886f20ff-3fa2-4a53-b17e-ef518341eefa · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr2 -2011 m. liepos mėn. 4 d.Å iauliai Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. V. ir jos atstovui advokatui ŽydrÅ«nui RupÅ¡iui,atsakovui antstoliui T. U.,trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybės įmonės Registrų centro Å iaulių filialo atstovui Vitui Povilaičiui, nedalyvaujant atsakovei Z. A. ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, AAS „BTA draudimas“ atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

V. ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui T. U. ir Z. A., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybės įmonės Registrų centro Å iaulių filialui, AAS „BTA draudimas“ dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo irn u s t a t ė :IeÅ¡kovė J. V. praÅ¡o pripažinti 2005 m. balandžio 22 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 1000/04 niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės Z.

A. ieÅ¡kovei J. V. 12000,00 Lt, o Z. A. grÄ Å¾inti 0,0690 ha dydžio žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), su iki 2005 m. balandžio 22 d. varžytinių buvusiais apsunkinimais (areÅ¡tu); taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ antstolio T. U. ieÅ¡kovei J. V. 4000,00 Lt, jos sumokėtų už vykdymo veiksmus, parduodant 0,0690 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti ir ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2005-04-22 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. 1000/04 pagrindu už 16000,00 Lt ji įsigijo skolininkei Z.

A. priklausiusį 0,0690 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tokio dydžio žemės sklypas, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nekilnojamojo turto kadastre nėra suformuotas. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė nurodytu žemės sklypu gali disponuoti tik bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra pagal atliktÄ viso žemės sklypo (kartu su kaimyniniu žemės sklypu) kadastro duomenų nustatymÄ 1994-08-03 d. Tai patvirtina žemės valdos paskirstymo planas, iÅ¡ kurio matyti, kad Z.

A. priklausiusi, o dabar ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis bendrame sklype plane pažymėta ženklais B1 B2, o A. B. priklausanti žemės sklypo dalis bendrame sklype yra pažymėta ženklu A, bendras viso žemės sklypo plotas yra 0.1680 ha. Ieškovės atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys papildomai paaiškino, kad žemės sklypo paskirstymo planas (b.l.

4) buvo sudarytas Å iaulių miesto žemėtvarkos tarnybos 1995-01-25 d. BÅ«tent Å¡io žemės sklypo paskirstymo plano pagrindu buvo atlikti kadastriniai matavimai žemės sklypo suformavimui. Tačiau žemės sklypas nebuvo atskirtas ir suformuotas. IeÅ¡kovė, norėdama suformuoti žemės sklypÄ kaip atskirÄ vienetÄ , kreipėsi su praÅ¡ymu atlikti detaliojo planavimo procedÅ«ras, tačiau iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus ji gavo atsakymÄ , kad reikalingas žemės sklypo ribų nustatymo planas, kuris turėjo bÅ«ti pateiktas antstolio kartu su turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu.

Tuomet ieškovė kreipėsi į A. S. įmonę, prašydama atlikti kadastrinius matavimus, tačiau 2010 m. birželio mėnesį A. S. jai pranešė, kad neįmanoma atlikti kadastrinių matavimų, kadangi ant ieškovės nupirkto žemės sklypo stovi buvusiai skolininkei priklausantis gyvenamasis namas. Atsakovas antstolis T. U. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali turto pardavimo – realizavimo forma ir yra atliekama Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 str. nustatyta tvarka.

Pagal CPK 690 str. 2 d. antstolis, prieÅ¡ realizuodamas nekilnojamÄ jį turtÄ , turi patikrinti nekilnojamo daikto registravimo duomenis ir pridėti iÅ¡raÅ¡Ä ir Nekilnojamo turto registro. Nekilnojamo turto registre Å¡is žemės sklypas buvo registruotas kaip atskiras turto vienetas. IÅ¡raÅ¡e buvo pažymėta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pateikus šį aktÄ tvirtinti teismui, teisėja paskyrė teismo posėdį, kuriame tiek Z. A., tiek J. V. nurodė, kad ieÅ¡kovė perka žemės sklypo dalį, pažymėtÄ vykdomojoje byloje esančiame plane.

Antstolio teigimu, žemės sklypas buvo parduotas ne už 16000 Lt, bet už 12000 Lt, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ antstolio 4000 Lt yra nepagrįstas. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, AAS „BTA draudimas“ atstovas A. B. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys grindžiamas aplinkybe, jog turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.), tačiau, atstovo nuomone, turto pardavimÄ skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui reglamentuoja speciali CPK 704 str. norma.

