888d4d77-e14b-46e7-b7c3-be7089d00cc6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2328/2011Procesinio sprendimo kategorija 13.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 2 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Bakavecko, ArÅ«no Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M.,atsakovo AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio direkcijos atstovui Žydriui Mukuliui,trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Rimgaudui Kvikliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Labanoro regioninio parko direkcijai (Å¡iuo metu AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio direkcija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys byloje – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija nustatė:I. pareiÅ¡kėjas A. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (I t., b. l. 4–10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Labanoro regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2008 m. gegužės 12 d. sprendimÄ Nr. VI(8.2)-286 „Dėl projektavimo sÄ lygų A. M.“;

2) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 23 d. sprendimÄ Nr. P9(19.1)-823 „Dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo“;

3) įpareigoti DirekcijÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas Molėtų rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriui projektavimo sÄ vadui gauti dėl pirties atstatymo A. M. žemės sklype MindÅ«nų kaime, Molėtų rajone.Skunde paaiÅ¡kino, kad 2006 m. gegužės mėnesį Molėtų rajono savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymÄ pirties statybos prie gyvenamojo namo projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti.

Nurodė, kad negavęs projektavimo sÄ lygų sÄ vado ar praneÅ¡imo, kad projektavimo sÄ lygos neiÅ¡duotos ir žinodamas, jog Direkcija 2006 m. liepos 24 d. raÅ¡tu Nr. VI(8.2)-359 nurodė neprieÅ¡taraujanti pirties statybai, 2006 m. rugpjūčio mėnesį nuvyko į Molėtų rajono savivaldybės administracijÄ , kur jam buvo paaiÅ¡kinta, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vadas bus iÅ¡duotas, tačiau už jo iÅ¡davimÄ atsakinga darbuotoja atostogauja. PareiÅ¡kėjas, tuo patikėjęs ir formaliai nesulaukęs projektavimo sÄ lygų sÄ vado, 2006 m. rugpjūčio 24 d. sudarė rangos sutartį Nr. 08/24 pirties statybai, pagal kuriÄ pirtis buvo pastatyta 2006 m. rugsėjo 25 d.

Teigė, kad Molėtų rajono savivaldybės administracijos atsakymÄ dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado jis gavo tik 2006 m. spalio 13 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo paraiÅ¡kos padavimo ir pasibaigus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas“ (toliau – ir Reglamentas „Statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas“) nustatytiems terminams. Pažymėjo, kad Direkcijos 2006 m. liepos 24 d. raÅ¡tas Nr. VI(8.2)-359, kuriuo Å¡i institucija nurodė neprieÅ¡taraujanti pirties statybai, nebuvo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, o vėlesnis raÅ¡tas, kuriuo atsisakoma iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjo nuomone, yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad Molėtų rajono savivaldybės administracijai 2007 m. gegužės 29 d. pakartotinai pateikė paraiÅ¡kÄ pirties ir pagalbinių pastatų statybos prie namo projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti, tačiau ji, remdamasi Direkcijos 2007 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. VI(8.2)-298, vėl atsisakė iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ atidalinti dalį (0,60 ha) iÅ¡ jam priklausančio 1,85 ha žemės sklypo, kaip namų valdÄ (ne miÅ¡kų Å«kio paskirties).

Teigė, kad draudimas Å¡alia gyvenamojo namo pasistatyti gyvenamojo namo priklausinius riboja pareiÅ¡kėjo konstitucinę teisę disponuoti jam priklausančia nuosavybe. Pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog projektavimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti iÅ¡duotos, tačiau tai padaryta nebuvo, vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatomis bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nagrinėjamu atveju yra pagrindas iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas pirties statybai. Mano, kad pradėto statyti statinio nugriovimas prieÅ¡tarautų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, nes pareiÅ¡kėjas deda visas pastangas teisės aktų nustatyta tvarka atskirti namų valdos žemės sklypÄ nuo miÅ¡ko, kas jam suteiktų galimybę praÅ¡yti iÅ¡duoti naujas projektavimo sÄ lygas.Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (I t., b. l. 128–130) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo ginčijamas Molėtų rajono savivaldybės administracijos atsisakymas iÅ¡duoti sÄ lygų sÄ vadÄ yra jau trečias, todėl jo panaikinimas neturėtų jokios reikÅ¡mės, nes lieka nepanaikinti du ankstesni atsisakymai, įforminti 2006 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. P9(19.1)-731 ir 2007 m. birželio 29 d. raÅ¡tu Nr. P9(19.1)-598. Be to, vadovaujantis Reglamento „Statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas“ nuostatomis, Molėtų rajono savivaldybės administracija galėtų tokį sÄ vadÄ iÅ¡duoti tik gavusi visų institucijų sutikimus.Atsakovas Direkcija, atsiliepime į skundÄ , prašė jį atmesti (I t., b. l. 120–121).

