Legislator Case Law & Legislation
8894c5f2-1bc5-48db-a4d4-101adf7c3add AI generated

8894c5f2-1bc5-48db-a4d4-101adf7c3add · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 8894c5f2-1bc5-48db-a4d4-101adf7c3add
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-5954-1047/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00597-2016-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

8894c5f2-1bc5-48db-a4d4-101adf7c3add · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pasivaikščioti gryname ore vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-5954-1047/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00597-2016-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:

E. V. (toliau – pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis. Kameros beveik visada buvo pilnos. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų.

TrÅ«ko Å¡viežio oro, nes prie langų esančios grotos neleido prieiti prie lango. Pasivaikščioti buvo vedamas vienÄ kartÄ per dienÄ , ne ilgiau kaip valandai. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, dėl ko jam skaudėjo galvÄ , tačiau į medikus nesikreipė nes galvojo, kad jie nepadėtų. Kameros buvo neremontuotos, jose buvo graužikų ir kitų parazitų. VasarÄ bÅ«davo tvanku ir karÅ¡ta. Ä® duÅ¡Ä buvo vedamas kartÄ per savaitę. Kamerose nebuvo Å¡ilto vandens. Tualetas nebuvo atitvertas.

Dėl drėgmės ant sienų buvo pelėsis. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo patirta žala pasireiÅ¡kė stresu, kankinančia nemiga ir nerimu, tapimu irzliu, užsidariusiu, tiek fiziniu, tiek psichologiniu diskomfortu, galvos skausmu, tapimu nervingu, pažeminimu, sumažėjusiu pasitikėjimu savimi, pažemintu orumu.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 8–45) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir taikyti ieÅ¡kinio senatį.LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi praleisdamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalies nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. PaaiÅ¡kino, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 19-22), kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 26-28), kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 29-31). Pateikė visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus Å¡iluminės aplinkos matavimo protokolus aktualiais laikotarpiais.

Nurodė, jog kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pabrėžė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužydami langus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontÄ .LukiÅ¡kių TI-K pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Stalai pagaminti vadovaujantis protingumo principais, nedidelėje kameroje negali bÅ«ti didelis stalas. Daugelis laikomų asmenų naudoja medinę spintelę kaip stalÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kameroje, kurios plotas yra apie 8 kv. m ir apgyvendinti 4 žmonės, joje visi gali valgyti tuo pačiu metu atsisėdę- dviese prie stalo, dviese ant lovų prie spintelės.LukiÅ¡kių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Ä®statymuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. Sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. LukiÅ¡kių TI-K remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 29 straipsniu, nurodo, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščioti gryname ore vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTÄ®) 40 str. 1 d., praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas (1,68 Eur).Ä® teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, gautas pareiÅ¡kėjo patvirtinimas, kad jis dalyvauti teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijos įrangÄ nepageidauja (b. l. 56).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų jo laikymo nelaisvėje sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. CK 1.127 str. 1 d.

įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. vasario 9 d. (b. l. 5), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. vasario 8 d.

Byloje taip pat nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

Atsižvelgus į tai kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. vasario 8 d. atmetamas.Teismas pasisako tik dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, nurodytų už aktualų laikotarpį nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti žalÄ už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio iki 2013 m. gegužės, tačiau pažymėtina, kad aktualiu ginčui nagrinėjimo laikotarpiu, nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K praleido 104 paras.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 119, 135, 147, 154, 263. Jose buvo nuo 3 iki 4 asmenų, o minėtų kamerų plotas yra 7,94 m², 8,02 m², 7,31 m², 7,83 m². Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas iÅ¡ viso 104 paras, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Nagrinėjamoje byloje atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ reikalavimÄ , kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto 104 paras. Taigi Å¡iuo aspektu neteisėti valstybės institucijų veiksmai yra nustatyti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų kamerose buvusių nepatogumų.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad prie langų esančios grotos neleido jam prieiti prie langų. Atkreiptinas dėmesys, kad grotų ant kamerų langų bei tinklo virÅ¡ pasivaikščiojimų kiemelių įrengimas įtvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse. Taigi Å¡iuo aspektu teismas nenustato neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, nes tokį kamerų ir laisvės atėmimo įstaigų įrengimÄ numato teisės aktai.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad tualetas niekaip neatitvertas nuo įėjimo durų, dėl ko buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo privatumas ir žeminamas jo orumas. Atsakovės atstovo teigimu (b. l. 13), tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Tai, kad tualetas įrengtas prie įėjimo durų ir nuo jų neizoliuotas (neatitvertas, neuždengtas) konstatuotina, kad visu ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus privatumas naudojantis tualetu.

Naudojimasis tualetu kitų nuteistųjų (suimtųjų), o taip pat ir pareigÅ«nų akivaizdoje, neabejotinai pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius (LVAT 2016-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A482-756/2016 ir kt.). Taigi Å¡iuo aspektu neteisėti valstybės institucijų veiksmai yra nustatyti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas buvo karÅ¡ta ir tvanku, trÅ«kdavo oro, jos nebuvo vėdinamos, dėl to jam skaudėjo galva.

HN 76:2010 24 p. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas sprendžia, kad Å¡is reikalavimas nebuvo pažeistas, nes LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra langai. LukiÅ¡kių TI-K patvirtino, kad Å¡ie langai yra pritaikyti kamerų vėdinimui, taigi kamerose laikomi asmenys turi galimybę iÅ¡sivėdinti kamerÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad dėl blogo vėdinimo jam skaudėjo galva, taip pat nėra kitų įrodymų patvirtinančių Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius.

Ä® bylÄ pateiktoje asmens sveikatos istorijoje (b. lL. 59-68) nėra įrašų, kad bÅ«tų skundęsis galvos skausmais. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose buvo tarakonų ir graužikų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad, siekiant iÅ¡vengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp LukiÅ¡kių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o vėliau su UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Tuo tarpu kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo tarakonų buvimo kamerose ar HN 76:2010 58 p. pažeidimo nenustatyta.

Pažymėtina, kad nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus.PareiÅ¡kėjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiÅ¡kėjo nurodomame Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praneÅ¡ime, prieÅ¡ingai nė teigia pareiÅ¡kėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal SVÄ® 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad jam tokia teisė buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo senai neremontuotos, ant sienų buvo matomas pelėsis. Higienos normos 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius resursus.

Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų apie kamerų, kuriose buvo laikoma pareiÅ¡kėja bÅ«klę, apie anksčiau atliktus remonto darbus. LVAT laikosi pozicijos, kad minėtų higienos normų nesilaikymas administracinių teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip teisės į sveikÄ aplinkÄ pažeidimas (LVAT 2013-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1546/2013; 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-608/2013). Atsakovės atstovas nepaneigė aplinkybių dėl atliekamo remonto ir pelėsio, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės atstovas nepaneigė netinkamų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, į duÅ¡Ä buvo vedamas tik kartÄ per savaitę, kur nėra atitvarų, suteikiama vos deÅ¡imt minučių nusiprausti.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taigi kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir teisė aktų pažeidimų šiuo aspektu nenustatyta.

Atsakovės atstovas nenurodė jokių argumentų dėl pareiÅ¡kėjo vedimo į duÅ¡Ä taisyklių pažeidimo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės atstovas nepaneigė netinkamų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų Å¡iuo aspektu.CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .Teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ aplinkybę, kad į gydytojus dėl patirto galvos skausmo pareiÅ¡kėjas nesikreipė (b. l. 2).

Taip pat teismas nagrinėjamoje byloje analizavo į bylÄ pateiktÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijÄ â€“ joje jokių neturtinę žalÄ patvirtinančių įrodymų nenustatė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ už pareiÅ¡kėjo laikymÄ perpildytose, HN 76:2010 nuostatų neatitinkančiose kamerose, tualeto tinkamÄ neatskyrimÄ , kamerų bÅ«klės neužtikrinimÄ ir prausimosi sÄ lygų pažeidimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad buvo žymiai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir nepatogumus (104 paras pareiÅ¡kėjas kartu su kitais dviem arba trim asmenimis praleido kamerose, kurių plotas nuo 7,31 m² iki 8,02 m²) (LVAT 2016-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A482-756/2016). Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus, jo trukmę, pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į tai, kad minimalaus kameros ploto pažeidimas nebuvo nepertraukiamas (teisė pasivaikščioti gryname ore), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į faktÄ , jog pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai nėra fiksuoti jo sveikatos istorijoje, į faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas nebuvo kreipęsis anksčiau į LukiÅ¡kių T-K su skundais, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

ABTÄ® 40 str. 1 d. nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 1,68 Eur realiai patirtų iÅ¡laidų už A4 formato lapų kopijų parengimÄ susijusių su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                           Beata MartiÅ¡ienė                                                   Â