888ed933-48bd-4efa-89ea-eafed7868bc9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-311-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00401-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos RespublikÄ pateikti teisingÄ informacijÄ , kokiai Lietuvos institucijai priklausė 2019 m. spalio 24 d. praÅ¡ymo siuntimo ir gavimo faksu metu fakso Nr. 8 700 63 302; priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 1 510 000 Eur žalos atlyginimÄ ; sprendimo vykdymÄ pavesti atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Jonavos PK) paskelbtu neteisingu fakso numeriu iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ , todėl negavo atsakymo. Dėl Å¡ių veiksmų ieÅ¡kovas patyrė 10 000 Eur žalÄ . Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai 2020 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kovo skundÄ dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos už Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) ir Kauno apskrities VPK Jonavos PK organizuoto neteisėto neveikimo ir neteisingos informacijos teikimo atmetė. Teismas nenustatė, kam priklauso fakso numeris, kuriuo ieÅ¡kovas siuntė Lietuvos Respublikos Jonavos rajono PK adresuotÄ praÅ¡ymÄ .

3. Be to, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno skyrius (toliau – Migracijos departamento Kauno skyrius) paskelbė ieÅ¡kovui melagingÄ informacijÄ , jog dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre jam reikia kreiptis į Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos skyrių (toliau – CMS). Pastarasis, neturėdamas tam kompetencijos, atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl tautybės patikslinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo skundÄ , nurodę, kad skundo dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pakeisti gimimo įraÅ¡e tautybę (tokio įraÅ¡o ieÅ¡kovo gimimo įraÅ¡e nėra), o ne patikslinti tautybę Lietuvos gyventojų registre, nagrinėjimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtino, kad Migracijos departamento Kauno skyrius 2020 m. sausio 15 d. raÅ¡te paskleidė melagingÄ informacijÄ dėl kreipimosi į CMS dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre, o ne į Gyventojų registro tvarkytojÄ , Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ ir Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijÄ , tačiau atsisakė nagrinėti reikalavimÄ panaikinti iÅ¡vadÄ ir atlyginti žalÄ dėl teismingumo administraciniam teismui.

4. Teismai 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimis slėpė neteisėtus administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų, minėtų institucijų veiksmus, skleidžiant neteisingÄ informacijÄ dėl Jonavos rajono PK fakso numerio ir kreipimosi į LR CMS dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre. Teismams nenustačius, kam priklausė fakso numeris ieÅ¡kovo praÅ¡ymo siuntimo Jonavos rajono PK metu, ieÅ¡kovui padaryta 10 000 Eur turtinė žala; 1 000 000 Eur turtinė žala padaryta teismams administracinėse ir civilinėse bylose sprendus ieÅ¡kovo inicijuotÄ ginÄÄ , susijusį su Migracijos departamento Kauno skyriaus paskleista melaginga informacija apie tautybės patikslinimÄ Lietuvos gyventojų registre dėl apribotos galimybės jam ir žmonai įsidarbinti (duomenys neskelbtini); 500 000 Eur neturtinė žala padaryta tyčia trukdant ir sudarant nepatogumus tikslinant tautybę Lietuvos gyventojų registre bei gaunant naujÄ pasÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku, kokias teisines pasekmes ieÅ¡kovui sukurtų ieÅ¡kinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo pateikti informacijÄ patenkinimas. Jeigu bÅ«tų manoma, kad Å¡io reikalavimo patenkinimas turėtų įtakos reikalavimui dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo, tai Å¡is reikalavimas grindžiamas iÅ¡imtinai tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo iÅ¡nagrinėtos Regionų apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I2-4137-402/2020 ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu atmestas, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2330-662/2021 šį Regionų apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

7. Teismo vertinimu, byloje ieÅ¡kovas neįrodė, kokias konkrečias teisines pasekmes sukeltų informacijos apie kontaktinės informacijos (8 700 63302), paskelbtos 2016 metais, ir kuri nebebuvo aktuali 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais, o juo labiau Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, gavimas, todėl ieÅ¡kinio reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo pateikti informacijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Eur žalos atlyginimÄ atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

8. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ byloje pateiktos Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties matyti, jog ieÅ¡kovas 2020 m. gegužės 18 d. pateikė skundÄ , kuriame prašė: 1) pripažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. iÅ¡vadÄ Nr. 6M-8/2020 „Dėl (duomenys neskelbtini) tautybės įraÅ¡ymo“ neteisėta ir jÄ panaikinti; 2) įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administracijÄ Ä¯raÅ¡yti Lietuvos gyventojų registre pareiÅ¡kėjo tautybę (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimÄ registro numeris (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas minėta nutartimi skundÄ atsisakė priimti, nurodydamas, jog ginčai dėl civilinės bÅ«klės aktų registravimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (administracinė byla Nr. I3-5025-402/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Taigi, Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti, papildyti, iÅ¡taisyti, atkurti ar anuliuoti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje yra nurodyta melaginga ar klaidinanti informacija.

9. Be to, iÅ¡ byloje pateiktos Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2-1485-390/2021) matyti, jog ieÅ¡kovas A. B. 2021 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti neteisėta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. iÅ¡vadÄ Nr. 6M-8/2020; pripažinti neteisėtais valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. raÅ¡tus, Teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raÅ¡tÄ Nr. /1.2111z/-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 3R-331; įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ patikslinti ieÅ¡kovo tautybę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Lietuvos gyventojų registre. SprendimÄ Ä¯vykdyti pavesti Lietuvos gyventojų registro valdytojai Teisingumo ministerijai; pripažinti neteisėtais gimimo liudijimus (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur žalos atlyginimÄ ; priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl organizuotos Lietuvos Respublikos institucijų veikos ieÅ¡kovo ir jo artimųjų atžvilgiu ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos požymių. IeÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti, nes ieÅ¡kovas su tapačiais reikalavimais buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Kauno apygardos teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2-1319-464/2021). Å ios nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Kauno apygardos teismas jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

10. IÅ¡ byloje pateiktos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2YT-22186-527/2020) nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2020 m. rugsėjo 5 d. pateikė skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ) Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams, kuriame prašė pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų registre pareiÅ¡kėjo tautybę iÅ¡ suklastotos (duomenys neskelbtini); pripažinti neteisėta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. iÅ¡vadÄ Nr. 6M-8/2020 ir jÄ panaikinti; pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos suklastotus ir pareiÅ¡kėjo seneliui bei tėvui parduotus gimimo liudijimus (duomenys neskelbtini) ir pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 1 000 000 Eur žalos atlyginimÄ . Teismas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti dėl kelių priežasčių: pirma, ieÅ¡kovas nesilaikė iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; antra, ginčas dėl iÅ¡vados panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui; trečia, reikalavimas dėl 1 000 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo yra neteismingas apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas Å¡ios nutarties įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

11. Be to, kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieÅ¡kovas yra pateikęs ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams, kuriame reiÅ¡kiami analogiÅ¡ki reikalavimai ir, be kita ko, praÅ¡oma pripažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. iÅ¡vadÄ Nr. 6M-8/2020 neteisėta; panaikinti suklastotus ir parduotus atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų ieÅ¡kovo velioniui seneliui ir tėvui (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimÄ (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos žalos atlyginimÄ .

12. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ ir apibendrinęs aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, todėl žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų bei žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį; prijungti papildomus įrodymus; apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Visi teismai nuo konstitucinio iki apylinkių yra korumpuoti, Å¡aliÅ¡ki ir priklausomi, neleidžiama iÅ¡taisyti neteisėtus ir nusikalstamus sprendimus, ribojama teisė į teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismÄ , netinkamai taikant ir pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas, todėl fiktyvus procesas ir suklastotas sprendimas naikintinas.

13.2. Sprendime nusikalstamai Å¡aliÅ¡kai ir priklausomai atsisakoma garantuoti teisę ir laisvę gauti teisingÄ informacijÄ ne dėl to, kad bÅ«tina apsaugoti žmonių sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę ar ginti konstitucinę santvarkÄ , bet dėl to, jog pažeidimus padarė ir neteisėtus veiksmus atliko ar neatliko atsakovės Lietuvos Respublikos įvairių institucijų pareigÅ«nai, einantys oficialias pareigas, todėl Å¡aliÅ¡kam ir priklausomam Kauno apygardos teismui iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio tampa neaiÅ¡ku, kokias teisines pasekmes sukurtų tokio reikalavimo patenkinimas.

13.3. Teismas gali konstatuoti, kad ieÅ¡kinys privalo atitikti proceso normų nustatytus reikalavimus, jame turi bÅ«ti nurodyta, kokio materialiojo teisinio rezultato yra siekiama iÅ¡keliant bylÄ ir turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokias teisines pasekmes sukurs ieÅ¡kinio patenkinimas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, bet ne teisminio nagrinėjimo metu. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartyje atsisakė iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinį ne dėl to, kad ieÅ¡kinio pagrindas ar dalykas neatitinka CPK reikalavimų, bet dėl to, kad ieÅ¡kinys neva teismingas Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, panaikindamas Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nenurodė, jog ieÅ¡kinio faktinis pagrindas yra neaiÅ¡kus bei nenustatė termino Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir jeigu pirmosios instancijos teismui kiltų neaiÅ¡kumų dėl ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, jis turi procesinę teisę visų pirma taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Visgi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį priėmė, paskyrė teismo posėdžio datÄ , net nepatikslindamas ieÅ¡kovo pareigos įrodinėti ieÅ¡kinio aplinkybes, kadangi pirmosios instancijos teismui nekilo neaiÅ¡kumų dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko. Tokiu sprendimu yra pažeidžiama teisė į veiksmingÄ teisinę gynybÄ ir teisė kreiptis į teismÄ , kadangi teisminio nagrinėjimo metu tyčia atsisakoma iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės, kai konstatuojama, jog neaiÅ¡ku, kokias pasekmes sukurtų reikalavimo pateikti teisingÄ informacijÄ patenkinimas.

13.4. Sprendimu neiÅ¡spręstas pirmas ieÅ¡kinio reikalavimas ir nėra motyvų, kuriais bÅ«tų atmestas Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas bei jo pagrįstumÄ patvirtinantys pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

13.5. IeÅ¡kiniu įrodyta, kad atsakovės institucijos nuo 2016 iki 2020 metų pabaigos skelbė vieÅ¡ai informacijÄ apie Jonavos rajono PK fakso numerį 8 700 63 302, tačiau 2019 m. spalio 24 d. pateikus ir įteikus faksu praÅ¡ymÄ nurodytu fakso numeriu atsakymas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo gautas.

13.6. Atsakovės Lietuvos Respublikos migracijos departamentas ir Kauno apskrities VPK, administraciniai teismai organizuotai instancine tvarka pareiškė ir nustatė, kad atsakovo Lietuvos Respublikos teritorijoje ketverius metus viešai skelbta informacija apie Jonavos rajono PK fakso numerį 8 700 63 302 yra neteisinga, nes fakso numeris neva buvo kitas –8 349 59 453 ir Jonavos rajono PK ieškovo siųsto prašymo faksu numeriu 8 700 63 302 negalėjo gauti.

13.7. Sprendime nėra argumentų, kuriais būtų atmesti pateikti rašytinai įrodymai. Taip pat be jokių konkrečių argumentų daroma išvada, jog ieškovas neįrodė neteisėtų valstybinių institucijų veiksmų, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis, o reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

13.8. 2020 m. balandžio 4 d. skundas, 2020 m. gegužės 27 d. nutartis, 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, 2020 m. rugpjūčio 5 d. skundas, 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartis, 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis, 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis vienareikšmiai patvirtina neteisėtus migracijos departamento, civilinės metrikacijos skyriaus ir atsakovės Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administracinių teismų neteisėtai organizuotus veiksmus.

13.9. Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartis patvirtina neteisėtus migracijos departamento, civilinės metrikacijos skyriaus, administracinių teismų neteisėtus veiksmus skleidžiant melagingÄ informacijÄ dėl ieÅ¡kovo tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre kreiptis į CMS, tačiau argumentų, kuriais atmesta Å¡i įsiteisėjusi nutartis, skundžiamame sprendime nėra.

14. Atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; skirti apeliantui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1. Apeliantas vartoja sÄ vokas, kurios neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Apeliantas, žinodamas apie pasekmes, kurias sukelia vulgarizmų naudojimas procesiniuose dokumentuose, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl atsakovė už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis praÅ¡o apeliantui taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes.

14.2. Apeliantas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad žala jam kilo dėl teismų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta patikslinti jo tautybę iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Apeliantas abstrakčiai nurodo, kad buvo netinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su jo tautybės patikslinimu Lietuvos gyventojų registre, Lietuvos Respublikos paso iÅ¡davimu. Ä® bylÄ apeliantas pateikė teismų sprendimus, įvairių institucijų atsakymus į jo paklausimus. Kaip matyti iÅ¡ sprendimo, teismas įvertino pateiktus įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad teismų sprendimai yra įsiteisėję, institucijų atsakymai nepripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, o apeliantas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , remiasi subjektyvia nuomone nepateikdamas įrodymų. Nėra įrodytos sÄ lygos, kurios bÅ«tinos kilti valstybės civilinei atsakomybei.

14.3. Apeliantas nesilaiko apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų – tinkamai nesuformulavo skundo pagrindo, nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje. Apeliantas skunde remiasi baudžiamÄ ja byla Nr. 1-64/99, apie kuriÄ ieÅ¡kinyje nebuvo minima. Taip pat apeliantas nepagrindžia pateiktų argumentų įrodymais, o tik pareiÅ¡kia subjektyviÄ nuomonę dėl įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (iÅ¡spręstos bylos) galiÄ â€“ nebegalima kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

14.4. Apeliantas, deklaratyviai nurodydamas, kad pažeisti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktai, Å¡iÄ aplinkybę įrodinėja iÅ¡ naujo vertindamas jau nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tai reiÅ¡kia res judicata principo pažeidimÄ , o tuo pačiu ir apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo esmės

17. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluoti du savarankiÅ¡ki reikalavimai – reikalavimas atlyginti valstybės institucijų neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ ir reikalavimas dėl įpareigojimo suteikti informacijÄ (nurodyti, kokiai institucijai 2019 m. priklausė fakso Nr. 8 700 63 302). Pirmosios instancijos teismas abu ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas kvestionuoja teismo iÅ¡vadas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantu.

18. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

19. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

20. Įrodinėdamas valstybės civilinę atsakomybę ieškovas nurodo, jog neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu atliko Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai, Migracijos departamentas, Kauno apskrities VPK ir Jonavos rajono PK.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, susijusios su galbūt neteisėtais Kauno apskrities VPK ir Jonavos rajono PK veiksmais jau buvo nagrinėtos Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. I2-4137-402/2020. Šioje byloje teismas nustatė, kad Jonavos PK pareiškėjo (ieškovo) fakso numeriu 8 700 63 302 išsiųsto 2019 m. spalio 24 d. prašymo negalėjo gauti, nes prašymas buvo siųstas neteisingu fakso numeriu, todėl Jonavos PK savo veiksmais ar neveikimu nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, iÅ¡siuntęs 2019 m. spalio 24 d. praÅ¡ymÄ faksu ir nesulaukdamas atsakymo, nesidomėjo savo praÅ¡ymo nagrinėjimo eiga. PareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis telefonu ir gauti atsakymÄ dėl jo praÅ¡ymo nagrinėjimo eigos arba informacijÄ , kad siųstas faksu praÅ¡ymas nebuvo gautas, tačiau nesiėmė jokių priemonių Å¡ioms aplinkybėms patikrinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui buvo praneÅ¡ta apie jo 2019 m. gruodžio 27 d. skundo persiuntimÄ nagrinėti kompetentingam vieÅ¡ojo administravimo subjektui, t. y. buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 14 straipsnio 8 dalies nuostatos.

Visgi teismo vertinimu, minėti procedÅ«riniai pažeidimai yra neesminiai, nesudarantys pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais ir tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Teismas nenustatė ir kitų minėtų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmetė. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2021 m. liepos 28 d. nutartyje papildomai nurodė, kad įvertinęs pažeidimo pobÅ«dį teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog tai nėra esminis pažeidimas, sudarantis pagrindÄ atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pagrįstai teismas nenustatė jokių Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų (teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė pareiÅ¡kėjui atsakymÄ ). Taigi, Å¡iuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris ginčo Å¡alims turi res judicata galiÄ , jau buvo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyti aptartų institucijų veiksmai ir nenustatyta esminių valstybės institucijų neteisėtų veiksmų neturtinės žalos priteisimo kontekste.

22. Vertinant apelianto argumentus, susijusius su ginču dėl Migracijos departamento Kauno skyriaus paskleista tariamai melaginga informacija apie tautybės patikslinimÄ , pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nenurodo konkrečių neteisėtų Å¡ios valstybės institucijos veiksmų, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog tokiais veiksmais ieÅ¡kovas laiko Migracijos departamento pasiÅ«lymÄ kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių, kad gyventojų registre bÅ«tų pakeisti duomenys apie jo tautybę. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 128 punkte įtvirtinta, kai civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡as keičiamas, taisomas ar papildomas asmens, kuriam jis sudarytas, arba suinteresuoto asmens praÅ¡ymu, Å¡is asmuo civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡as keičiamas, taisomas ar papildomas. Civilinės metrikacijos įstaiga dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡as keičiamas, taisomas ar papildomas, jeigu asmuo negali jų pateikti, gauna iÅ¡ kitos civilinės metrikacijos įstaigos ar archyvo. IeÅ¡kovas, gavęs Migracijos departamento Kauno skyriaus pasiÅ«lymÄ , kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, kuris 2020 m. balandžio 9 d. pateikė iÅ¡vadÄ Nr. 6M-8/2020. Atsižvelgiant į nurodytÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Migracijos departamento Kauno skyrius, pateikdamas informacijÄ ieÅ¡kovui, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tokie veiksmai nenustatyti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų administracinėje byloje Nr. I2-4137-402/2020.

23. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas yra pateikęs ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams, kuriame praÅ¡oma: 1) pripažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. iÅ¡vadÄ Nr. 6M-8/2020 neteisėta; 2) pripažinti neteisėtais Lietuvos VÄ® Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. raÅ¡tus, Lietuvos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raÅ¡tÄ Nr. /1.2311z/-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 3R-331; 3) įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ patikslinti ieÅ¡kovo tautybę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Lietuvos gyventojų registre; sprendimÄ Ä¯vykdyti pavesti Lietuvos gyventojų registro valdytojui Lietuvos teisingumo ministerijai; 4) panaikinti suklastotus ir parduotus atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovo velioniui seneliui ir tėvui iÅ¡duotus gimimo liudijimus; 5) priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur padarytos ir 1 000 000 Eur patirtos žalos atlyginimÄ , iÅ¡ viso – 4 000 000 Eur. IeÅ¡kinys yra priimtas ir nagrinėjamas teisme. Taigi nurodytoje byloje teismas nagrinės galbÅ«t neteisėtus kitų valstybės institucijų veiksmus.

24. Vertinant galbÅ«t neteisėtus teisėjo ar teismo veiksmus, pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta deliktinė atsakomybė ir nustatyta, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę, baudžiamÄ jÄ ar administracinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Gali bÅ«ti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , ieÅ¡kovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , tenka pareiga įrodyti teismo (teisėjo) neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas.

25. Nors ieÅ¡kovas konkrečiai ieÅ¡kinyje neįvardino, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neteisėtus teismo (teisėjų) veiksmus kildina iÅ¡ skundo dėl Migracijos departamento Kauno skyriaus veiksmų nepriėmimo. Teisėjų kolegija, apibrėždama bylos nagrinėjimo ribas ir bylos nagrinėjimo dalykÄ , akcentuoja, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo konkrečiu atveju turėjo įrodyti, o bylÄ nagrinėjęs teismas – įvertinti, ar teisėjai (teismai), priimdami procesinius sprendimus dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio (skundo) nepriėmimo, elgėsi (ne)teisėtai.

26. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, yra nurodęs, kad veiksmų neteisėtumas gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai taikytina ir sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies normas.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo procesinių dokumentų turinį, sprendžia, kad vienintelis ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo argumentas, susijęs su teismo (teisėjų) civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies taikymu, yra tas, jog ieÅ¡kinius, ieÅ¡kovo teigimu, ne kartÄ nepagrįstai buvo atsisakyta priimti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

28. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ tiek bendrosios kompetencijos teismams, tiek administraciniams teismas teikė skundus bei ieÅ¡kinius, susijusius su ieÅ¡kovo tautybės tikslinimu, tačiau Å¡iuos procesinius dokumentus dėl įvairių priežasčių buvo atsisakyta priimti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas naudojosi ir instancine procesinių sprendimų kontrolės sistema ir dėl nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti skundus / ieÅ¡kinius teikė skundus aukÅ¡tesnės instancijos teismams, kurie nenustatė apelianto nurodytų proceso teisės normų pažeidimo (iÅ¡skyrus Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«muose nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. 2-2683-490/2023, kuri dar neiÅ¡nagrinėta).

29. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ . Jokiais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieÅ¡kinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

30. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡samiai ir detaliai aprašė kiekvienÄ atvejį, kuomet ieÅ¡kovo procesiniai dokumentai nebuvo priimti ir nenustatė teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija Å¡ioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms pritaria, apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, paneigiančių minėtas teismo iÅ¡vadas. Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovas neįrodė teisėjo (teismo), taip pat ir kitų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų nagrinėjant jo praÅ¡ymÄ dėl tautybės patikslinimo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas pagrįstai.

31. VisiÅ¡kai nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi neva buvo patvirtinti neteisėti Migracijos departamento, CMS, administracinių teismų veiksmai, o pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ nutartį ignoravo. Pažymėtina, kad minėtoje byloje (apelianto nurodytoje nutartyje) buvo sprendžiamas tik ieÅ¡kovo skundo priėmimo klausimas. Nustačius, kad ieÅ¡kovas nesilaikė iÅ¡ankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos bei esant kitiems pagrindams, skundÄ buvo atsisakyta priimti. Taigi civilinė byla pagal ieÅ¡kovo skundÄ pradėta nebuvo, juo labiau nebuvo nustatinėjami konkretÅ«s neteisėti valstybės institucijų ar jų darbuotojų veiksmai.

32. Nenustačius valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino kitų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Visgi, papildomai pažymėtina, kad civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Pabrėžtina, kad turi bÅ«ti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali bÅ«ti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju jokių neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovas teismui nepateikė: ieÅ¡kovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog jam bÅ«tų kilusi reali žala ar kokios nors nepataisomos pasekmės ir kad Å¡ios pasekmės bÅ«tų kilusios dėl konkrečių atsakovės institucijų neteisėtų veiksmų. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktÄ .

35. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje papildomai reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo ir prašė įpareigoti atsakovę Lietuvos RespublikÄ pateikti teisingÄ informacijÄ , kokiai Lietuvos institucijai priklausė 2019 m. spalio 24 d. praÅ¡ymo siuntimo ir gavimo faksu metu fakso Nr. 8 700 63 302. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkinti nėra pagrindo ir teisėjų kolegija tam iÅ¡ esmės pritaria.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje ieÅ¡kovas neįrodė, kokias konkrečias teisines pasekmes sukeltų informacijos apie kontaktinės informacijos (8 700 63302), paskelbtos 2016 metais, ir kuri nebebuvo aktuali 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais, o juo labiau Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, gavimas. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieÅ¡kovo patikslinti Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo, jeigu laikė tai bÅ«tina, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ ieÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , tai yra suformuluoti jį taip, jog bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises. Bylose dėl žalos atlyginimo teismo vaidmuo nėra aktyvus, teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų. IeÅ¡kovas neteikia informacijos, kad aktyvų teismo vaidmenį įrodinėjimo procese Å¡iuo atveju lemtų vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovui teko pareiga tinkamai suformuluoti ir pagrįsti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Å iuo atveju aplinkybių, kokias konkrečias teisines pasekmes sukeltų praÅ¡omos informacijos gavimas, ieÅ¡kovas nenurodo ir apeliaciniame skunde.

37. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog 2019 m. spalio mėnesį ieÅ¡kovo nurodomas fakso numeris apskritai priklausė kokiai nors valstybės institucijai ar juo labiau buvo veikiantis. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad su atitinkamais praÅ¡ymais nurodyti fakso numerio priklausomybę jis bÅ«tų kreipęsis į ryÅ¡io paslaugų tiekėjus, o pastarieji bÅ«tų atsisakę ieÅ¡kovui suteikti Å¡iÄ informacijÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl informacijos pateikimo taip pat atmestas pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė

Antanas Rudzinskas

Alma Urbanavičienė