88946176-e0f2-4572-9fd3-4f0f361be92a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-713-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00357-2021-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo L. Č. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-2013-910/2021 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“ ieÅ¡kinį atsakovams L.

Č. ir V. Č. dėl paskolų sandorių pripažinimo nesudarytais, įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir netesybų priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenimis, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. G. ir V. R., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alnora“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti nesudaryta ieškovės ir atsakovo L. Č. 2008 m. sausio 4 d. paskolos sutartį dėl 225 282,52 Lt (65 246,33 Eur) paskolos;

2) pripažinti nesudaryta ieškovės ir atsakovo V. Č. 2008 m. sausio 4 d. paskolos sutartį dėl 225 282,52 Lt (65 246,33 Eur) paskolos;

3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės vadovo (atsakovo) L. Č. 2009 m. gruodžio 31 d. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nurodymÄ D. G. sumokėtÄ 98 000 Lt (28 382,76 Eur) sumÄ užskaityti atsakovui kaip ieÅ¡kovės 2008 m. sausio 4 d. paskolos grÄ Å¾inimÄ ;

4) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės vadovo (atsakovo) L. Č. ir V. R. 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytÄ â€žTriÅ¡alį užskaitos aktÄ â€œ;

5) taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo L. Č. ieÅ¡kovei 59 954,82 Eur lėšų, 57 824,49 Eur palÅ«kanų už nepagrįstÄ naudojimÄ si ieÅ¡kovės piniginėmis lėšomis ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui L. Č. priklausančias pinigines lėšas, turtines teises, nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , esančius pas atsakovÄ ir trečiuosius asmenis, 117 779,31 Eur sumai.

3. Nurodė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, nedirbantis, negaunantis jokių pajamų, tik pensijÄ . Pagal oficialius duomenis 2021 m. planuojama vidutinė pensija su bÅ«tinuoju stažu pasieks 440 Eur. Dėl to ieÅ¡kovės reikalaujama priteisti iÅ¡ atsakovo 117 779,31 Eur suma jam laikytina didele. IeÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, siekianti atgauti jai priklausančias lėšas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su vieÅ¡uoju interesu ir ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybėmis.

Abu atsakovai yra buvę ieÅ¡kovės vadovas ir akcininkas, jie susiję giminystės ryÅ¡iais. Ginčijami sandoriai sudaryti nesÄ Å¾iningai. Atsakovai nebendradarbiavo su bankroto administratore. Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais atsakovai pripažinti nesÄ Å¾iningai tyčia veikę prieÅ¡ ieÅ¡kovę, todėl ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areÅ¡tavo atsakovui L.

Č. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ , jo sÄ skaitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui L. Č. naudoti jo sÄ skaitose bankuose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.

5. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas, taip pat pateikė tas aplinkybes patvirtinančius duomenis. Dėl to, teismo vertinimu, ieÅ¡kinys preliminariai (lot. prima facie) yra pagrįstas.

6. Vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės – egzistavimÄ , teismas, remdamasis teismų praktika, konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo ieÅ¡kovės vadovas ir akcininkas, susiję giminystės ryÅ¡iais, kad ginčijami sandoriai sudaryti esant atsakovų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijoms, bus tikrinamos nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir vertinant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių negalima pripažinti kaip patvirtinančių atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. kad jie, sužinoję apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, bandys paslėpti turtÄ ar kitaip apsunkinti bÅ«simÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ taip pat grindė teismų priimtomis ir įsiteisėjusiomis nutartimis, kuriose nustatyti atsakovų nesÄ Å¾iningi veiksmai, valdant UAB „Alnora“. Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti atsakovo L. Č. veiksmai, tiek valdant UAB „Alnora“ ir disponuojant jos turtu, tiek ir dalyvaujant kreditoriaus teisėmis ieÅ¡kovės bankroto byloje, nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu. Ä®vertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovui reiÅ¡kiami turtiniai reikalavimai, susiję su jo veiksmais, valdant UAB „Alnora“, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė pagrindė tikimybę, jog atsakovas gali bandyti paslėpti savo turtÄ ar perleisti jį tretiesiems asmenims.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. Atsakovas L. Č. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. UAB „Alnora“ investavus faktiÅ¡kai visas turėtas apyvartines lėšas ir papildomas lėšas į D. G. nekilnojamojo turto statybas, tačiau negavus atsiskaitymo už atliktus darbus, įmonė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, nebegalėjo laiku atsiskaityti su kreditoriais ir vėliau bankrutavo. D. G., veikdamas kartu su UAB Alnora“ bankroto administratore, kuri net neįsigilino į jai perduotus dokumentus ir nesikreipė į buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ bendrovę, inicijavo civilines bylas, kurių baigtis daugeliu atveju buvo nepalanki nei bankroto administratorei, nei D.

