887cdf32-e0c0-4a2b-bb0d-da0d25573f54 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Bylos Nr. 1S-189-449/2022 Proceso Nr. 1-01-2-00032-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui (Zdzislav Tuliševski), teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T.

G. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 16 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Kauno apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022, be kitų asmenų, T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 181 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje 253 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje 3061 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3  dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 187  straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, BK 189 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje (trylika veikų).

2. Kaltinamajam T. G. šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. G. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10 T. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 ir, T.

G. taikant kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ , perduotas Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022 pratęstas T. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi kaltinamojo T. G. gynėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam T.

G. 3 (trims) mėnesiams pratęstas suėmimo terminas pakeistas ir sutrumpintas iki 1 (vieno) mėnesio, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022 kaltinamajam T. G. paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir 3 (darys naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas) punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Kaltinamasis T. G. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir pakeisti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnes. 5.1. Kaltinamasis, skunde nesutikdamas su BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo skyrimo pagrindu, nurodo, kad jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, gyvena su savo faktine sutuoktine, su kuria veda bendrÄ Å«kį, palaiko santykius suėmimo vietoje, taip pat turi du pilnamečius vaikus, todėl teigia, jog turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius su Lietuva.

Å iuo aspektu kaltinamasis taip pat pažymi, kad jis yra suimtas nuo 2018 m. balandžio 17 d., t. y. jau ilgÄ laikÄ , ir Å¡is terminas bus įskaičiuotas ir galutinę bausmę. ArgumentacijÄ vien gresiančių bausmių griežtumu laiko negalima, tuo pačiu apeliuojant ir kad jam pareikÅ¡tų kaltinimų sankcijose nurodytos minimalios bausmės yra pakankamai žemos bei leidžiančios pretenduoti į lygtinį paleidimÄ (jeigu bÅ«tų nuteistas atsižvelgus į suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ ). Todėl, kaltinamojo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo Å¡io pagrindo buvimÄ . 5.2.

Pasisakydamas dėl teismo konstatuoto pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kaltinamasis nurodo, kad paskutinis jo teistumas buvo 2011 m., t. y. prieÅ¡ 11 metų, todėl suimtasis neturi galiojančio teistumo, kas yra svarbi teisinė kategorija ir į kuriÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama. Kiti jo teistumai buvo 2003?2005 m. laikotarpiu, iÅ¡ viso prieÅ¡ 17–19 metų. Tuo pačiu bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad jis, T. G., yra kaltinamas padaręs veikas, įvykdytas dar 2010–2011 metais, t. y. beveik prieÅ¡ 11–12 metų.

Todėl suimtasis mano, kad Å¡is pagrindas taip pat yra taikomas visiÅ¡kai nepagrįstai. 5.3. Kaltinamasis skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog esamos kardomosios priemonės taikymas neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos ir suformuluotų kriterijų. Pasak suimtojo, EŽTT yra suformavęs kriterijus, pagal kuriuos suėmimÄ galima skirti ir yra pateisinama nuo tyrimo pradžios iki „raktinių“ ar „pagrindinių“ liudytojų apklausos teisme (byla Wrona prieÅ¡ LenkijÄ ).

Kauno apygardos teisme tokie bendradarbiaujantys liudytojai apklausti dar 2020 metais, tai yra H. B. ir A. Z.. Tokiu bÅ«du teigiama, kad Å¡iuo atveju yra akivaizdus Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas, nes tolimesnis suimtojo laikymas procese yra perteklinis. 5.4. Dėl Å¡velnesnių kardomųjų priemonių kaltinamasis skunde nurodo, kad suėmimas yra pati griežčiausia iÅ¡imtinė kardomoji priemonė, kuriÄ taikant asmeniui maksimaliai apribojamos jo teisės, todėl BPK 122 straipsnis numato, kad jis gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

EŽTT laikosi nuostatos, kad Konvencijos 5 straipsnyje yra suformuluota asmens paleidimo prezumpcija, todėl suėmimas gali bÅ«ti taikomas tik esant iÅ¡imtinėms sÄ lygoms ir iÅ¡imtinėms aplinkybėms (sprendimas byloje Chodorkovskis prieÅ¡ RusijÄ ). Suimtojo įsitikinimu, kardomųjų priemonių tikslus Å¡ioje byloje galima pasiekti ir netaikant griežčiausios kardomosios priemonės. Tik įrodžius Å¡velnesnių kardomųjų priemonių nepakankamumÄ , turėtų bÅ«ti svarstomas suėmimo skyrimas.

Å ioje byloje to padaryta nebuvo. 5.5. Taip pat skunde kaltinamasis pažymi, kad teismas, skaičiuodamas BPK 127 straipsnio 11 dalyje apribojimus laikyti suimtÄ asmenį ne daugiau kaip 2/3 maksimalios bausmės, į bendrÄ terminÄ Ä¯skaičiavo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-19-317/2022, kuri teismui perduota nagrinėti greičiau, iÅ¡skyrus jÄ iÅ¡ pagrindinės bylos. Taigi jis yra suimtas ir laikomas suimtu jau daugiau nei ketverius metus laiko. Kaltinamasis ir jo giminaičiai yra pasirengę sumokėti pakankamo dydžio užstatÄ , kurį nustatytų teismas.

Taip pat sutinka su visomis kardomosiomis priemonėmis, kaip namų areÅ¡tas, intensyvi priežiÅ«ra ir pan. Pasak suimtojo, kad tokios priemonės yra pakankamos, konstatavo ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022 Kauno apygardos teismas, paskirdamas jam namų areÅ¡tÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje. Taigi teismas, žinodamas apie jo atžvilgiu vykstantį kitÄ procesÄ , sprendė, kad jo dalyvavimas gali bÅ«ti užtikrinamas kitomis kardomosiomis priemonėmis.

Kaltinamojo tvirtinimu, byloje nėra tokių aplinkybių, jog reikėtų jį laikyti tokį ilgÄ laikÄ suimtÄ , nes jis buvo teistas prieÅ¡ daugelį metų, teistumas iÅ¡nykęs, jokių nusikaltimų daryti nesiruoÅ¡ia.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T. G. skundÄ atmesti. III. SkundÄ nagrinėjančio teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo T. G. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

7. Teisėjų kolegija atmeta kaltinamojo skundo argumentus dėl pagrindų kardomosios priemonės suėmimo paskyrimui nustatymo. Tačiau daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu T. G. suėmime jau iÅ¡bÅ«tas terminas tampa neproporcingu ir nepateisinamu. Todėl skundžiama teismo nutartimi T. G. paskirto suėmimo terminas trumpinamas iki tokio, kurio pakaktų iÅ¡spręsti suėmimo pakeitimo Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis klausimÄ .

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje pateiktu vertinimu, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis T. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, įvykių objektų apžiÅ«ros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant suėmimÄ nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Å ioje proceso stadijoje duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga kardomosios priemonės suėmimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti. Sprendžiant kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimÄ Å¡ių duomenų pakanka.

9. Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sÄ lygos, ir bent vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Å i kardomoji priemonė gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurių dalis priskiriama sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurių padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatytos didesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimų nenustatyta.

10. Kauno apygardos teismas, kaltinamajam T. G. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ paskyrė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. kad bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sÄ voka nėra prilyginama įrodymų sÄ vokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiÅ«riu neigiamų veiksmų ateityje.

11. Skundžiama nutartimi apygardos teismas, skirdamas kaltinamajam suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo (bėgimo) rizikÄ . Baudžiamojoje byloje T. G. kaltinimai be kita ko yra pareikÅ¡ti ir dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo (tarp jų ir dėl numatytų BK 249 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalyje), kurių sankcijose baudžiamuoju įstatymu numatytos tik griežtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės arba net laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje jau pats pareikÅ¡tų kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ paskirti bei pratęsti suėmimo terminÄ , vadovaujantis minėtu pagrindu. Tokia praktika neprieÅ¡tarauja ir EŽTT dėl galimai padarytų nusikaltimų sunkumo įtakos suėmimo termino tęsimui, t. y. tam tikrose bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobÅ«dis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimÄ dėl asmens paleidimo iÅ¡ suėmimo ir lemia sprendimÄ toliau asmenį laikyti suimtÄ (sprendime byloje Milankovič ir BoÅ¡njak prieÅ¡ KroatijÄ ).

Kita vertus, net ir vertinant, jog gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, vis tiktai ji taip pat yra reikÅ¡minga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimÄ asmens pasislėpimo rizikÄ (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimÄ ). Skiriant T. G. suėmimÄ minėtu pagrindu, apygardos teismas teisingai vertino, kad suimtajam pareikÅ¡tas kaltinimas organizavimu ir vadovavimu ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kuris veikė Norvegijos Karalystėje, Airijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikos ir kitose užsienio valstybėse, sudaro pagrindÄ manyti, jog jis turi ryÅ¡ių užsienyje, kuriais gali bandyti pasinaudoti.

Beje, apie kaltinamojo ryÅ¡ius spręstina įvertinus ir jo praleistÄ laikÄ užsienio valstybėse. Remiantis bylos medžiaga, suimtasis ilgÄ laikÄ gyveno užsienio valstybėje, be to, kurį laikÄ slapstėsi Nyderlandų Karalystėje. Be Å¡ių aplinkybių, svarstant dėl manymo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, teismo pagrįstai buvo suabejota ir kaltinamojo socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių tvirtumu. Skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo Å¡eiminės padėties, jo socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika (turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvena bei veda bendrÄ Å«kį su faktine sutuoktine, su ja palaiko ryÅ¡ius ir jo suėmimo vietoje, turi du pilnamečius vaikus) yra reikÅ¡mingos, tačiau nepakankamos paneigti egzistuojančiÄ slėpimosi rizikÄ .

Be to, vien Å¡ioms aplinkybėms negali bÅ«ti suteikta iÅ¡skirtinė reikÅ¡mė. Kaip pagrįstai pastebėta, nors kaltinamasis deklaruoja apie jį siejančius socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius, tačiau jie nėra jo pabėgimÄ eliminuojantis faktorius, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes. Be to, skunde akcentuojami ryÅ¡iai nesulaikė kaltinamojo nuo Å¡ioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų galimai padarytų nusikalstamų veikų, o dalis T. G. inkriminuojamų veikų yra tiesiogiai susiję su ilgalaikiu materialinės naudos gavimu.

Tuo tarpu duomenų apie galimus legalius jo pragyvenimo šaltinius pateikta nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, T. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. AukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, suėmimas kaltinamajam T. G. skirtas pagrįstai nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ pagrindÄ , t. y. esant pagrįstam manymui, kad, bÅ«damas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Remiantis teismų praktika, pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamų veikų bei kiti duomenys.

T. G. be kita ko yra pareikÅ¡ti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams ir kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . ManymÄ , kad T. G. gali daryti naujus nusikaltimus, sudaro kaltinimas keliolikos nusikaltimų padarymu, jo aktyvus vaidmuo galimų nusikaltimų padaryme, ilgalaikės turtinės naudos iÅ¡ galimų nusikaltimų siekis, ankstesni teistumai ir kitos apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad T.

G. yra linkęs nusikalsti. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jos suplanuotos, gerai organizuotos, susijusios su savanaudiÅ¡komis paskatomis, turtinės naudos siekimu. Nors ankstesni T. G. teistumai iÅ¡nykę, tačiau vien tai negali bÅ«ti vertinama, kaip esmingai mažinantys jo naujo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Be to, kaip minėta, Å¡ie duomenys yra papildomas kriterijus, vertinant T. G. asmenybės pavojingumÄ . Beje, nors kaltinamasis skunde ir teisingai nurodo, kad paskutinis jo teistumas yra 2011 m., o prieÅ¡ tai buvę – 2003-2005 m., tačiau Å¡ias aplinkybes, įvertinus ir tai, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu T.

G. yra kaltinamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, galimai yra padarytos 2010-2011 m., leidžia aukÅ¡tesniajam teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti ir veikti prieÅ¡ingai teisės aktų reikalavimams. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo skyrimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebÅ«tina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, reikÅ¡mingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikÄ , aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoje nutartyje apygardos teismas pagrįstai nustatė ir kad T. G. bÅ«damas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Å ioje nutartyje jau buvo iÅ¡dėstyti motyvai, dėl kurių dalis kaltinamojo T. G. skundo argumentų yra atmetami. Taip pat jau buvo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados apie tai, kad abu suėmimo skyrimo T. G. pagrindai nustatyti pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija, atmetusi Å¡iuos T. G. skundo argumentus, iÅ¡ dalies tenkina suimto kaltinamojo skundÄ dėl kitų priežasčių. Byloje nustatyta, kad T. G. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma labai ilgÄ laikÄ â€“ virÅ¡ ketverių metų. Nors kaltinamojo skunde paminėtos abi baudžiamosios bylos formaliai nagrinėjamos atskirai, vis tiktai, konkrečiu atveju, suėmimo proporcingumo požiÅ«riu negali bÅ«ti vertinamos atsietai viena nuo kitos.

Pabrėžtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kai iÅ¡skirtinės priežastys pateisina tolimesnį suėmimo taikymÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju iÅ¡ itin didelės kaltinimų apimties bei bylos sudėtingumo matyti ir tai, kad Å¡ioje byloje teisminis nagrinėjimas, kuris faktiÅ¡kai dar net nėra pradėtas, galimai užtruks ir jau taikomo ilgalaikio suėmimo trukmė toliau bus tęsiama ir dar labiau pailgės. Pažymėtina tai, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltinamajam taikytinos kardomosios priemonės, skundžiamoje nutartyje tik formaliai svarstė kitų kardomųjų priemonių T.

G. taikymo galimybę, pažymėjęs, jog kitų BPK XI skyriuje įtvirtintų kardomųjų priemonių ar jų komplekso taikymas Å¡iuo metu bÅ«tų neefektyvus ir nėra objektyvių galimybių spręsti dėl jų taikymo, nes teismui nėra pateikta jokių su tuo susijusių ar atitinkamais duomenimis pagrįstų praÅ¡ymų, kurie galėtų bÅ«ti svarstomi atskirai. Nesvarstyta dėl kitų – savo pobÅ«džiu Å¡velnesnių už suėmimÄ kardomųjų priemonių (intensyvios priežiÅ«ros, namų areÅ¡to, užstato, dokumentų paėmimo, įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje) komplekso paskyrimo, siekiant baudžiamojo proceso tikslų, galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turi apsvarstyti ir parinkti kaltinamajam T.

G. tokį kompleksÄ viena kitÄ papildančių Å¡velnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių, kurios visiÅ¡kai užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ , visiÅ¡kai užkirstų galimybę kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ie klausimai, taip pat atsižvelgiant ir į galimÄ bylos trukmę, yra spręstini bylÄ nagrinėjančio teismo, todėl nustato trumpesnę – dviejų mėnesių suėmimo taikymo trukmę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo T. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi kaltinamajam T. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pakeisti ir nustatyti jį dviem mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 16 d. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta