887026b2-e1ad-44ae-a455-2e369238b3be · Plungės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-23-514/2017Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00654-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.4.5.15.1; 3.2.6.1 (S) PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 24 d.     Plungė                                                   Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė, sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

N., jo atstovei advokatei L. G.,suinteresuoto asmens M. Å . atstovui advokatui K. G.,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus atstovei D. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. N. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto ir valdymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Å ., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracija, N. S.. Teismas n u s t a t ė :

             pareiÅ¡kėjas patikslintu pareiÅ¡kimu prašė: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam nuosavybės teise priklauso statinys – ¾ siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas statinio teisinei registracijai ir žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti;              nustatyti, kad 1/4 siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r., valdymo faktÄ .             Nurodė, kad likviduojama (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė pareiÅ¡kėjui ir A.

L. kaip pajininkams turto perdavimo - priėmimo aktu 1994 m. perdavė siloso tranšėjÄ . PareiÅ¡kėjui perduotos 3/4 dalys statinio, o A. L. 1/4. Perdavus tranšėjÄ , pareiÅ¡kėjas 1998 m. kreipėsi su praÅ¡ymu į Kretingos žemėtvarkos skyrių gauti žemę po pastatu neatlygintinai, kas pareiÅ¡kėjo manymu patvirtina, jog jau tada jis vieÅ¡ai nuosavybės teise valdė siloso tranšėjÄ . 2012-03-20 pareiÅ¡kėjas ir A. L. pasirašė susitarimÄ dėl 1/4 tranšėjos dalies perleidimo A.

N. (pareiÅ¡kėjui). Nuo tada pareiÅ¡kėjas valdo visÄ siloso tranšėjÄ . PareiÅ¡kėjas kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl daiktinių teisių į statinį įregistravimo, tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi tenkinant suinteresuoto asmens M. Å . praÅ¡ymÄ , teismine tvarka (2013-10-07 Kretingos r. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1049-325/2013) buvo nustatytas faktas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du į tÄ pačiÄ siloso tranšėjÄ . Tik atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , 2015-06-29 Palangos m. teismo sprendimu buvo nustatyta, kad statinys pareiÅ¡kėjui buvo perduotas (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidacinės komisijos, kad siloso tranšėjÄ pareiÅ¡kėjas įgijo turto perdavimo - priėmimo metu, kad suinteresuotas asmuo M.

Å . neturėjo pagrindo manyti esantis ginčo objekto savininkas ir 2013 m. spalio 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1049-325/2013 panaikintas. PareiÅ¡kėjui kreipusis į VÄ® Registrų centrÄ dėl daiktinių teisių įregistravimo buvo nurodyta, kad viena iÅ¡ sÄ lygų įregistruoti daiktines teises - kartu su praÅ¡ymu pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. nurodytÄ dokumentÄ (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimÄ ; teismo sprendimÄ , nutartį, nutarimÄ ar nuosprendį; raÅ¡ytinį sandorį; kitų valstybės registrų ar kadastrų dokumentus; kitus įstatymų ar Vyriausybės nustatytus dokumentus).

PareiÅ¡kėjas VÄ® Registrų centrui be kitų dokumentų turi pateikti nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo akto dokumento originalÄ , kuris nėra iÅ¡likęs (iÅ¡likusi tik dokumento kopija), todėl pareiÅ¡kėjas kreipiasi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ .              PareiÅ¡kėjui statinį perdavė perdavimo metu buvęs statinio savininkas –(duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė. Statinys pareiÅ¡kėjui buvo perduotas likvidacinės komisijos, o perdavimo-priėmimo akte pasirašė likvidacinės komisijos nariai ir perėmėjai:

A. N. ir A. L.. PareiÅ¡kėjui A. N. statinys buvo perduotas kaip pajus, nes A. N. dirbo (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovėje ir buvo bendrovės narys – pajininkas. Nustatyta, jog praÅ¡ymas įraÅ¡yti siloso tranšėjos duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ buvo netenkintas. . PareiÅ¡kėjas nuosavybės teisę pastatÄ Ä¯gijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (Å¡iuo atveju pagal sandorį); nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra visos sÄ lygos, numatytos CPK  444 str. 2 d. 5 p. pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti.

