8894c5f2-1bc5-48db-a4d4-101adf7c3add · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-5954-1047/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00597-2016-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjÅ«Äio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Beata MartiÅ¡ienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo, n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated8894c5f2-1bc5-48db-a4d4-101adf7c3add · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PasivaikÅ¡Äioti gryname ore vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. PažymÄjo, kad pasivaikÅ¡Äiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisÄ, bet ne pareiga.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretÅ«s. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su juo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-5954-1047/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00597-2016-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjÅ«Äio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Beata MartiÅ¡ienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo, n u s t a t Ä:
E. V. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) su skundu (b. l. 1â4) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad nuo 2012 m. balandžio mÄn. iki 2013 m. gegužÄs mÄn. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis. Kameros beveik visada buvo pilnos. PažymÄjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisÄs aktų reikalavimų.
TrÅ«ko Å¡viežio oro, nes prie langų esanÄios grotos neleido prieiti prie lango. PasivaikÅ¡Äioti buvo vedamas vienÄ kartÄ per dienÄ , ne ilgiau kaip valandai. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, dÄl ko jam skaudÄjo galvÄ , taÄiau į medikus nesikreipÄ nes galvojo, kad jie nepadÄtų. Kameros buvo neremontuotos, jose buvo graužikų ir kitų parazitų. VasarÄ bÅ«davo tvanku ir karÅ¡ta. Ä® duÅ¡Ä buvo vedamas kartÄ per savaitÄ. Kamerose nebuvo Å¡ilto vandens. Tualetas nebuvo atitvertas.
DÄl drÄgmÄs ant sienų buvo pelÄsis. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad jo patirta žala pasireiÅ¡kÄ stresu, kankinanÄia nemiga ir nerimu, tapimu irzliu, užsidariusiu, tiek fiziniu, tiek psichologiniu diskomfortu, galvos skausmu, tapimu nervingu, pažeminimu, sumažÄjusiu pasitikÄjimu savimi, pažemintu orumu.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 8â45) praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir taikyti ieÅ¡kinio senatį.LukiÅ¡kių TI-K nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. gegužÄs 24 d.
AtsakovÄs atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas su skundu kreipÄsi praleisdamas Civilinio kodekso (toliau â CK) 1.125 straipsnio 8 dalies nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.PažymÄjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyÄia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarÄių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisÄs aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonÄ â suÄmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisÄjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.
Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisÄjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dÄl bylų nagrinÄjimo teisme. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstanÄiųjų bei esanÄių įstaigoje skaiÄiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. PažymÄjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todÄl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisÄs aktuose nustatytas ribas.
Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. PaaiÅ¡kino, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarÄs paslaugų teikimo sutartį su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ (b. l. 19-22), kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.
Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarÄ paslaugų teikimo sutartį su UAB âDezinfaâ (b. l. 26-28), kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. PažymÄjo, kad nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K vÄl sudarÄ paslaugų teikimo sutartį su UAB âDezinfaâ (b. l. 29-31). PateikÄ visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktus ir NacionalinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus Å¡iluminÄs aplinkos matavimo protokolus aktualiais laikotarpiais.
NurodÄ, jog kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto. PabrÄžÄ, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybÄs turtÄ gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužydami langus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todÄl suremontuotose kamerose neretai vÄl tenka daryti remontÄ .LukiÅ¡kių TI-K pažymÄjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetÄs (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonÄms sudÄti.
Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dÄl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar tabureÄių ir kitų baldų. Stalai pagaminti vadovaujantis protingumo principais, nedidelÄje kameroje negali bÅ«ti didelis stalas. Daugelis laikomų asmenų naudoja medinÄ spintelÄ kaip stalÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kameroje, kurios plotas yra apie 8 kv. m ir apgyvendinti 4 žmonÄs, joje visi gali valgyti tuo paÄiu metu atsisÄdÄ- dviese prie stalo, dviese ant lovų prie spintelÄs.LukiÅ¡kių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio.
