2018-11-26 Nr. AB-22108-3-61-3-00815-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-814-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00815-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Ž. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) direktoriaus 2016 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1PS1-59-(2.1.) „Dėl Ž. S. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1, 1.2 ir 2 punktus.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymo 1.1 punktu jai buvo skirta tarnybinė nuobauda už tai, jog ji, atlikdama NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo funkcijas jo nebuvimo darbe metu ir būdama tiesiogiai atsakinga už tinkamą NŽT Vilniaus miesto skyriuje vykdomų funkcijų atlikimą (įskaitant ir skyriuje gautų žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimą), netinkamai organizavo bei kontroliavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbą ir neužtikrino, kad skyriuje 2015 m. rugpjūčio 3–7 d. gautos žemės sklypų kadastro duomenų bylos (registracijos Nr. 49GK-2121, Nr. 49GK-2122, Nr. 49GK-2126, Nr. 49GK-2127, Nr. 49GK-2135, Nr. 49GK-4291, Nr. 49GK-2142. Nr. 49GK-2143, Nr. 49GK-2147, Nr. 49GK-2153, Nr. 49GK-2155, Nr. 49GK-2162) būtų patikrintos per teisės aktuose nustatytą 10 darbo dienų terminą, netinkamai vykdė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1PS1-(2.1)-654, 7.1, 7.2, 7.27 punktuose nustatytas funkcijas bei nesilaikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir NTR nuostatai), 67 punkto ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 4 punkto nuostatų, ir savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Įsakymo 1.2 punkte nustatyta, kad pareiškėja, neužtikrinusi, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiktos tikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylos būtų tikrinamos laikantis objektyvumo principo (pagal jų gavimo eiliškumą), t. y. ji neužtikrinusi, jog Vilniaus miesto skyriui 2015 m. rugpjūčio 5 d. pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla (registracijos Nr. 49GK-2139), 2015 m. rugpjūčio 7 d. pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla (registracijos Nr. 49GK-2173) ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. pateiktos žemės sklypo kadastro duomenų bylos (registracijos Nr. 49GK-2183 ir Nr. 49GK-2190) būtų patikrintos pagal jų gavimo NŽT Vilniaus miesto skyriuje datą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 24–28 d. nebuvo darbe dėl ligos, vėliau, 2015 m. rugsėjo 1 d., nedirbo dėl jai suteiktos poilsio dienos, o nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo. Taigi tuo metu, kai galbūt buvo padaryti pažeidimai atliekant žemės sklypų kadastrinių matavimų tikrinimo ir derinimo veiksmus, ji nebuvo darbe ir neatliko skyriaus vedėjo funkcijų bei negalėjo būti atsakinga už tinkamą NŽT Vilniaus miesto skyriui pavestų funkcijų atlikimą.

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad NTR nuostatų 67 bei 69 punktai neįtvirtina bylų tikrinimo eiliškumo reikalavimų, bet nustato bylų išnagrinėjimo terminą. Bylos, pateiktos su prašymais Nr. 49GK-2129 ir Nr. 49GK-2131 buvo patikrintos per 10 darbo dienų, t. y. laiku, todėl negali būti teigiama, kad jos patikrintos ne laiku, netinkamai. 2015 m. rugpjūčio mėnesį NŽT Vilniaus miesto skyriuje buvo itin didelis darbo krūvis. Pareiškėja visiems skyriaus specialistams, įskaitant ir R. V., kuriai buvo nukreiptos vykdyti 265 užduotys, pavesta derinti sudėtingas ir didelės apimties kadastro duomenų bylas, duodavo nurodymus kuo skubiau pašalinti visus vėlavimus bei kokybiškai atlikti visas funkcijas.

5. Pareiškėja teigė, kad keturios tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodytos kadastro duomenų bylos buvo patikrintos per 2–4 dienas, išvados 1–7 punktuose nurodytos bylos buvo suderintos laiku ar pavėlavus 1 diena, o išvados 8–15 punktuose nurodytos bylos buvo pavėluotai patikrintos ir suderintos tuo metu, kai iš atostogų grįžo skyriaus vedėjas A. J., nors jo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad jokių skundų dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų ar jų sukeltų neigiamų pasekmių nebuvo gauta, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių buvo atliekamas kadastro duomenų bylų, gautų NŽT Vilniaus miesto skyriuje, patikrinimas ir tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, kodėl tikrinimui buvo pasirinktas laikotarpis, kai ji atliko skyriaus vedėjo funkcijas, o tyrimas esant skyriaus vedėjui nebuvo atliekamas. Taigi tyrimas pareiškėjos atžvilgiu vertintinas kaip tendencingas.

7. Pareiškėjos nuomone, ji tinkamai bei rūpestingai atliko jai paskirtas pareigas. Skirstant bylas geodezininkams buvo atsižvelgiama ne tik į jų darbo krūvį, bet ir į atliekamo darbo operatyvumą bei efektyvumą. Geodezininkės R. V. netinkamas darbo atlikimas negali būti laikomas padarytu dėl pareiškėjos kaltės, nes pareiškėja tinkamai vykdė pavestas pareigas ir ragino darbuotojus atlikti jiems pavestas užduotis laiku. R. V. visada pasižymėjo tinkamu, rūpestingu bei operatyviu savo darbo funkcijų vykdymu, todėl jų darbiniai santykiai buvo pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu ir pareiškėjai nekilo abejonės, kad R. V., kaip visuomet, ir 2015 metų rugpjūčio mėnesį susitvarkys su jai pavestais darbais.

8. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad patikrinus, ar NŽT Vilniaus miesto skyriuje tikrinant žemės sklypų kadastro duomenų bylas laikomasi bylų tikrinimo objektyvaus eiliškumo, buvo nustatyta, kad iš 19 NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2015 m. rugpjūčio 1–10 d. gautų žemės sklypų kadastro duomenų bylų 6 bylos buvo patikrintos laikantis 10 darbo dienų tikrinimo termino, 5 bylos buvo patikrintos per 11 darbo dienų (t. y. 1 darbo diena vėliau), o likusios 8 bylos buvo patikrintos per 18–20 darbo dienų, t. y. praleidus teisės aktuose nustatytą kadastro bylų patikrinimo terminą 8, 9 ir 10 dienų. Nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo funkcijas atliko Ž. S.. Atsakovas nesutiko, kad tarnybinis patikrinimas negalėjo būti pradėtas, nes NŽT direktorius turi tam įgaliojimus, o tarnybinis patikrinimas atliktas gavus tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstytos galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybės.

10. Atsakovas pažymėjo, kad nors teisės aktai nenustato žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo eiliškumo, tačiau vėliau gautų bylų patikrinimas greičiau, nei anksčiau gautų, pažeidžia objektyvumo principą, nes nepagrįstai išskiria vienus bylas pateikusius asmenis iš kitų, dar labiau užvilkina anksčiau pateiktų bylų tikrinimą, tokiu būdu pažeidžiamas ir lygiateisiškumo principas, anksčiau kadastro duomenų bylas tikrinimui pateikusių asmenų teisėti lūkesčiai dėl bylų tikrinimo teisės aktuose nustatytais terminais. 4 žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo patikrintos nepažeidžiant 10 darbo dienų kadastro duomenų tikrinimo termino, bet nesilaikant jų tikrinimo eiliškumo.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje prašymai patikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas buvo gauti nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., todėl bylos turėjo būti patikrintos ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 19 d. – 2015 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjos nedarbingumas truko nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. rugsėjo 1 d. jai buvo suteikta poilsio diena, o nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. ji vėl turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Pažymoje nurodytų kadastro duomenų bylų (sąrašo Nr. 8–14 punktai) suderinimo teisės aktuose nustatytas 10 dienų terminas baigėsi iki pareiškėjos kasmetinių atostogų pradžios, tik vienos kadastro duomenų bylos (sąrašo Nr. 15) terminas baigėsi pirmą pareiškėjos atostogų dieną. Todėl buvo padaryta išvada, kad Ž. S., vykdydama NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo funkcijas ir būdama atsakinga už NŽT Vilniaus miesto skyriuje gautų žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimą nustatytais terminais, turėjo taip organizuoti geodezininkų darbą, kad žemės sklypų kadastro duomenų bylos būtų tikrinamos laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, bei kontroliuoti jų atliekamų užduočių vykdymą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjos Ž. S. skundą tenkino, t. y. panaikino NŽT direktoriaus 2016 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. 1PS1-59-(2.1) „Dėl Ž. S. tarnybinio nusižengimo“.

13. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. pažymoje Nr. 1KA-22-(9.4) (toliau – ir Pažyma) užfiksuoti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. NŽT Vilniaus miesto skyriuje gautų asmenų prašymų dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikrinimo ir suderinimo patikrinimo rezultatai. 2015 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1VV-385-(5.41) NŽT Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. V. informavo NŽT direktorių apie atliktą patikrinimą, ar NŽT Vilniaus miesto skyriuje tikrinant žemės sklypų kadastro duomenų bylas laikomasi žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo objektyvaus eiliškumo, ir pasiūlė pradėti tarnybinį patikrinimą Ž. S. ir R. V. atžvilgiu. 2015 m. rugsėjo 21 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-925-(2.1) buvo sudaryta komisija galbūt padarytiems Ž. S. ir R. V. tarnybiniams nusižengimams ištirti, o 2015 m. gruodžio 18 d. pareiškėja 2015 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. 1PS17-37-2-(2.30) buvo informuota apie įtarimus padarius tarnybinį nusižengimą. 2016 m. sausio 20 d. išvadoje Nr. 1PS17-37-7-(2.30) (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad Ž. S. padarė tarnybinius nusižengimus, o Įsakymu už Išvadoje konstatuotus tarnybinius nusižengimus jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

14. Išvadoje konstatuota, jog Ž. S., atlikdama NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo funkcijas jo nebuvimo darbe metu ir būdama tiesiogiai atsakinga už tinkamą NŽT Vilniaus miesto skyriuje vykdomų funkcijų atlikimą (įskaitant ir NŽT Vilniaus miesto skyriuje gautų žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimą), netinkamai organizavo ir kontroliavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbą ir neužtikrino, kad skyriuje 2015 m. rugpjūčio 3–7 d. gautos kadastro duomenų bylos (registracijos Nr. 49GK-2121, Nr. 49GK-2122, Nr. 49GK-2126, Nr. 49GK-2127, Nr. 49GK-2135, Nr. 49GF-4291, Nr. 49GK-2142, Nr. 49GK-2143, Nr. 49GK-2147, Nr. 49GK-2153, Nr. 49GK-2155 ir Nr. 49GK-2162) būtų patikrintos per teisės aktuose nustatytą 10 darbo dienų terminą, netinkamai vykdė savo pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.27 papunkčiuose nustatytas funkcijas bei nesilaikė NTR nuostatų 67 punkto ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Taisyklės) 4 punkto nuostatų, ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Išvadoje buvo konstatuota, kad Ž. S., neužtikrinusi, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiktos tikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylos būtų tikrinamos laikantis objektyvumo principo (pagal jų gavimo eiliškumą), t. y. neužtikrinusi, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui 2015 m. rugpjūčio 5 d. pateikta kadastro duomenų byla (registracijos Nr. 49GK-2139), 2015 m. rugpjūčio 7 d. pateikta kadastro duomenų byla (registracijos Nr. 49GK-2173) ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. pateiktos kadastro duomenų bylos (registracijos Nr. 49GK-2183 ir Nr. 49GK-2190), būtų patikrintos atsižvelgiant į jų gavimo skyriuje datą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį ir padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte; iš esmės ši konstatuojamoji Tyrimo išvados dalis yra perkelta ir į ginčijamą Įsakymą.

15. Teismas, vertindamas Įsakymo ir Išvados, kaip Įsakymo sudėtinės dalies, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, atkreipė dėmesį, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus, kurie yra blanketinės normos, todėl svarbu nustatyti, kokių konkrečių teisės aktų pažeidimą nulėmė pareiškėjos veiksmai (neveikimas).

16. Teismas nustatė, kad Įsakymo 1.1 punkte nurodyta, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už NTR nuostatų 67 punkto ir Taisyklių 4 punkto pažeidimus. Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad teritorinis padalinys kadastro duomenų bylos tikrinimą ir šioje byloje komplektuojamo parengto žemės sklypo plano derinimą atlieka NTR nuostatų 67 ir 69 punktuose nurodytais terminais. NTR nuostatų 67 punkte nustatyta, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo.

17. Teismas, įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, lėmusias NTR nuostatų 67 punkto ir Taisyklių 4 punkto taikymą pareiškėjos atžvilgiu, pažymėjo, kad visi bylų tikrinimo terminai buvo praleisti pavedimus vykdžiusių skyriaus valstybės tarnautojų, o ne pareiškėjos, todėl bausti už šiuos pažeidimus pareiškėją nėra teisinio pagrindo.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėja Įsakymu nubausta ir už NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1P1-(2.1)-64 (2013 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1PS1-(2.1)-654 redakcija) (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.1, 7.2 ir 7.27 punktų pažeidimą. Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nurodyta, kad skyriaus vedėjo pavaduotojas, nesant skyriaus vedėjo atlieka skyriaus vedėjo funkcijas, 7.2 punkte – jog padeda skyriaus vedėjui organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, o nesant skyriaus vedėjo vadovauja minėtų darbų atlikimui. Išvadoje ir Įsakyme nurodyta, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėja atliko skyriaus vedėjo funkcijas, todėl teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas Pareigybės aprašymo 7.1 punktas. Teismas sprendė, kad nustačius, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu vykdė skyriaus vedėjo funkcijas, nebuvo pagrindo pareiškėją bausti už kitos pareigybės, t. y. skyriaus vedėjo pavaduotojo Pareigybės aprašymo pažeidimus. Pareiškėjos, ėjusios skyriaus vedėjos pareigas, atžvilgiu taikant Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, turėjo būti nurodyta, kurių skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų pareiškėja neįvykdė ir (ar) įvykdė netinkamai. Teismas konstatavo, kad Išvados formuluotė „<...>Komisija nenustatė, kad Ž. S. ėmėsi veiksmų perskirstant darbuotojams tenkančias užduotis, ar kokiu nors kitu būdu spręsti klausimą dėl darbo krūvio mažinimo, t.y. Komisija nenustatė, kad Ž. S. išnaudojo visas Vilniaus miesto skyriui pavestų funkcijų (tarp jų – ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo) atlikimo organizavimo ir kontroliavimo priemones, kad būtų užtikrintas jų atlikimas laiku. <...>“ nelaikytina tinkama ir pakankama konstatuoti pareiškėjos neveikimą ar neteisėtą veikimą, kaip tarnybinio pažeidimo objektyviąją pusę; Išvadoje nėra pateikta pakankamai įrodymų ir apie tarnybinio pažeidimo subjektyviąją pusę, t. y. pareiškėjo kaltę: nei tyčią, nei neatsargumą.

19. Teismas sprendė, kad Pareigybės aprašymo 7.27 punkto, nustatančio, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos, pažeidimas pareiškėjos, ginčo laikotarpiu ėjusios skyriaus vedėjo pareigas, atžvilgiu konstatuotas jo nepagrindus jokiais faktiniais duomenimis.

20. Teismas nurodė, kad Įsakymo 1.2 punktu pareiškėja buvo nubausta už tai, jog neužtikrino, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiktos tikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylos būtų tikrinamos laikantis objektyvumo principo, t. y. neužtikrino, jog bylos būtų patikrintos atsižvelgiant į jų gavimo NŽT Vilniaus miesto skyriuje datą ir, atsakovo vertinimu, tokiu būdu buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, įpareigojantis valstybės tarnautoją laikytis teisės aktų. Įsakyme yra nuoroda, kad pareiškėja pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, kuriame yra įtvirtinti viešojo administravimo bendrieji principai – iš viso dvylika. Įsakymo 1.2 punkte paminėtas objektyvumo principas viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte apibrėžiamas kaip reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

21. Teismas nustatė, kad Išvadoje nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjos šališkumą ir neobjektyvumą, t. y. pareiškėjos tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą žemės kadastro duomenų bylų Nr. 49GK-2139, Nr. 49GK-2173, Nr. 49GK-2183 ir Nr. 49GK-2190 patikrinimą išskirtinėmis sąlygomis. Priešingai, Išvadoje konstatuota, jog šios bylos patikrintos per teisės aktuose nustatytą terminą. Teismas sprendė, kad toks teisinis pagrindimas, kai apsiribojama bendro pobūdžio nuoroda į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, nedetalizuojant konkrečios teisės akto nuostatos (dalies, punkto), kurių pažeidimu kaltinamas valstybės tarnautojas, negali būti pripažįstamas tinkamu konstatuoti tarnybiniam pažeidimui.

22. Teismas pažymėjo, kad esminės aplinkybės, dėl kurių buvo nubausta pareiškėja, yra žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo (derinimo) terminai. Byloje nustatyta, kad terminus praleido ne pati pareiškėja, o kiti NŽT tarnautojai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ne visada procesinių terminų praleidimas lemia neteisėtumą, tai galima konstatuoti tik tokiu atveju, kai pažeidžiamos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, tačiau Išvadoje nėra atlikta terminų praleidimo priežasčių analizė: ar terminų praleidimą lėmė sąmoningi tarnautojų veiksmai (neveikimas), ar objektyvios priežastys (didelis tikrintinų bylų skaičius ir mažas dirbančių skaičius), ar bylose, kurių tikrinimo terminai viršijo dešimties darbo dienų terminą, buvo reikalingi ir ar buvo atliekami kokie nors tarpiniai veiksmai (pvz., dokumentų išreikalavimas iš archyvo, patikra vietovėje ir pan.) ir, ar pareiškėja turėjo realią galimybę organizacinių ar kontrolės priemonių pagalba užtikrinti, jog bylos būtų patikrintos per teisės aktuose nustatytą terminą.

23. Teismas konstatavo, kad Išvadoje nėra išsamiai ir visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių tarnybinėn atsakomybėn patraukta pareiškėja, aplinkybės, nėra pateikta pakankamai pareiškėjos kaltę įrodančių duomenų. Išvados trūkumai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, taigi ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Įsakymas neatitinka ir aiškumo reikalavimų, o kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

24. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu vykdė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo funkcijas, o buvo nubausta už NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo pažeidimus, konstatavo, jog Įsakymas naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip neteisėtas iš esmės, t. y. prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms.

III. 25. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir pareiškėjos Ž. S. skundą atmesti.

26. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad visi žemės sklypų kadastrinių duomenų tikrinimo terminai buvo praleisti kitų skyriaus valstybės tarnautojų, todėl už tai bausti pareiškėją nebuvo pagrindo. Atsakovas pažymi, kad pagal NTR nuostatų 67 ir 69 punktus bei Taisyklių 4 punktą už nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimą atsakingas teritorinis NŽT skyrius, t. y., tiek darbuotojas, tikrinantis bylą, tiek skyriaus vedėjas, kuris jį suderina. Pareiškėja, be tiesiogiai įtvirtintos pareigos bylos tikrinimo procese, vykdydama skyriaus vedėjo funkcijas, buvo atsakinga ir už skyriuje gautų bylų patikrinimą nustatytais terminais, geodezininkų darbo organizavimą, kad bylos būtų patikrintos nustatytais terminais bei už jų atliekamų užduočių kontrolę. Skyriaus vadovui keliami aukštesni standartai ir reikalavimai, suteikti didesni įgaliojimai. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja neįvykdė pareigos kontroliuoti, kaip skyriaus darbuotojai įgyvendina nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos tikrinimą, ar jį atlieka vadovaudamiesi teisės aktuose nustatytais terminais.

27. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėja atliko skyriaus vedėjo funkcijas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas Pareigybės aprašymo 7.1 punktas. NŽT nuomone, Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktai yra papildantys vienas kitą ir nurodo pareiškėjai suteiktų įgaliojimų apimtį, t. y. 7.1 punktas nurodo, jog pareiškėja, nesant skyriaus vedėjo atlieka skyriaus vedėjo funkcijas, o 7.2 punktas detalizuoja, kokių darbų atlikimą perima pareiškėja nesant skyriaus vedėjo.

28. Atsakovas pabrėžia, kad Išvadoje pasisakyta dėl pareiškėjos kaltės – jog ji padarė tarnybinį nusižengimą dėl nepakankamo rūpestingumo, o tokie veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, nes nebuvo užtikrintas NŽT vykdomų funkcijų teisėtumas ir tai diskreditavo NŽT vardą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Išvadoje nėra pateikta pakankamai įrodymų apie tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę.

29. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad Išvadoje nebuvo atlikta terminų praleidimo analizė, nes buvo įvertintas viso skyriaus darbuotojų darbo krūvis, pastebėta, kad bylų derinimo darbai buvo paskiriami daugiausia dviem darbuotojams. Komisija nenustatė, kad pareiškėja išnaudojo visas pavestų funkcijų atlikimo organizavimo ir kontroliavimo priemones, jog būtų užtikrintas jų atlikimas laiku, nesiėmė veiksmų perskirstyti darbuotojams tenkančias užduotis ar kitu būdu spręsti klausimą dėl darbo krūvio mažinimo. Atsakovo nuomone, viena veiksmingiausių priemonių, užkertančių kelią tarnybiniams nusižengimams – atsakomybės neišvengiamumas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pareiškėjos skundas atmestinas.

30. Pareiškėja Ž. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą.

31. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, o naujų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas atsakė į visus esminius bylos faktinius ir teisinius klausimus, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas faktines aplinkybes, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. Ips1-59-(2.1.), kuriuo pareiškėjai Ž. S. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino ir atsakovo Įsakymą panaikino, sprendime konstatavęs, kad Išvadoje nėra išsamiai ir visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių tarnybinėn atsakomybėn patraukta pareiškėja, aplinkybės, nepateikta pakankamai pareiškėjos kaltę įrodančių duomenų. Teismas laikėsi pozicijos, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų, neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra taikyta tinkamai. Toks aktas laikytinas neteisėtu iš esmės, t. y. prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, todėl naikintinas.

34. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nebekartoja. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus tik papildo.

37. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartotinai išdėstė tas pačias teisės normas (jų nuostatas), kurios buvo nurodytos Išvadoje ir tvirtino, kad „pareiškėja neįvykdė pareigos kontroliuoti, kaip teritorinio skyriaus darbuotojai įgyvendina nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimą, ar jį atlieka vadovaudamiesi teisės aktuose nustatytais terminais, t. y. atlikdama teritorinio skyriaus vedėjo funkcijas jo nebuvimo darbe metu ir būdama tiesiogiai atsakinga už tinkamą teritoriniame skyriuje vykdomų funkcijų atlikimą (tarp jų – ir teritoriniame skyriuje gautų žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimą), netinkamai organizavo ir kontroliavo teritorinio skyriaus darbą ir išnaudojo ne visas teritoriniam skyriui pavestų funkcijų (tarp jų – ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo) atlikimo organizavimo ir kontroliavimo priemones, kad būtų užtikrintas jų atlikimas laiku“.

38. Nagrinėjamu atveju iš Išvadoje nurodytų Ž. S. veikų, kurios iš esmės pakartotos NŽT direktoriaus įsakyme ir apeliaciniame skunde, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta ir nenurodyta, kokių konkrečiai veiksmų objektyviai turėjo imtis pareiškėja pagal atitinkamus teisės aktus, tačiau jų nesiėmė. Analizuojant 2016 m. sausio 20 d. Išvados turinį matyti, kad apibrėžiant pareiškėjos tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, iš esmės vadovautasi vien tik abstrakčiais argumentais, kad pareiškėja netinkamai organizavo ir kontroliavo skyriaus darbuotojų darbą, tačiau nedetalizuota, kokius būtent veiksmus šiuo konkrečiu atveju pareiškėja turėjo atlikti, kaip skyriaus vedėjo pavaduotoja, vykdydama skyriaus vedėjo funkcijas, tačiau jų neatliko, pažeisdama Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimus. T. y. neaišku, kaip nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė Ž. S. neveikimas Nuostatų 67 punkto ir Taisyklių 4 punkto aspektu.

39. Išvadoje nurodyti teiginiai, kad Komisija nenustatė, jog Ž. S. išnaudojo visas NŽT Vilniaus miesto skyriui pavestų funkcijų (tarp jų – ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo) atlikimo organizavimo ir kontroliavimo priemones, kad būtų užtikrintas jų atlikimas laiku; kad Komisija nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių Ž. S. negalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo Vilniaus skyriuje proceso, ir užtikrinti, kad jos būtų patikrintos teisės aktuose nustatytais terminais ir pan., tėra abstraktus vertinimas, iš kurio negalima suprasti kokias konkrečias aplinkybes ar priežastis Komisija šiuo atveju aiškinosi, ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis bei įrodymais yra grindžiamas kaltinimas pareiškėjai pažeidus nurodytas teisės normų nuostatas.

40. Pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.27 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis Ž. S., ginčo laikotarpiu ėjusiai skyriaus vedėjo pareigas, atsakovo pateiktas kaltinimas, taip pat nepagrįstas jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinių ginčų bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs individualios tarnybinės atsakomybės principą. Pavaldinio galimai padarytas tarnybinis nusižengimas (šiuo atveju Nuostatų 67 punkto reikalavimų patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo) savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą jo vadovui. Tam, kad būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn vadovą, turi būti konkrečiai nustatytos ir įrodytos visos vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos.

42. Taigi išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumos, tarp jų esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – pareiškėjos kaltės.

43. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė