888f4164-e2ab-4350-af8a-729c762c10fe · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-217-675/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33623-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; (S) 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.2. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 5 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėja R. N., sekretoriaujant J. M., dalyvaujant prokurorui L. Ž., kaltinamajam K. D., nukentėjusiesiems E. D., Ž. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I. Teismo nustatytos aplinkybės K. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, o bÅ«tent: jis, 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 20:45 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 promilių girtumas), kilus konfliktui tarp grupės asmenų, juos bandžiusiam skirti E. D., jis tyčia pagaliu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ nosį, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam E. D. padarydamas muÅ¡tinę nosies žaizdÄ su nosies kaulų lūžiu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Be to, K. D. yra įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, o bÅ«tent: jis, 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 20:45 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 promilių girtumas), kilus konfliktui tarp grupės asmenų, po to, kai juos bandžiusiam skirti E. D. tyčia pagaliu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ nosį, tokiu bÅ«du jam padarydamas muÅ¡tinę nosies žaizdÄ su nosies kaulų lūžiu, jis, t.y. K. D., pribėgęs prie Ž.

M. jam tyčia vienÄ kartÄ pagaliu sudavė į galvÄ , tokiu bÅ«du nukentėjusiajam Ž. M. padarydamas muÅ¡tinę pakauÅ¡io žaizdÄ , t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Byloje surinkti įrodymai Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. D. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, jog tiksliai datos neprisimena, bet galėjo bÅ«ti 2020 m. rugpjūčio 21 d. vakare, jis buvo (duomenys neskelbtini). Po to atsidÅ«rė (duomenys neskelbtini) su draugais D.

B., T. D. ir M. M.. Jie važiavo švęsti D. B. gimtadienį. Su savimi turėjo degtinės 2,5 litro. Jau važiuojant į (duomenys neskelbtini) jis buvo išgėręs. (duomenys neskelbtini) į lauko pavėsinę kieme jie nuėjo vartoti alkoholinių gėrimų. Iš pradžių be jų pavėsinėje dar buvo G. G. ir dar nepažįstamas asmuo. Jie su jais kartu buvo. Jie visi gėrė degtinę. K. D., T. D., D. B. ir M. M. prisigėrė, pradėjo šokti ir iš niekur nieko prasidėjo muštynės. K.

D. neatsimena nieko. Jis buvo apsivilkęs balta maike ir su Å¡ortais. Be jo daugiau niekas nebuvo su balta maike, tik jis vienas. K. D. neprisimena, kad jis bÅ«tų sudavęs E. D.. Teigia, kad neįmanoma prisiminti kas vyko, nes vos ant kojų stovėjo. K. D., T. D., D. B. ir M. M. į (duomenys neskelbtini) kaimÄ atvažiavo apie pirmÄ valandÄ , pradėjo Å¡vęsti gimtadienį, viskÄ iÅ¡gėrė ir vakare iÅ¡ niekur nieko juos užpuolė. Jis neprisimena, kad sudavė E. D. su pagaliu į nosį. K. D. teigia, kad neįmanoma suduoti tokiam stovyje, kokiame jis buvo, su pagaliu niekam.

Jis neatsimena muÅ¡tynių. K. D. teigia, kad sunku paaiÅ¡kinti, kai nieko neprisimena. Kai pradėjo visi rėkauti, kad muÅ¡asi, jis jau po to nebeprisimena nieko. K. D. teigia, kad neturėjo pagalio rankose ir neprisimena, kad bÅ«tų pagalį turėjęs rankose. Jis atsikėlė nuo žemės ir pamatė, kad pareigÅ«nai atvažiavo ir iÅ¡vežė jį į policijÄ . Kaltinamasis neprisimena, kad bÅ«tų Ž.M. sudavęs. Jis neprisimena tų epizodų, kad bÅ«tų kam sudavęs tÄ vakarÄ . Ne visi to įvykio dalyviai buvo tokie pat neblaivÅ«s kaip K.

D.. Tarp M. M. konfliktas įvyko, kai kažkas užpuolė. Kaltinamasis neprisimena konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo. Kaltinamasis teigia, kad jis nelabai galėjo jiems suduoti. K. D. prisiima kaltę, pripažįsta viskÄ . KelintÄ valandÄ Å¡okiai prasidėjo, nepamena. Teigia, kad beveik visÄ alkoholį jau buvo suvartoję, kai prasidėjo Å¡okiai. Å oko trise - K. D., brolis T. D. ir D. B.. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiųjų kieme net nematė tÄ vakarÄ . Ji be draugų tik su G. G. tÄ dienÄ bendravo.

G. G. yra R. B. vaikinas. Jis iÅ¡ pradžių Å¡iek tik pabuvo su jais, po to išėjo. G. G. kažkur kieme vaikščiojo. Dar buvo keli žmonės kieme, kurių kaltinamasis nepažįsta. Kai jie Å¡oko, pradėjo visi rėkauti, kaltinamasis atsisuko, gavo iÅ¡ baslio per rankÄ . Rėkavo visi, kas ten gėrė. Susistumdė ir iÅ¡ niekur nieko užpuolė. Kaltinamasis teigia, kad jie draugiÅ¡kai susistumdė, kai Å¡oko su D. B. ir T. D.. Po to juos užpuolė kažkas. Kiek žmonių juos užpuolė, kaltinamasis nežino.

G. G. kaltinamojo neužpuolė. Kažkas atbėgo ir pradėjo muÅ¡tis. Kaltinamasis tik pamena, kad juos užpuolė. KÄ darė, kai pradėjo muÅ¡tis, nebeprisimena. Teigia, kad vos ant kojų pastovėjo tada, todėl neįmanoma buvo muÅ¡tis. K. D. teigia, kad po sulaikymo jis dar video turėjo kaip jie Å¡oko. MuÅ¡tynių video neturi. Jis tik atsimena, kai po Å¡okių atsikėlė nuo žemės ir jau pareigÅ«nai buvo. Kai jį vežė į policijÄ , pamena. KÄ kalbėjo su policininkais, nepamena.