Tik teismui priėmus sprendimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjas galės registruoti Nekilnojamojo turto registre siloso tranšėjÄ ir tik tuomet galės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl žemės sklypo formavimo prie statinio ir į kadastro duomenų vykdytojÄ dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbų,. Pagal Kretingos žemėtvarkos skyriaus specialistų informacijÄ , tik nustačius, jog statinio nuosavybės teise valdymo faktÄ , bus formuojamas žemės sklypas po statiniu.             PraÅ¡ydamas patvirtinti valdymo faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui priklauso ir likusi 1/4 siloso tranšėjos dalis, nurodė, jog Å¡iÄ statinio dalį pareiÅ¡kėjas valdo pagal 2012 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kėjo ir A.

L. susitarimÄ . A. L., įgijęs nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 1/4 siloso tranšėjos pagal Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės 1994 m. turto perdavimo – priėmimo aktÄ , 2012 m. kovo 20 d. pasirašė susitarimÄ , kad A. L. perduoda 1/4 siloso tranšėjos A. N.. PareiÅ¡kėjas nesuspėjo įregistruoti Å¡io sandorio notarine tvarka, nes A. L. mirė. Be to, pareiÅ¡kėjas negalėjo laiku įregistruoti sandorio notarine tvarka, kadangi siloso tranšėja buvo neįregistruota ir notaras negalėjo patvirtinti Å¡io sandorio.

Tai padaryti negalėjo ir dėl suinteresuoto asmens M. Å . piktybiÅ¡kumo ir nesÄ Å¾iningumo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nuolat naudojosi siloso tranšėja, iÅ¡ pradžių ¾ siloso tranšėjos, o po 2012 m. susitarimo su A. L., pradėjo naudotis visa siloso tranšėja. Kadangi pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti ¼ siloso tranšėjos valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų, remdamasis CPK 526 str. 3 d., praÅ¡o patvirtinti valdymo faktÄ Ä¯ ¼ siloso tranšėjos dalį.             PareiÅ¡kėjas, jo atstovė teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad 2012-03-20 susitarimÄ su A. L. dėl teisių į pastatÄ perleidimo pasirašė ne notarine forma, kadangi nebuvo atlikta pastato teisinė registracija. PareiÅ¡kėjo nuosavybės teisę į pastatÄ pripažino ir Klaipėdos apygardos teismas, kuris, nagrinėdamas suinteresuoto asmens M. Å . apeliacinį skundÄ , nustatė, jog ginčo statinys - siloso tranšėja anksčiau priklausė Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei, kurios likvidacinė komisija turto perdavimo - priėmimo aktu siloso tranšėjÄ perdavė A.

N. ir A. L., konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas A. N. įrodė, kad ginčo statinys jam buvo perduotas teisėtai, todėl prašė pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto ir valdymo fakto nustatymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Suinteresuotas asmuo M. Å . atsiliepimu prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, jog pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ reikalavimas, pareikÅ¡tas LR CPK 444 str. 2 d. 5 p. pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais LR CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirti­nančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Suinteresuoto asmens nuomone nagrinėjamu atveju visų minėtų sÄ lygų nėra.             PareiÅ¡kėjas nuosavybės teisės į statinį neįgijo.

PareiÅ¡kėjo nurodomas, dokumentas, kurio pagrindu jis įgijo nuo­savybės teisę į statinį, yra Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto perdavimo-priėmimo aktas, suraÅ¡ytas kaip teigia pareiÅ¡kėjas 1994 m., akto sudarymo data nenurodoma ir pačiame akte. Tačiau byloje pateiktas 1994-06-16 Kretingos rajono valdybos potvarkis Nr.208v, kuriuo nuspręsta likviduoti Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovę ir likvidacinės komisijos pirmininku paskirti S. K..

Å is asmuo nurodomas kaip likvidacinės komisijos pirmininkas ir akte, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is aktas sudarytas, ne anksčiau nei 1994 06 16.             PareiÅ¡kėjo argumentas, jog nuosavybės teisės ir su jomis susijusios pareigos atsiran­da nuo nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo, o VÄ® Registrų centre registruojama nuosavybė nei atsiranda, nei panaikina­ma taikytina tik tiems santykiams, kurie susiformavo po 2001- 07 01, t.y., įsigaliojus naujajam, dabar galiojančiam Civiliniam kodeksui.

Pagal teismų praktikoje suformuotÄ privalomÄ sÄ lygÄ , kuriai esant asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio– statinio valdymo nuosavybės teise – fakto nustatymo, yra ta, kad pareiÅ¡kėjas turi bÅ«ti jau įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu. PareiÅ¡kėjas savo nuosavybės teisės į statinį įgijimo momentÄ su daikto perdavimu sieja, remdamasis Å¡iuo metu galiojančio CK 4.49 str. nuostatomis, tačiau CK 4.49 str. normos dėl nuosavybės teisės į daiktÄ (turtÄ ) įgijimo momento taikytini, kai sandoriai dėl daikto (turto) įgijimo sudaromi įsigaliojus Å¡iam kodeksui, t.y., po 2001- 07- 01.             Be to, bÅ«tina nustatyti patį nuosavybės teisės įgijimo faktÄ , Å¡is įgijimas turi bÅ«ti įvykęs įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu.

LR Vyriausybės 1991- 07- 25 nutarimu Nr.297 patvirtintos "Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos" (toliau – Instrukcijos) nuostatos numatė privalomÄ nekilnojamojo turto registravimÄ , tame tarpe ir tuo atveju, kai pasikeičia turto savininkas. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo teigimu, statinys nuosavybės teise jam buvo perduotas 1994 metais, o tai reiÅ¡kia, kad statinio savininkas turėjo pasikeisti, kas sukėlė pareigÄ pareiÅ¡kėjui ir A. L. registruoti į nuosavybės teisių pasikeitimÄ .

Jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų tai atlikęs, nėra.             1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti patvirtinta notariÅ¡kai ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto įregistravimo įstaigoje. PareiÅ¡kėjas statinį įgijo po 1994 06 10, kai nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams buvo keliamas privalomas notarinės formos reikalavimas, todėl pareiÅ¡kėjo nurodomas aktas neatitinka teisės aktuose įtvirtinto nuosavybę patvirtinančio dokumento sÄ vokos, tokio nuosavybės įgijimo pagrindo tuo metu galioję teisės aktai nenumatė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas aktu buvo įgijęs nuosavybės teisę į statinį.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad aktu jam statinys buvo perduotas kaip darbuotojui už neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, patikslintu pareiÅ¡kimu nurodė, jog turtas perduotas kaip pajininkui, tačiau ŽŪBÄ® 32 str. 5 ir 6 d. nuostatos, galiojusios 1994 m., nenumatė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto perdavimo pajininkams. Nekilnojamojo turto perdavimas pajininkams likviduojant bendrovę nebuvo reglamentuotas.              PraÅ¡yti nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise faktÄ galima reikalauti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę.

Tačiau pareiÅ¡kėjo nurodomas nuosavybės į statinį įgijimo dokumentas (aktas) neatitinka teisės aktuose įtvirtinto nuosavybę patvirtinančio dokumento sÄ vokos. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio – statinio valdymo nuosavybės teise – fakto nustatymo, neturi kompetencijos suteikti aktui teisinę reikÅ¡mę, kurios tuo metu galioję teisės aktai Å¡iam dokumentui nesuteikė, taip pat teismas neturi teisės sukurti nuosavybės teisės perleidimo santykius vien tik todėl, kad pareiÅ¡kėjas, pats to iki galo neatlikęs to praÅ¡o.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių paaiÅ¡kinimų, kokie dar dokumentai, patvirtinantys jo nuosavybės teisę į statinį buvo, tačiau yra dingę, kas suinteresuoto asmens nuomone reiÅ¡kia, jog jokių kitų papildomų dokumentų, tiesiog nėra. Jeigu vienintelis pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisę į statinį patvirtinantis dokumentas yra aktas, kuris yra pateiktas byloje, tai pareiÅ¡kėjas Å¡io dokumento pagrindu turi įsiregistruoti savo nuosavybės teisę ir nesikreipdamas į teismÄ . Jeigu kompetentingos institucijos pareiÅ¡kėjo turimo dokumento (akto) nepripažįsta kaip pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, tai pareiÅ¡kėjas turėtų ginčytis su konkrečiomis kompetentingomis institucijomis.

             Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinis faktas nesukels jokių padarinių. PareiÅ¡kėjo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas ir todėl, kad daiktas, į kurį praÅ¡oma pripažinti valdomu nuosavybės teise, nėra sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Pirmiausia pareiÅ¡kėjas turėtų inicijuoti žemės sklypo statiniui suformavimÄ .              Nesutiko su patikslintu pareiÅ¡kimu dėl pastato valdymo fakto nustatymo, kadangi A.

L. nuosavybės į statinį nebuvo įgijęs. Pareiškėjo nurodomas 2012-03-20 susitarimas dėl A. L. dalies perleidimo pareiškėjui neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje, ir toks, kad ir tariamos, teisės į statinį perleidimas, laikytinas negaliojančiu.              Pareiškėjas statiniu susidomėjo ir pradėjo atlikti kokius nors veiksmus su juo tik nuo 2011 m., kai M. Š. atlikinėjo savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iki tol pareiškėjas šio statinio nevaldė, nesinaudojo, nesirūpino jokiais su šiuo statiniu susijusiais klausimais, ir jį visada valdė ir naudojo M.

Å . ir jo tėvas. Todėl pareiÅ¡kėjo aktyvÅ«s ir deklaratyvÅ«s veiksmai jau po 2011 metų nerodo, kad jis laikė save Å¡io statinio savininku ar valdė statinį, kaip savininkas. Tai, kad M. Å . pirma pradėjo nuosavybės teisių į statinį įteisinimo procedÅ«rÄ ir netgi įregistravo statinį nekilnojamojo turto registre, patvirtina, kad ne pareiÅ¡kėjas, o M. Å . atliko su Å¡iuo statiniu teisnius ir faktinius valdymo veiksmus, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjui statinio valdymo nuosavybės teise faktÄ .             Suinteresuoto asmens M.

Å . atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti, kadangi nėra faktų nustatymui keliamų sÄ lygų, o faktų nustatymas nesukels jokių teisinių padarinių pareiÅ¡kėjui.              Suinteresuotas asmuo N. S. (A. L. teisių perėmėja) atsiliepimu neprieÅ¡taravo, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bÅ«tų tenkinamas ir nustatyta, jog A. N. yra siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r.. sav., teisėtas savininkas ir naudotojas. Nurodė, jog turto perdavimo-priėmimo aktu statinį - siloso tranšėjÄ A.

N. ir A. L. perdavė perdavimo metu buvęs statinio savininkas - Kretingos (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė. Siloso tranšėja buvo perduota likvidacinės komisijos, o perdavimo - priėmimo akte pasirašė likvidacinės komisijos nariai ir siloso tranšėjos perėmėjai - A. N. ir A. L.. Siloso tranšėja A. N. ir A. L. buvo perduota kaip atlygis (pajais), nes jie abu dirbo Kretingos r., (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovėje ir buvo bendrovės nariai-pajininkai. Suinteresuotas asmuo patvirtino, jog faktÄ , kad tranšėja kaip atlygis už sukauptus pajus ir už darbÄ bendrovėje buvo perduota A.

L. ir A. N., ji prisimena. Taip pat nurodė, jog prisimena, kad A. N. dalį siloso tranšėjos pirkimo - priėmimo raÅ¡tu įsigijo iÅ¡ A. L.. Patvirtino, jog tokia sutartis tarp A. L. ir A. N. egzistavo, tačiau notaras atsisakė įforminti minėtÄ sandorį, kadangi siloso tranšėja buvo neįregistruota, tad sandoris taip ir liko nepatvirtintas notariÅ¡kai. Nurodė pamenanti, jog dar esant gyvam A. L., A. N. nuolat naudojosi siloso tranšėja savo dalyje, o po pirkimo - priėmimo raÅ¡to sudarymo su A.

L., A. N. naudojosi jau visa siloso tranšėja teisėtai. Teismo posėdžio metu nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.             Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu informavo, kad nurodyto statinio - siloso tranšėjos nevaldo ir į jį neturi jokių teisių, Å¡is statinys beÅ¡eimininkiu nepripažintas. Teismo prašė civilinę bylÄ nagrinėti Kretingos rajono savivaldybės administracijai nedalyvaujant ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, jog dalis statinio – siloso tranšėjos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į žemės sklypÄ , nuosavybės teise valdomÄ M.

Å ., kita dalis patenka į gretimybėje esančiÄ valstybinę žemę. Žemės sklypas prie statinio nesuformuotas. Teismo prašė sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto priimti teismo nuožiÅ«ra. Teismo posėdyje atstovė pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, jog kol statinys nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, Nacionalinė žemės tarnyba neturi juridinio pagrindo formuoti žemės sklypo prie statinio. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo PareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam nuosavybės teise priklauso statinys – 3/4 siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r. Nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas statinio teisinei registracijai ir žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ . Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

Bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.PareiÅ¡kėjas kaip nuosavybės atsiradimo pagrindÄ nurodo Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto perdavimo-priėmimo aktÄ .PareiÅ¡kėjas A.

N. nurodė, kad likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę 1994 m. turto perdavimo-priėmimo aktu jam ir A. L. kaip bendrovės pajininkams buvo perduota siloso tranšėja, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r. Pareiškėjas statinį karu su A. L. priėmė, jį valdė, tačiau neišsaugojo statinio priėmimo-perdavimo akto originalo, todėl negali atlikti statinio teisinės registracijos.Iš pareiškėjo pateikto turto perdavimo-priėmimo akto kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, susidedanti iš penkių narių, perdavė, o A.

N. ir A. L. priėmė siloso tranšėjÄ , kurios inventorinis Nr. 202. Kad pareiÅ¡kėjas A. N. statinį – siloso tranšėjÄ perėmė iÅ¡ likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės liudytojų A. P. ir P. J. (buvusių ŽŪB likvidacinės komisijos narių) parodymais nustatyta įsiteisėjusiu 2015-06-29 Palangos m. apylinkės teismo sprendimu. Aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas A. N. ginčo statinį perėmė teisėtai, konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-17 nutartyje, nagrinėdamas suinteresuoto asmens M.

Å . skundÄ dėl 2015-06-29 Palangos m. apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas M. Å . pareiÅ¡kimas dėl jo nuosavybės teisių pagal įgyjamÄ jÄ senatį į ginčo pastatÄ Ä¯gijimo.Galiojusioje 1992-10-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 759 “Dėl žemės Å«kio bendrovių atsiskaitymo su pajininkais tvarkos ir sÄ lygų” patvirtintoje atsiskaitymo su pajininkais tvarkoje buvo numatyta, jog žemės Å«kio bendrovės narys turi teisę gauti, o žemės Å«kio bendrovė privalo grÄ Å¾inti natÅ«ra jam priklausantį pajų, kai bendrovės įstatuose numatyta pajų grÄ Å¾inti natÅ«ra.

Duomenys apie privatizuotos žemės Å«kio įmonės turto aukcione įsigytÄ turtÄ ir atsiskaitymÄ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kartu su kartu su kitais fiziniais asmenimis pasirašė fizinių asmenų grupės steigimo sutartį ir įsigijo (duomenys neskelbtini) gamybinį technologinį kompleksÄ (civ. byla eA2-116-588/2015, l. 114, 110, eil. 112), tokiu bÅ«du tapo steigiamos (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininku. Pagal turto perdavimo-priėmimo akto sudarymo laikotarpiu galiojusio Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 32 str. 5 ir 6 d. patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatoriai užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis parduoda bendrovės turtÄ , ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams.

Pagal šiuo metu galiojančio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 31 str. 5 d.

5. likviduojamos bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu. Taigi, nei turto perdavimo-priėmimo metu, nei Å¡iuo metu galiojantis įstatymas nenumatė kitos turto perdavimo tvarkos kaip tik turto perdavimo aktu, dėl ko teismas nesutinka su suinteresuoto asmens M. Å . atsiliepime nurodytais argumentais, jog pareiÅ¡kėjo nurodomas aktas neatitinka teisės aktuose įtvirtinto nuosavybę patvirtinančio dokumento sÄ vokos dėl privalomos notarinės formos reikalavimo nesilaikymo, kad galiojusios ŽŪBÄ® nuostatos nenumatė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto perdavimo pajininkams.

             Argumentai dėl pastato teisinės registracijos taip pat nėra reikÅ¡mingi, kadangi turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisės į pastatus atsiradimo, pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė, kaip po tokia, atsiranda kitais teisės aktais nurodytais pagrindais. Pagal savo teisinę reikÅ¡mę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Paprastai žemės Å«kio bendrovių pastatų inventorizacija ir teisinė registracija nebuvo atliekama dėl piniginių lėšų stygiaus.

Byloje nėra duomenų, jog ginčo statiniui – siloso tranšėjai buvo atlikta teisinė registracija ir šis statinys būtų buvę teisiškai registruotas (duomenys neskelbtini) ŽŪB vardu, tačiau ginčo dėl to, kad pareiškėjui perduota siloso tranšėja teisėtai priklausė buvusiai (duomenys neskelbtini) ŽŪB byloje nėra. Byloje esantis turto perdavimo aktas patvirtina, kad siloso tranšėja, kurios inventorinis Nr. 202 sutampa su pareiškėjui perduotos, buvo perimta iš buvusio Kretingos r.

„(duomenys neskelbtini)” kolÅ«kio (civ. byla eA2-116-588/2015, l. 111 antra pusė, eil. 3). Tokiu bÅ«du (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuo pastato perdavimo jai momento teisėtai valdė šį pastatÄ . PareiÅ¡kėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto perdavimo – priėmimo aktas yra patvirtintas likvidacinės komisijos, ir nors Å¡iame turto perdavimo-priėmimo akte turto perdavimo data nenurodyta, Kretingos r. valdybos potvarkiu Nr. 208v likviduojamos įmonės statusas (duomenys neskelbtini) ŽŪB suteiktas 1994-06-16, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad statinys perduotas po 1994-06-16.

FaktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. N. valdo negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ siloso tranšėjÄ , unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r., patvirtina byloje esanti kadastro duomenų byla, Kretingos r. savivaldybės administracijos Kretingos seniÅ«nijos 2011-90-22 įsakymas dėl adreso suteikimo (civ. byla eA2-116-588/2015). CK 4.47 straipsnio 1 punktas numato, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius. Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtÄ ) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo (CK 4.49 str. 1, 2 d.). Aukščiau nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A. N. nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ siloso tranšėjÄ Ä¯gijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu pagal sandorį, t. y. priėmimo-perdavimo aktÄ , tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių dokumentų neiÅ¡saugojo (CK 4. 47 str. 1 p.). Aplinkybę, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka patvirtina Klaipėdos apskrities archyvo 2015-02-05 raÅ¡tas (civ. byla eA2-116-588/2015), kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės dokumentai Klaipėdos apskrities archyvui saugoti neperduoti, duomenų apie (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidavimÄ , bendrovei priklausiusio turto padalinimÄ , atsiskaitymÄ ar planavimÄ atsiskaityti duomenų nėra. PareiÅ¡kėjas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teise į statinį kreipėsi VÄ® Registrų centras, tačiau pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų įregistruoti nuosavybės teises - pateikti nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento originalÄ - Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto perdavimo-priėmimo aktÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” 38 str. numatyta, jog asmuo praÅ¡ydamas VÄ® Registrų centro įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ , kartu su praÅ¡ymu turi pateikti “dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto įgijimÄ nuosavybėn, daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimÄ <…> originalÄ arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuoraÅ¡Ä â€. Nustačius, jog priėmimo - perdavimo akto originalas nėra iÅ¡likęs, pareiÅ¡kėjas negali įregistruoti daiktinių teisių į pastatÄ VÄ® Registrų centre.

Taigi, juridinis faktas nėra akivaizdus dėl patvirtinančio dokumento neiÅ¡likimo, dėl ko pareiÅ¡kėjas negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, o tai yra pagrindas pareiÅ¡kėjui praÅ¡yti pastato valdymo nuosavybės teise faktÄ nustatyti teismine tvarka.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad siloso tranšėja kaip statinys buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, remiantis suinteresuoto asmens M. Å . praÅ¡ymu. Pagal 2016 m. lapkričio 24 d.

VÄ® Registrų centras raÅ¡te nurodomÄ informacijÄ nekilnojamasis daiktas – siloso tranšėja (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre iÅ¡registruotas Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimo Nr. eA2-116-588/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-17 nutarties Nr. e2A16-479/2016 pagrindu. Å i informacija patvirtina, kad statinys kaip nekilnojamojo turto objektas yra, atlikti kadastriniai matavimai, todėl teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nuomone, kad šiuo konkrečiu atveju VÄ® Registrų centras turėjo nekilnojamojo turto registro įraÅ¡e tik padaryti žymÄ dėl suinteresuoto asmens Å¡ioje byloje M.

Å . daiktinių teisių iÅ¡registravimo, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrų nuostatų 92 punktu, numatančiu, jog žymos apie įsiteisėjusius teismo sprendimus ir nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, daromos gavus konkrečius teismo sprendimus ar nutartis, o ne visiÅ¡kai iÅ¡registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ - siloso tranšėjÄ iÅ¡ nekilnojamojo turto registro. Kaip jau nustatyta siloso tranšėja yra, jai suteiktas unikalus numeris, atlikti kadastriniai matavimai, todėl nustačius pastato valdymo nuosavybės teise faktÄ , pareiÅ¡kėjui nebeturėtų kliūčių įregistruoti daiktines teises į statinį (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str.).Vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo A.

N. praÅ¡omas nustatyti faktas, turės juridinę reikÅ¡mę, pareiÅ¡kėjas neturi ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir yra visos sÄ lygos nustatyti valdymo nuosavybės teise faktÄ (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).PareiÅ¡kėjas pateikė 2012-03-20 susitarimÄ su A. L., kuriuo A. N. A. L. susitarė dėl siloso tranšėjos, kurios plotas 575,04 kv.m. pasidalinimo. Å iuo susitarimu A. N. atiteko 431,28 kv. m. ploto tranšėjos, o A.

L. -143,76 kv.m., arba atitinkamai ¾ dalys ir ¼ dalis. Å io susitarimo turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 1994 m., turto perdavimo aktu pareiÅ¡kėjui buvo perduota 3/4 siloso tranšėjos, suinteresuoto asmens N. S. (kaip A. L. teisių perėmėjos) Å¡ios aplinkybės nėra ginčijamos, įvertinus pateiktus įrodymus, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise valdo 3/4 siloso tranšėjos, es. (duomenys neskelbtini) g. 50A, (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r.

Dėl pastato valdymo fakto PareiÅ¡kėjas patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti ¼ siloso tranšėjos, es. (duomenys neskelbtini) g. 50A, (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r., valdymo faktÄ , remdamasis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 526-529 str.). Asmuo, teisėtai valdantis daiktÄ , bet neturintis valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, turi galimybę kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl valdymo fakto patvirtinimo (Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d.).

Teismas valdymo faktÄ gali patvirtinti tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d.). Pagal VÄ® Registrų centro informacijÄ ginčo siloso tranšėja ir nuosavybės teisės į jÄ nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , tame tarpe ir valdymas, Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įst. 13 str. 1 d.).

Siloso tranšėjai nesant įregistruotai nekilnojamojo turto registre, negali ir negalėjo bÅ«ti įregistruota daiktinė teisė į jį – valdymas. Kartu darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas negali kitokia, ne teismo, tvarka gauti siloso tranšėjos valdymo faktÄ patvirtinančių dokumentų, suteikiančių teisę jam visa apimtimi pasinaudoti teisėmis, kurias, esant tam tikroms įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, suteikia daikto valdymas, pvz. įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Teismas konstatuoja, esant Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d. numatytÄ sÄ lygÄ dalies siloso tranšėjos valdymo fakto patvirtinimui teismo sprendimu.              Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (Civilinio kodekso 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Tačiau valdymas gali atsirasti ir užvaldant daiktÄ , perduodant ar paveldint valdymo teisę. Valdymas visais atvejais atsiranda kai daiktas yra fiziÅ¡kai užvaldomas, ir kuomet tik užvaldęs daiktÄ asmuo gali paveikti daiktÄ pagal savo valiÄ bei iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ tÄ daiktÄ turėti kaip savÄ (Civilinio kodekso 4.25 str. 1, 2 d.).

Be to, nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziÅ¡kai užvaldžius daiktÄ , bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamÄ jį daiktÄ asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tÄ daiktÄ ar kitu panaÅ¡iu bÅ«du jį fiziÅ¡kai užvaldyti (Civilinio kodekso 4.27 str. 1 d.). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad A. L., įgijęs dalį siloso tranšėjos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ŽŪB, 2012 m. perleido savo teises į siloso tranšėjos ¼ dalį pareiÅ¡kėjui.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad siloso tranšėja A. L. buvo perduota tuo pačiu perdavimo-priėmimo aktu kaip ir pareiÅ¡kėjui, dėl kurio reikÅ¡mės teismas jau pasisakė. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog A. L. perėmęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ŽŪB dalį siloso tranšėjos buvo teisėtas valdytojas ir galėjo Å¡iÄ teisę perleisti pareiÅ¡kėjui. Siloso tranšėjos perleidimo pareiÅ¡kėjui sandoris buvo sudarytas 2012 metais. Kaip jau nustatyta, nei pareiÅ¡kėjas, nei A.

L., perėmę statinį iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB, nuosavybės teisės į statinį nebuvo įregistravę. Pareiškėjo, suinteresuoto asmens N. S. paaiškinimais nustatyta, kad sandoris nebuvo patvirtintas nustatyta forma (notariškai), kadangi tik 2011-12-24 buvo atlikti kadastriniai matavimai, o teisinė registracija nėra atlikta iki šiol, todėl yra pagrindo manyti, jog sandorio neįforminimo notariškai priežastimi ir buvo tai, kad daiktas nebuvo suformuotas kaip nekilnojamas objektas, o šios aplinkybės buvo priklausomos ne tik nuo pareiškėjo, bet ir nuo A.

L. valios ir veiksmų. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad 2012 m. susitarimu A. L. neperleido nuosavybės teisę, bet pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai perdavė daikto valdymÄ . Asmuo, valdantis pastatus neįregistruoto sandorio pagrindu, turi teisę kreiptis į teismÄ dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 526-529 str.), todėl pareiÅ¡kėjas turi teisinį pagrindÄ savo civilinę teisę įgyvendinti, praÅ¡ydamas patvirtinti Å¡io nekilnojamojo daikto valdymo faktÄ , kaip savarankiÅ¡kÄ daiktinę teisę.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens M. Å . argumentus, kad toks sandoris yra absoliučiai negaliojantis ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė.Kad dalis statinio buvo perduota pareiÅ¡kėjo žinion, patvirtina byloje esantys įrodymai.PareiÅ¡kėjas pateikė 2012-03-20 susitarimÄ , kuriuo A. N. atiteko 431,28 kv. m.ploto tranšėjos, o A. L. -143,76 kv. m., arba atitinkamai ¾ dalys ir ¼ dalis. Pagal suinteresuoto asmens N. S. paaiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstytus atsiliepime, pateikta tokia sutartis tarp A.

L. ir A. N. egzistavo, nurodė pamenanti, jog dar esant gyvam A. L., A. N. nuolat naudojosi siloso tranšėja savo dalyje, o po pirkimo - priėmimo raÅ¡to sudarymo su A. L., A. N. naudojosi jau visa siloso tranšėja. Å ie suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimai patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas po susitarimo su A. L. sudarymo naudojosi visa siloso tranšėja. 2012-03-23 pareiÅ¡kėjas A. N. kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ , praÅ¡ydamas įregistruoti jam priklausančios siloso tranšėjos kadastro duomenis. 2012-04-17 pareiÅ¡kėjas, patikslinęs kadastro duomenis, dar kartÄ kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl tranšėjos įregistravimo. 2012-06-17 pareiÅ¡kėjo užsakymu buvo atvežtos ir iÅ¡piltos žemės prie siloso tranšėjos.

Tiriant įvykio aplinkybes pagal suinteresuoto asmens M. Å . skundÄ , pareiÅ¡kėjas nurodė, jog žemės iÅ¡piltos prie jam priklausančios siloso tranšėjos. Å ie įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas siloso tranšėja naudojosi ir valdė jÄ kaip savÄ .Ä®siteisėjusiu Palangos teismo 2015-06-29 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo2016-02-17 nutartimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo M. Å . neturėjo pagrindo bÅ«ti įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į ginčo objektÄ , nei pareiÅ¡kėjas. Duomenų, jog kiti tretieji asmenys bÅ«tų turėję teisių į ginčo pastatÄ , byloje nėra.

Civilinio kodekso 4.26 str. 2 d. numatyta valdymo sÄ Å¾iningumo prezumpcija nėra paneigta, todėl laikytina, jog valdymas atsiradęs sÄ Å¾iningai (Civilinio kodekso 4.26 str. 3 d.). Ginčo pastato nuosavybės klausimas į ¼ dalį nesprendžiamas, suinteresuotas asmuo M. Å . daugiau teisių nei pareiÅ¡kėjas į Å¡iÄ ginčo pastato dalį neturi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog nėra įstatyme numatytų kliūčių pareiÅ¡kėjo praÅ¡omam valdymo fakto patvirtinimui Civilinio proceso kodekso 526-529 str. nustatyta tvarka, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas Å¡ioje dalyje tenkintinas, patvirtinant faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas nuo 2012-03-20 valdo ¼ siloso tranšėjos, es. (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Tenkinus pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ suinteresuoto asmens priteistinos pareiÅ¡kėjo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kadangi pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens M.

Å . suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (CPK 93, 443 str. 6 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas patyrė 62 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų paduodant pareiÅ¡kimÄ , taip pat 1265 Eur advokato iÅ¡laidų, kurios nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (8. 2, 8.18, 8.19 punktai) ir yra pagrįstos pateiktais įrodymais (CPK 93 ir 98 straipsniai).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448, 529 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :             pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mė turintį faktÄ , kad A.

N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo 3/4 siloso tranšėjos, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r.Juridinis faktas nustatytas statinio teisinei registracijai atlikti.Patvirtinti faktÄ , jog A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-03-20 valdo 1/4 siloso tranšėjos, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r.             Priteisti iÅ¡ M. Å . 1327 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų A. N.             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                                       AuÅ¡ra Volskytė                          Â