8887da15-e71c-4553-825b-63c77f51e39f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-503-527/2015;teisminio proceso Nr. 2-13-3-02374-2014-2;procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja J. C., teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės A. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3000-470/2014 pagal ieÅ¡kovo D.

C. ieÅ¡kinį A. C. dėl santuokos nutraukimo ir pagal atsakovės A. C. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui D. C. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo (iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius), n u s t a t ė:Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė         IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 208 nutraukti, nustatant atsakovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, sÅ«naus H. ir dukters G.

K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina, vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti po 200 Lt kas mėnesį.         Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (b. l. 38–40), kuriame prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ , nustatant ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, priteisti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .        Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovo D. C. ieÅ¡kinį atsakovei A. C. ir atsakovės A.

C. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui D. C. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo paliko nenagrinėtus. Teismas nurodė, jog į 2014-10-30 parengiamÄ jį teismo posėdį ieÅ¡kovas neatvyko, o jo atstovas advokatas G. V. paaiÅ¡kino, kad su savo atstovaujamuoju neturi ryÅ¡io, po ieÅ¡kinio paruoÅ¡imo su juo nebendravo, prieÅ¡ teismo posėdį su juo susisiekti nepavyko, ar ieÅ¡kovas gyvena Lietuvoje, nežino. Atsakovė nurodė abejojanti, jog atsakovas grįžo gyventi į LietuvÄ , ji pati su vaikais daug metų gyvena Anglijoje, mato ieÅ¡kovui priklausantį motociklÄ , kuris paliekamas pastatytas vis kitoje vietoje, iÅ¡ ko sprendžia, kad ieÅ¡kovas juo naudojasi, o į LietuvÄ buvo grįžęs tik trumpam.

Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje, teismui pateiktame 2014-11-17, atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas galimai yra Anglijoje, o jo grįžimas į LietuvÄ tebuvo trumpalaikis, taip siekiant gudrauti ir teikti vaikams mažesnį iÅ¡laikymÄ . Teismas, patikrinęs duomenis apie Å¡alių gyvenamÄ jÄ vietÄ Gyventojų registre, nustatė, kad ieÅ¡kovas deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę 2006-10-25, duomenų apie jo grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ Gyventojų registre nėra fiksuota; teritorinės darbo biržos duomenimis jis nėra įraÅ¡ytas tarp asmenų, ieÅ¡kančių Lietuvoje darbo; atsakovė deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę 2005-08-18.

Å eimos bylų nagrinėjimo teismingumo klausimas tiesiogiai siejamas su Å¡alių nuolatine gyvenamÄ jÄ vieta (CPK 381 str. 1 d., 784 str. 1 d.). Užvedus civilinę bylÄ teisme, proceso metu, paaiÅ¡kėjo, kad Å¡alys gana seniai deklaravo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos į Jungtinę Karalystę, nepilnamečiai Cikanų vaikai taip pat gyvena ir mokosi Jungtinėje Karalystėje. Byloje reiÅ¡kiami reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo, ir Å¡i byla turi tarptautinį elementÄ , todėl teismas turi iÅ¡spręsti, ar Å¡i byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui (CPK 782 str.).

Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja nacionalinė teisė, dviÅ¡alės ir daugiaÅ¡alės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai daugiaÅ¡alės sutarties pagrindu 2004-05-01 tapus Europos SÄ jungos nare, ES teises aktai taikomi tiesiogiai. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso Å¡altinis yra 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimu, susijusiu su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis IIa”.

Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dali. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis IIa“ preambulės 11 punkte nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina iÅ¡laikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001; teismai, turintys jurisdikcijÄ pagal reglamentÄ â€žBriuselis IIa“, paprastai turi jurisdikcijÄ priimti sprendimus dėl iÅ¡laikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr.44/2001 5 straipsnio 2 dalį.

Byloje pareikÅ¡ti reikalavimai yra ir dėl tėvų pareigų, todėl, remiantis Reglamento „Briuselis IIa“ 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 straipsniu, bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikcijÄ turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijaus taikymas, nustatant jurisdikcijÄ , garantuoja teisinį aiÅ¡kumÄ . Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, o nepilnamečio fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 2 d.).

CK 1.32 straipsnyje nustatyta, kad vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. Byloje esantys duomenys rodo, jog tiek Å¡alių, tiek jų nepilnamečių vaikų H. C. ir G. K. C. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ten jie gyvena ir mokosi, taigi ten yra jų interesų centras. Todėl teismas sprendė, jog Å¡i byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismui, o yra teisminga Jungtinės Karalystės teismams. Pažymėtina, kad ir institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, negalėjo pateikti tinkamos iÅ¡vados byloje, nes tegalėjo nustatyti faktÄ , kad nepilnamečiai vaikai gyvena Anglijoje.

Išvadoje taip pat nurodoma, kad ieškovo motina J. C. apsilankiusiam Vaiko teisių apsaugos darbuotojui nurodė, kad ieškovas gyvena Anglijoje.                                                    II. Atskirojo skundo argumentai           Atsakovė atskirajame skunde (t. 1, b. l. 90–91) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-20 nutartį panaikinti. Apeliantės nuomone, byla turėtų būti nagrinėjama Lietuvos teismuose.

CK 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma valstybė ar jo teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kuriÄ laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ Lietuvos RespublikÄ (duomenys neskelbtini), nurodė ieÅ¡kinio padavimo dienÄ grįžęs į LietuvÄ , gyvenantis savo motinos bute Alytuje ir tokius pateiktus duomenis ieÅ¡kinyje patvirtino savo paraÅ¡u. Aplinkybė, kad atsakovė yra mačiusi motociklÄ , kuriuo važinėjosi ieÅ¡kovas, stovintį tai vienoje, tai kitoje vietoje Londone, ar kad ieÅ¡kovo advokatas jam neprisiskambino telefonu, savaime nepaneigia ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių.

Atsakovė, nors Å¡iuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, neketina ten gyventi nuolat, o iÅ¡vyko tik laikinai ir savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta laiko Lietuvos RespublikÄ . CK 1.30 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji santuokos nutraukimo jurisdikcijos taisyklė – santuokos pripažinimo negaliojančia, jos nutraukimo ir gyvenimo skyrium (separacijos) bylos priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai Lietuvos Respublikos CPK numatytais atvejais. Pagal bendrosios jurisdikcijos taisykles ieÅ¡kiniai dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, nutraukimo ar separacijos priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu santuoka sudaryta Lietuvoje arba viena iÅ¡ Å¡alių turi čia gyvenamÄ jÄ vietÄ .

CK 1.27 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad sutuoktinių asmeniniams santykiams taikoma jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, jų asmeniniams santykiams taikoma paskutinės jų bendros nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu sutuoktiniai neturėjo bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, taikoma valstybės, su kuria sutuoktinių asmeniniai santykiai yra glaudžiausiai susiję, teisė.

Jeigu negalima nustatyti, su kuria valstybe sutuoktinių asmeniniai santykiai yra glaudžiausiai susiję, taikoma santuokos sudarymo vietos valstybės teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad: „Byloje sprendžiant taikytinos teisės klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į CK 1.32 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta bendroji norma, pagal kuriÄ vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Atsižvelgiant į Å¡iÄ nuostatÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2002-06-21 nutarimo Nr. 35 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , tėvams gyvenant skyrium“ 28 punkto 2 dalyje pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , kai vaikas su tėvu (motina) nuolat gyvena užsienio valstybėje, turi taikyti tos užsienio valstybės teisę.

Atkreiptinas dėmesys, jog CK 1. 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nė vienas iš vaiko tėvų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, o vaikas ir abu jo tėvai yra tos pačios valstybės piliečiai, taikoma valstybės, kurios piliečiai jie visi yra, teisė. CPK 784 straipsnyje yra suformuluota šeimos teisinių santykių bylų teismingumo taisyklė. Šio straipsnio 1 dalyje teigiama, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

IÅ¡ ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Be to, asmeniui iÅ¡vykus į užsienio Å¡alį, klausimas, ar pakito jo nuolatinė gyvenamoji vieta, sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar asmuo ketina kitoje valstybėje nuolat gyventi. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-23 iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2007 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, jog, kai ginčas teisėtai yra nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose: kai atsakovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje; kai CK 3.192 str. ir 3.194 str. imperatyviai įtvirtina tėvų, Lietuvos Respublikos piliečių, absoliučiÄ pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams, nepriklausomai nuo savo pačių turtinės padėties, sveikatos bÅ«klės, kitų iÅ¡laikytinių buvimo ar bet kokių kitų aplinkybių, ginčas pripažįstamas labiausiai susijęs su Lietuvos Respublikos teise.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 str. 1 dalyje teigiama, kad iÅ¡imties tvarka valstybės narės teismai, turintys jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, manydami, kad kuris nors kitos valstybės narės, su kuria vaikÄ sieja konkretus ryÅ¡ys, teismas bÅ«tų tinkamesnis nagrinėti bylÄ ar kuriÄ nors konkrečiÄ jos dalį, ir jei tai labiausiai atitinka vaiko interesus, gali:

a) sustabdyti atitinkamÄ bylÄ arba jos dalį ir paraginti Å¡alis pateikti pareiÅ¡kimÄ tos kitos valstybės narės teismui pagal Å¡io straipsnio 4 dalį; arba b) praÅ¡yti kitos valstybės narės teismÄ prisiimti jurisdikcijÄ pagal Å¡io straipsnio 5 dalį. To paties straipsnio 3 dalyje teigiama, kad vaikas laikomas turinčiu konkretų ryšį su valstybe nare, kaip minėta Å¡io straipsnio 1 dalyje, jei ta valstybė narė:

b) yra buvusi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta; arba c) yra vaiko pilietybės vieta; arba d) tėvų pareigų turėtojų nuolatinė gyvenamoji vieta; arba e) vieta, kurioje yra vaikui priklausantis turtas, ir byla yra susijusi su vaiko apsaugos priemonėmis, susijusiomis su Å¡io turto administravimu, iÅ¡saugojimu ar perleidimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, nors Å¡iuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, neketina Jungtinėje karalystėje gyventi nuolat, o iÅ¡vyko tik laikinai ir savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vietÄ laiko Lietuvos RespublikÄ , Å¡alys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat ir Å¡alių nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų artimieji giminaičiai gyvena Lietuvoje, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių nepilnamečius vaikus su Lietuva sieja stiprus socialinis ryÅ¡ys.

Remiantis iÅ¡dėstytu darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti bylÄ iÅ¡nagrinėjus vaikų pilietybės vietos (Lietuvos Respublikos) Alytaus rajono apylinkės teisme.         Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ nepateiktas. III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.         Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga, todėl teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga.

Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja nacionalinė teisė, dviÅ¡alės ir daugiaÅ¡alės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje numatyta taisyklė, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai 2004-05-01 tapus Europos SÄ jungos nare, sprendžiant bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimÄ , privalu vadovautis teismingumo klausimus atitinkamose bylose reglamentuojančių Europos SÄ jungos institucijų priimtų teisės aktų nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ nustatinėjo taikydamas 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau tekste – Reglamentas Nr. 2201/2003) nuostatas. Kadangi daugiaÅ¡alė sutartis, Å¡iuo atveju Reglamentas, kuris pagal savo pobÅ«dį yra tiesioginio taikymo teisės aktas, privalomai taikomas visose valstybėse narėse, nustato jurisdikcijos taisykles nagrinėjant bylas su užsienio elementu, susijusias su tėvų pareigomis, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai taikė minėtÄ ReglamentÄ .

IeÅ¡kovės atskirajame skunde nurodytos nuostatos bÅ«tų taikomos tik tuo atveju, jei byla turėtų tarptautinį elementÄ , tačiau nebÅ«tų nei dviÅ¡alės, nei daugiaÅ¡alės sutarties, reglamentuojančios Å¡iuos klausimus (CPK 780 str.).          2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, 1 straipsnis nustato, kad jis taikomas bet kokio pobÅ«džio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia bei tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, kai Å¡ių klausimų sprendimas susijęs su kelių valstybių narių teismų jurisdikcija.

Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnyje numatyta bylų, susijusių su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia bendrosios jurisdikcijos pagrindai, siejantys valstybėje narėje esančio teismo jurisdikcijÄ su sutuoktinių nuolatine gyvenamÄ ja vieta (1 dalies a punktas) arba abiejų sutuoktinių pilietybe (1 dalies b punktas). Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente Nr. 2201/2003, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (preambulės 12 punktas). Taigi, pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Reglamentas neapibrėžia, kas turėtų bÅ«ti pripažįstama nuolatine gyvenamÄ ja vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2007).           Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tiek Å¡alių, tiek nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Apeliantė ginčija Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , motyvuodama tuo, kad nors Å¡iuo metu ji yra Jungtinėje Karalystėje, ji neketina ten gyventi nuolat, o iÅ¡vyko tik laikinai ir savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta laiko Lietuvos RespublikÄ .

Vadovaujantis CK 3.59 straipsniu, teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų iÅ¡laikymo, taip pat vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, jog Å¡iuo metu Å¡alių vaikai gyvena kartu su ja Anglijoje. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena.

IÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovas su atsakove nuo 2014-04-09 kartu negyvena. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų iÅ¡raÅ¡o apie asmenį matyti, kad yra deklaruotas 2006-10-25 ieÅ¡kovo iÅ¡vykimas į Jungtinę Karalystę ir 2005-08-18 atsakovės iÅ¡vykimas į Jungtinę Karalystę (b. l. 84–85). Bylos duomenimis Å¡alys nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto Lietuvoje neturi (b. l. 57–67). Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose neginčija aplinkybės, kad atsakovė ir Å¡alių nepilnamečiai vaikai faktiÅ¡kai gyvena Jungtinėje Karalystėje, nepateikė kitokių duomenų apie vaikus (mokyklos Lietuvoje lankymÄ ir pan.).

Ä® bylÄ yra pateikta Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, negali pateikti informacijos apie ieÅ¡kovo ir atsakovo galimybes sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikų vystymuisi, įvertinti jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti nepilnamečių vaikų nuomonės, nes ieÅ¡kovas ir atsakovė su nepilnamečiais vaikais Å¡iuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje. IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovo motina J.

C. apsilankiusiam Vaiko teisių apsaugos darbuotojui nurodė, kad ieÅ¡kovas gyvena Anglijoje. Pagal 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“ 8 straipsnį Å¡i byla, kaip susijusi su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikcija priklauso Jungtinės Karalystės teismams, kurioje yra atsakovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta.

Å alys gana seniai deklaravo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, kur taip pat gyvena ir nepilnamečiai Å¡alių vaikai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad Å¡i civilinė byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, o yra teisminga Jungtinės Karalystės teismams. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo.

Skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-20 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).           Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :            atskirÄ jį skundÄ atmesti.           Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                               Jolita Cirulienė