2022-01-12 Nr. AB-1218-3-62-3-01522-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-47-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01522-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, (toliau – ir Šiaulių TI) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. vasario 26 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. vasario 26 d. buvo laikomas kamerose Nr. 14, 39, 59, 62, 22, 97, 52, 15, kuriose neužtikrintas privatumas. Paaiškino, kad visose kamerose tualetas yra gyvenamojoje patalpoje, atskirtas sienele, kuri ne aukštesnė kaip 1,5 m, ir užuolaida. Sienelė neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo kabinos, dėl ko kitų sulaikytųjų akivaizdoje pareiškėjas jautė diskomfortą, patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą. Pareiškėjas Šiaulių TI administracijos prašė pagerinti privatumo sąlygas, tačiau buvo nurodyta, kad privatumo užtikrinimui užuolaidos pakanka. Pareiškėjo vertinimu, užuolaidos pilnai neužsitraukė, liko tarpas, kuris neužtikrino privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu. Nurodytos aplinkybės prieštarauja žmogiškumui, kalint tokiomis sąlygomis nėra atsižvelgta į orumo pažeidimus, pareiškėjas pažemintas kitų asmenų akivaizdoje.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam teko tik apie 2,5 kv. m kameros ploto. Pabrėžė, kad nurodyti pažeidimai buvo ne trumpalaikiai.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ginčo metu galiojusius teisės aktus vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsakovo atstovas nurodė kameras, kuriose pareiškėjas periodiškai buvo laikomas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. vasario 25 d. Vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m., atsakovo atstovas pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Atsakovo atstovas, įvertinęs pateiktus į bylą duomenis, priėjo prie išvados, kad pareiškėjui visas dienas tekęs kameros plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m.

6. Teigė, kad teisės aktuose imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių; visose kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Taip pat atsakovo atstovas pažymėjo, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš į bylą pateiktų nuotraukų, atsakovo atstovas nustatė, kad sanitarinio mazgo įėjimas kamerose Nr. 14, 15, 52, 59, 97 atitvertas durimis, o kamerose Nr. 22, 39, 62 atitvertas užuolaidomis, kurios yra iki pat grindų, dengiančios visą įėjimo plotą. Paaiškino, kad iš nuotraukų matyti, kad sanitarinių mazgų užuolaidos yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi užuolaidos iš sunkaus pluošto, todėl nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo įtakai nedarė. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo sanitarinių mazgų ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės, kurioje matyti, jog sanitarinių mazgų atitvarų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m. Pažymėjo, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Jokių duomenų, kad kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra. Teigė, kad iš pridedamų nuotraukų taip pat matyti, jog per stebėjimo langelį pareiškėjo stebėjimas, būnant sanitariniame mazge – neįmanomas.

8. Atsakovo atstovas argumentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas visų pirma nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas galimai patyrė kalint Šiaulių TI.

11. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, nurodė, kad iš atsakovo atstovo pateiktos 2020 m. liepos 7 d. pažymos Nr. 60-18552 matyti, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. vasario 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 14 (19,56 kv. m), Nr. 39 (22,93 kv. m), Nr. 59 (19,78 kv. m), Nr. 62 (17,01 kv. m), Nr. 22 (20,29 kv. m), Nr. 97 (19,01 kv. m), Nr. 52 (18,5 kv. m) ir Nr. 15 (18,85 kv. m), kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų. Atlikęs aritmetinius skaičiavimus (kameros plotą padalinus iš kalinamų asmenų skaičiaus), teismas nustatė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo laikomas, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,77 kv. m iki 22,93 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Iš atsakovo atstovo pateiktos 2020 m. liepos 7 d. pažymos Nr. 60-18552, Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).

12. Teismas konstatavo, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis, atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių), taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

13. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI kamerose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas: nebuvo atskiros patalpos, atitvertas ne iki lubų, nebuvo užtikrintas privatumas, asmuo visais atvejais matomas kito asmens, taip pat kameros duris atidarančio pareigūno.

14. Teismas nurodė, kad sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, jog tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

15. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės teismas nustatė, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš PDF plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,86 iki 2,32 m. Į bylą taip pat pateiktos kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgo zonas kamerose atitverti durimis, pakabintomis užuolaidomis. Taigi, teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog besinaudojantis tualetu asmuo visais atvejais matomas kito asmens ar kameros duris atidariusio pareigūno, ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą įrengti kaip atskirą patalpą ar visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto ir kad sanitariniame mazge būtų įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-687-756/2020 ir kt.). Teismas įvertino, kad pareiškėjo teiginys dėl privatumo neužtikrinimo abstraktus, nesusietas su juo pačiu, pareiškėjas nenurodė, kaip buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu, kuo tai pasireiškė, ar tam turėjo įtakos ta aplinkybė, kad ne visose kamerose tualetas buvo atitvertas durimis. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas laikė, kad privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais įrenginiais minimaliai buvo užtikrintas, o dėl sanitarinių mazgų įrengimo Šiaulių TI kamerose neteisėtų atsakovo veiksmų nėra.

16. Teismas konstatavo, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta. Teismas padarė išvadą, kad skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas laikė nepagrįstu ir atmestinu (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. 17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

18. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir aiškino bylos aplinkybes. Taip pat pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis pagal ABTĮ 56 straipsnį turi pateikti įrodymus, įrodančius jo nurodytą pažeidimą. Pareiškėjas, pagrįsdamas argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl įrodymų vertinimo, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz. 2018 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017). Akcentuoja, kad ir pats atsakovas nurodė, jog sanitarinis mazgas buvo atskirtas užuolaida, todėl, vadovaujantis teismų praktika, turėtų būti pripažintas privatumo pažeidimas.

19. Pareiškėjas vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) ir paaiškina, kad žemo aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio reikalavimų. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sanitarinis mazgas atskirtas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, nes gali apriboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus.

20. Pareiškėjas pažymi, kad jam sunku surinkti įrodymų dėl kameroje tenkančio ploto, todėl negali paneigti į bylą pateiktos atsakovo atstovo informacijos. Nurodo, kad pretenzijos apeliacinės instancijos teismui dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo nekelia, tačiau, kita vertus, pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, jog teismas, vertindamas argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo neužtikrinimo, buvo neteisus.

21. Atsakovo atstovas Šiaulių TI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju sanitarinių mazgų atitvarai yra aukštesni nei 1,5 m (nuo 1,86 iki 2,32 m), įėjimai atskirti užuolaidomis arba durimis. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sanitarinio mazgo įrengimas, atitveriant jį aukštesne nei 1,5 m aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020), taip pat ištyrė pateiktus įrodymus (nuotraukas, duomenis apie sanitarinių mazgų sienelių aukštį, jų konstrukciją) bei nustatė, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas tinkamai užtikrina asmenų, besinaudojančių tualetu, privatumą.

23. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo atsakovo atstovas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas konkrečių aplinkybių, kurių vertinimas būtų neteisingas, neįvardijo, nenurodė, kurios kalinimo sąlygos aiškiai konkretizuotos ir susijusios su būtent pareiškėjo laikymu Šiaulių TI, tačiau teismo atmestos kaip nepakankamai detalizuotos.

24. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktą medžiagą, bei, atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Bylos dalykas – 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. C. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, valdžios institucijos (Šiaulių TI) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde visų pirma teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo bylos aplinkybių įvertinimo.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1d.).

29. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

30. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl aplinkybių netinkamo vertinimo yra nepagrįsti ir atmestini.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kamerose esančiais sanitarinias mazgais.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų paaiškinimų, į bylą pateiktų įrodymų (Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. (b. l. 22-23), fotonuotraukų (b. l. 28-29) matyti, kad Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukšta sienele, sanitarinio mazgo atitvarinių konstrukcijų aukštis didesnis nei 1,5 m, sanitarinio mazgo įėjimas kamerose Nr. 14, 15, 52, 59, 97 atitvertas durimis, o kamerose Nr. 22, 39, 62 – nepermatoma užuolaida.

33. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o nesant durų uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021 ir kt.). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo, dėl to reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

34. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu, nėra pagrindo atsakovo atstovo viešajai civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius