888d91d9-e48d-404a-9787-2b1d4631e29e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3555-426/2015                                   Proceso Nr. 3-61-3-01938-2014-1                        Procesinio sprendimo kategorija 38; 70.1; 73 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. birželio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei V.

B., trečiajam suinteresuotam asmeniu Pranui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Krivita“ skundÄ atsakovei Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybai (trečiasis suinteresuotasis asmuo Pranas A. B.) dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :PareiÅ¡kėja UAB „Krivita“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014-02-10 iÅ¡vadÄ Nr. (1.13)A2-279(14) (toliau – ir IÅ¡vada) (b. l. 1–14).Pagrįsdama savo reikalavimÄ paaiÅ¡kino, kad Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnyba                  2013-03-22 paprašė TarnybÄ , be kitų ataskaitų, įvertinti ir 2010-12-31 Bendrovės vardu                 A.

P. B. parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr.10-K-175-02 (toliau – ir Ataskaita) atitiktį turto vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Atsakovė IÅ¡vadoje konstatavo, kad Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 7 str. 1 p., 23 str. 2 d. 10 p. ir Turto vertinimo metodikos 33 p. reikalavimų.Bendrovės teigimu, IÅ¡vada savo turiniu ir teisinėmis pasekmėmis yra iÅ¡vada dėl Ataskaitos atitikties turto vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Atsakovė pripažino, kad teikti tokiÄ iÅ¡vadÄ ji neturėjo kompetencijos, nes Ataskaitoje turto vertė nustatyta 2010-12-31, t. y. galiojant ankstesnei Ä®statymo redakcijai, nesuteikiančiai teisės atsakovei vertinti turto ir verslo vertinimo ataskaitų atitiktį turto vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Todėl atsakovė, teikdama IÅ¡vadÄ , Å¡iurkščiai pažeidė lex retro non agit principÄ (teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios). Net IÅ¡vadÄ vertinant kaip nuomonę, ji negalėjo bÅ«ti priimta, nes teisės aktai nesuteikė Tarnybai ir tokios kompetencijos, o analogiÅ¡komis aplinkybėmis atsakovė iÅ¡vadas dėl ataskaitų atitikties Ä®statymo reikalavimams teikti atsisakydavo.

Todėl, nepriklausomai nuo to, ar Tarnyba turėjo kompetencijÄ priimti IÅ¡vadÄ , konstatuotinas jos neteisėtumas vien tuo pagrindu, kad ji diskriminuoja pareiÅ¡kėjÄ . Tai rodo ir atsakovės Å¡aliÅ¡kumÄ , priimant skundžiamÄ aktÄ . PareiÅ¡kėja susidarė nuomonę, kad Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnyba tikslingai siekė sudaryti įvykdytos neteisėtos veikos įspÅ«dį, Lietuvos banko vertinimÄ primesti atsakovei. Atsakovės Å¡aliÅ¡kumÄ , pareiÅ¡kėjos manymu, įrodo ir tai, kad Tarnyba nesuteikė galimybės pasiaiÅ¡kinti dėl tariamų pažeidimų ir IÅ¡vadÄ priėmė „už akių“.

Be to, Tarnyba skundžiamoje IÅ¡vadoje pabrėžė, kad ji neturi kompetencijos teikti iÅ¡vadÄ dėl vertinimo ataskaitos juridinės galios, kuri jai buvo suteikta tik nuo 2012-05-01. Bendrovės teigimu, nepriklausomai nuo skundžiamo atsakovo akto kvalifikavimo, jis neabejotinai pareiÅ¡kėjai sukelia teisinius padarinius, nes IÅ¡vadoje nepasakyta, kad ji turi tik rekomendacinę, o ne teisiÅ¡kai privalomÄ galiÄ . Jeigu atsakovo IÅ¡vada turi tik rekomendacinę galiÄ , tai neabejotinai turėjo bÅ«ti nurodyta pačiame akte, kad jis neklaidintų tiek pareiÅ¡kėjos, tiek trečiųjų asmenų, pirmiausia – Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos.

Tai, kad atsakovė IÅ¡vadÄ pavadino nuomone, jos turinio ir teisinių padarinių nekeičia. Vien gramatinė IÅ¡vados analizė, pasak pareiÅ¡kėjos, patvirtina, kad skundžiamas aktas savo turiniu yra iÅ¡vada. IÅ¡vadoje nurodoma, kad Ataskaita neatitinka Ä®statymo 7 str. 1 p. 9, 23 str. 2 d. 10 p.10 ir Metodikos 33 p.11 nustatytų reikalavimų. Tačiau, pasak pareiÅ¡kėjos, Ataskaitoje palyginamieji objektai parinkti tinkamai ir turto vertės nustatymas tinkamai pagrįstas. IÅ¡vados pirmoje dalyje nepagrįstai teigiama, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo 7 str. 1 p.. 23 str. 2 d. 10 p. ir Metodikos 33 p. netinkamai parinko palyginamuosius objektus ir nepagrindė taikytų pataisos koeficientų reikÅ¡mių.PareiÅ¡kėjos manymu, vertindama tinkamÄ palyginamųjų objektų parinkimÄ atsakovė peržengė savo kompetencijos ribas, nes Tarnybai nesuteikta teisė vertinti turto vertės nustatymo pagrįstumo, jos turinio.

Atsakovė vertino, ar Ataskaita atitiko Ä®statymo 7 str. 1 p. pateiktÄ lyginamojo metodo apibrėžimÄ , teigdama, kad parinkti palyginamieji objektai nėra analogiÅ¡ki. Tačiau, taip elgdamasi atsakovė virÅ¡ijo savo kompetencijÄ ne tik formaliÄ ja prasme, bet ir iÅ¡ esmės. Tik vertintojo kvalifikacijÄ turintis specialistas gali pasakyti, ar vertinimui buvo parinktas tinkamas analogas. Nei IÅ¡vadÄ parengęs darbuotojas, nei jÄ pasiraÅ¡iusi atsakovo direktorė nėra turto arba verslo vertintojai.Tarnyba visiÅ¡kai nevertino, kad į palyginamųjų objektų plotų skirtumÄ Ataskaitoje buvo tinkamai atsižvelgta – visų palyginamųjų objektų atveju pritaikyti bendro ploto pataisos koeficientai (net iki 12 proc.).

Pabrėžė, kad Ataskaitoje pateikti visi skaičiavimai ir duomenys, kurie buvo bÅ«tini, pagal pareiÅ¡kėjos prisiimtus sutartinius įsipareigojimus užsakovui. Apskaičiuojant vertinamo objekto rinkos vertę lyginamosios vertės metodu, atsižvelgta į rinkoje įvykusį nekilnojamojo turto objektų pardavimÄ . Kiekvieno palyginamajam objektui pritaikyto bendro pataisos koeficiento reikÅ¡mė yra detalizuota, apskaičiavimas pateiktas Ataskaitos 2 lentelėje. Pabrėžė, kad Ataskaitoje pateikti visi skaičiavimai ir duomenys, kurie buvo bÅ«tini, pagal pareiÅ¡kėjos prisiimtus sutartinius įsipareigojimus užsakovui.

Atsakovė visiÅ¡kai ignoravo aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja su užsakovu susitarė dėl glaustos Ataskaitos apimties, kuri buvo aptarta techninėje užduotyje, turto vertės nustatymo pažymoje ir Ataskaitos 1.4 skyriuje „Turto vertinimo ataskaitos forma“.Atsakovė Tarnyba teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 81–88) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad 2011-01-03 UAB „Krivita“ vardu A. P. B. (toliau – ir vertintojas) parengė AtaskaitÄ , kurioje 31 768 000 Lt rinkos verte įvertinas Savanorių pr. 375, Kaune, esantis nekilnojamasis turtas: 3 830,78 m2 bendro ploto parduotuvės patalpos, unikalus Nr. 1998-6009-6017:0003 ir 275,51 m2 bendro ploto parduotuvė, unikalus                      Nr. 1998-6009-6017:0012.

Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba kreipėsi į Tarnyba su praÅ¡ymu įvertinti 56 turto ir verslo vertinimo ataskaitų – tarp jų ir Ataskaitos – atitiktį vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Tarnyba Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybai pateikė iÅ¡samiai pagrįstÄ nuomonę dėl Ataskaitos atitikties iki 2012-05-01 galiojusiai Ä®statymo redakcijai ir Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 „Dėl Turto vertinimo metodikos“ patvirtintai Turto vertinimo metodikai.Tarnyba pabrėžia, kad IÅ¡vadoje formuluojama nuomonė jokių teisinių pasekmių Ataskaitai nesukelia, kadangi ji nėra iÅ¡vada dėl Ataskaitos atitikties naujos redakcijos Ä®statymo 22 str. nurodytiems reikalavimams, o Å¡iems subjektams nesuteikiamos teisės ir nenumatytos jokios pareigos.

PareiÅ¡kėjos ginčijamoje IÅ¡vadoje yra iÅ¡reiÅ¡kiama tik Tarnybos nuomonė dėl tam tikrų Ä®statymo bei Metodikos nuostatų pažeidimų, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų nei pareiÅ¡kėjui, nei vertintojui nenustatyta, tik iÅ¡reikÅ¡ta atsakovės pozicija dėl Ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams. Nuomonėje konstatuoti faktai be privalomojo pobÅ«džio patvarkymų nesukÅ«rė pareiÅ¡kėjai ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Nuomonė nelaikytina administraciniu sprendimu, o vertintina kaip konstatuojamojo pobÅ«džio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių.Taip pat pažymi, kad atliekant vertinimÄ lyginamosios vertės metodu, Ataskaitoje vertinamas turtas lygintas ne su analogiÅ¡ku turtu (lyginamieji objektai yra 24, 15 ir net 71 kartais mažesnio bendro ploto nei vertinamas turtas).

Iš Ataskaitoje pateikiamos informacijos neįmanoma nustatyti, kaip apskaičiuoti konkretūs lyginamųjų objektų sandorių kainų pataisų koeficientai. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo atsakovė, pasirinkti akivaizdžiai su vertinamu turtu nepalyginami objektai. Vertinamas 4 106,29 m2 bendro ploto turtas lygintas su lyginamaisiais objektais, kurie yra 24, 15 ir net 71 kartais mažesnio bendro ploto. Atkreipia dėmesį, kad ploto pataisų koeficientų reikšmės, kuriomis neva atsižvelgiama į itin ženklius vertinamo turto ir pasirinktų lyginamųjų objektų plotų skirtumus, yra visiškai nepagrįstos – iš Ataskaitoje pateikiamos informacijos neįmanoma nustatyti, kaip jos apskaičiuotos.

Pažymi, kad ekspertinis vertinimo bÅ«das nepaneigia Ä®statymo 23 str. 2 d. 10 p. numatytos pareigos vertinimo atskaitoje pateikti vertės pagrindimÄ . Å is vertinimo metodas nepaneigia pareigos pagrįsti konkrečias pataisų reikÅ¡mes, kurių pagrindu apskaičiuota vertė. IÅ¡ Ataskaitoje pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti, kaip apskaičiuotos konkrečios pataisų koeficientų reikÅ¡mės. Todėl pataisų koeficientų reikÅ¡mės ir lyginamosios vertės metodu apskaičiuota rinkos vertė negali bÅ«ti laikoma pagrįsta.

Ataskaitoje nėra pagrįstos prognozuojamos pajamos ir iÅ¡laidos, t. y. iÅ¡ Ataskaitoje pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti, kaip apskaičiuotos konkrečios nuomos pajamos ir iÅ¡laidos, tiesiogiai susijusios su naudojimo pajamų metodu apskaičiuotos rinkos vertės pagrįstumu Ä®statymo 23 str. 2 d. 10 p. prasme. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. B. teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 147–148) su skundu sutiko, o savo pozicijÄ pagrindė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais, kurie buvo nurodyti pareiÅ¡kėjos pateiktame atsiliepime.

Taip pat pažymėjo, kad Tarnyba nesilaikė protingumo reikalavimus atitinkančių terminų savo IÅ¡vadai, pateikta praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo Ataskaitos suraÅ¡ymo, nors tokiais atvejais atsakovė neturi teisės atlikti įmonės veiklos patikrinimo.Mano, kad Bendrovė teisi, sakydama, jog ji nebuvo iÅ¡klausyta. Todėl nesuprantama, kaip atsakovė galėjo teikti iÅ¡vadÄ dėl Ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams, negavus nei turto vertintojo, nei Bendrovės paaiÅ¡kinimų, nors paaiÅ¡kinimų analogiÅ¡kose situacijose Tarnyba visada papraÅ¡o.

Dėl to trečiasis suinteresuotasis asmuo abejoja, ar atsakovė buvo objektyvi pareiÅ¡kėjos atžvilgiu.                          Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė patvirtino skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.             Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. B. prašė skundÄ tenkinti.             Byla nutrauktina.Nustatyta, kad Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnyba 2013-03-22 kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu be kitų ataskaitų įvertinti ir 2010-12-31 Bendrovės vardu A.

P. B. parengtos Ataskaitos atitiktį turto vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (b. l. 17–19).Tarnyba, įvertinusi Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams, surašė IÅ¡vadÄ , kurioje, be kita ko, pažymėta, kad Ataskaita neatitinka Ä®statymo 23 str. 2 d. 10 p. nuostatų (b. l. 21–23). IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad Tarnyba negali vertinti turto vertinimo ataskaitų, sudarytų iki    2012-05-01, todėl atsakovė tik iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę dėl Ataskaitos atitikties teisės aktams.Kaip minėta, Bendrovė su IÅ¡vada nesutinka, praÅ¡o jÄ panaikinti.Vertinant pareiÅ¡kėjos keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, ne kartÄ pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.)Taigi, tik nustačius, kad Bendrovės ginčijama Išvada yra viešojo administravimo aktas, sukeliantis pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, skundo reikalavimas dėl Išvados panaikinimo galėtų būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.Vertinant Išvados teisinę reikšmę vadovautinasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-05-28 nutartyje (adm. b.

Nr. AS602-162/2014) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, konstatavo, kad Tarnybos iÅ¡vada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Ä®statymo 22 str. reikalavimams yra įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turintis dokumentas, kuris gali padėti ginče dėl tam tikro turto arba verslo vertinimo nustatyti tikrÄ jÄ tam tikro turto arba verslo vertę. Tokia iÅ¡vada taip pat gali bÅ«ti laikoma ir administracinės procedÅ«ros, kurios metu priimamas asmeniui teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas, dalimi.

Tarnybos iÅ¡vada gali iÅ¡ dalies lemti tolesnių teisines pasekmes sukeliančių aktų, veiksmų buvimÄ , tačiau Å¡ie aktai, veiksmai gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingi savo turiniu, adresatais ir sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis; iÅ¡vada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos gali lemti skirtingo pobÅ«džio pasekmes keliančius skųstinus individualius administracinius aktus. Tarp tokių teisines pasekmes sukeliančių individualių administracinių aktų gali bÅ«ti aktai, susiję su profesine turto arba verslo vertinimo ataskaitos rengėjų atsakomybe.

Taip pat tai gali bÅ«ti aktai, sukeliantys teisines pasekmes asmenims, kurių turtas arba verslas buvo įvertintas atitinkama turto arba verslo vertinimo ataskaita. Tačiau, nenustačius teisinių pasekmių, kurias savaime sukeltų Tarnybos iÅ¡vada, galimybė jÄ skųsti lemtų papildomÄ teismo procesÄ , kurio baigtis savaime neužkirstų kelio tiesiogiai susijusio administracinio akto, sukeliančio teisines pasekmes, priėmimui. Tai lemtų papildomas sÄ naudas, susijusias su kelių ginčų tuo pačiu klausimu nagrinėjimu.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitos ginčijimas administraciniame teisme neiÅ¡spręstų tarp Å¡alių kilusio civilinio ginčo, atsirandančio iÅ¡ tarp Å¡alių sudaryto sandorio, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjams pavesta atlikti turto vertinimÄ . Todėl Tarnybos iÅ¡vada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos, teikiama civilinėje ar baudžiamojoje byloje, laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu – prima facie įrodymu, iÅ¡duotu kompetentingos institucijos, ir gali bÅ«ti naudojama nagrinėjant teisme bylas dėl žalos atlyginimo ar dėl kitų reikalavimų, tiesiogiai turinčių įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms (plačiau žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). Tačiau ne visi oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai turi bÅ«ti ginčijami teisme inicijuojant dėl to atskirÄ administracinį procesÄ . OficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai gali bÅ«ti ginčijami civiliniame arba baudžiamajame procese, ginčijant jų turinį kitais įrodymais. Remdamasi aptartais argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamos IÅ¡vados negali bÅ«ti administracinės bylos dalyku, nes jokių teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjams nesukelia ir yra tik Tarnybos nuomonę dėl pareiÅ¡kėjų ataskaitos iÅ¡reiÅ¡kiantys dokumentai.Nagrinėjamo ginčo atveju, iÅ¡ IÅ¡vados turinio matyti, kad joje yra pateikiama Tarnybos nuomonė dėl Bendrovės vardu A.

P. B. parengtos Ataskaitos atitikties turto vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, tačiau pačioje IÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nėra formuluojami jokie įpareigojimai.              Atsižvelgus į tai, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-05-28 nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, pripažintina, kad IÅ¡vada nelaikytina administraciniu aktu, sukeliančiu pareiÅ¡kėjai tiesiogines teisines pasekmes ir kurio teisėtumas bei pagrįstumas gali bÅ«ti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka, todėl byla nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo  101 str. 1 p., 102 str. 2 d., 149 str., teisėjų kolegija nusprendė:

Byla pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Krivita“ skundÄ nutraukti.Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                          Bronius JanuÅ¡ka                                                                                                           RÅ«ta Miliuvienė                                                                  Irena Paulauskienė