2023-10-11 Nr. AB-18135-3-61-3-01719-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1213-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01719-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KTVG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KTVG“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KTVG“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus pavaduotojos 2021 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A30-1363/21 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Įsakymas yra iš esmės neteisėtas, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes, visų pirma, Įsakymą priėmusi Administracijos direktoriaus pavaduotoja nebuvo tinkamai įgaliota priimti tokio turinio Įsakymą.

2.2. Įsakyme nurodyti 30 194 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimo tikslai pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 6 dalį, Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktą, kadangi patys savaime nėra savarankišku pagrindu projektui rengti.

2.3. Įsakyme nurodyti projekto rengimo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 daliai, 4.130 straipsnio 1 daliai.

2.4. Įsakymu siekiami tikslai yra detaliojo plano patvirtinto 2000 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 678V „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-967 „Dėl pritarimo teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano statinių statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiuojamųjų kelių) tikslinimui“ (toliau – ir Detalusis planas) koregavimo dalykas ir sudaro prielaidas pažeisti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) galiojančio Detaliojo plano sprendinius.

2.5. Nepriklausomai nuo to, ar Projekto rengimą inicijuoja kiti subjektai, ar jis rengiamas pačios savivaldybės iniciatyva, Projekto rengimo pradžia yra įforminama Administracijos direktoriaus sprendimu rengti Projektą. Iš Įsakymo turinio galima spręsti, jog šiuo atveju sprendimas rengti Projektą priimtas jo rengimą inicijuojant pačiai Administracijai, nes Įsakyme nėra įvardintas joks asmuo, kurio iniciatyva toks sprendimas priimamas.

2.6. Įsakymą priėmė Administracijos direktoriaus pavaduotoja, vadovaudamasi 2021 m. kovo 19 d. Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. įgaliojimų“, kuriuo jai pagal 1.1.2 punktą pavesta leisti įsakymus dėl leidimų rengti Projektus. Administracijos direktoriaus pavaduotoja nebuvo įgaliota priimti Taisyklėse numatyto sprendimo rengti Projektą, o tai pagal lingvistinę reikšmę iš esmės skiriasi nuo leidimo (įgaliojimų suteikimo kitiems) rengti Projektą, o ypač Taisyklių 23 punkte numatytu atveju, nes šiuo atveju nusprendžiama dėl pačios savivaldybės iniciatyva pradedamo rengti Projekto, o ne tenkinamas trečiųjų asmenų prašymas ir tokiu būdu suteikiamas leidimas.

2.7. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje, Taisyklių 2 punkte pateiktas baigtinis atvejų, kurie yra savarankišku pagrindu pradėti rengti Projektą, sąrašas. Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, Įsakyme įvardintas Projekto rengimo tikslas – siūlymas nustatyti servitutus ir juos panaikinti – nėra priskiriamas atvejams, kuomet Projektas gali būti rengiamas, todėl Įsakymu neteisėtai nuspręsta pradėti rengti Projektą, nes jo rengimui pradėti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

2.8. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, kuris reglamentuoja baigtinį servituto nustatymo pagrindų sąrašą, sąraše Projekto nėra. Taip pat pagal CK 4.130 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja servituto pabaigą, servituto pabaigos numatytas Projekte nėra įvardintas CK 4.130 straipsnio 1 dalyje. Jei Projektu numatoma siūlyti nustatyti / panaikinti servitutus, tai pažeidžia CK 4.124 straipsnio 1 dalį ir CK 4.130 straipsnio 1 dalį.

2.9. Jei teritorijai rengiamas detalusis planas, Projektas yra draudžiamas. Remiantis Taisyklių 9 punktu projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Draudžiama rengti Projektus, jeigu planuojamai teritorijai jau yra rengiamas kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas.

2.10. Būtent detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis. Servitutų poreikio įvertinimas yra Detaliojo plano koregavimo savarankiškas tikslas. Norint naujai suplanuoti servitutų poreikį Sklype, šiuo atveju, galiojant Sklypo Detaliajam planui, turi būti rengiama Detaliojo plano korektūra, o ne Projektas.

2.11. Administracija ir asmenys, kurios interesais ji galimai veikia, šiuo atveju vengia teisėtos Detaliojo plano koregavimo procedūros, o to priežastis – minėtų procedūrų skirtumai, tokie kaip visuomenės supažindinimo su rengiamais sprendiniais reikalavimai.

2.12. Įsakymu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Laimėjęs konkursą, pareiškėjas Sklype vykdo išskirtinę – Kalvarijų turgavietės veiklą, kuri neabejotinai pasižymi dideliais klientų ir prekiautojų srautais, todėl pareiškėjas neabejotinai yra suinteresuotas, kad bet kokie servitutai Sklypui būtų nustatomi / keičiami tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir tik neišvengiamais atvejais.

2.13. Pareiškėjas turgavietę valdo ir rūpinasi vienas, patiria įvairias išlaidas. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nėra savininkas ir jokie nuostoliai jai nebūtų padengiami.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, netenkinus pirmojo prašymo, Administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia, nes skundžiamu Įsakymu nėra nustatomi žemės sklypo naudojimo būdai, taip pat nėra nustatomi ir projekto rengimo reikalavimais. Galutinis sprendimas dėl projekto tvirtinimo priimamas vadovaujantis Taisyklių V skyriumi, t. y. vadovaujantis Taisyklių 68 punktu priimamas sprendimas dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą. Būtent šis sprendimas sukeltų pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes.

4.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakoma, kad sprendimas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įsakymas, kuriuo buvo leista pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti kitos paskirties / bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos žemės sklypą, iš esmės laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuris negali būti skundo administraciniam teismui dalyku.

4.3. Įsakymas nėra galutinis sprendimas, sukeliantis jam teisines pasekmes, todėl byla turi būti nutraukta, nes ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

4.4. Administracijos direktoriaus pavaduotoja D. N. buvo tinkamai įgaliota leisti Įsakymą bei nustatyti, jog pradedamas rengti 30 194 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai. Įsakymo priėmimo metu Administracijos direktoriaus pavaduotojos įgaliojimai nebuvo pasibaigę, galiojo, pagal įgaliojimų prasmę turėjo teisę priimti Įsakymą, o vien lingvistinis Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. įgaliojimų“ 1.1.2. punkto aiškinimas negali būti laikomas tinkamu, teisėtu bei pagrįstu.

4.5. Remiantis tiek Žemės įstatymu, tiek Taisyklėmis, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra laikytinas žemėtvarkos planavimo dokumentu, priskiriamu žemės valdos projektams. Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai).

4.6. Žemėtvarkos planavimo dokumentu – žemės valdos projektu yra nustatomos žemės sklypo naudojimo sąlygos, tame tarpe ir servitutai. Nagrinėjamu atveju Administracijos direktoriaus pavaduotojos Įsakymu buvo nustatyta, jog pradedamas rengti žemės valdos projektas, kuriuo siūloma nustatyti ar panaikinti žemės servitutus. Taisyklių 4.5. punkte įtvirtinta nuostata, jog rengiant žemėtvarkos projektą, yra siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai.

4.7. Šiuo atveju žemės valdos projektas rengiamas nustatyti Sklypo naudojimosi sąlygą – servitutą, siekiant tikslinti jau įregistruoto ir galiojančio servituto aprašymą, nekeičiant galiojančio servituto ribų bei žymėjimų plane.

4.8. Administracija pradėjo vykdyti procedūras dėl siūlymo keisti ginčo žemės sklypui nustatytą servitutą, tačiau Įsakymu nėra nustatinėjami servitutai, galutinį sprendimą dėl servituto nustatymo priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), todėl pareiškėjo argumentai, kuriais siekiama pagrįsti Įsakymo prieštaravimą CK 4.124 straipsnio 1 dalies bei 4.130 straipsnio 1 dalies normoms, yra nepagrįsti.

4.9. Detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kurio brėžinyje yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Detaliuoju planu žemės servitutai nėra nustatomi. Projektinis pasiūlymas – tai tik vienas iš galimų sprendimo būdų ateityje, servituto žemės sklypo įbraižymas žemės sklypo plane nereiškia servituto nustatymo.

4.10. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, administraciniu aktu nustatytas servitutas gali būti panaikinamas tik institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti servitutą, priimtu sprendimu tokį servitutą panaikinti. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja privalomumą nustatytą ginčo žemės sklypui servitutą naikinti tik NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu, tad deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai, jog Administracija siekia išvengti Detaliojo plano korektūros procedūrų dėl tariamų palankesnių sąlygų rengiant Projektą, laikytini nepagrįstais. Vien aplinkybė, kad Administracija nenustatinėja servituto, o Įsakymu tik siūlo jį nustatyti, patvirtina pareiškėjo teiginių deklaratyvumą ir nepagrįstumą.