Ä®statymuose nÄra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esanÄiuose tualetuose turÄtų bÅ«ti įrengtos durelÄs. Sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus. Kamerose langai vÄdinimui yra pritaikyti, kameros yra vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. PabrÄžÄ, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs. LukiÅ¡kių TI-K remiantis SuÄmimo vykdymo įstatymo (toliau â SVÄ®) 29 straipsniu, nurodo, kad suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore.
PasivaikÅ¡Äioti gryname ore vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. PažymÄjo, kad pasivaikÅ¡Äiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisÄ, bet ne pareiga.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretÅ«s. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su juo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
PareiÅ¡kÄjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lÄmÄ patekimÄ Ä¯ laisvÄs atÄmimo vietÄ . PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybÄs (visų sÄ Å¾iningų mokesÄių mokÄtojų) sÄ skaita, taip pat pabrÄžÄ, jog nagrinÄjamu atveju nÄra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų.
AtsakovÄs atstovas LukiÅ¡kių TI-K remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTÄ®) 40 str. 1 d., praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinÄs medžiagos rengimo iÅ¡laidas (1,68 Eur).Ä® teismo posÄdį proceso dalyviai neatvyko, apie posÄdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, gautas pareiÅ¡kÄjo patvirtinimas, kad jis dalyvauti teismo posÄdyje naudojant vaizdo konferencijos įrangÄ nepageidauja (b. l. 56).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos pareiÅ¡kÄjui atlyginimo.
Pasak pareiÅ¡kÄjo, žala kilo dÄl netinkamų jo laikymo nelaisvÄje sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Atkreiptinas dÄmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaiÄiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisÄs į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-3116/2011).Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas savo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mÄn. iki 2013 m. gegužÄs mÄn. CK 1.127 str. 1 d.
įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minÄtas teisÄs aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄių jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y.
įvertinus pareiÅ¡kÄjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimus turÄjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, todÄl nuo Å¡io momento ir skaiÄiuotinas senaties terminas.CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dÄl žalos atlyginimo. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas į teismÄ kreipÄsi tik 2016 m. vasario 9 d. (b. l. 5), todÄl praleido senaties terminÄ reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mÄn. iki 2013 m. vasario 8 d.
Byloje taip pat nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis atsakovÄ Lietuvos valstybÄ, praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį, todÄl, konstatavus, jog pareiÅ¡kÄjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos priteisimo nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipÄ, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimui atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ už minÄtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PabrÄžtina, jog pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs nepateikÄ jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
Atsižvelgus į tai kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mÄn. iki 2013 m. vasario 8 d. atmetamas.Teismas pasisako tik dÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų, nurodytų už aktualų laikotarpį nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. gegužÄs 24 d. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakyme Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti žalÄ už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio iki 2013 m. gegužÄs, taÄiau pažymÄtina, kad aktualiu ginÄui nagrinÄjimo laikotarpiu, nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. gegužÄs 24 d. pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K praleido 104 paras.
IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaiÄių, nustatyta, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose Nr. 119, 135, 147, 154, 263. Jose buvo nuo 3 iki 4 asmenų, o minÄtų kamerų plotas yra 7,94 m², 8,02 m², 7,31 m², 7,83 m². Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, sprÄstina, kad tinkamas plotas ginÄo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas iÅ¡ viso 104 paras, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.
Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaiÄiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs, todÄl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltÄs nebuvimas neÅ¡alina valstybÄs atsakomybÄs ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ .PažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinÄs bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013).
Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Taigi ta aplinkybÄ, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisÄs į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinÄs žalos atlyginimui. NagrinÄjamoje byloje atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, pažeidÄ KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ reikalavimÄ , kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto 104 paras. Taigi Å¡iuo aspektu neteisÄti valstybÄs institucijų veiksmai yra nustatyti. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad neturtinÄ Å¾ala jam kilo ir dÄl kitų kamerose buvusių nepatogumų.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad prie langų esanÄios grotos neleido jam prieiti prie langų. Atkreiptinas dÄmesys, kad grotų ant kamerų langų bei tinklo virÅ¡ pasivaikÅ¡Äiojimų kiemelių įrengimas įtvirtintas KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄse. Taigi Å¡iuo aspektu teismas nenustato neteisÄtų valstybÄs institucijų veiksmų, nes tokį kamerų ir laisvÄs atÄmimo įstaigų įrengimÄ numato teisÄs aktai.
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad tualetas niekaip neatitvertas nuo įÄjimo durų, dÄl ko buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kÄjo privatumas ir žeminamas jo orumas. AtsakovÄs atstovo teigimu (b. l. 13), tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) praktikÄ , nacionalinÄs institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .
Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvÄs ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Tai, kad tualetas įrengtas prie įÄjimo durų ir nuo jų neizoliuotas (neatitvertas, neuždengtas) konstatuotina, kad visu ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas minimalus privatumas naudojantis tualetu.
Naudojimasis tualetu kitų nuteistųjų (suimtųjų), o taip pat ir pareigÅ«nų akivaizdoje, neabejotinai pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ , žemino orumÄ , kÄlÄ diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius (LVAT 2016-02-08 nutartis administracinÄje byloje Nr. A482-756/2016 ir kt.). Taigi Å¡iuo aspektu neteisÄti valstybÄs institucijų veiksmai yra nustatyti.PareiÅ¡kÄjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas buvo karÅ¡ta ir tvanku, trÅ«kdavo oro, jos nebuvo vÄdinamos, dÄl to jam skaudÄjo galva.
HN 76:2010 24 p. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas sprendžia, kad Å¡is reikalavimas nebuvo pažeistas, nes LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra langai. LukiÅ¡kių TI-K patvirtino, kad Å¡ie langai yra pritaikyti kamerų vÄdinimui, taigi kamerose laikomi asmenys turi galimybÄ iÅ¡sivÄdinti kamerÄ . PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad dÄl blogo vÄdinimo jam skaudÄjo galva, taip pat nÄra kitų įrodymų patvirtinanÄių Å¡iuos pareiÅ¡kÄjo teiginius.
Ä® bylÄ pateiktoje asmens sveikatos istorijoje (b. lL. 59-68) nÄra įrašų, kad bÅ«tų skundÄsis galvos skausmais. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad kamerose buvo tarakonų ir graužikų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad, siekiant iÅ¡vengti buitinių kenkÄjų, ginÄui aktualiu laikotarpiu tarp LukiÅ¡kių TI-K ir UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ, o vÄliau su UAB âDezinfaâ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Tuo tarpu kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonÄs, taigi LukiÅ¡kių TI-K neteisÄtų veiksmų dÄl galimo tarakonų buvimo kamerose ar HN 76:2010 58 p. pažeidimo nenustatyta.
PažymÄtina, kad nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K vÄl sudarÄ paslaugų teikimo sutartį su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus.PareiÅ¡kÄjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, taÄiau pareiÅ¡kÄjo nurodomame Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praneÅ¡ime, prieÅ¡ingai nÄ teigia pareiÅ¡kÄjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikÅ¡Äiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.
Atkreiptinas dÄmesys, jog pagal SVÄ® 29 str. suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. PareiÅ¡kÄjas pripažįsta, kad jam tokia teisÄ buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas. PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo senai neremontuotos, ant sienų buvo matomas pelÄsis. Higienos normos 62 p. nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. AtsakovÄs atstovas paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius resursus.