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo sklypo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, todėl negali bÅ«ti urbanizuojama. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu Direkcija bÅ«tų iÅ¡davusi projektavimo sÄ lygas pirties atstatymui pareiÅ¡kėjui priklausančiame žemės sklype, jos veiksmai prieÅ¡tarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams. Dėl 2006 m. liepos 24 d. raÅ¡to Nr. V1(8.2)-359 paaiÅ¡kino, kad Direkcija laiku atsakė į Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 17 d. užklausimÄ dėl projektavimo sÄ lygų, tačiau Å¡is raÅ¡tas, kuriuo iÅ¡duodamos projektavimo sÄ lygos, yra neteisėtas.

Nurodė, kad tikrasis atsakymas buvo iÅ¡duotas 2006 m. liepos 24 d. raÅ¡tu Nr. VI(8.2)-359 ir jį Molėtų rajono savivaldybės administracija gavo 2006 m. liepos 25 d. Kadangi Å¡is nesusipratimas buvo pastebėtas po dviejų mėnesių, todėl Direkcija dar kartÄ 2006 m. rugsėjo 26 d. raÅ¡tu Nr. VI (8.2)-438 atsakė į Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugsėjo 15 d. užklausimÄ Nr. P9(19.1)-667 dėl projektavimo sÄ lygų. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas jau yra savavaliÅ¡kai pasistatęs pirtį savo sklype, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ (toliau – ir Reglamentas „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“) 18 punkte nurodoma, kad statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas negali bÅ«ti iÅ¡duotas iki tol, kol statytojas žemės sklype, kuriame buvo nustatyta ir aktu užfiksuota statyba, nepateiks statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančio pareigÅ«no raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo, kad Å¡iame žemės sklype savavaliÅ¡kos statybos padariniai paÅ¡alinti.Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija (teisių perėmėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija)) atsiliepime į skundÄ , prašė jį atmesti (I t., b. l. 104–108).

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui 2007 m. gruodžio 3 d. suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. 115 M18A-1 ir statybos sustabdymo aktas Nr. 115 M18A-2 ir jam 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 8.18M-3 paskirta administracinė nuobauda. PaaiÅ¡kino, kad nors, pareiÅ¡kėjui apskundus minėtÄ nutarimÄ , Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 25 d. nutarimu jį panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukė dėl termino skirti administracinei nuobaudai pasibaigimo, tačiau nustatė, jog pareiÅ¡kėjas pripažino medinę pirtį pastatęs be įstatymų nustatyta tvarka supaprastinto projekto bei savavaliÅ¡kai iÅ¡plėtęs liepto gabaritus.

Utenos apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. sausio 24 d. priėmė įsakymÄ Nr. 3-39 „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo“, o 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 3-86 pakeitė 2008 m. sausio 24 d. įsakymo 1 punktÄ , kuriuo įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ iki 2008 m. balandžio 2 d. nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ pirtį bei pertvarkyti medinį lieptÄ pagal suderinto projekto sprendinius, tačiau pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol įpareigojimų neįvykdė ir dėl Å¡ių įsakymų panaikinimo kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teisę į žemės sklypÄ Ä¯gijo pagal 2001 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir žinojo apie Å¡iam sklypui taikomus statybos apribojimus. Nurodė, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio. Teigė, kad pareiÅ¡kėjo statiniai pastatyti su tokiais pažeidimais, kurie užkerta keliÄ jų projektų rengimui, patvirtinimui ar kt. trÅ«kumų, susijusių su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, paÅ¡alinimui.Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) su pareiÅ¡kėjo skundu taip pat nesutiko ir prašė jo netenkinti (I t., b. l. 114–117).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu (II t., b. l. 28–35) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčas bus nagrinėjamas tik dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 23 d. bei Direkcijos 2008 m. gegužės 12 d. atsakymų. Konstatavo, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija 2008 m. gegužės 23 d. raÅ¡tu Nr. P9(19.1)-823 atsakydama pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatytų terminų nepažeidė.

Vadovaudamasis teisės aktų, reglamentuojančių projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimÄ , nuostatomis, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Direkcija pagrįstai, t. y. galiojant Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007 m. gruodžio 3 d. pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytam savavaliÅ¡kos statybos aktui Nr. 115 M18A-1, Utenos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 24 d. įsakymui Nr. 3-39 „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo“ bei 2008 m. vasario 15 d. įsakymui Nr. 3-86, atsisakė iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas pirties statybai, nes Molėtų rajono savivaldybės administracija galėtų iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ pirties atstatymui ginčo sklype tik gavusi Direkcijos parengtas Å¡io statinio projektavimo sÄ lygas.

III. PareiÅ¡kėjas A. M. pateikė apeliacinį skundÄ (II t., b. l. 39–42), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia iÅ¡ esmės skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas situacijÄ ir pasisakydamas tik dėl 2008 m. gegužės 12 d. Direkcijos atsakymo ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 23 d. raÅ¡to, neįvertino visos situacijos ir savavaliÅ¡kų statybų atsiradimo priežasčių, nepasisakė dėl nuolatinių atsisakymų iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ priežasčių.

Mano, kad teismas, iÅ¡tyręs visÄ bylos medžiagÄ , turi pasisakyti dėl visų ginčo aplinkybių, atsakingų institucijų iÅ¡duotų dokumentų pagrindu atsiradusių pasekmių, tarpusavyje tiesiogiai susijusių savivaldybės ir valstybinio administravimo subjektų priimtų lokalinių teisės aktų ir jų veiksmų teisėtumo bei atsakomybės. Mano, kad atsisakymo iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ iÅ¡davimas po to, kai pastatas jau buvo pastatytas, pažeidžia gero administravimo principÄ ir konstitucinį imperatyvÄ , kad valdžios institucijos tarnauja žmonėms.

Draudimas statyti jau pastatyto gyvenamojo namo priklausinius, riboja jo nuosavybės teisę. Taip pat mano, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vado neiÅ¡davimas pažeidžia jo teisėtus lÅ«kesčius.Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija su pareiÅ¡kėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (II t., b. l. 47–49) grindžia iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais motyvais. Papildomai nurodo, kad pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , savivaldybės administracija savo kompetencijos ribose nustato statinio specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, o ne iÅ¡duoda projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ .Atsakovas Direkcija su pareiÅ¡kėjo apeliaciniu taip pat nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti (II t., b. l. 50–52).

PaaiÅ¡kina, kad projektavimo sÄ lygos pirties statybai nebuvo iÅ¡duotos dėl dviejų esminių priežasčių:

1) pareiškėjo sklype buvo užfiksuota savavališka statyba;

2) pareiÅ¡kėjas pageidauja statyti pirtį miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje.Tretysis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti (II t., b. l. 53–59). PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo su jam žinomomis specialiomis naudojimo sÄ lygomis (miÅ¡ko naudojimo apribojimai; vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; nacionaliniai ir regioniniai parkai; rekreacinės teritorijos, elektros linijų apsaugos zonos; dirvožemio apsauga), kurių pareiÅ¡kėjui, kaip turto savininkui, teko pareiga laikytis vykdant pirties statybas.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui priklausantis žemės sklypas patenka į Labanoro regioninio parko rekreacinę zonÄ todėl toks žemės sklypas turi dvejopo pobÅ«džio teisinį statusÄ . Pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) reguliuoja visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklÄ jose.

O kai sklypo paskirtis – miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė, veiklÄ Å¡ioje teritorijoje reglamentuoja ne tik Saugomų teritorijų įstatymas, bet ir MiÅ¡kų įstatymas. Nurodo, kad įstatymuose pateiktos sÄ vokos ir apibrėžimai aiÅ¡kiai rodo įstatymų leidėjo nuostatÄ griežtai riboti statybas miÅ¡ko žemėje. Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai vadovavosi Direkcijos 2006 m. liepos 24 d. raÅ¡tu Nr. VI(8.2)-359 „Dėl projektavimo sÄ lygų“ ir nepagrįstai Å¡alia kitų statinių pastatė pirtį.

PaaiÅ¡kina, kad Å¡is raÅ¡tas buvo adresuotas Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektÅ«ros skyriui, bet ne pareiÅ¡kėjui. Taip pat mano, kad pareiÅ¡kėjas gerai žinojo ir suprato, kad Å¡is Direkcijos raÅ¡tas Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektÅ«ros skyriui nebuvo ir nėra galutinis dokumentas, kurio pagrindu galima vykdyti nesudėtingo statinio statybÄ . Teigia, kad aptariamas Direkcijos atsakymas dėl projektavimo sÄ lygų, siųstas tik Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektÅ«ros skyriui, nėra joks statybÄ leidžiantis dokumentas Statybos įstatymo bei statybos techninių reglamentų prasme.

Remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais bei Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1608 (toliau – ir Statybų privačioje žemėje reglamentas), 2 punktu ir nurodo, kad statant naujus statinius miškų ūkio paskirties žemėje būtinas nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas detalusis planas, kuris, nagrinėjamu atveju, parengtas nebuvo.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo pastatyti statiniai nelaikomi susijusiais su miÅ¡kų Å«kio veikla. Remdamasis Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktu, paaiÅ¡kina, kad Å¡ioje teisės normoje kalbama tik apie esančias sodybvietes. Pažymi, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu, statytojui priklausančiame sklype nebuvo statinių, galinčių sudaryti sodybÄ , taip pat nebuvo teisiÅ¡kai įformintas sodybinis žemės sklypas, t. y. sklype nebuvo sodybvietės. Ir tik vėliau t. y. 2005 m. kovo 31 d. teismo sprendimu pareiÅ¡kėjo žemės sklype buvo nustatytas 1935 m. statybos pradžios ir pabaigos, fiziÅ¡kai pažeisto, 70% fizinio nusidėvėjimo, 8% statybos baigtumo gyvenamojo namo (tiksliau jo pamatų), juridinis faktas.

Tačiau atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį sodybos statinių liekanų buvimo miÅ¡ko paskirties žemėje faktÄ , taip pat yra konstatavęs, kad faktas, jog miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype yra buvusios sodybos statinių liekanų, negali sukelti teisinių pasekmių, nes tiesiogiai negali sukurti prielaidų statiniams atstatyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, kurioje pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ pastatų statyba negalima.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik po savavaliÅ¡kai atliktų pirties statybos darbų žemės sklype pradėjo ieÅ¡koti galimybės atidalinti (iÅ¡skirti) namų valdÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje. Nurodo, kad norint miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje esančiose sodybose vykdyti pastatų statybas, pagal Å¡iuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas pirmiausia bÅ«tina atlikti žemės sklypų pertvarkymo procedÅ«rÄ suformuojant atskirus miÅ¡kų Å«kio paskirties ir namų valdos žemės sklypus ir tik po to teisės aktų nustatyta tvarka projektuoti ir vykdyti gyvenamųjų namų ar jų priklausiniu statybas.

Tuo tarpu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nesusiformavęs namų valdos savo miškų ūkio paskirties žemės sklype, pirmiausiai pradėjo statybas be nustatyta tvarka reikalingų dokumentų. Antra vertus, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Labanoro regioninio parko teritorijoje, rekreacinėje zonoje, Baltųjų Lakajų ežero apsaugos zonoje, Mindūnų k., Mindūnų sen., Molėtų raj., neleidžiama dalyti dalimis.

Todėl Inspekcija daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo žemės sklype namų valdos suformavimas yra apskritai negalimas. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl atitinkamų institucijų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) bei kitų norminių teisės aktų nesilaikymo, ko pasekoje neva atsakingų institucijų iÅ¡duotų dokumentų pagrindu atsirado pasekmės, t. y. pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo neteisėtai pastatyta pirtis.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nesiėmė jokių teisinių priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, neskundė atitinkamų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų dėl jų neveikimo. Be to pareiškėjas, prieš pradėdamas pirties statybas, nepasinaudojo Statybos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) 23 straipsnio 16 dalyje numatyta galimybe. Teigia, kad pareiškėjo teisė statyti statinius negalėjo ir negali atsirasti.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad draudimas pasistatyti priklausinius riboja jo konstitucinę teisę disponuoti nuosavybe. Mano, kad šioje byloje taikytinas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419, 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Dl-685 patvirtintas Labanoro regioninio parko, kurio teritorijoje yra pareiškėjo savavališkai pastatyta pirtis, apsaugos reglamentas, numatantis, kad negalima projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrangos ir kad naujų rekreacinių statinių ir poilsio paskirties pastatų statyba galima pagal detaliuosius planus ir techninius projektus.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklype pastatyti statiniai nėra rekreaciniai ar su rekreacija kaip nors susiję. Mano, kad atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neva teisėtų interesų ir pagrįstų lÅ«kesčių statyti statinius įsigytame miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklype. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas jokio teisėto lÅ«kesčio į gyvenamosios, pagalbinio Å«kio paskirties ir pan. pastatų statybÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje net negalėjo turėti ir neturėjo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:VI. PareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atsisakytina tenkinti.Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, miÅ¡kų Å«kio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,8500 ha ploto, MindÅ«nų k. v., Molėtų r. sav., kurį jis įgijo pirkimo-pardavimo sutartimi 2001 m. lapkričio 16 d. Nr. NJ-7788 (I t., b. l. 137–138). Žemės sklypui nustatyti miÅ¡ko naudojimo apribojimai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, jis patenka į nacionalinio ir regioninio parko rekreacinę teritorijÄ .

Šiame žemės sklype 2005 m. kovo 31 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-129-611/2005 pagrindu įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1935 m., baigtumas 8 proc., plane pažymėtas 1A1m, ir gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 170,72 kv. m. bendro ploto, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas 2007 m. birželio 19 d., Nr. 113M-85, plane pažymėtas 2A1m.Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento inspektorius Savavališkos statybos aktu 2007 m. gruodžio 3 d.

Nr. 115 M18A-1 nustatė, kad pareiÅ¡kėjas savavaliÅ¡kai vykdo statybos darbus Labanoro regioninio parko teritorijoje, rekreacinėje zonoje, Baltųjų Lakajų ežero apsaugos zonoje, stato pirtį ir medinį lieptÄ Ä¯ Baltųjų Lakajų ežerÄ ; pirties statybai suderinto projekto neturi, projekte nurodytas liepto bendras ilgis 13 m ir 29,5 kv. m. plotas, o pastatyta 54 m. ilgio ir 91,5 kv. m. ploto (I t., b. l. 11–12).Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius 2008 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. P9(19.1)-823 „Dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo“ atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti sÄ lygų sÄ vadÄ pirties ir liepto statybai.

Nurodė, kad Labanoro regioninio parko direkcija projektavimo sÄ lygas atsisakė iÅ¡duoti (I t., b. l. 95).Direkcija 2008 m. gegužės 12 d. raÅ¡tu Nr. V1(8.2)-286 „Dėl projektavimo sÄ lygų A. M.“ atsisakė iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas, nurodė, kad nėra paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai.Administracinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Molėtų rajono savivaldybės ir Direkcijos atsisakymus pripažino pagrįstais, pareiÅ¡kėjo skundo netenkino. Nurodė, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimÄ reglamentuoja Statybos įstatymas ir Reglamentas „Statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas“.

Reglamento „Statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas“ (aktuali redakcija nuo 2004 m. balandžio 7 d.) 11 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas valstybės tarnautojas), gavęs reglamento 10 punkte iÅ¡vardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraiÅ¡kÄ statinio projektavimo sÄ lygoms, nurodytoms reglamento VII skyriuje, parengti (pagal kompetencijÄ ): už saugomos teritorijos apsaugÄ atsakingai institucijai (kai projektavimo sÄ lygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti (11.4 punktas)), kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų (11.5 punktas).

Reglamento „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ 18 punkte nurodoma, kad pareigÅ«nas, surašęs savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoti savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ant neiÅ¡duoti statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vado, statybos leidimo (nesudėtingo statinio atveju – nepritarti supaprastintam statinio projektui) iki tol, kol statytojas žemės sklype, kuriame buvo nustatyta ir aktu užfiksuota savavaliÅ¡ka statyba, nepateiks statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančio pareigÅ«no raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai yra paÅ¡alinti.

PareiÅ¡kėjas nėra paÅ¡alinęs savavaliÅ¡kos statybos aktu 2007 m. gruodžio 3 d. Nr. 115 M18A-1 nustatytų savavaliÅ¡kos statybos padarinių, todėl skundžiami Direkcijos ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos sprendimai pripažinti teisėtais.Apeliantas Å¡ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų neginčija, tačiau teigia, kad teismas nepasisakė dėl visų, su kilusiu ginču susijusių, aplinkybių, neįvertino, kad pirtis buvo pastatyta po to, kai Direkcija 2006 m. liepos 24 d. raÅ¡tu Nr. V1(8.2)-359 davė sutikimÄ pirties statybai, statybos rangos sutartis buvo sudaryta 2006 m. rugpjūčio 24 d., todėl vėlesni atsakovo Direkcijos atsisakymai prieÅ¡tarauja gero vieÅ¡o administravimo principui, pažeidžia pareiÅ¡kėjo teisėtus lÅ«kesčius.

Pirtis yra priklausinys, kurio paskirtis tarnauti pagrindiniam daiktui, Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas (neteko galios nuo 2007 m. vasario 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 106) nustatė, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusių), taip pat rekonstruoti esamus namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus; pareiškėjo atkuriamoje sodyboje yra du gyvenamieji namai.

Jie faktiÅ¡kai stovi neapaugusioje miÅ¡ko teritorijos dalyje, kurioje pareiÅ¡kėjas siekia suformuoti namų valdÄ . Teisėjų kolegija Å¡ių apelianto argumentų nepripažįsta sudarančiais pagrindÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti ar keisti. Tenkinti pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ ir naikinti sprendimus, kuriais Direkcija ir Molėtų rajono savivaldybės administracija atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas pirties prie gyvenamojo namo statybai ir įpareigoti atsakovus iÅ¡duoti minėtas sÄ lygas nėra teisinio pagrindo.PareiÅ¡kėjo miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypas patenka į Labanoro regioninio parko rekreacinę zonÄ , todėl jis turi dvejopÄ statusÄ â€“ veiklÄ Å¡ioje teritorijoje reglamentuoja ne tik saugomų teritorijų įstatymas, bet ir MiÅ¡kų įstatymas (Saugomų teritorijų įstatymo 1 str., 5 str. 1 d.).

MiÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leistina tik specializuotų statinių statyba; teisė į kitokiÄ statybÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje negali bÅ«ti realizuota.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „MiÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miÅ¡kų Å«kio veiklai“ ta apimtimi, kuria miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra ne kartÄ pabrėžęs, kad pagal MiÅ¡kų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatytÄ reguliavimÄ akivaizdu, kad teisė į statybÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje negali bÅ«ti realizuota (2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-206/2008, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-643/2008).

Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl galimybės nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį sodybos statinių liekanų buvimo faktÄ , taip pat yra konstatavęs, kad faktas, jog miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype yra buvusios sodybos statinių liekanų, negali sukelti teisinių pasekmių, nes tiesiogiai negali sukurti prielaidų statiniams atstatyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, kurioje pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ pastatų statyba negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2008).Be to, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais bei Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktu, statant naujus statinius miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje bÅ«tinas nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas detalusis planas.

PareiÅ¡kėjo pastatai nėra susiję su miÅ¡kų Å«kio veikla, nėra parengto ir patvirtinto detaliojo plano. Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas numatė, kad žemės Å«kio paskirties ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje jau esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusių), taip pat rekonstruoti esamus namus ir statyti reikiamus Å«kinius pastatus. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad sodybos žemė, t. y. sodybvietė, – yra žemė, kuriÄ užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas.

Pagal galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.38 punktÄ sodyba laikoma juridiÅ¡kai įformintame sodybiniame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (Å«kiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). PareiÅ¡kėjas įsigijo žemės sklypÄ be statinių, galinčių sudaryti sodybÄ , taip pat nebuvo teisiÅ¡kai įformintas sodybinis žemės sklypas, t. y. sklype nebuvo sodybvietės. Apeliantas, teigdamas, kad Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas taikytinas ir naujai atstatomoms sodyboms, siekia plečiamai aiÅ¡kinti teisinį reglamentavimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės siekiama prieÅ¡ingo tikslo – riboti miÅ¡kų Å«kio žemės paskirties keitimÄ , pagal nustatytÄ paskirtį miÅ¡kų Å«kio žemė negali bÅ«ti urbanizuojama.

Pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus (Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 d., 9 d.) pareiÅ¡kėjui priklausantis žemės sklypas negali bÅ«ti dalijamas, namų valdos suformavimas jame apskritai negalimas. Galiojantis teisinis reglamentavimas eliminuoja pareiÅ¡kėjo galimybes vykdyti naujas statybas turimame žemės sklype, todėl jis negalėjo Å¡iuo konkrečiu atveju turėti teisėtų lÅ«kesčių realizuoti savo statytojo teises. Apeliantas savo teisėtus lÅ«kesčius nepagrįstai sieja su Labanoro regioninio parko direkcijos 2006 m. liepos 24 d. raÅ¡tu Nr. V1(8.2)-359, adresuotu Molėtų rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektÅ«ros skyriui, kuriuo direkcija pareiÅ¡kė neprieÅ¡taraujanti pirties statybai pareiÅ¡kėjo sklype, nes teisėtus lÅ«kesčius galima grįsti tik galiojančiu teisiniu reglamentavimu, be to, Å¡is sprendimas buvo adresuotas ne pareiÅ¡kėjui ir nesukėlė teisinių padarinių – nebuvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Statydamas be statybÄ leidžiančio dokumento pareiÅ¡kėjas veikė savo rizika. Apelianto argumentas, kad pirtis yra pagrindinio daikto – gyvenamojo namo priklausinys, ir jam turi bÅ«ti taikomos tokios pačios sÄ lygos kaip ir pagrindiniam daiktui (CK 4.12 str., 4.13 str., 4.19 str.), atsižvelgiant į specialiÄ sias miÅ¡ko, žemės ir saugomų teritorijų reglamentavimo sÄ lygas, nagrinėjamu atveju nepripažintinas pagrįstu. Pagrindinio daikto teisinio statuso iÅ¡plėtimas potencialiai visiems bÅ«simiesiems priklausiniams prieÅ¡tarautų specialiuose teisės aktuose nustatytiems statybų ribojimams miÅ¡ko žemėje, todėl įstatymų nustatyta tvarka turi bÅ«ti gaunamas statybÄ leidžiantis dokumentas kiekvienam naujai statomam statiniui nepaisant jo funkcinio ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu.Apelianto argumentas, kad Direkcija, Molėtų rajono savivaldybės administracija veikė nepaisydama gero vieÅ¡ojo administravimo principų, delsė iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas, nepagrįstas ir nekeičia skundžiamų sprendimų esmės. Direkcija į Molėtų rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus kreipimÄ si atsakė 2006 m. liepos 26 d. raÅ¡tu Nr. V1-(8.2)-359, 2006 m. rugsėjo 26 d. raÅ¡tu Nr. V1(8.2)-438 ir galiausiai skundžiamu 2008 m. gegužės 12 d. raÅ¡tu Nr. V1(8.2)-286 atsisakė iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas, Molėtų rajono savivaldybės administracija 2006 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. P9(19.1)-731, 2007 m. birželio 29 d. raÅ¡tu Nr. P9(19.1)-598, galiausiai skundžiamu 2008 m. gegužės 23 d. raÅ¡tu Nr. P9(19.1)-823 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad projektavimo sÄ lygos nebus iÅ¡duotos.

Ankstesnių sprendimų pareiÅ¡kėjas neskundė, jų turinys jam buvo žinomas, nauji sprendimai priimti nepasikeitus faktinei padėčiai, tokiu atveju pareiÅ¡kėjo interesų gynimas nesietinas su gero vieÅ¡o administravimo principo pažeidimu.Administracinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes byloje, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais laikytina, kad atsakovams AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai ir Molėtų rajono savivaldybės administracijai nebuvo pagrindo priimti kitokių sprendimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: pareiÅ¡kėjo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. TeisėjaiAudrius Bakaveckas ArÅ«nas Sutkevičius Virginija Volskienė