Kaltinamasis neigia, kad taip padarė, tik prisiima kaltę ant savęs. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo sulaikytas, buvo apklausiamas. Su pagaliu jam kažkas sudavė per konfliktÄ Ä¯ rankÄ ir į veidÄ , ir po to jau nieko neatsimena. Kaltinamasis nežino, kur dabar yra M. M.. Jis neatsimena, kad lovelį viÅ¡toms bÅ«tų paėmęs ir sakęs, kad „užmuÅ¡iu“. Kai policija atvažiavo, jie iÅ¡ kiemo iÅ¡eidinėjo. Visi ėjo ir jis ėjo iÅ¡ kiemo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. D. teigia, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2020 m. rugpjūčio gal 20 d., į pavakarę, jis buvo pas G.

G.. Jie buvo seniai nesimatę, kadangi E. D. buvo komandiruotėse užsienyje. G. G. pasikvietė pas save. E. D. atėjo, jie su G. G. sėdėjo laukė, jis užkūrė šašlykinę ir jie vartojo po truputį alų. Jis su G. G. sėdėjo prie tos lauko pavėsinės, bet truputį arčiau jo namų. Ten buvo du foteliai, viena sofa, ten jie sėdėjo. Ten buvo G. G., nukentėjusysis, Ž. M. po to atėjo, dar vėliau ir jo brolis N. M. atėjo. Jie sėdėjo, šnekėjosi, neskubant po biški alų gėrė.

Gal po valandos ar pusantros su taksi atvažiavo keturi jaunuoliai. Nukentėjusysis jų nepažinojo. E. D. padėjo G. G. užkurti šašlykinę. Tie jaunuoliai buvo atskirai, jie buvo lauko pavėsinėje, o G. G., nukentėjusysis, Ž. M. ir jo brolis N. M. kitoje vietoje, netoli nuo jų – gal 7-10 metrų. Po kurio laiko, kai patemo gerai jie susistumdė tarpusavyje. Po kiek laiko vienas iš jų susiėmė su G. G., prie pat jų buvimo vietos parsivertė ir nukrito ant žemės. E. D. tada ramino kitus du jaunuolius, jie prie pat stovėjo.

Ž. M. bandė juos atskirti. Kai nukentėjusysis juos ramino, jie jam iš nugaros gavosi, tai jis nematė, ar jam išėjo juos atskirti, ar ne ir po kiek laiko gavo smūgį su pagaliu į nosį. Smūgis buvo išdešinės pusės. E. D. mano, kad galėjo smūgiuoti K. D., nes jis vienintelis stovėjo prie jų - prie Ž. M., kai jis bandė atskyrinėti, jis truputį toliau nuo jų stovėjo. Nukentėjusysis nematė, kad pas K. D. kas nors būtų buvę rankose, buvo prieblanda. Jam sudavė grynai į nosį.

Nukentėjusysis tada atsitÅ«pė, jam kraujas bėgo. Tada kai atsistojo, jį R. atėjo ir nuvedė pas save į namus. Jam davė vandens, rankÅ¡luostį, kad kraujÄ nusivalytų, o G. G. iÅ¡kvietė policijÄ . Kai jis atsisuko į Ž.M., pajuto smÅ«gį iÅ¡ nugaros iÅ¡ deÅ¡inio Å¡ono. Nukentėjusysis suprato, kad vaikinas su balta maike sudavė, nes jis vienintelis stovėjo toliau nuo jų, daugiau ten nieko nebuvo. SmÅ«gis buvo iÅ¡ tos pusės, kur stovėjo tas vaikinas su balta maike. E. D. girdėjo, kad K.

D. sakė teisiamojo posėdžio metu, kad jis negalėjo tokių veiksmų padaryti. K. D. sudavė, nes jis tada vienintelis laisvas buvo. Jie buvo keturiese, nukentėjusysis laikė du vaikinus, Ž.M. vienÄ , t.y. trečia vaikinÄ - nuo G. G. atskyrinėjo ir K. D. –tai ketvirtas iÅ¡ jų, buvo laisvas tuo metu. Tikrai ne tie kiti du vaikinai sudavė pagaliu, kur nukentėjusysis laikė, nes jie ramiai stovėjo, nieko nedarė. Ž. M. iÅ¡ tų vaikinų trečiÄ atitraukinėjo, bet kaip nukentėjusysis pasižiÅ«rėjo ir toliau jis atitraukinėjo.

O iÅ¡ tos pusės, kur gavo smÅ«gį, stovėjo K. D.. Ar jis rankose kÄ laikė, E. D. nematė, o dar ir prietema gerai buvo. Nukentėjusysis neÅ¡ioja akinius ir nurodo, kad čia jam nuolatiniam neÅ¡iojimui akiniai. Kai nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį, jam nukrito akiniai ir subyrėjo. Jo akiniai nuolatiniam naudojimui skirti, be jų net vairuoti negali, nes pas jį kiekvienos akies skirtinga korekcija yra. Kai E. D. sudavė smÅ«gį, jis atsitÅ«pė ir kur pagalys buvo jis nematė. Kai nukentėjusysis atsistojo jam R. pasakė eiti į kambarį, viskas jau vyko kitoj vietoj, už pavėsinės, prie krÅ«melių, tai ten net nematė kas vyko.

Jis nuėjo tiesiai į kambarį. Kai Ž. M. buvo sumuÅ¡tas, jis nematė. Po smÅ«gio E. D. darė nosies operacijÄ -buvo lūžusi nosis, pertvara buvo lūžusi ir prie pertvaros kaulo atskilimas buvo, nosies korekcijÄ darė. Nukentėjusysis yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį 2500 Eur sumai. Jam civilinio ieÅ¡kinio niekas neatlygino. Po nosies operacijos jis dvi savaites buvo namuose. E. D. civilinis ieÅ¡kinys yra 2005 Eur sumai – iÅ¡ jų 705 Eur turtinė žala, tai 360 Eur už akinius, tada dar vaistai buvo, nosies rando panaikinimas buvo vaistais, 1300 Eur yra moralinė žala.

Nukentėjusysis nebuvo darbe tada, kai biuletenį turėjo, skaudėjo jam, jis pergyveno, jam yra likęs randas ant nosies ir dabar. PraÅ¡o priteisti civilinį ieÅ¡kinį. Ligoninėje nukentėjusysis pripÅ«tė 0,36, o policijai jis pripÅ«tė 0,32. Jis buvo iÅ¡gėręs 4 nedideles stiklines alaus. Kažkuris iÅ¡ vaikinų susistumdė su kitu iÅ¡ tų vaikinų, su K. D.. Jie nukrito, bet vėl atsistojo ir vėl nuėjo į pavėsinę. Tuo momentu G.G. buvo kambaryje, jis vaikÄ prižiÅ«rėjo ir, kai po kiek laiko jis priėjo prie vaikinų, gal po 10-15 min. jie susistumdė su vienu iÅ¡ vaikinų.

G. G. susistumdė, tikrai ne su kaltinamuoju. Kaip R. jam sakė lyg su R. broliu G.G. susistumdė. Kai E. D. nuėjo apsiplauti nosies į butÄ , su juo bute buvo R., o G. G. iÅ¡kvietė policijÄ . Niekas nebandė eiti į butÄ , kai jie jau viduj buvo. Lauke girdėjosi Å¡Å«kavimai. Policija atvyko gal po 20 min. Kai atvažiavo policija, jie išėjo į laukÄ . Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. M. teigia, kad tai buvo 2020 m. rugpjūčio 21 d. Jis grįžo po darbo pas mamÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini).

Kurį laikÄ pabuvo namuose. Mama paprašė atneÅ¡ti vandens. Kai nuėjo vandens, pamatė E. D.. Jie labai seniai buvo nesimatę, todėl jis pasiėmė 2 alaus ir nuėjau prie jų. Ten buvo G.G. mama, R., Ž. M. brolis atėjo. Kita kompanija keturiese buvo pavėsinėje. R. brolį pažinojo, vienÄ kartÄ buvo matęs – D.B., o M. M. daugiau pažinojo. Jie ten gėrė, muzika grojo. Jie nuo jų buvo gal 10-15 metrų atstumu. Jie pamatė po kurio laiko, kaip susistumdė su dviem vaikinais iÅ¡ jų G.

G. ir nuvirto. Jie su E. D. nuėjo juos skirti. Ant G.G. buvo užvirtę du vyrukai, o ant E.D. užšoko dar vienas vyrukas. Nukentėjusysis pajuto smÅ«gį į galvÄ . jis atsisukęs pamatė K. D. su balta maike. Jo rankose buvo pagalys kaip iÅ¡ tvoros. Jis nematė, kaip trenkė E. D.. Jam dar norėjo trenkti K. D., bet nukentėjusiojo brolis atbėgo ir nustÅ«mė jį. Kiti vaikinai nebuvo su pagaliais, tik K. D. pagalį turėjo. Kaip buvo sužalotas E. D., jis nematė. Kurį nutraukė nuo E. D. su juoda kepure, jis trenkti negalėjo.

Daugiau vaikinų, kurie bÅ«tų su pagaliu jis nematė, tik K. D. buvo su pagaliu. Ž. M. parėjo namo, mano, kad jo maikė buvo suplyÅ¡usi. Su juoda kepure buvo D.B., pavardės nežino. Ž. M. drabužius suplėšė tie vaikinai, kai jis juos atitraukinėjo. Nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 2000 Eur. Ž. M. savaitę laiko buvo nedarbingume. Jis reiÅ¡kia 700 Eur ieÅ¡kinį turinės žalos ir 1300 Eur neturtinės žalos. Tai psichologinė žala ir todėl, kad nekomfortiÅ¡ka miegoti buvo, skaudėjo galvÄ .

Nukentėjusysis augina vienas vaikÄ , įvykio metu sesuo buvo paėmusi jo dukrÄ . Jis matė, kad jam trenkė vaikinas su balta maike, jis matė jį. G.G. daugiausia su tais vaikinais gėrė, jis tik retkarčiais prie jų ateidavo. K. G. buvo nuverstas ant žemės, pirmiausia prie jo nuėjo E. D.. E.D. du vaikinus traukė nuo jo, o Ž. M.-trečiÄ . K. D. stovėjo atskirai. Kai nukentėjusiojo mama nuėjo, ji laukė ant kelio. Dar tie vaikinai po įvykio prie G. G. ant kiemo triukÅ¡mavo. Kai nukentėjusysis nuėjo nusiprausti, atvažiavo policija.

Lovelį kur viÅ¡tas lesina, norėjo K. D., jis sakė-užmuÅ¡iu. Po įvykio jokių kontaktų su kaltinamuoju nebuvo, jis nebandė atsipraÅ¡yti. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. P. nurodė, kad nukentėjusiuosius E. D. ir Ž. M. pažįsta. Jie yra jos kaimynai, giminystės ryÅ¡io nėra tarp jų. Tiksliai datos nepamena, bet gal prieÅ¡ 9 mėnesius jie Å¡ventė pas G. G.. Buvo ruduo, gal rugpjūčio pabaigoje. Vieni gėrė kažkÄ pavėsinėje, o kiti-prie namų. K. D. buvo pas kaimynus atvažiavęs. Jie trise buvo lyg.

Ta pavėsinė buvo Å¡iek tiek toliau. Ten beveik vienas kiemas. Pamatė, kaip E. D. kažkas su pagaliu pradėjo daužyti. Daužė iÅ¡ tų kur atvažiavę berniukai buvo kažkas. Vaikinas daužė su pagaliu. Kaip jis buvo apsirengęs ji nepamena. Vienas daužė. E.D. buvo kruvinas. Ji atsivedė pas kaimynus E. D.. Jis pasiskambino tėvams ir jie greitÄ jÄ iÅ¡kvietė. Kai daužė E. D., jis stovėjo. Jį vienas su pagaliu daužė. Tada E. D. gynėsi, jis pagalio jokio neturėjo. Å itÄ tikrai matė.

Tas kur daužė vaikinas jaunas buvo. Tada buvo į vakarÄ jau. Kaip jis buvo apsirengęs, ji nepamena. Tie vaikinai jauni tryse buvo atvažiavę. Ji tų vaikinų nepažįsta. E. D. buvo kruvinas. Ji jį pas kaimynus įsivedė. Jis jai nieko nesakė, kodėl muÅ¡tynės įvyko. Ji tada ne visÄ dienÄ buvo namie. Kai ji parėjo namo, jie jau Å¡ventė. Ji apie 18 val. jau gal buvo grįžusi. Tada jau dvi kompanijos iÅ¡gėrinėjo. Å oko kažkas lygtai. IÅ¡ pradžių muÅ¡tynių ji nematė.

N. M. su E. D. atskirai gėrė alų. Tuo metu, kai E.D. buvo muÅ¡amas, ji N. M. nebematė. Tie kiti vaikinai Å¡alia prie pavėsinės lakstė. Kai ji buvo užsirakinusi bute, kažkas iÅ¡ tų vaikinų baladojosi, bet ji neatidarė. IÅ¡ balso pažino, kad kažkas iÅ¡ tų vaikinų muÅ¡asi. Jie grasino. Pirma atvažiavo greitoji, po to policija. KitÄ dienÄ nekalbėjo su kaimynais apie įvykį. Nuo to laiko ji nesimatė su kaimynais. Kiek kartų E. D. sudavė ji nežino, bet jis buvo kraujuotas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. D. nurodė, kad kaltinamasis K. D. yra jo brolis. Jis sutinka duoti parodymus byloje. Jie važiavo į draugo gimtadienį-D. B. į (duomenys neskelbtini). Kada tas buvo nepamena. Tai buvo vasarÄ , 2020 m. Jie važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) Å¡vęsti gimtadienio. Jie važiavo su taksi. Buvo T. D., K. D., M. B.. Jie visi gėrė degtinę, dar buvo D. B. sesers vyras G.G.. Jie turėjo du butelius po litrÄ talpos degtinės. Jie dar kokteilius maišė.

Jie pradėjo šokti. T. D. ir D. B., nugriuvo. Po to pamatė, kad du stambūs vaikinai iš pavėsinės ateina. Su „penketukais“ basliais ateidinėjo jie. Jis buvo labai išgėręs, vos ant kojų pastovėjo. Jie nugriuvo dėl girtumo turbūt kai šoko. Tas kitas kiemas netoli nuo jų buvo. Kai atėjo tie vaikinai, pradėjo sakyt-„kas čia vyksta“. Jie gal pagalvojo, kad T. D. ir D. B. mušasi. Tie vaikinai, kurie atėjo pradėjo mušti. G.G. pirma K. D. mušė, smaugė. Mušė su rankom ir pagaliu.

Blaiviausias buvo M. M.. Jis gynėsi, gal jis ir sudavė kokį vienÄ smÅ«gį, gal G. G.. Jam buvo lÅ«pa praskelta, ranka sužalota. Jo brolis irgi gynėsi. Jie vos ant kojų pastovėjo, mano, kad dėl tokios bÅ«senos jie negalėjo nieko padaryti. PolicijÄ gal kaimynai iÅ¡kvietė ir juos sulaikė. Jie pagalbos dėl sužalojimų nesikreipė. Apsirengę vis tamsiai buvo, o brolis su baltais marÅ¡kinėliais buvo. Kaip M.M. buvo apsirengęs, jis nepamena. Tie vyrai gal juos skirti atėjo, jis nežino.

Jis labai stipriai girtas buvo. Policija juos sulaikė. M.M. gėrė su jais ir dar iki namų nueidavo. Kai jie šoko, G.G. buvo išėjęs. Kai jie nugriuvo, prie jų du stambūs vyrai atėjo su pagaliais. Prie jų atėjo ne tas G.G., kur su jais išgerinėjo. Kur atėjo su tais vyrais, jis nežino to vyro pavardės. Pas brolį jis pagalio rankose nematė. Nukentėjusįjį su akinukais E. D. jis atsimena. Nukentėjusysis atėjo su pagaliu prie jų. Kai atėjo prie jų du vyrai, jie jau atsistoję buvo.

KÄ jie pasakė, jis nepamena. Pagalį gal iÅ¡ sandėliuko jie ateidami atsinešė. Teigia, kad jo brolį K. D. primušė su pagaliais. Jiems medikų pagalbos nereikėjo. Dėl sumuÅ¡imų į medikus nesikreipė. KitÄ dienÄ iÅ¡ policijos grįžo ir nesikreipė niekur. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. M. nurodė, kad Ž. M. yra jo brolis. Ä®vykis buvo vasarÄ 2020 m, mėnesio neprisimena. Jis pamatė, kad E. D. sėdi pas kaimynÄ . Jis iÅ¡ užsienio buvo grįžęs ir (duomenys neskelbtini) kaime buvo.

