8893608b-63e4-4e19-95b7-e1dedfd2774b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-724-601/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09527-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 42.7.; 54.1.; 121.18.; 121.20.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Virginijos Lozoraitytės teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB ,,Toslita“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Toslita“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Aksaja“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Aksaja“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Toslita“ dėl avansinio mokėjimo grÄ Å¾inimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 4 004,69 Lt skolos ir 181,44 Lt palÅ«kanų už praleistÄ piniginės prievolės įvykdymo terminÄ ; priteisti 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad UAB „Toslita“, 2013 m. laikotarpyje nuolatos teikė konsultavimo paslaugas savo klientui atsakovei UAB „Aksaja“. Viso buvo suteikta paslaugų už 5 004,69 Lt.

UAB „Aksaja“ už suteiktas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies, t. y. padarė du mokėjimo pavedimus: 2013-10-29 sumokėjo 500 Lt ir 2013-11-26 sumokėjo 500 Lt. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.Atsakovė, pateikdama prieštaravimus nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jokia verslo konsultacijų sutartis nebuvo sudaryta ir paslaugos nebuvo teikiamos. Atsakovė UAB „Aksaja“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Toslita“ atsakovės naudai sumokėtus 1 000 Lt, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. galutiniu sprendimu (b. l. 113-117):Preliminarų sprendimÄ panaikino ir ieÅ¡kinį atmetė. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Toslita“ 1 000 Lt (289,62 Eur) grÄ Å¾intino avanso, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2014-05-27 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 72 Lt žyminio mokesčio, 2 054,56 Lt (595,04 Eur) advokato pagalbos iÅ¡laidų, atsakovės UAB „Aksaja“ naudai.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Toslita“ 19,94 Lt (5,78 Eur) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovei ieÅ¡kovė suteikė kokias nors paslaugas, už kurias atsakovė privalo atsiskaityti. IeÅ¡kovė, kaip užsiimanti verslo konsultavimo paslaugomis, įmonė privalėjo teismui pateikti neabejotinus raÅ¡ytinius dokumentus, procesiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms įrodyti, tačiau to nepadarė. Vien tik PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas neįrodo suteiktos paslaugos apimčių. Nesudarius sutarties, avansÄ gavusi Å¡alis netenka teisinio pagrindo disponuoti Å¡iais pinigais ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami arba priteisiami avansÄ sumokėjusiai Å¡aliai kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas pagal CPK 6.237 str. 2 d.

Turto gavimo pagrindas iÅ¡nyko po avanso sumokėjimo, nes Å¡alių sutartis nebuvo sudaryta, be to ieÅ¡kovė neturi jokio teisėto pagrindo pasilikti sumokėtus pinigus, kadangi neįrodė jokių darbų ar paslaugų suteikimo atsakovei fakto. Byloje nėra pateikta jokios sutarties ar kito raÅ¡ytinio pagrįsto dokumento, kurio pagrindu ieÅ¡kovė turėtų teisę pasilikti avansÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių galėjo bÅ«ti sudaryta preliminari sutartis, tačiau ji Å¡alių nebuvo vykdoma sÄ Å¾iningai.

Å iuo atveju paslaugų nesuteikimas negali bÅ«ti laikytinas sÄ Å¾iningais, protingais ir kliento interesus atitinkančiais veiksmais. Už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Avansas buvo sumokėtas dar nesant sudarytos sutarties, o likusi kainos dalis bÅ«tų buvusi apmokėta tik suteikus paslaugas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė UAB ,,Toslita“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. galutinį sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , tenkinant ieÅ¡kovės UAB „Toslita“ ieÅ¡kinį ir atmetant atsakovės UAB ,,Aksaja“ prieÅ¡ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-13552-800/2014.

Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 118-127, 129-132). Motyvuose nurodė:Teismas neteisingai vertina pateiktus byloje įrodymus, neįvertina PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuri turi sutarties požymių ir nėra grynai finansinis dokumentas. Å alims, pasiraÅ¡ant 2013-09-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija TOS Nr. 117, buvo patvirtintos visos sutarties esminės sÄ lygos. Å alys susitarė, jog UAB ,,Aksaja“ sumokės 5 004,69 Lt UAB „Toslita“ naudai iki 2013 m. spalio 10 d. už pastarosios suteiktas paslaugas.

IÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ nėra privalomas abiejų Å¡alių Å¡io dokumento pasiraÅ¡ymas. Å is dokumentas patvirtina buvus sutartinius Å¡alių santykius. Teismas, nevertindamas įrodymų visumos, pripažino atsakovės atliktus dalinius mokėjimus, kaip avansinius, nors jokio pagrindo tam nebuvo ir nėra.Nesutinkama su tuo, kad atsakovės UAB ,,Aksaja“ direktorės G. Ž. paraÅ¡as patvirtina tik tai, kad sÄ skaita gauta ir priimta. DokumentÄ pasirašė aukščiausias bendrovės valdymo organas, todėl nėra pagrindo netikėti Å¡iame dokumente nurodytais duomenimis ir papildomais susitarimais.

Ieškovė atsakovei organizavo ne mokymus ar kursus, kuriems rengiama metodinė medžiaga, o vyko konsultavimas transporto logistikos srityje, tiesiogiai bendraujant su bendrovės direktore ir darbuotojais, taip pat telefonu. Teismas nepagrįstai laiko, kad konsultacijos buvo teikiamos tik telefonu. Paprastai konsultavimo paslaugos atliekamos žodiniu susitarimu, tokių paslaugų teikimo dokumentacija nevedama, todėl nėra galimybės įrodinėti rašytiniais įrodymais. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktu bukletu, kuriuo negalima pagrįsti bendrovėje dirbančiųjų skaičiaus.

Ä®monės dirbančiųjų skaičių parodo su dirbančiaisiais sudarytos darbo sutartys ir tokių sutarčių registravimo dokumentai, kuriuos atsakovė privalo turėti. IÅ¡ atsakovės pateikto bukleto negalima gauti patikimos informacijos apie dirbančiųjų bendrovėje skaičių. IeÅ¡kovės konsultantas, atvykęs konsultuoti bendrovės darbuotojus, neturi nei pareigos, nei galimybių patikrinti, ar visi jo konsultuojami darbuotojai turi galiojančias darbo sutartis ir yra apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu.Teismas, tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atsakovo dalinius mokėjimus laikydamas sumokėtu avansu, visiÅ¡kai neanalizavo santykių tarp Å¡alių, jų bendradarbiavimo, nenagrinėjo avanso institutÄ reglamentuojančių nuostatų, netinkamai aiÅ¡kinimo ir taikė šį klausimÄ reglamentuojančias materialines ir proceso teisės normas.

Avansas yra iÅ¡ankstinis mokėjimas ir mokamas prieÅ¡ atliekant paslaugas ar teikiant prekes. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų padaryti mokėjimo pavedimai yra avanso sumokėjimas. Byloje nėra jokių susitarimų dėl galimybės mokėti avansÄ , atsakovei padarius pirmÄ pavedimÄ ir negavus sutartinių paslaugų, atsakovė ne prašė grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ , o atliko antrÄ mokėjimÄ . Atsakovės mokėjimai atlikti po sÄ skaitos suderimo ir iÅ¡raÅ¡ymo.

IeÅ¡kovė UAB „Toslita“ iÅ¡raÅ¡iusi PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija TOS Nr. 117 įvykdė savo pareigÄ valstybei – sumokėjo pridėtinės vertės mokestį, kas, atsižvelgiant į PVMÄ®, dar kartÄ Ä¯rodo, kad jokio susitarimo dėl avansinių mokėjimų nebuvo. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje daro klaidinančiÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pagrindinė verslo sritis yra verslo konsultavimo paslaugos. UAB „Toslita“ kokybiÅ¡kas konsultavimo paslaugas teikia tik apie savo pagrindinę veiklos sritį ir negalima daryti iÅ¡vados, kad tai yra konsultavimo verslo bendrovė.

Atsakovas UAB ,,Aksaja“ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-13552-800/2014. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 137-143, 150-154). Motyvuose nurodė:PVM sÄ skaita faktÅ«ra negali bÅ«ti laikoma Å¡alių sudaryta sutartimi dėl atlygintinių paslaugų teikimo, Å¡iuo atveju ji pripažintina tik finansiniu dokumentu. PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta, joje nustatyta suma ir atsiskaitymo terminas apspręstas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo, atsakovas tokiÄ sÄ skaitÄ tik priėmė.

SÄ skaita ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡yta vienaÅ¡aliÅ¡kai (nėra jokių sutarties požymių), neaptariant jokių paties ieÅ¡kovo pareigų ir atsakovo teisių ir kt., kai atlygintinių paslaugų sutartis turi bÅ«ti dviÅ¡alė. Direktorės paraÅ¡as ant sÄ skaitos gali liudyti tik apie sÄ skaitos gavimÄ , o ne apie tam tikrų susitarimų sudarymÄ . SÄ skaita atsakovės pasiraÅ¡yta per klaidÄ . Paties ieÅ¡kovo pozicija yra nenuosekli, kas patvirtina, kad galutinio ir aiÅ¡kaus susitarimo tarp Å¡alių nebuvo.

Jokių konsultacijų ar kitų paslaugų nebuvo teikiama. IeÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kada tiksliai darbai (paslaugos) buvo atliekami, kas tiksliai juos atliko, kokiu bÅ«du be bendravimo telefonu buvo teikiamos konsultacijos. Nesutinkama su argumentais, kad tokios apimties konsultacinių paslaugų apskritai nėra galimybės įrodinėti raÅ¡ytiniais įrodymais. Jei ieÅ¡kovė teikė konsultavimo paslaugas, privalėjo rengti ataskaitÄ , neįmanoma, kad tokio dydžio ir ilgio konsultacijos nebÅ«tų užfiksuotos jokiuose dokumentuose.

Ataskaitos parengimas užtrunka nežymų laikÄ ir jos sÄ naudos itin nedidelės. BendravimÄ telefonų 45 val. gali patvirtinti iÅ¡klotinės, tačiau ieÅ¡kovė jų nepateikė, neprašė apklausti liudytojais konsultacijas teikusius darbuotojus, nepateikė jokių kitų įrodymų dėl paslaugų teikimo. Duomenys apie darbuotojų skaičių yra iÅ¡ Lietuvos įmonių katalogo, kurio informacija dažnai vadovaujamasi ir kuri pripažįstama patikima bei teisinga. IeÅ¡kovė nei teismo posėdžio metu, nei pateikdama apeliacinį skundÄ nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų ar įrodymų, kuriais remiantis atsakovės iÅ¡ internetinių puslapių apie Å¡alių darbuotojų kitimÄ pateikti įrodymai bÅ«tų nuginčyti ar pripažinti melagingais bei neatitinkančiais realybės. IeÅ¡kovės darbuotojai turėjo galimybes sužinoti, kokiems konkrečiai asmenims paslaugos turi bÅ«ti teikiamos, gauti jų kontaktinius duomenis ar pareikalauti pateikti dokumentÄ , patvirtinantį, jog asmuo yra atsakovės darbuotojas, t. y. darbo pažymėjimÄ .

Jeigu paslaugos bÅ«tų buvusios teiktos, ieÅ¡kovė turėjo ir privalėjo jas atlygintinai teikti tik atsakovei ir jos darbuotojams, o ne paÅ¡aliniams asmenims. IeÅ¡kovės teiginys, jog jos pagrindinė veikla nėra konsultacijų teikimas, todėl ji neprivalėjo rengti jokių ataskaitų, kelia abejonių dėl bendrovės darbuotojų pajėgumo suteikti tokio dydžio ir apimties konsultacijas.IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog neturi jokio pagrindo grÄ Å¾inti atsakovės jai sumokėtus pinigus. Å iuo atveju turto gavimo pagrindas iÅ¡nyko po avanso sumokėjimo, nes Å¡alių sutartis nebuvo sudaryta, o net ir pripažinus, kad sutartis sudaryta, ieÅ¡kovė neturi jokio teisėto pagrindo pasilikti sumokėtus pinigus, kai jokie darbai ar paslaugos atsakovei už juos nebuvo suteikti.

Å iuo atveju yra visos sÄ lygos, kurioms esant susiklosto nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai, nes gaudama avansÄ ir neatlikdama jokių darbų ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėjo. Pagal LAT praktikÄ , avansas neatlieka užtikrinimo funkcijos ir Å¡alis, sumokėjusi avansÄ , visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais turi teisę reikalauti jį grÄ Å¾inti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), tačiau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Byloje nustatyta, kad tarp apeliantės (ieÅ¡kovės) ir atsakovės buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų (verslo konsultacijų) teikimo sutartis (toliau – sutartis), kurios sudarymo data Å¡alių nurodoma skirtinga. 2013 m. rugsėjo 30 d. apeliantė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TOS Nr. 117, kuriÄ atsakovė priėmė ir pasirašė.

Å ioje sÄ skaitoje fakÅ«roje yra nurodytas apmokėjimo terminas iki 2013 m. spalio 10 d. Atsakovė pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , praleisdama nurodytÄ apmokėjimo terminÄ , padarė du dalinius apmokėjimus po 500 Lt, t. y. 2013 m. spalio 29 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d.Bylos esmė – ar pagal sudarytÄ sutartį buvo suteiktos paslaugos, ar daliniai apmokėjimai yra sumokėtas avansas pagal sutartį.Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis dėl neteisingo pateiktų įrodymų vertinimo.        Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).       Taigi, nagrinėjmu atveju, apeliantei yra kilusi pareiga įrodyti, jog atsakovei buvo suteiktos sutartos paslaugos (kada, kokioje apimtyje, kokiu bÅ«du ir pan.), o atsakovei yra kilusi pareiga įrodyti, jog atlikti du mokėjimai yra ne už suteiktas paslaugas, o sumokėtas avansas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti, jog Å¡alių nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ analizuodamas ir vertindamas iÅ¡ esmės tik apeliantės pateiktus dokumentus: PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , banko iÅ¡raÅ¡us dėl atliktų mokėjimų bei darbų atlikimo ataskaitÄ (kurie iÅ¡ dalies patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes) bei Å¡alių atstovų (advokatų) paaiÅ¡kinimus (kurie sutarties sudarymo, vykdymo faktinių aplinkybių negalėjo paaiÅ¡kinti), ko pasekoje padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė ieÅ¡kinio neįrodė, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis yra pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ios bylos specifika yra tame, jog buvo sudaryta žodinė sutartis, todėl Å¡ioje byloje, Å¡alia kitų įrodymų, yra svarbÅ«s asmenų, sudariusių Å¡iÄ sutartį, paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai. CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymus pateikia Å¡alys <...>; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims <...> pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Å¡ia procesine nuostata, nors darė iÅ¡vadÄ , jog įrodymų ieÅ¡kiniui pagrįsti neužtenka, o atlikti mokėjimai yra avansas, ir nepasiÅ«lė Å¡alims pateikti papildomų įrodymų (nurodyti asmenis, kurie suteikė konsultacijas, pateikti skambučių iÅ¡klotines ir pan.).

Be to, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neapklausė asmenų, kurie sudarė žodinę sutartį ir pasirašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , t. y. ieÅ¡kovės direktoriaus T. S. ir atsakovės direktorės G. Ž.. BÅ«tent Å¡ie asmenys (o ne advokatai) ir gali paaiÅ¡kinti sutarties sudarymo, vykdymo/nevykdymo aplinkybes, kurių tinkamas nustatymas turi esminę reikÅ¡mę bylos baigčiai. Apeliantės direktorius, kuris pasirašė darbų atlikimo ataskaitÄ , galėtų paaiÅ¡kinti apie jos atsiradimÄ , jos pateikimÄ UAB „Debesta“ (kada pateikta), joje nurodytų darbų atlikimÄ (kada, kas, kokiu bÅ«du atliko).

Taip pat tikslinga bÅ«tų apklausti UAB „Debesta“ buhalterę, kuri tvarkė atsakovės buhalterijÄ (jeigu tai buvo daroma), kuri galėtų paaiÅ¡kinti apie PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, darbų atlikimo ataskaitos pateikimÄ jai, apie mokėjimo pavedimų darymÄ (kas darė, kieno pavedimu, už kÄ , kodėl nereikalavo grÄ Å¾inti avanso, jeigu sutartis nebuvo vykdoma ir pan.).        Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės pozicija, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra negali patvirtinti tam tikrų susitarimų sudarymo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis – įforminti įvykusį prekių (paslaugų) pateikimÄ . PVM sÄ skaita faktÅ«ra, atsižvelgiant į Å¡iam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sÄ lygas atspindintis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien sÄ skaitos pateikimas asmeniui nepagrindžia pareigos jÄ apmokėti, o savo reikalavimo pagrindÄ turi įrodyti Å¡alis, kuri reikalauja atitinkamÄ sumÄ priteisti.

Taigi, PVM sÄ skaita faktÅ«ra, sprendžiant apie Å¡alių sutartinius įsipareigojimus, turi bÅ«ti vertinama visų įrodymų, kuriuos Å¡ioje byloje bÅ«tina papildomai rinkti, visumoje.        Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl tirtinų aplinkybių ir teiktinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio (reikalingumo apklausti sutartį sudariusius asmenis, atsakovės buhalterijÄ tvarkantį asmenį; pasiÅ«lymo Å¡alims pateikti papildomus įrodymus tiek dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, tiek dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo) byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi iÅ¡ naujo, kas yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).        Perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,                           nutaria:

        Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. galutinį sprendimÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai                                                                                                                Evaldas Burzdikas                                                                                                                              Gintautas Koriaginas                                            Virginija Lozoraitytė  Â