TaÄiau atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų apie kamerų, kuriose buvo laikoma pareiÅ¡kÄja bÅ«klÄ, apie anksÄiau atliktus remonto darbus. LVAT laikosi pozicijos, kad minÄtų higienos normų nesilaikymas administracinių teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip teisÄs į sveikÄ aplinkÄ pažeidimas (LVAT 2013-11-21 nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-1546/2013; 2013-04-08 nutartis administracinÄje byloje Nr. A602-608/2013). AtsakovÄs atstovas nepaneigÄ aplinkybių dÄl atliekamo remonto ir pelÄsio, todÄl teismas sprendžia, kad atsakovÄs atstovas nepaneigÄ netinkamų pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygų Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kÄjas teigia, kad kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, į duÅ¡Ä buvo vedamas tik kartÄ per savaitÄ, kur nÄra atitvarų, suteikiama vos deÅ¡imt minuÄių nusiprausti.
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Taigi kamerų įrengimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus ir teisÄ aktų pažeidimų Å¡iuo aspektu nenustatyta.
AtsakovÄs atstovas nenurodÄ jokių argumentų dÄl pareiÅ¡kÄjo vedimo į duÅ¡Ä taisyklių pažeidimo, todÄl teismas sprendžia, kad atsakovÄs atstovas nepaneigÄ netinkamų pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygų Å¡iuo aspektu.CK 6.250 str. 1 d. neturtinÄ Å¾ala apibrÄžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinÄs žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už nukentÄjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ . PažymÄtina, jog piniginÄs kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkreÄiu atveju nustatomas teismo nagrinÄjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinÄjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .Teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytÄ aplinkybÄ, kad į gydytojus dÄl patirto galvos skausmo pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ (b. l. 2).
Taip pat teismas nagrinÄjamoje byloje analizavo į bylÄ pateiktÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatos istorijÄ â joje jokių neturtinÄ Å¾alÄ patvirtinanÄių įrodymų nenustatÄ. Teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ už pareiÅ¡kÄjo laikymÄ perpildytose, HN 76:2010 nuostatų neatitinkanÄiose kamerose, tualeto tinkamÄ neatskyrimÄ , kamerų bÅ«klÄs neužtikrinimÄ ir prausimosi sÄ lygų pažeidimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmÄ, nepakanka pažeistai teisei apginti.
Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad buvo žymiai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio kameros ploto norma sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui rimtÄ diskomfortÄ ir nepatogumus (104 paras pareiÅ¡kÄjas kartu su kitais dviem arba trim asmenimis praleido kamerose, kurių plotas nuo 7,31 m² iki 8,02 m²) (LVAT 2016-02-08 nutartis administracinÄje byloje Nr. A482-756/2016). TaÄiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinÄ kanÄiÄ , nÄra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundÄ .
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dÄl CK 6.250 str. taikymo bei į anksÄiau konstatuotus pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimus, jo trukmÄ, pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į tai, kad minimalaus kameros ploto pažeidimas nebuvo nepertraukiamas (teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore), į tai, kad byloje nÄra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į faktÄ , jog pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai nÄra fiksuoti jo sveikatos istorijoje, į faktÄ , jog pareiÅ¡kÄjas nebuvo kreipÄsis anksÄiau į LukiÅ¡kių T-K su skundais, taip pat į Lietuvos valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omas priteisti neturtinÄs žalos dydis yra mažintinas, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinÄs žalos dydis yra 1000 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisÄs pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.
ABTÄ® 40 str. 1 d. nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau â ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 âDÄl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimoâ, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur.
Atsižvelgiant į tai, atsakovÄs atstovas praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo priteisti 1,68 Eur realiai patirtų iÅ¡laidų už A4 formato lapų kopijų parengimÄ susijusių su bylos nagrinÄjimu. PažymÄtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinÄs informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjų pageidavimu valstybÄs ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama â įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nÄra galimybÄs susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.
PareiÅ¡kÄjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisÄs gauti informacijÄ iÅ¡ valstybÄs ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginÄu susijusiÄ medžiagÄ teikÄ vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodÄs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinÄjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nÄra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .
MinÄti dokumentai reikalingi teismui nagrinÄjant bylÄ , todÄl Tvarka, kuria remiasi atsakovÄs atstovas, pagrįsdamas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo E. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui E. V. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinÄs žalos.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                           Beata MartiÅ¡ienÄ                                                   Â