4.11. Nagrinėjamu atveju vienintelis subjektas, kurio pritarimas reikalingas ginčo žemės sklype nustatant servitutą yra NŽT. Pareiškėjas, kaip Sklypo dalies nuomininkas, turi teisę susipažinti su Įsakymu ir su rengiamu projektu bei pateikti pasiūlymus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „KTVG“ skundą.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. 2011 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybė ir pareiškėjas sudarė Kalvarijų turgavietės nuomos sutartį Nr. 14-262, kuria pareiškėjui buvo išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis Kalvarijų turgavietėje esantis nekilnojamasis turtas.

6.2. 2012 m. kovo 7 d. tarp Administracijos ir UAB „KTVG“ buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 29-35(1.2.16-AD4), kurios pagrindu pareiškėjui buvo išnuomota 28 933 kv. m. ploto valstybinės Žemės sklypo dalis (viso Žemės sklypo plotas – 30 194 kv. m.).

6.3. Teritorijai, kuriai priklauso Sklypas, buvo parengtas Detalusis planas. Šis Detalusis planas buvo patikslintas 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-967 „Dėl pritarimo teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano statinių statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiuojamųjų kelių) tikslinimui“.

6.4. 2015 m. lapkričio 13 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3634 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pasiūlyti nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutą ir jo sprendiniai. Šiuo Administracijos direktoriaus įsakymu, be kita ko, buvo siūlomas patvirtinti ir 2 889 kv. m ploto susisiekimo ir inžinerinių tinklų servitutas, suteikiantis teisę naudotis keliu su turgavietės administratoriumi suderintu turgavietės nedarbo laiku, tiesti ir aptarnauti inžinerinius tinklus, akcinei bendrovei „Lesto“ eksploatuoti transformatorinę pastotę. Servitutas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

6.5. 2020 m. lapkričio 16 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-1927-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servitutų nustatymo“ Ginčo žemės sklypui buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę naudotis keliu su turgavietės administratoriumi suderintu turgavietės nedarbo laiku, tiesti ir aptarnauti inžinerinius tinklus, elektros operatoriui eksploatuoti transformatorinę pastotę. 2018 m. buvo gauti valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkų prašymai sudaryti su jais valstybinės žemės nuomos sutartis, dėl ko buvo pradėtos vykdyti valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį tenkančių dalių nustatymo procedūros.

6.6. 2021 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1928 „Dėl valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį tenkančių dalių nustatymo ir šių dalių nuomos“. Šio tarybos sprendimo protokoliniu įrašu buvo nuspręsta įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių nedelsiant pradėti servituto turinio tikslinimo procedūrą, kad nebūtų pažeistos bendrasavininkų teisės.

6.7. Įsakymu buvo nustatyta, jog pradedamas rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai.

7. Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, Žemės įstatymo nuostatas (40 str. 1 d.), Taisyklių nuostatas (2 p., 23 p., 68 p.), nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra laikytinas žemėtvarkos planavimo dokumentu, priskiriamu žemės valdos projektams. Žemės valdos projektas - žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai) (Žemės įstatymo 2 str. 27 p.), t. y. žemėtvarkos planavimo dokumentu – žemės valdos projektu yra nustatomos žemės sklypo naudojimo sąlygos, tame tarpe ir servitutai.

8. Teismas nurodė, kad Įsakymu buvo nustatyta, jog pradedamas rengti žemės valdos projektas, kuriuo siūloma nustatyti ar panaikinti žemės servitutus. Taisyklių 4.5. punkte įtvirtinta nuostata, jog rengiant žemėtvarkos projektą, yra siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai. Šiuo atveju žemės valdos projektas rengiamas nustatyti Sklypo naudojimosi sąlygą – servitutą, siekiant tikslinti jau įregistruoto ir galiojančio servituto aprašymą, nekeičiant galiojančio servituto ribų bei žymėjimų plane.

9. Teismas sutiko su Administracijos pozicija, kad Sprendimo pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimas ir projekto rengimo reikalavimų nustatymas priskiriami parengiamiesiems darbams, todėl sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, nes Įsakymu nėra nustatomi žemės sklypo naudojimo būdai, taip pat nėra nustatomi ir projekto rengimo reikalavimai. Galutinis sprendimas dėl projekto tvirtinimo turi būti priimamas vadovaujantis Taisyklių V skyriumi, t. y. vadovaujantis Taisyklių 68 punktu priimamas sprendimas dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą ir būtent šis sprendimas sukeltų pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes.

10. Teismas pabrėžė, kad Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas ir 2021 m. kovo 19 d. Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. įgaliojimų“ 1.1.2. punktas, kuriame įtvirtinta nuostata, jog Administracijos direktoriaus pavaduotoja D. N. įgaliojama leisti įsakymus dėl leidimų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Atsižvelgęs į tai, kad Įsakymo priėmimo metu Administracijos direktoriaus pavaduotojos įgaliojimai nebuvo pasibaigę, galiojo, teismas konstatavo, kad pagal įgaliojimų prasmę ji turėjo teisę priimti Įsakymą.

11. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas nėra galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, Įsakymas priimtas įgalioto asmens, todėl pareiškėjo skundą.

III. 12. Pareiškėjas UAB „KTVG“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pareiškėjas nuo skundo pateikimo momento akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju Projektas negalėjo būti rengiamas, nes tam nebuvo teisinio pagrindo, todėl Projektu negali būti siūloma nustatyti ar panaikinti bet kokius servitutus.

13.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Žemės įstatymas ir Taisyklės iš principo suteikia teisę projektuose numatyti servitutus ir atmetė pareiškėjo skundą, net nepatikrinęs, ar pačiam Projektui rengti buvo teisėtas pagrindas.

13.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Įsakymo priėmimo metu Sklypui buvo parengtas Detalusis planas, kuris yra galiojantis. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi (redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. liepos 1 d.), tais atvejais, kuomet teritorijai yra parengtas detalusis planas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra nerengiami, tokiais atvejais turi būti rengiama detaliojo plano korektūra. Taisyklių 9 punkte nurodyta, jog projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1:2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.

13.4. Nei vadovaujantis Įsakymo priėmimo metu galiojusiais, nei galiojančiais teisės aktais servitutų keitimui nėra teisinių galimybių rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nes šiems veiksmams turi būti inicijuota galiojančio Detaliojo plano keitimo procedūra. Norint naujai suplanuoti servitutų poreikį Sklype, galiojant Detaliajam planui, turi būti rengiama Detaliojo plano korektūra, o ne projektas.

13.5. Detaliajame plane servitutai yra aiškiai numatyti, todėl Įsakymo pagrindu pradėtame rengti Projekte servitutų sprendiniams besiskiriant nuo Detaliajame plane numatytų, tai reikštų tiesioginį projekto prieštaravimą Detaliajam planui.

13.6. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, pačiame Įsakyme yra pažymėta, kad Projektu yra siekiama nustatyti naujus ar panaikinti esamus Sklypo servitutus, o ne pakeisti jau įregistruoto ir galiojančio servituto aprašymą, nekeičiant galiojančio servituto ribų bei žymėjimų plane.

13.7. Administracija ketina keisti servituto aprašymą (turinį), numatant, kad naudotis keliu, tiesti ir aptarnauti inžinerinius tinklus, elektros tinklų operatoriui eksploatuoti transformatorinę pastotę bus galima ir turgavietės darbo laiku, t. y. Administracija siekia viešpataujančių daiktų savininkams suteikti naujas teises, todėl tokie Administracijos tikslai prilygintini naujo servituto nustatymui.

13.8. Teisės aktai nenumato atskiros procedūros servituto aprašymui pakeisti. Tai, ką pirmos instancijos teismas ir Administracija pavadino servituto aprašymo pakeitimu, yra ne kas kita, kaip bandymas pakeisti galiojančio servituto turinį, numatant naujas teises viešpataujančių daiktų savininkams, todėl tokie Administracijos veiksmai prilygintini siekiui nustatyti naują servitutą, kuris atsižvelgiant į nagrinėjamos situacijos aplinkybes (Detaliojo plano Sklypui galiojimą ir kt.) turėtų būti nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka rengiant Detaliojo plano korektūrą, o ne projektą.

13.9. Iš Žemės įstatymo nuostatų matyti, kad, nors servitutams administraciniu aktu nustatyti yra taikoma atskira tvarka, tačiau bet kokiu atveju nustatydama servitutus NŽT ar jos teritorinis padalinys privalo vadovautis parengtuose teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytais sprendiniais. Administraciniu aktu iš esmės yra tik įteisinamas atitinkamame projekte suprojektuotas servitutas, todėl atmestina atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Įsakymo pagrindu pradėtas rengti projektas pareiškėjo interesų nepažeis, nes jame bus pateikti tik pasiūlymai dėl servitutų nustatymo ar jų panaikinimo. Būtent pagal Projekte pateiktus siūlomų servitutų sprendinius vėliau ir bus priimtas atitinkamas administracinis aktas, nustatantis ar panaikinantis servitutą.

13.10. Remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, aptariamu atveju apskritai nėra pagrindo projektuoti servitutų, kurie vėliau būtų nustatomi administraciniu aktu, nes servitutai gali būti projektuojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose ir vėliau tuo pagrindu nustatomi administraciniu aktu tik tam tikrais teisės aktų aiškiai įvardintais atvejais, susijusiais su viešojo intereso užtikrinimu (bendrojo naudojimo tinklams, bendrojo naudojimo keliams, patekimui į bendrojo naudojimo teritorijas ir gamtos ir kultūros paveldo teritorijas). Nagrinėjamu atveju numatomas servitutas neatitinka minėtų reikalavimų, vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi, šio servituto pakeitimas turi būti įgyvendinamas ne administraciniu aktu, o notarine sutartimi.

13.11. Pirmosios instancijos teismo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes nei vienoje iš aukščiau paminėtų administracinių bylų, kuriomis kaip precedentu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebuvo keliami klausimai dėl galimybės rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą teritorijoje, kuriai yra patvirtintas detalusis planas, taip pat dėl galimybės tokiu projektu keisti servitutus, kurie buvo nustatyti detaliuoju planu. Nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios į šios bylos aplinkybes.

13.12. Pareiškėjas neabejotinai yra suinteresuotas, kad bet kokie servitutai Sklypui būtų nustatomi / keičiami tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir tik neišvengiamais atvejais. Pareiškėjui iš Įsakymo matant, kad yra priešingai, akivaizdu, jog Įsakymu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

13.13. Administracijos direktoriaus pavaduotoja nebuvo įgaliota priimti Taisyklėse numatyto sprendimo dėl projekto rengimo pradžios, kas pagal lingvistinę reikšmę iš esmės skiriasi nuo leidimo (įgaliojimų suteikimo kitiems) rengti projektą, o ypač Taisyklių 23 punkte numatytu atveju, nes šiuo atveju nusprendžiama dėl pačios Administracijos iniciatyva pradedamo rengti projekto, o ne tenkinamas trečiųjų asmenų prašymas ir tokiu būdu suteikiamas leidimas. Pastaroji procedūra (leidimų suteikimas), kitaip nei sprendimas pradėti rengti projektą, nėra Taisyklėse reglamentuotos projekto inicijavimo, rengimo ar tvirtinimo procedūros dalimi.

14. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas pažymi, kad detaliaisiais planais nėra nustatomi konkretūs servitutai, o tik jų poreikis, ribos. Detaliuoju planu nebuvo nustatytas konkretus Sklypui galiojantis servitutas. Sklypui galiojantis servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu – 2020 m. lapkričio 16 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-1927-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servitutų nustatymo“. Administracijai nėra suteikiama teisė administraciniu aktu nustatyti žemės servituto ir nagrinėjamu atveju Administracija Įsakymu nenustatinėja servituto, o tik siūlo nustatyti ar panaikinti žemės servitutus.

16. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju aktualus Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į Detalųjį planą ir Administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 30-3634 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 49SK-1927-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servitutų nustatymo“ buvo nustatytas ir yra galiojantis servitutas skirtas prieiti ir privažiuoti prie gyventojų bendrosioms reikmėms naudojamos teritorijos – Kalvarijų turgavietės, t. y. naudotis keliu su turgavietės administratoriumi suderintu turgavietės nedarbo laiku, tiesti ir aptarnauti inžinerinius tinklus, eksploatuoti transformatorinę pastotę.

17. Atsakovas paaiškina, kad Administracija pradėjo vykdyti procedūras dėl siūlymo keisti Žemės sklypui nustatytą servitutą / tikslinti jo aprašymą / turinį, tačiau jokių Detaliuoju planu nustatytų servituto reglamentų – ribų, poreikio ir pan. – nesiekiama siūlyti keisti. Šiuo metu galiojantis servitutas yra nustatytas administraciniu aktu – minėtu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu. Įsakymu nėra nustatinėjami servitutai, galutinį sprendimą dėl servituto nustatymo / nenustatymo priimtų NŽT po eilės projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų. Be kita ko, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti (Žemės įstatymo 23 str. 9 d.), todėl pareiškėjo argumentai apie tai, kad nagrinėjamu atveju turi būti rengiama Detaliojo plano korektūra, yra visiškai nepagrįsti.

18. Atsakovas teigia, kad Įsakymu pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neprieštarauja Taisyklių 2 punktui, jokie Detaliuoju planu nustatyti servituto sprendiniai Įsakymu nėra siūlomi pakeisti, be to, galutinį sprendimą dėl servituto nustatymo / panaikinimo pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją priimtų ne Administracija, o NŽT. Administracija neturi jokios įtakos NŽT ir pagal Projektą siūlomas nustatyti servitutas bus nustatytas ne automatiškai, bet tik jei visos procedūros ir Projekto sprendiniai atitiks teisės aktų reikalavimus ir nepažeis suinteresuotų asmenų teisių.

19. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (29 str. 1 d., 7 d.), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1-1531 „Dėl vykdomosios institucijos įgaliojimų suteikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybėms“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 40-7/21 „Dėl Administracijos direktoriaus ir Administracijos direktoriaus pavaduotojų kuruojamų struktūrinių padalinių ir veiklos sričių nustatymo“, Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. įgaliojimų“ 1.1.2 punktu, pažymi, kad, nors vertinant lingvistiškai Taisyklėse nurodyta formuluotė skiriasi nuo Administracijos direktoriaus 2021-03-19 įsakymo Nr. 40-144/21 1.1.2 papunktyje nurodytos formuluotės, visgi, pagal suteiktų įgaliojimų prasmę, ypač atsižvelgiant į tai, kad būtent Administracijos direktoriaus pavaduotojai D. N. suteikti įgaliojimai kuruoti teritorijų planavimo ir plėtros, žemės tvarkymo ir administravimo veiklos sritis, ji turėjo teisę priimti Įsakymą. Atsakovo vertinimu, vien formalus lingvistinis Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. įgaliojimų“ 1.1.2. punkto aiškinimas negali būti laikomas tinkamu, teisėtu bei pagrįstu, ypač įvertinant tai, kad, kaip nurodyta aukščiau, Vietos savivaldos įstatymas suteikia teisę Administracijos direktoriui jam įstatymų nustatytus ir savivaldybės tarybos perduotus įgaliojimus pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojams ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja D. N. yra įgaliota, be kita ko, kuruoti teritorijų planavimo ir plėtros, žemės tvarkymo ir administravimo veiklos sritis.

20. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Įsakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir pareiškėjo teisės ar teisėti interesai nėra pažeidžiami. Pareiškėjas savo tariamą teisių ir interesų pažeidimą motyvuoja vien prielaidomis, deklaratyviais teiginiais, tačiau jokių konkrečius pažeidimus pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Įsakymas nėra galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, Įsakymas priimtas įgalioto asmens, pareiškėjo skundą atmetė.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl Įsakymo, kuriuo nustatyta, kad pradedamas rengti Projektas, kurio tikslas – siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai, taip pat pavesta Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui: 1) parengti Projekto rengimo reikalavimus; 2) nustatyta tvarka kreiptis į NŽT dėl Projekto rengimo reikalavimų pateikimo.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas. Kokia apimtimi pareiškėjo teisėms ir interesams turi įtakos skundžiamas aktas ar institucijos atliekami veiksmai, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmenų materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1993-502/2020). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Nesant minimų aplinkybių, tokio pobūdžio skundas pagal formuojamą administracinių teismų praktiką yra atmestinas (žr., pvz., 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-635-556/2015; 2022 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-6-492/2022 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje aktuali LVAT praktika, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką bei atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Vadovaujantis Taisyklėmis, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrą sudaro daugybė etapų: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamieji darbai, visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, jo derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsakymas, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra parengiamajame etape priimtas dokumentas, būtinas galutiniam sprendimui dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo priimti, tačiau nei pats šis įsakymas, nei kiti parengiamajame etape priimti dokumentai savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-694-502/2023, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-194-552/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-412-602/2016).

27. Nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų ir jiems iš esmės pritardama, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Įsakymas priimtas tik parengiamajame procedūros etape. Individualus administracinis aktas, kuriuo Projektas būtų patvirtintas, ginčo atveju nebuvo priimtas. Kaip matyti iš teisės aktų nuostatų (Žemės įstatymo 23 str. 9 d., Taisyklių 4.5 p., 67 p., 68 p.), tai yra NŽT kompetencija. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nurodo pasekmes, kurios galėtų kilti tuo atveju, jei NŽT patvirtintų Projektą, t. y. pareiškėjo argumentai susiję su administraciniu aktu, kuris dar nėra priimtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas ginčijo administracinį aktą, kuris, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, yra tarpinis procedūrinis sprendimas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Tai konstatavus, kiti pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

28. Įvertinusi išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas jame nurodytų argumentų pagrindu netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinus, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KTVG“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis