Legislator Case Law & Legislation
8896bb65-c9ac-440a-95db-8a099b5bf9fc AI generated

8896bb65-c9ac-440a-95db-8a099b5bf9fc · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 8896bb65-c9ac-440a-95db-8a099b5bf9fc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-559-796/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09891-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2 2.3.2.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.18 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens N. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims S. V., N. V., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Legislator headnote

AI generated

8896bb65-c9ac-440a-95db-8a099b5bf9fc · Klaipėdos apygardos teismas: Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-559-796/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09891-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2 2.3.2.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.18 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens N. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims S. V., N. V., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti, kad skolininkui S. V. kaip bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine N. V. priklauso ½ dalis turto, areÅ¡tuoto 2018 m. rugpjūčio 31 d. turto areÅ¡to aktu (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir nustatė, kad skolininkui S. V. kaip bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine N. V. priklauso ½ dalis sutuoktinei N. V. mokamo darbo užmokesčio.

3. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 29 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-17568-639/2017 dėl 18 Eur žyminio mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko S. V. iÅ¡ieÅ¡kotojai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos.

4. Vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolis 2018 m. rugpjūčio 31 d. turto areÅ¡to aktu (duomenys neskelbtini) areÅ¡tavo skolininko sutuoktinei N. V. įmonėje (duomenys neskelbtini)“ mokamÄ darbo užmokestį, iÅ¡skaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies, nevirÅ¡ijančios MMA.

5. Nustatė, kad skolininkas S. V. neįgyvendino antstolio 2018 m. rugpjūčio 31 d. pasiÅ«lymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatyto ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, dėl to antstolis 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė patvarkymÄ , kuriuo pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, pateikdamas jį iÅ¡ieÅ¡kotojai.

6. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymÄ , turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (toliau – apeliantė) N. V. praÅ¡o Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos praÅ¡ymÄ atmesti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 7.1. Apeliantė nurodo, jog nuo 2010 metų sutuoktiniai S. V. ir N. V. kartu negyvena. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu iÅ¡ S. V. buvo priteistas iÅ¡laikymas vaikui (jų nepilnamečiam sÅ«nui A. V.). Nuo 2015 m. S. V. su sutuoktine nebendrauja, prievolę iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ vykdo netinkamai. 7.2. Apeliantė taip pat teigia, kad nuo 2017 m. rengia dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Ä®takos skyrybų proceso vilkinimui turėjo kreditiniai įsipareigojimai ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimas, kurie atsirado Å¡alims gyvenant skyrium. 7.3.

Pažymi, kad įsiskolinimas VMI atsirado Å¡alims gyvenant skyrium, dėl to N. V. negali atsakyti už S. V. prievoles. Jau keletÄ metų N. V. gyvena su A. B. ir veda bendrÄ Å«kį. 7.4. Apeliantė teigia, jog augina mažametį vaikÄ , laukiasi trečio vaiko, gauna korespondencijÄ iÅ¡ kitų antstolių, todėl per vėlai susipažino su teismo praneÅ¡imu apie bÅ«tinybę pateikti atsiliepimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 8.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

10. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 11. CPK 314 straipsnis numato dvi iÅ¡imtis iÅ¡ bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , be to, kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.).

Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. lapkričio 22 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijÄ ; 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo kopijÄ ; apeliantė taip pat pridėjo prie bylos 2011 m. gegužės 25 d. Vilniaus mieto 4-ojo apylinkės teismo sprendimo kopijÄ , kuriuo iÅ¡ S. V. buvo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui 2018 m. spalio 25 d. Antstolio Donato Kisieliaus užklausÄ â€žDėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini)“ (dėl laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kojimo) kopijÄ . 2018 m. rugsėjo 26 d.

Antstolio Vytauto Mitkaus „Dėl informacijos pateikimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 818,81 Eur skolos 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, 14,25 proc. ir 15 proc. dydžio sutartinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko S. V. iÅ¡ieÅ¡kotojai UAB „Gelvora“ pažymos kopijÄ ; 2018 m. rugsėjo 18 d. antstolės Linos Pužienės „Dėl informacijos pateikimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 750,47 Eur skolos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ S. V. iÅ¡ieÅ¡kotojai UAB „SB lizingas“ pažymos kopijÄ ; 2018 m. rugsėjo 18 d. antstolės Redos Vizgaudienės apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ S. V. pažymėjimo kopija.

Kadangi šie įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Pažymėtina, kad apeliantės teismui pateikta 2018 m. lapkričio 22 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopija neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, nėra šalių pasirašyta. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolio Aleksandro Selezniovo Turto arešto akto (duomenys neskelbtini), skolininkas S. V., kopija jau yra byloje, todėl prie bylos nepridėtina.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo 13. Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Gavęs šį skolininko sutikimÄ , antstolis, priėmęs sprendimÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ areÅ¡tuotÄ turtÄ , patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dienÄ vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojams pasiÅ«lo per dvideÅ¡imt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per šį terminÄ nepateikia antstoliui Å¡ioje dalyje nurodyto prieÅ¡taravimo, antstolis patvarkymu pasiÅ«lo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdeÅ¡imt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintÄ susitarimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Å is terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali bÅ«ti pratęstas ne daugiau kaip trisdeÅ¡imt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 671 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikia antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005).

14. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad antstolis gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta, tik tuomet, kai šį turtÄ areÅ¡tavus bei apraÅ¡ius, yra nustatoma skolininko dalis Å¡iame turte. Kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiÅ«lyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas (Å¡iuo atveju – skolininko sutuoktinės) yra apraÅ¡ytas ir areÅ¡tuotas.

15. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo kurių dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 1 d., 2 d.).

16. CPK 736 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iÅ¡ darbo užmokesčio ir jam prilygintų iÅ¡mokų bei davinių dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA dydį, iÅ¡skaitoma penkiasdeÅ¡imt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad jeigu skolininkas iÅ¡laiko nedarbingus Å¡eimos narius, esant jo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, antstolio patvarkymu Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta iÅ¡skaitoma dalis gali bÅ«ti mažinama po deÅ¡imt procentų kiekvienam iÅ¡laikytiniui, tačiau taip mažinant negali bÅ«ti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant iÅ¡skaitų dydį, neatsižvelgiama į iÅ¡laikytinius, kuriems iÅ¡laikyti iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio daromos iÅ¡skaitos.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininkas S. V. ir suinteresuotas asmuo N. V. 2000 m. rugsėjo 16 d. sudarė santuokÄ . Byloje duomenų apie santuokos nutraukimÄ , vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymÄ , turto padalijimo faktų nėra. Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 29 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-17568-639/2017 dėl 18 Eur žyminio mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko S. V. iÅ¡ieÅ¡kotojai valstybei, atstovaujamai VMI prie FM.

Vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolis 2018 m. rugpjūčio 31 d. turto areÅ¡to aktu (duomenys neskelbtini) areÅ¡tavo skolininko sutuoktinei N. V. įmonėje (duomenys neskelbtini)“ mokamÄ darbo užmokestį, iÅ¡skaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies, nevirÅ¡ijančios MMA. 2018 m. rugpjūčio 31 patvarkymu (duomenys neskelbtini) skolininkui pasiÅ«lyta per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto sudarymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatyto ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

18. Kadangi skolininkas nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, antstolis 2018 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai per vienÄ mėnesį nuo siÅ«lymo dienos kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine N. V., nustatymo.

19. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos praÅ¡ymÄ , skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui S. V. kaip bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine N. V. priklauso ½ dalis sutuoktinei N. V. mokamo darbo užmokesčio.

20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirÄ jį skundÄ motyvuoja tuo, jog nuo 2010 metų sutuoktiniai kartu nebegyvena, nuo 2017 m. rengia dokumentus dėl santuokos nutraukimo, tačiau skyrybų proceso vilkinimui įtakos turėjo kreditiniai įsipareigojimai ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimas, kurie atsirado Å¡alims gyvenant skyrium. Å iuo metu N. V. gyvena su A. B. ir veda bendrÄ Å«kį. S. V. įsiskolinimas VMI atsirado Å¡alims gyvenant skyrium, dėl to N. V. negali atsakyti už S. V. prievoles. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais.

21. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010).

22. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Vykdymo procese yra nustatoma areÅ¡tuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi bÅ«ti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CPK 667 straipsnį paduotÄ pareiÅ¡kimÄ vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iÅ¡ kurios turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 st. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

23. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų S. V. N. V. nutraukta, kad jie bÅ«tų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Apeliantė pati nurodė, kad nors kartu jie negyvena, tačiau santuoka teisiÅ¡kai nėra nutraukta. Kadangi teismui nenurodyta aplinkybių ir nepateikta CK 3.117 straipsnyje numatytÄ lygių sutuoktinių turto dalių prezumpcijÄ paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, todėl pagrįstai tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .

24. Sutuoktiniai nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. IÅ¡ieÅ¡kotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė nustatyti, kad skolininkui S. V. kaip bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine N. V. priklauso ½ dalis sutuoktinei N. V. mokamo darbo užmokesčio. Vadinasi, antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko ir jo sutuoktinės darbo užmokesčio, turi vadovautis nurodytose bylose padarytomis iÅ¡vadomis, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės N. V. pajamų, gaunamų iÅ¡ darbinės veiklos.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai, kad sutuoktiniai S. V. ir N. V. gyvena atskirai, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi.

26. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog Å¡iuo metu nedirba, jos pajamų Å¡altinis yra socialinės iÅ¡mokos. Pažymėtina, kad antstolis, iÅ¡ieÅ¡kodamas skolÄ tiek iÅ¡ skolininko, tiek ir iÅ¡ jo sutuoktinio, turi vadovautis CPK 739 straipsniu, t. y., spręsti klausimÄ dėl galimumo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atitinkamų sumų, nustatydamas, ar Å¡ios sumos nepatenka į sumų, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas yra draudžiamas, sÄ raÅ¡Ä . Vadovaujantis CPK 739 straipsnio 6 punktu, negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ iÅ¡mokų, mokamų pagal Valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ , ir kitų tikslinių socialinių iÅ¡mokų, paÅ¡alpų ir kompensacijų iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms Å¡eimoms ar asmenų socialinei paramai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė, kad skolininkui S. V. kaip bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine N. V. priklauso ½ dalis sutuoktinei N. V. mokamo darbo užmokesčio. Darbo užmokestis nėra priskiriamas prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. Be to, iš vykdomojoje byloje esančio (duomenys neskelbtini), rašto nustatyta, jog N. V. yra vaiko priežiūros atostogose nuo 2017 m. rugsėjo 19 iki 2012 m. liepos 12 d.

Byloje duomenų, kad išskaitos būtų daromos iš N. V. mokamos vaiko priežiūros išmokos, nėra, tokių duomenų nepateikė ir N. V..

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės N. V. nurodytos aplinkybės, susijusios su jos turtine Å¡eimos padėtimi, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, jos bÅ«tų aktualios sprendžiant klausimÄ dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo nustatant skolininko dalį, tačiau apeliantė klausimo dėl skolininko dalies nustatymo, nukrypstant nuo lygių dalių principo, nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nekėlė ir jo neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisako (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad vykdymo procese turi bÅ«ti užtikrinta tiek skolininko, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, todėl nėra pagrindo neleisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ apeliantės N. V. mokamÄ darbo užmokestį.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Kristina Domarkienė