Jis nuėjo pas G. G., nuėjo pasiÅ¡nekėti. Netoli iÅ¡gerinėjo vaikinai. G. G. buvo ir prie jų, ir prie tų vaikinų. Po to tie keturi vaikinai G. G. pradėjo muÅ¡ti. Jis tik vienÄ vaikinÄ pažinojo – R. brolį. Kai G. G. muÅ¡ti pradėjo, jo brolis nubėgo jį ginti. R. pradėjo rėkti, kad muÅ¡a brolį ir nubėgo jo apginti. Ten tie vaikinai gėrė gal pusę dienos, jie dainavo, rėkavo. Tie vaikinai keturi buvo. Jie apsivilkę buvo su maikėm-vienas su balta maike buvo, kitas su tamsiai mėlyna, jie su Å¡ortais buvo.

Ar dar kas buvo su balta maike, nežino. Kai pradėjo muÅ¡tis, tai vieni mušėsi, kiti gynė. G.G. kas puolė, kaip buvo apsirengęs, jis nepamena. Jis tik matė, kaip Ž.M., jo brolį laikÄ pargriovę keliese, tada jis nubėgo, iÅ¡stumdė ir brolį namo parsivedė. Kur buvo G. G. tuo metu, jis nebematė. Buvo iÅ¡ tų vaikinų vienas su balta maike. Kai pakėlė, broliui galva kruvina buvo. Broliui pakauÅ¡is buvo kruvinas. Brolis apsiprausė, kai jis jį parvedė namo. Kalbėjo, kad G. G. policijÄ iÅ¡kvietė.

Jis tik vėliau sužinojo, kad į nosį gavo kitÄ dienÄ , gal G.G. pasakojo. Jo brolis nepasakojo, kaip jį sužalojo, nes kai namo parėjo, jis net nejautė kaip jam kraujas bėgo. Kai grįžo iÅ¡ ligoninės, brolis papasakojo apie sužalojimus. Brolis nedaug buvo iÅ¡gėręs. Tie vaikinai jau iÅ¡ anksčiau dainavo. Jie iki tos kompanijos nėjo. Kai jis pamatė, kad brolis ant žemės guli, ėjau žiÅ«rėti kas darosi. Jo brolis su E.D. iki jam nueinant iki tos kompanijos pirmiau nuėjo ginti G.G., kai jį mušė.

Jis pamatė, kad guli brolis ir visÄ dėmesį į brolį sukoncentravo, į kitus nežiÅ«rėjo. Po to įvykio tie jaunuoliai į kaimÄ nebuvo atvažiavę. Kai jo brolis ėjo ginti G. G., jis nematė jo rankose pagalio. Jis pagalio neturėjo rankose, kai ėjo link tų jaunuolių. Jis parvedė sužalotÄ brolį į namus. Tas, kas mušė jo brolį, buvo apsirengęs su balta maike. Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. nurodė, kad pažįsta Ž. M. ir E. D.. Jie giminės tik su Ž.

M.. Praeitais metais vasarÄ buvo viskas. Pas jį atvažiavo D.B.. M. M. ir kaltinamasis su draugu. Tai (duomenys neskelbtini) buvo. Jie keturiese atvažiavo. Jie butelį iÅ¡gėrė. Tie, kurie atvažiavo pavėsinėje linksminosi. Jie atsivežė degtinės, Å¡ampano. Jis irgi su jais gėrė. Vėliau jis nelabai kÄ prisimena, tik pamatė E. D. kruvinÄ . Nuo ko viskas prasidėjo, ji nežino. IÅ¡ pradžių E. D. lauke sėdėjo, po to į namus įėjo. Jo veidas buvo kruvinas. Jis sakė, kad jam kažkas iÅ¡ pagalio davė.

Nukentėjusieji prie budelės sėdėjo, o tie vaikinai pavėsinėje sėdėjo. Su balta maike kas buvo, ji nežino, nepažįsta. Jis neatsimena, kiek vaikinų buvo ten, tik atsimena, kad buvo su balta maike kažkas. Jis bandė skirti D. B. su savo draugu su balta maike, kad nekvailiotu. Kad rimtai prasidėjo konfliktas suprato, nes pradėjo Å¡okinėti vienas ant kito. Kas ant ko Å¡oko, nepamena, labai daug laiko praėjo. Visi tie vaikinai buvo girti. Jam nesudavė smÅ«gių į veidÄ , tik jis atsimenu, kad į nugarÄ smÅ«gį su pagaliu gavo.

Kas jam sudavė į nugarÄ , jis nežino, nes nematė. Kas davė E. D. ir N. M., nematė. Jis buvo visai girtas, todėl neatsimena visko. Visi tie vaikinai ten lakstė vienas per kitÄ . MuÅ¡tynės kiek laiko vyko, jis nežino. Kai E. D. pasiėmė į namus, jis iÅ¡ karto policijÄ iÅ¡kvietė. Gal 10-15 minučių vyko muÅ¡tynės. Jis per du kartus skambino, kad važiuotų dar vienas policijos ekipažas, nes matė, kad jų daug, tai nesugebės vienas ekipažas susitvarkyti. PO to į namus į duris trankėsi tie atvykę vaikinai.

Ž.M. brolis ar motina pasiėmė iÅ¡ jo namų. Ä® duris su pagaliais trankė tie vaikinai, visa viÅ¡tidė buvo iÅ¡laužyta. Su pagaliais lakstė visi-ir M. M. lakstė. Jis vienÄ kartÄ su pagaliu per nugarÄ irgi gavo. Nukentėjusieji nebuvo su pagaliais. Kas kÄ mušė, jis nematė. Nukentėjusieji prie jo bÅ«dos sėdėjo ir gėrė alų, o jis prie kitos kompanijos nueidavo iÅ¡gerti. Jis buvo stipriai iÅ¡gėręs. Jis ir vienoje, ir kitoje kompanijoje buvo. Kad nedurniuotų tie vaikinai, jis bandė juos iÅ¡skirti, nes galvojo kad dar kaimynai policijÄ iÅ¡kvies.

Tie vaikinai durniuodami voliojosi, bet kai jis bandė juos išskirti, tada rimtas konfliktas prasidėjo, jie gal supyko. E. D. veidas buvo kruvinas. Nukentėjusieji sėdėjo ir gėrė alų, kai jis bandė skirti D.B. su tuo vaikinu su balta maike. Be kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyriausiojo patrulio A.

J. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 20:54 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini) kartu su Vilniaus AVPK Å irvintų r. PK vyriaus. patruliu I. V. iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) barakas nuo autostrados, prie jo, lauke muÅ¡asi daug žmonių su pagaliais. Greitosios medicinos pagalbos kol kas nereikia, nukentėjusiųjų nėra. Vėliau OVS budėtojas patikslino, kad nukentėjusiųjų yra. Atvykus nurodytu adresu, prie kelio buvo daug žmonių.

Išlipus iš tarnybinio automobilio priėjusi R. B. paaiškino, kad atvykęs į svečius švęsti gimtadienį brolis D. B., vėliau komisariate buvo nustatytas - 2,26 promilių girtumas, su draugais T. D., vėliau nustatytas - 2,07 promilių girtumas, K. D., vėliau nustatytas - 2,00 promilių girtumas ir M. M., vėliau nustatytas - 1,87 promilių girtumas, vartodami alkoholinius gėrimus tarpusavyje susipyko, o vėliau susimušė. Vėliau jų skirti nuėjo jos sugyventinis G. G., kurį patį jaunuoliai pradėjo mušti ir kurio vėliau skirti nuėjo to paties kaimo gyventojai E. D. ir Ž.

M.. Tačiau tada jaunuoliai pradėjo muÅ¡ti E. D. ir Ž. M.. Bendraujant vėliau su Ž. M. buvo matoma, kad jam prakirstas pakauÅ¡is. Kaip Ž. M. paaiÅ¡kino, K. D., su balta maike, vienintelis rankose laikė pagalį. ir trenkė jam į galvÄ . E. D. visas veidas buvo kruvinas, iÅ¡ nosies pastoviai bėgo kraujas, kaip teigė į nosį galėjo trenkti taip pat K. D.. Atvykusi greitoji medicinos pagalba į gydymo įstaigÄ iÅ¡sivežė E. D. su Ž. M.. Visi jaunuoliai - K. D., T. D., D. B. ir M. M. buvo sulaikyti ir pristatyti į (duomenys neskelbtini), pristatymo metu panaudotos spec. priemonės - antrankiai. (II tomas, b.l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo vidiniame kieme. Šalia daugiabučio vidiniame kieme yra medinė pavėsinė. Pavėsinėje ir šalia jos išmėtyti vienkartiniai indai, buteliai bei kiti apyvokos daiktai. Taip pat šalia pavėsinės kairėje pusėje yra sulaužyta paukščių aptvaro tvora. Tarp daugiabučio namo ir pavėsinės guli medinė lazda apie 70 cm ilgio. Vienas lazdos galas yra aplaužytas, o ant kito lazdos galo matosi raudona nedidelė dėmė, kuri panaši į kraujo dėmę.

Lazda iÅ¡ įvykio vietos paimta ir supakuota į paketÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau reikÅ¡mingų nusikalstamos veikos pėdsakų įvykio vietoje nebuvo. (I tomas, b.l.9-10; 11-17). IÅ¡ įvykio vietos paimta lazda priduota saugoti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK administratorei. (I tomas, b.l. 18-19; 20). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. D. nustatyta muÅ¡tinė nosies žaizda su nosies kaulų lūžiu. E. D. nustatyta muÅ¡tinė nosies žaizda su nosies kaulų lūžiu galėjo bÅ«ti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje.

Visumoje nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. E. D. nustatyta muštinė nosies žaizda su nosies kaulų lūžiu padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2020-08-21). Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu ir laiku. (I tomas, b.l. 45-46). Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž.

M. nustatyta muÅ¡tinė pakauÅ¡io žaizda. Sužalojimas - pakauÅ¡io žaizda padaryta ne mažiau kaip vienu smÅ«giu kieto buko daikto poveikiu prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes duomenų, kad žaizdos gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra. Sužalojimo padarymo galimybė nurodytu laiku ir bÅ«du neatmetama. (I tomas, b.l. 54). III. Byloje iÅ¡tirti įrodymai ir jų vertinimas BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ .

Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis, kurių 7 punkte yra nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na Å¡ių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti K. D. kaltę, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje. Remiantis kaltinamojo parodymais teismo posėdžio metu, bei nukentėjusiųjų E. D. ir Ž. M., liudytojų N. M., J. P., G. G., D. B., parodymais bei kita byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 20:45 val. prie (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, K.

D., kilus konfliktui trap gprupės asmenų, po to kai juos bandžiusiam skirti E. D. jis tyčia pagaliu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ nosį, tokiu bÅ«du jam padarydamas muÅ¡tinę nosies žaizdÄ su nosies kaulo lūžiu, kaltinamasis K. D., pribėgęs prie Ž. M. jam tyčia vienÄ kartÄ pagaliu sudavė į galvÄ , tokiu bÅ«dų nukentėjusiajam padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ . Nukentėjusysis E. D. teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai jis laikė du jaunuolius pajuto smÅ«gį iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Smugiavo su pagaliu.

Smugiuoti galėjo tik K. D., nes tuo metu E. D. laikė du jaunuolius, o Ž. M. dar bandė atitraukti ketvirtÄ jaunuolį, kuris buvo ant žemės. Nuknetėjusysis Ž. M. teismo posedžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pamatę konfliktÄ Ä—jo ginti G. G., nes kitoje kompanijoje buvę asmenys susitumdė, buvo pargriuvę. Einant juo skirti pamatė, kad vienas iÅ¡ jų, vilkintis baltos spalvos marÅ¡kinėlius,kaip buvo nustatyta K. D. rankuose turi pagalį. Kažkuris iÅ¡ vaikinų bandė E. D. nuo tų dviejų vaikinų atitraukti, o Ž.

M. neleido ir pajuto smūgį iš šono iš dešinės pusės į pakaušį. Matė, kad jam smūgį su pagaliu sudavė vaikinas su baltais marškinėliais. Tiek teisimojo posėdžiu metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentejusieji ir liudytojai nurodė, kad vienintelis asmuo su baltais marškinėliais buvo K. D., kurį nukentejusieji ir liudytojai įvykio metu matė su pagaliu rankose. Specialisto išvadoje, E. D. nustatyta muštinė nosies žaizda su nosies kaulo lūžiu padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar pavirčiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos.

Kitoje specialisto išvadoje dėl Ž. M. sužalojimo nustatyta, kad pakaušio žaizda padaryta ne mažiau kaip vienu smūgiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo K. D. tyčinio smurtinio veiksmo – vieno smūgio su pagaliu nukentėjusiojo E. D. nosį, kilo BK 138 straipsnyje 1dalyje numatyti padariniai. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tyčia.

Naudodamas smurtÄ nukentėjusiojo E. D. atžvilgiu, kaltinamasis K. D. turėjo suprasti, kad suduodamas smÅ«gį su pagaliu į nosį nukentėjusiajam, jis kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ir nukentėjusiajam gali bÅ«ti padarytas neapibrėžto dydžio sveikatos sutrikdymas, ir nors nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis nesiekė ir nenorėjo, t. y. padarinių, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, tačiau jis sÄ moningai leido kilti Å¡iame baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis K.

D. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė, esant netiesioginei tyčiai. Dėl kaltinamojo K. D. tyčinio smurtinio veiksmo – vienÄ kartÄ pagaliu sudavė į nukentėjusiojo Ž. M. galvÄ , kilo BK 140 straipsnyje numatyti padariniai. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Savo veiksmais kaltinamas K. D. , nukentėjusiajam Ž. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Remiantis teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, vertinant tas aplinkybes, kad konfliktas asmeninio pobÅ«džio, nebuvo nustatyta, kad bÅ«tų buvusi sutrikdyta vieÅ¡a tvarka, visuomenės rimtis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad K.

D. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. IV. Dėl bausmės skyrimo Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato sankcijÄ už joje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis numato sankcijÄ už joje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ - laisvės apribojimas arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad K. D. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas neteistas, bedarbis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinati aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusiųju neatsiprašė ir padarytos žalos neatlygino.

Administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų, kad bÅ«tų įraÅ¡ytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitÄ , nėra. Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Taip pat tai, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Ä®vertinus nurodytas bylos aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ K. D. padarė pirmÄ kartÄ , kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkininati aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. K. D. skirtinos BK 138 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta baumės rÅ«Å¡is – laivės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, ir BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ bei aptartas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, į jaunÄ kaltinamojo amžių, menkÄ socialinę brandÄ , sveikatos bÅ«klę, į tai, kad K. D. nusikalstamų veikų sutaptis yra idealioji, kai viena pavojinga veika vienu metu pažeidžiami keli baudžiamojo kodekso straipsniai (tai yra viena veikia padaromos kelios) teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu K.

D. bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams ir trims mėnesiams, skiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktuose bei papildomai paskiriant neatlygintinai iÅ¡dirbti 130 valandų socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijuose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus žmonėmis. V. Civiliniai ieÅ¡kiniai Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 172,22 Eur sumai, kadangi tokio dydžio žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiųjų E. D. ir Ž. M. gydymo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 23-28). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. D. ir Ž. M. buvo sužaloti ir dėl patirtų sužalojimų gydyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

Asmenų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 172,22 Eur. Žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo K. D. civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 172,22 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji E. D. ir Ž. M. yra pateikę civilinius ieÅ¡kinius, kuriais praÅ¡o priteisti jiem iÅ¡ kaltinamojo, E. D. turtinę ir neturtinę žalÄ 2005,00 Eur sumoje (t. 1., b. l. 87), o Ž. M. turtinę ir neturtinę žalÄ 2000,00 Eur sumoje (t. 1., b. l. 129). E. D. paaiÅ¡kino, kad turtinę žalÄ sudaro įvykio metu sulaužyti akiniai, skirti regėjimui, kurių vertė 357,00 Eur (t. 1., b. l. 90-94), gydymo iÅ¡laidos apie 500,00 Eur, o neturtinę žalÄ 1300,00 Eur už patirtus skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus po įvykio.

Ž. M. paaiÅ¡kino, kad turtinę žalÄ sudaro 700,00 Eur už laikotarpį, kuriuo metu jis turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ ir negalėjo dirbti, o neturtinę žalÄ 1300,00 Eur už patirtus skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus po įvykio. Posėdžio metu nukentėjusieji civilinius ieÅ¡kinius palaikė. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieÅ¡kovas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). E. D. turtinę žalÄ sudaro įvykio metu sulaužyti akiniai, kurių vertė 357,00 Eur ir gydymo iÅ¡laidos apie 500 Eur. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė optikos salono ,,Vizija‘‘ 2020 m. rugsėjo 7 d. kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta suma 357,00 Eur už optikos prekę bei daiktinį įrodymÄ , sulūžusius akinius įvykio metu (t. 1., b. l. 92-94).

Todėl 357,00 Eur turtinė žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo K. D. nukentėjusiojo E. D. atžvilgiu. Apie gydymo iÅ¡laidas, kurios kaip E. D. teigia yra 500,00 Eur, įrodančių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis Ž. M. praÅ¡o priteisti 700,00 Eur turtinės žalos už laikotarpį, kuriuo metu jis buvo nedarbingas, tačiau nepateikė jokių duomenų įrodančių, kokiÄ tiksliÄ sumÄ prarado turėdamas nedarbingumÄ , be to teisiamojo posėdžio metu pasiteiravus ar jis uždirba 700 Eur per savaitę, jis teigė, kad neuždirba.

Todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas pripažįsta civilinių ieÅ¡kovų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , tačiau dėl ieÅ¡kinių dydžių bylos perduotinos nagrinėti civilinio proceso tvarka, E. D. atžvilgiu, dėl gydymo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo K.

D., Ž. M. atžvilgiu, dėl turtinės žalos už laikotarpį, kuriuo metu jis buvo nedarbingas. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai.

Jų dydį nustato teismas. Å ioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalÄ . Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniam gyvenimui.

Kaip nustatyta kaltinamasis K. D. savo nusikalstamais veiksmais padarė E. D. ir Ž. M. sužalojimus. Nukentėjusiajam E. D. dėl Å¡io įvykio teko kreiptis į medikus, jam nustatyta muÅ¡tinė žaizda su nosies kaulo lūžiu, jam buvo siÅ«ta nosis, vėliau paaiÅ¡kėjo, kad nosis lūžusi, dėl to jis buvo siųstas pas chirurgÄ konsultacijai, teismo posėdžio metu informavo, kad jam buvo atlikta nosies operacija. Jis dėl sulaužytos nosies patyrė didžiulius skausmus, nosį jam skaudÄ dar ir dabar, jautė gėdÄ prieÅ¡ žmones ir moralinį pažeminimÄ Ä¯vykio metu, nes buvo be jokios priežasties sužalotas.

Nukentėjusiajam Ž. M. dėl Å¡io įvykio teko kreiptis į medikus, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, muÅ¡tinė pakauÅ¡io žaizda, ko pasekoje nukentėjusysis septynias dienas turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ . Dėl Å¡io sužeidimo jis patyrė didžiulę moralinę žalÄ , negalėjo mažiausiai savaitę laiko dėl galvos ir deÅ¡iniojo Å¡ono skausmų, normaliai miegoti. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 EUR iki 7 240,50 EUR (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1 500 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2 200 EUR).

Kitų teismų analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kai be kita ko, nukentėjusiajam yra padaromas ir žandikaulio, nosikaulio arba skruostikaulio lūžis, įprastai priteisiamos sumos iki 3 000 EUR (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-851/2021 – 3 000 EUR, Å¡ioje byloje nukentėjusiajam buvo suduota daug smÅ«gių ir padaryti daugybiniai sužalojimai; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-966/2019 – 3 000 EUR, Å¡ioje byloje buvo du kaltinamieji, iÅ¡ kurių kiekvienas sudavė po vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , padarydami apatinio žandikaulio dvigubÄ lūžimÄ ;

Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-574/2020 – 1 487 EUR, Å¡ioje byloje buvo suduoti daugybiniai smÅ«giai ir padaryti daugybiniai sužalojimai; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-631-579/2019 – 1 400 EUR, Å¡ioje byloje buvo suduotas vienas smÅ«gis ir nustatytas nosikaulio lūžis). Å iuo atveju kaltinamasis nukentėjusiajam E. D. sudavė vienÄ smÅ«gį su pagaliu, ko pasekoje jam buvo diagnozuotas nosies lūžis. Taigi, įvertinus sužalojimo padarymo aplinkybes, taip pat visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis Å¡iuo atveju atitiks teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus todėl 1300,00 Eur neturtinės žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo K.

D. nukentėjusiojo E. D. naudai. Nukentėjusysis Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 129). Nukentėjusiojo reikalavimas dėl žalos priteisimo iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala. Jis patyrė didžiulę moralinę žalÄ , negalėjo mažiausiai savaitę laiko dėl galvos ir deÅ¡iniojo Å¡ono skausmų, normaliai miegoti. Teismui nekyla abejonių, kad dėl K.

D. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , nepatogumus. Visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis iÅ¡ties patyrė neturtinę žalÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindo pilnai patenkinti nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo 1300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

VI. Dėl kitų klausimų Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė lazda, spec. paketas Nr. (duomenys neskelbtini) priduoti saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate, (t. 1., b. l. 20), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Kaltinamajam K. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant:

1) Neatlygintinai išdirbti 130 valandų socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

2) Pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

3) Nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

4) NeiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga; Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir jos naudai priteisti iÅ¡ K. D. 172,22 Eur turtinę žalÄ . JÄ pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sÄ skaitÄ AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant:

„žala PSDFV už E. D. ir Ž. M. gydymÄ â€œ. Nukentėjusiojo E. D. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ K. D. 1300,00 (tÅ«kstantį tris Å¡imtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje dėl turtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo už nukentėjusiojo akinius priteisti 375,00 (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis) Eur iÅ¡ K. D., o dėl patirtų gydymo iÅ¡laidų vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinti E. D. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , tačiau civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo Ž. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ K. D. 1300,00 (tÅ«kstantį tris Å¡imtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinti Ž. M. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , tačiau civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. K. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lazdÄ spec. paketas Nr. (duomenys neskelbtini) (Kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus.

Teisėja R. N.