)-49 pagrindu ieškovei V. C. išnuomota 0,0166 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2012 m. kovo 9 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN-(14.13.62)-48 pagrindu ieškovui A. D. išnuomota 0,0013 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23-2009-0028 pagrindu atsakovei D. S. išnuomota 0,0291 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 13 d.

Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN-(14.13.55) pagrindu atsakovei A. S. išnuomota 0,0492 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.23/2009-0029, pakeistos 2019 m. sausio 25 d. susitarimu Nr. 13SŽN-31-(14.13.55), atsakovei A. B. išnuomota 0,0205 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasario 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.23/2010-0003 pagrindu atsakovei P. D. L. išnuomota 0,0012 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu prie namo tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovai reikalavo nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ pagal 2020 m. kovo 2 d. UAB „Gistamos projektai“ parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ , o atsakovės pagal UAB „Vakarų valda“ 2019 m. gruodžio 3 d. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ . Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ .

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iÅ¡ bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikÄ CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Tai įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje.

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi bÅ«ti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sandorių formÄ nustato Civilinis kodeksas ir Å¡is įstatymas.

Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir CK 6.547 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema.

Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ne bendraturčiai, o nuomininkai. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nustatytos tik idealiosios kiekvienam iš žemės sklypo nuomininkų tenkančios žemės sklypo dalys, naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta. Iš byloje pateikto 2009 m. žemės sklypo plano matyti, kad 0,1179 ha (1179 m2) žemės sklypas pažymėtas indeksais A (plotas po gyvenamuoju pastatu), B (plotas po sandėliu), C (neužstatytas plotas);

žemės sklypo plotas naudojamas bendrai. Žemės sklypo dalys kiekvienam asmeniui nustatytos, atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančio turto (gyvenamojo namo ir/ar sandėlio) dalis. Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovės pasiÅ«lė žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , pateikdamos parengtus žemės sklypo planus ir savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi CK 4.75 ir 4.81 straipsnių nuostatomis bei teismų praktika, suformuota bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos.

Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Å alys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose Å¡iuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieÅ¡tarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis).

Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. CK 6.551 straipsnyje įtvirtinta valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau - Taisyklės), 28 punkte nustatyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis iÅ¡nuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti Å¡iuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžinieriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji pastatai arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad iÅ¡nuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti (Taisyklių 33 punktas).

IÅ¡nuomojamo valstybinio žemės sklypo dydį, kuris bÅ«tinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, nustato, o, jeigu žemės sklypas nuomojamas keliems vieno statinio bendraturčiams – jiems nuomojamas žemės sklypo dalis individualizuoja, atitinkama valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis. CK 4.75 straipsnis nustato bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisę nusistatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkÄ tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – teismo tvarka.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės sklypų nuomÄ reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 nurodė, kad CK 4.75 straipsnio norma pagal analogijÄ negali bÅ«ti taikoma valstybinės žemės nuomos atveju keliems nuomininkams nustatant jų naudojimosi tvarkÄ , nes toks aiÅ¡kinimas neatitiktų vieÅ¡osios nuosavybės teisės įgyvendinimo principų.

Å alys, sudarydamos sutartį dėl valstybės turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose Å¡iuos santykius nustatančiuose įstatymuose; sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra iÅ¡nuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali bÅ«ti nustatoma ieÅ¡kinio teisenos tvarka.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad esant valstybinės žemės nuomininkų ginčui dėl jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies, jie turėtų administracine tvarka kreiptis į valstybinę žemę nuomojančiÄ institucijÄ dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo, tikslinimo (Lietuvos Aukščiausiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, 49 – 51 punktai). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai praktikai, darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo patvirtinti Å¡alių, kaip valstybinės žemės nuomininkų, naudojimosi valstybinės žemės sklypu tvarkos, todėl ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis netenkintini.

Teismas papildomai pažymi, kad abiejų Å¡alių pateikti projektai turi trÅ«kumų ir pagal juos bet kokiu atveju negalėtų bÅ«ti nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pažymėtina, kad nustatant naudojimosi tvarkÄ turi bÅ«ti priimtas abiems pusėms priimtiniausias sprendimas, atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi ir racionali. Minėta, kad ieÅ¡kovai reikalavo nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Gistamos projektai“ parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ , o atsakovės pagal UAB „Vakarų valda“ parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ .

IeÅ¡kovai prašė paskirti ieÅ¡kovei V. C. naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 108 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu D, o bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu E (133 m2). Teismo vertinimu tokia siÅ«loma tvarka labiau atitinka pačių ieÅ¡kovų interesus, siekiant, jog bÅ«tų jiems patogu statyti automobilį. Minėta, kad gyvenamajame pastate suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai- gyvenamosios patalpos. IeÅ¡kovai praÅ¡o patvirtinti tik savo dalį, neiÅ¡skiriant atsakovėms naudojamosi dalių.

IeÅ¡kovai pateikė alternatyvų planÄ , tačiau tokia naudojimosi tvarka taip pat nebÅ«tų patogi, iÅ¡ pateikto alternatyvaus plano matyti, kad kitiems asmenims naudotis priskirtos žemės sklypo dalys nėra vientisos, kai kur iÅ¡skirti itin maži plotai (kaip pvz. G1 – 4 m2), nenumatyti tinkami praėjimai. Pažymėtina, kad bendratučiams priskirtinos žemės sklypo dalys turi bÅ«ti tokios, kad bÅ«tų užtikrinamas kiekvieno statinio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal paskirtį.

Atsakovės siÅ«lė Å¡alims žemės sklypu naudotis atitinkamomis dalimis, bendram naudojimui paliekant žemės sklypÄ po pastatais, pažymėtais indeksu A ir B, ir neužstytÄ Å¾emės sklypo dalį pažymėta indeksu C (172 m2). Tačiau jų pateiktas planas taip pat nėra tinkamas. Atsakovių pateiktame plane nurodyta, jog naudojamas žemės sklypas yra privati nuosavybė, kai tuo tarpu ginčas kilo dėl valstybinio žemės sklypo. Plane nėra numatyti tinkamo ploto bendro naudojimo praėjimai.

Prie sandėlio, pažymėtu indeksu B, žemės sklypo dalis, pažymėta indeksais D, D2, D3 siÅ«loma priskirti D. S.. Pastato (sandėlio) gale yra pastatyta malkinė, kuri nėra įregistruota ir užstoja praėjimÄ Ä¯ sandėlį (ieÅ¡kovų plane malkinė apskritai nepažymėta). Todėl bÅ«tų apsunkintas sandėlio bendraturčių (naudotojų) patekimas į priklausančias sandėlio patalpas. Be to, kaip matyti atsakovių siÅ«lomas planas (jame nurodyti pastatų plotai) turi neatitikimų su VÄ® Registrų centro duomenimis.

Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek bÅ«tina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams.

Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiÅ¡kai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumÄ konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010), o toks teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iÅ¡ naujo kreiptis dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti duomenys, jog ieÅ¡kovai už ieÅ¡kinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, patyrė 2050 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 950 Eur kitų iÅ¡laidų.

Už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėta 75 Eur žyminis mokestis; atsakovė D. S. prašė priteisti iÅ¡ viso 766 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o A. S. - 500 Eur. Duomenų apie atsakovių P. D. L., O. V. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje nėra. IeÅ¡kinį (patikslintÄ ) ir prieÅ¡ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) atmetus, Å¡alys paliekamos prie savų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir bylinėjimosi iÅ¡laidos vienai iÅ¡ kitos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinio (patikslinto) ir prieÅ¡ieÅ¡kinio (patikslinto) netenkinti. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Egidijus Mickevičius