G.. IeÅ¡kinys dėl paskolų sandorių pripažinimo nesudarytais, įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir netesybų priteisimo yra pateiktas D. G., kuris yra profesionalus teisininkas (advokatas), iniciatyva, siekiant dar labiau pasipelnyti iÅ¡ L. Č., nepatiriant didesnių iÅ¡laidų inicijuotos civilinės bylos nesėkmės atveju. 8.2. Teismui buvo pateiktas akivaizdžiai nepagrįstas ieÅ¡kinys, kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių buvo praÅ¡oma, siekiant sukelti nepatogumų atsakovui, procesinėmis teisėmis naudojantis akivaizdžiai ne pagal paskirtį, jomis piktnaudžiaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis). 8.3.

IeÅ¡kinys nėra preliminariai pagrįstas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi įsitikinti ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Skundžiamoje nutartyje teismas minėtos aplinkybės nei vertino, nei nustatė. Su L. Č. sudaryta paskolos sutartimi buvo apskaitytas įsipareigojimų už UAB „Alnora“ bankui įvykdymas, parduodant asmeninį V. Č. ir jo sutuoktinei priklausiusį turtÄ .

Kadangi L. Č. buvo suteikęs 225 282,52 Lt paskolÄ UAB „Alnora“, vėliau L. Č. visiÅ¡kai teisėtai gavo lėšas ieÅ¡kinyje minimo nurodymo užskaityti bei triÅ¡alio užskaitos akto pagrindais. IeÅ¡kovės teiginiai dėl neva neteisėto UAB „Alnora“ priklausančių lėšų pasisavinimo yra nepagrįsti. Dėl Å¡ios priežasties negalima daryti iÅ¡vados, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti tenkinamas, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikomos. 8.4.

Atsakovas nėra nesÄ Å¾iningas. Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas nepagrįstai atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , kuris privalėjo bÅ«ti siejamas tik su siekiu iÅ¡vengti ieÅ¡kovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar su poveikio atsakovo turtui darymu, turtÄ sumažinant, apsunkinant ir pan., grindė tariamu atsakovo nesÄ Å¾iningumu valdant UAB „Alnora“ ir disponuojant jos turtu, tiek ir dalyvaujant kreditoriaus teisėmis ieÅ¡kovės bankroto byloje.

Teismas laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikė nesant jokių duomenų apie tai, kad atsakovas ketintų turimÄ turtÄ sumažinti, apsunkinti ar perleisti. Vertinant atsakovo tariamÄ nesÄ Å¾iningumÄ bei tariamus ketinimus turimÄ turtÄ sumažinti, apsunkinti ar perleisti svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovas per daugiau nei 6 metus trunkantį UAB „Alnora“ bankroto procesÄ ir per šį laikÄ jo atžvilgiu inicijuotÄ ne vienÄ teisminį procesÄ nesiėmė jokių veiksmų siekdamas sumažinti turimo turto masę.

9. IeÅ¡kovė BUAB „Alnora“ pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama atskirÄ jį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovė nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su UAB „Alnora“ situacijos iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir atsakovo santykių su kreditoriumi D. G. bei D. G. inicijuotų teisminių procesų vertinimu, nes tai nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. 9.2.

IeÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus, kad yra įgyvendinamas BUAB „Alnora“ kreditorių sprendimas ginti savo interesus, ginčijant buvusio asmens vadovo vienaÅ¡aliÅ¡kai arba su savo sÅ«numi bei įmonės akcininku V. Č. sudarytus sandorius bei reikalaujant neteisėtai užvaldytų įmonės lėšų restitucijos. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ieÅ¡kovė pasirinko neleistinÄ , aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ . 9.3.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi net dviem prejudicinę reikÅ¡mę turinčiais procesiniais sprendimais dėl L. Č. nesÄ Å¾iningumo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-851-833/2017, kurioje iÅ¡ atsakovo V. Č. priteista 12 992,28 Eur be pagrindo gautų lėšų ir 5 763,07 Eur palÅ«kanų, ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 4622-562/2016, kurioje patvirtintas trečios eilės kreditoriaus L.

Č. 81 093,61 Eur finansinis reikalavimas sumažintas iki 23 169,61 Eur sumos, konstatuojant, kad pats kreditorius ne tik laiku nepateikė administratoriui visų įmonės dokumentų, bet iÅ¡ esmės klaidino administratorių. Nors vien ieÅ¡kinio sumos kriterijus savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau Å¡iuo atveju neginčijamai nustatytas atsakovo nesÄ Å¾iningumas, taip pat įvertintos kitos reikÅ¡mingos aplinkybės (atsakovo turtinė padėtis, turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo amžius tiek ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo).

Teikia įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas valdo menkaverčius žemės sklypus bei gyvenamÄ jį namÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir iki iÅ¡ieÅ¡kojimo turėtų bÅ«ti nustatyta atsakovo turto dalis bei jos vertė. Atsakovas niekur nedirba, o jo vienintelės pajamos yra senatvės pensija, todėl atsakovas skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo finansiÅ¡kai pajėgus užtikrinti bÅ«simÄ teismo sprendimo vykdymÄ , todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti.

10. Trečiasis asmuo D. G. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas atskirÄ jį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Atsakovo argumentacija apie tariamus UAB „Alnora“ gautų lėšų užskaitymus, kaip atsakovo V. Č. skolos grÄ Å¾inimÄ UAB „Alnora“, tuo pačiu įmonės vadovo L. Č. paskolos suteikimÄ UAB „Alnora“ yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir subjektyviai sugalvoti, siekiant klaidinti teismÄ bei bandant pagrįsti savo nepagrįstÄ pozicijÄ nagrinėjamoje byloje. 10.2.

Atsakovo bandymas atskirajame skunde iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, pateikiant savo subjektyviÄ nuomonę ir neaiÅ¡kios kilmės įrodymus, yra nepagrįstas. 10.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo ir iÅ¡samiai pagrindė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti atsakovo L. Č. veiksmai, tiek valdant UAB „Alnora“ ir disponuojant jos turtu, tiek ir dalyvaujant kreditoriaus teisėmis ieÅ¡kovės bankroto byloje, nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu.

Teismų praktikoje pažymima, kad atsakovo galimų ketinimų nesÄ Å¾iningumÄ teismas gali nustatyti ne tik iÅ¡ jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimÄ atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymÄ , tačiau ir iÅ¡ jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymÄ negalimu, bet aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningų. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iÅ¡ paminėtų sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.

14. Pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Tuo tarpu teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020).

Taigi pagal prima facie doktrinÄ ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriÅ¡ko atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sÄ sajumo (jei aplinkybė, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

15. Vadinasi, preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

Tik įsitikinęs ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė BUAB „Alnora“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo reikalauja pripažinti paskolos sutartis nesudarytomis, pripažinti negaliojančiais įskaitymo sandorius, taikyti restitucijÄ . Å ioms aplinkybėms pagrįsti ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė įrodymus, jos manymu, įrodančius ieÅ¡kinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , t. y. ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , faktines aplinkybes, kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Kaip jau minėta, Å¡ioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas. Tai nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos iÅ¡sprendimui, nes ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ , pateikti naujus įrodymus ir t. t., todėl į klausimÄ , ar ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Taigi Å¡ioje proceso stadijoje, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas neturėjo iÅ¡ esmės vertinti bylos Å¡alių paskolos ir lėšų užskaitymo sandorių sudarymo aplinkybių, atsakovo santykiu su trečiuoju asmeniu D.

G. ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio pagrįstumÄ (ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , faktines aplinkybes, kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus), nenustatė akivaizdžių duomenų dėl BUAB „Alnora“ ieÅ¡kinio nepagrįstumo ar kad ieÅ¡kovė savo interesus gintų aiÅ¡kiai netinkamu bÅ«du. PareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai suformuluoti reikalavimai, ieÅ¡kinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieÅ¡kovės pozicijÄ pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas ieÅ¡kinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

17. Konstatavus, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovės pateiktas ieÅ¡kinys bÅ«tų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tina sÄ lyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

18. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sÄ raÅ¡o. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

19. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad byloje nebuvo įrodytas jo nesÄ Å¾iningumas, t. y. kad atsakovas ketintų turimÄ turtÄ sumažinti, apsunkinti ar perleisti.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų apie atsakovo, kurio turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, realius ketinimus Å¡iuo metu perleisti ginčo turtÄ . Kita vertus, bÅ«tinybę taikyti atitinkamus ribojimus ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtÄ , bet ir poreikis iÅ¡saugoti atsakovo turtinę padėtį nepakitusia. Kitaip tariant, vertinant galimÄ grėsmę, nebÅ«tina turėti neginčijamų įrodymų, kad atsakovas iÅ¡ tiesų siekia (sieks) perleisti savo turtÄ , taip apsunkindamas ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , pakanka, kad teismui yra pateikiami duomenys, jog sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja ir gali kilti dėl nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų.

21. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad apie tokiÄ grėsmę gali liudyti asmens jau atlikti nesÄ Å¾iningi veiksmai, leidžiantys spręsti, jog tokių veiksmų, labai tikėtina, jis gali imtis ateityje, siekdamas iÅ¡vengti nepalankaus jam sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-770-464/2017). Taigi atsakovo galimų ketinimų nesÄ Å¾iningumÄ teismas gali nustatyti ne tik iÅ¡ jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimÄ atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymÄ , tačiau ir iÅ¡ jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymÄ negalimu, bet aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, rėmėsi ankstesnėmis teismų priimtomis ir įsiteisėjusiomis nutartimis (sprendimais), kuriose nustatyti atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai, valdant UAB „Alnora“, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-851-833/2017, kuriuo iÅ¡ atsakovo V. Č. buvo priteistos be pagrindo gautos lėšos ir palÅ«kanos, konstatavus, kad ieÅ¡kovė, vadovaujama L.

Č., Å¡ias sumas nepagrįstai pervedė V. Č., taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4622-562/2016, kurioje buvo sumažintas atsakovo (kreditoriaus) L. Č. kreditorinis reikalavimas, nustačius, kad jis ne tik laiku nepateikė administratoriui visų įmonės dokumentų, bet, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, klaidino administratorių dėl paskolos dalies grÄ Å¾inimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytus atsakovo L.

Č. veiksmus tiek valdant UAB „Alnora“ ir disponuojant įmonės turtu, tiek ir dalyvaujant kreditoriaus teisėmis ieÅ¡kovės bankroto byloje, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tokie atsakovo veiksmai iÅ¡ tiesų negali bÅ«ti vertinami kaip sÄ Å¾iningi. Kadangi Å¡ioje byloje atsakovui yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, susiję su jo veiksmais valdant UAB „Alnora“, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus atsakovo ankstesnius veiksmus, nepaneigta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, t. y. kad atsakovas gali imtis atitinkamų priemonių, siekdamas iÅ¡vengti ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

23. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 24. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo L. Č. praÅ¡ymas priteisti jam 689,89 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už atskirojo skundo parengimÄ .

25. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik priėmus byloje baigiamÄ jį teismo procesinį sprendimÄ atsiranda sÄ lygos spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , o ne iÅ¡sprendus byloje atskirus procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. Taigi, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso Å¡alis, kurios atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali bÅ«ti vertinama kaip pralaimėjusi bylÄ ir atitinkamai laikoma pažeidusia kitos Å¡alies teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-347-916/2021).

26. Taigi, nepaisant to, kad atsakovo L. Č. atskirasis skundas buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, bet kuriuo atveju, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas Å¡ioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas paskirstys tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė