2026-01-12 Nr. CB-159-2-69-3-03324-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4470

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03324-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 22 d. paduotu ieškovo T. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai: atsakovo A. S. reikalavimą grąžinti 1 450,00 Eur avanso dalį netenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 2 800,00 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 596,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atsakovo A. S. apeliacinį skundą patenkino iš dalies; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje dėl 2 800 Eur, 5 procentų metinių palūkanų ir 1 596 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovo panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 244,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė atsakovui iš ieškovo 937,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimą; perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad:

1. Apeliacinės instancijos teismas padarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio) pažeidimus, teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą, dispozityvumo principo taikymo, bei CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, kurie turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei įtakojo neteisėtų sprendimo ir nutarties priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas spręsdami dėl ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, nesilaikė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės netyrė ir nevertino nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, kuriais ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, nesiėmė visų teisinių priemonių reikiamiems įrodymams gauti.

2. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nėra motyvuotai pagrindžiama, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas 2800 Eur sumą, ją priteisė kaip netesybas. Tokios išvados pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra atskleidžiamos, priešingai – nurodoma, jog šis avansinis mokėjimas buvo priteistas už atliktus darbus. Nors apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 2800 Eur, tačiau dėl tokios pirmosios instancijos teismo padarytos fakto klaidos ir neišsamiai ištirtų įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas neįgyvendino pareigos iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes, pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendime esančius prieštaravimus.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas 2800 Eur sumą šią sumą priteisė kaip netesybas. Ieškovas tokio reikalavimo niekada nekėlė, o šį faktą patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai peržengė apeliacinio skundo ir ieškinio reikalavimo ribas. Ieškovas neturėjo galimybės šiuo klausimu pateikti savo argumentų ir įrodymų, o tai yra nesuderinama su tinkamo proceso principu, reikalaujančiu, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas neturėjo atstovo, o atsakovas buvo atstovaujamas advokato, dėl ko nebuvo išlaikytas šalių lygiateisiškumas ir ieškovas tikėtinai nesuprato savo teisių ir pareigų. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš ieškinio ribų, t. y. jog pirmosios instancijos teismas 2800 Eur priteisė kaip netesybas, ieškovo manymu, jis privalėjo vadovaudamasis CPK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktu grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šiuo atveju aiškiai matyti, jog nebuvo atskleista bylos esmė.

4. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo taikyti CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismui darant išvadą, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, t. y. ieškovui priteisė tai, ko jis neprašė bei nustačius, jog byla tokio reikalavimo ribose nebuvo sprendžiama, nebuvo sudaryta galimybė šalims pateikti savo argumentus nurodytu klausimu ar papildomus įrodymus. Šiuo atveju atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių mąstą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, pagrįstai galima teigti, jog buvo pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

5. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo neatitinka proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Viso proceso metu elgėsi sąžiningai, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko savo procesines pareigas, todėl šiuo atveju iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos pažeidžia sąžiningus ieškovo interesus ir jos susidarė dėl ne nuo ieškovo priklausančių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo nepriteisti arba jas sumažinti.

6. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 84 (aštuoniasdešimt keturis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 22 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 111, mokėjimo kodas ZP02629.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Dalia Vasarienė