IeÅ¡kovė nenurodė nei vieno pagrindo, numatyto CPK 602 str., kuriuo remiantis bÅ«tų galima turto pardavimo aktÄ pripažinti negaliojančiu. Atstovas nurodė, kad LR Žemės įstatymo 30 str. 4 d. leidžia parduoti sklypÄ , jo neatidalinus iÅ¡ bendro sklypo. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Registrų centro Å iaulių filialo atstovas Vitas Povilaitis paaiÅ¡kino, kad įmonė materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl dėl ieÅ¡kinio tenkinimo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Pažymi, kad kadastro žemėlapyje yra pažymėtas tik vienas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), šio sklypo plotas yra 0,1690 m2. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje nėra pažymėtas. Atstovas paaiškino, kad bylos 4 lape esantis žemės sklypo paskirstymo planas negali būti laikomas žemės sklypo planu. Tai yra naudojimosi tvarkos nustatymas tarp bendraturčių. Planas, esantis vykdomosios bylos Nr. 1000/2004 56 lape, taip pat yra netinkamas, nes jame nurodytas bendras sklypo plotas – 0,1690 ha.

Atstovas nurodė, kad vykdant žemės sklypo pardavimo sandorį reikalinga įsitikinti, ar žemės sklypo ribos, pažymėtos kadastro žemėlapyje, atitinka įrašus registre. Apie tai liudija registro tvarkytojo spaudas žemės sklypo plane. Šiuo atveju dėl tokio patvirtinimo niekas nesikreipė, nes priešingu atveju būtų parašytas informacinis sprendimas arba pranešimas, kad sklypo plotas plane neatitinka sklypo ploto kadastro registre. Ieškinys tenkintinas. Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio T.

U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 1000/04 buvo vykdomas 28430,50 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkės Z. A. iÅ¡ieÅ¡kotojo AB „Lietuvos Telekomas“ naudai pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-1340-03 (vykdomosios bylos l. 1). Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , skolininkės Z. A. pasiÅ«lytam pirkėjui J. V. 2005-04-22 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu Nr. 1000/04, patvirtintu 2005-05-24 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, už 12000 Lt buvo parduotas Z.

A. priklausantis 0,0690 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos l. 32, 62, 64). Mokėjimo nurodymo nuorašas (vykdomosios bylos l.

38) patvirtina, kad J. V. už perkamÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ antstolio T. U. sÄ skaitÄ sumokėjo 12000,00 Lt. IeÅ¡kovė ir jos atstovas praÅ¡o pripažinti turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ niekiniu ir negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, nes ieÅ¡kovei nebuvo pateiktas žemės sklypo planas, kuris pagal LR Žemės įstatymo 30 str. yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Antstolis T. U. su tokiu ieÅ¡kovės ir jos atstovo argumentu nesutinka, nurodo, kad skolininkė Z.

A. vykdomojoje byloje buvo pateikusi sklypo dokumentus, tame tarpe ir sklypo planÄ , iÅ¡ kurio matėsi, kad realizuojamas sklypas yra atskiras nekilnojamojo turto vienetas, įregistruotas nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, jam suteiktas atskiras adresas. Be to, antstolio teigimu, ieÅ¡kovė J. V., pirkdama žemės sklypÄ , turėjo galimybę jį apžiÅ«rėti, susipažinti su perkamo turto dokumentais, kÄ ji ir padarė, todėl jai buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su perkamu nekilnojamuoju daiktu.

Antstolio ir trečiojo asmens AAS „BTA draudimas“ atstovo teigimu, ieÅ¡kovė nenurodė nė vienos iÅ¡ CPK 602 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, kurių pagrindu 2005-04-22 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ bÅ«tų galima laikyti niekiniu ir negaliojančiu. Turto pardavimas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui yra speciali turto realizavimo forma (CPK 704 str.). Å iai turto realizavimo formai taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir turto pardavimo iÅ¡ varžytinių procedÅ«rai, taigi, ir tie patys akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai.Teismas sutinka su antstolio ir trečiojo asmens AAS „BTA draudimas“ atstovo nuomone, kad kasacinio teismo nutartyse nuosekliai formuojama praktika, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.

TokiÄ iÅ¡vadÄ Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2009-04-23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, padarė atsižvelgdama į varžytinių specifikÄ , kuri reiÅ¡kiasi tuo, kad jomis, kaip ir turto pardavimu skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui, siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimÄ , užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusiÅ¡kÄ efektyvumÄ , t.y. užtikrinti tokį areÅ¡tuoto turto pardavimÄ , kuris atitiktų tiek skolininko, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus.

Tuo pačiu iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagrindas pripažinti aktÄ negaliojančiu yra tik imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises ir teisėtus interesus. Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 str. 8 d.), todėl jis turi atitikti žemės sandoriams keliamus įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (1994 m. balandžio 26 d.

Nr. I-446) (toliau – LR Žemės įstatymas) 30 str. nustatyta, kad žemės sandorių formÄ nustato Civilinis kodeksas ir Å¡is įstatymas. Prie žemės sandorių privalo bÅ«ti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis (LR Žemės įstatymo 30 str. 1 p.). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas.

Å io įstatymo 2 str. 14 punkte nurodyta, kad žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal LR Žemės įstatymo 2 str. 19 punktÄ Å¾emės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraÅ¡tovaizdžio elementais ir grafiÅ¡kai pažymėta žemės sklypo plane. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2000 m. birželio 27 d.

Nr. VIII-1764) 2 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys - tai duomenys, apibÅ«dinantys nekilnojamojo daikto dislokacijÄ , žemės gamtines ir Å«kines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sÄ lygas. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktÄ apibÅ«dinantys faktiÅ¡ki kadastro duomenys, o nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis – tai nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje.

Pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, be kitų kadastro duomenų, į nekilnojamojo turto kadastrÄ Ä¯raÅ¡omos žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Å io įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nenustačius aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamÄ jį daiktÄ , Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi jį nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kad nekilnojamasis daiktas yra pažymėtas kadastro žemėlapyje, rodo Kadastro tvarkytojo žyma – spaudas nekilnojamojo daikto plane.

Sprendžiant turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto patvirtinimo klausimÄ , teismui buvo pateiktas bandrasavininkėms Z. A. ir A. B. priklausiusio 0,1690 ha bendro ploto sklypo planas, kurio koordinatės Å¡iame plane ir yra pažymėtos. Tačiau tiek Å¡iame plane, tiek ir ieÅ¡kovės pateiktame žemės valdos paskirstymo plane (b.l. 4), Z. A. priklausiusio 0,690 ha ploto žemės sklypo koordinatės nėra pažymėtos. Trečiojo asmens VÄ® Registrų centro Å iaulių filialo atstovas taip pat nurodė, kad 0,0690 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra pažymėtas.

Todėl akivaizdu, kad Å¡ie planai negali bÅ«ti prilyginami žemės planams, reikalaujamiems pateikti sudarant žemės pardavimo sandorį pagal LR Žemės įstatymo 30 str. 1 dalies nuostatas. Tai taip pat patvirtino trečiojo asmens VÄ® Registrų centro Å iaulių filialo atstovas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pirkėjai J. V. parduotas žemės sklypas buvo suformuotas. Nors VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (vykdomosios bylos l. 2-3) nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau žemės sklypai formuojami teritorijų planavimo dokumento pagrindu (b.l. 97), toks dokumentas į bylÄ pateiktas nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad 0,1000 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės yra Z. A. ir A. B. (b.l. 86, vykdomosios bylos l. 8-9). Šis ir ieškovės J. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu įgytas žemės sklypas yra pažymėti bendrame žemės sklypo plane (vykdomosios bylos l. 56), kuriame nurodytas pažymėto sklypo bendras plotas – 0,1690 ha, adresas - (duomenys neskelbtini). kaip nurodė VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovas, 0,1000 ha ploto žemės sklypas, kaip atskiras vienetas, taip pat nėra suformuotas ir pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.Darytina išvada, kad sudarant ir patvirtinant tokį žemės sklypo pardavimo sandorį, nesant šio žemės sklypo plano, negalima identifikuoti pirkėjai J.

V. parduoto žemės sklypo, todėl laikytina, kad buvo pažeista CK 6.396 str. 1 dalies nuostata, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje (Å¡iuo konkrečiu atveju – akte) privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , perduodamÄ pirkėjui, o taip pat LR Žemės įstatymo 30 str. 1 d. nuostata, nustatanti, kad prie žemės sandorių privalo bÅ«ti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Pažymėtina, kad turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas iÅ¡ esmės pažeidžia tiek pirkėjo J.

V., tiek ir skolininkės Z. A., A. B. teisės bei teisėtus interesus, nes adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti skolininkei Z. A. ir A. B. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai (vykdomosios bylos l. 4-7). Pagal CK 4.40 str. 1 d. žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso virÅ¡utinis žemės sklypo sluoksnis, taip pat ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai. CK 6.395 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodant žemės sklypÄ , kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi bÅ«ti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas.

Jei Å¡is klausimas neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statiniu, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Todėl palikus galioti turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , kuriam turi bÅ«ti taikomos ir CK 6.395 str. 1 d. nuostatos, susidarytų situacija, kuomet nuosavybės teisė į ant Å¡io žemės sklypo esančius pastatus, priklausančius ne tik skolininkei Z. A., bet ir A. B., pereitų ieÅ¡kovei J.

V.Ä®vertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad 2005-04-22 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu Nr. 1000/04 parduoto daikto negalima identifikuoti, jo pirkėja negali atidalinti, nes Å¡iame žemės sklype yra keli kitiems asmenims priklausantys gyvenamieji namai ir kiti pastatai, be to, ieÅ¡kovei nebuvo pateiktas žemės sklypo ribų planas (b.l. 97), Å¡is turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas pažeidžia tiek pirkėjo, tiek skolininkės, tiek ir A. B. teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), Å¡is turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas pripažintinas negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d., 6.396 str. 2 d., LR Žemės įstatymo 30 str. 1 d.).Dėl restitucijos taikymo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl restitucijÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atveju, yra konstatavęs kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Jis taikomas asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Pripažinus varžytynių aktÄ negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Vykdant restitucijÄ tarp pripažinto negaliojančiu sandorio Å¡alių netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, sprendžiant dėl restitucijos taikymo klausimų, netaikytinas. vadovaujantis bendrÄ ja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natÅ«ra.

Kitu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais, kurio apskaičiavimÄ reglamentuoja CK 6.147 straipsnis. Kokį iÅ¡ restitucijos bÅ«dų taikyti, priklauso nuo kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Bet kokiu atveju teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieÅ¡tarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams.Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2009-04-23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, nurodė, kad antstolis, bÅ«damas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese, apskritai net nėra sandorio Å¡alis, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio Å¡alių (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

Todėl iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pripažinus negaliojančiu ir restitucijÄ taikant natÅ«ra, skolininkui (buvusiam iÅ¡ varžytynių parduoto turto savininkui) grÄ Å¾inamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tÄ turtÄ sumokėta pinigų suma: jeigu Å¡i pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iÅ¡ antstolio, nepaisant to, ar dalį Å¡ios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo iÅ¡laidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu, priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko lieka nebaigtas; jeigu iÅ¡ pirkėjo gauta pinigų suma jau iÅ¡mokėta iÅ¡ieÅ¡kotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui iÅ¡ieÅ¡kojimo prievolėje, ji priteisiama iÅ¡ skolininko (buvusio iÅ¡ varžytynių parduoto turto savininko).Byloje esantis turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas ir mokėjimo nurodymo nuoraÅ¡as (vykdomosios bylos l. 38, 64) patvirtina, kad už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovė į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 12000,00 Lt, kurie antstolio patvarkymu (vykdomosios bylos l.

73) buvo paskirstyta iÅ¡ieÅ¡kotojui AB „Lietuvos telekomas“. Todėl pripažinus 2005-04-22 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ negaliojančiu, taikytina restitucija, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Z. A. priteistini 12000,00 Lt, atsakovei Z. A. grÄ Å¾intinas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ antstolio T. U. 4000,00 Lt, kuriuos ieÅ¡kovė sumokėjo antstoliui pagal 2005-04-22 d. antstolio kvito Å¡aknelę serija GRA Nr. 0715232 (vykdomosios bylos l. 37). Minimi 4000 Lt antstoliui T.

U. buvo sumokėti ne turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pagrindu, todėl restitucija netaikytina. 2004-11-08 d. patvarkymu iÅ¡ieÅ¡kotoms lėšoms paskirstyti 3569,50 Lt buvo paskirti antstoliui, kaip vykdymo iÅ¡laidoms tenkanti suma. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ pripažinus negaliojančiu, antstoliui atitekus ieÅ¡kovės sumokėta 3569,50 Lt suma laikytina kaip įgyta be teisinio pagrindo, todėl priteistina iÅ¡ antstolio ieÅ¡kovei (CK 6.237 str.). Antstolis Å¡ių lėšų įgijimo teisinio pagrindo nenurodė ir neįrodė.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinys dalyje dėl 4000 Lt priteisimo iš antstolio T. U. tenkintinas iš dalies, priteistini 3569,50 Lt. Pažymėtina, kad ieškovė reikalavimo dėl be pagrindo įgytų lėšų – 430,50 Lt priteisimo iš atsakovės Z. A. nereiškė, todėl teismas negali išeiti už ieškinių ribų. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 480,00 Lt žyminis mokestis (b.l.

9) ir 2420,00 Lt iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (b.l. 10, 96). IÅ¡ atsakovės Z. A. priteistinos 2175,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos (360,00 Lt žyminis mokestis (12000,00 Lt x 3 proc.) ir 1815,00 Lt iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (2420,00 Lt x75 proc.)). IÅ¡ atsakovo antstolio T. U. ieÅ¡kovei priteistinos 707,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos (107,00 Lt žyminis mokestis (3569,50 Lt x 3 proc.) ir 600,40 Lt iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (2420,00 Lt x 24,81 proc.). Be to, iÅ¡ atsakovų priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei: iÅ¡ atsakovės ZA. - 16,88 Lt, iÅ¡ antstolio T.

U. – 5,58 Lt (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str., 98 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str., n u s p r e n d ė:IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti 2005 m. balandžio 22 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 1000/04, patvirtintÄ 2005 m. gegužės 24 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.Taikyti restitucijÄ ir Z. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 0,0690 ha dydžio žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), su iki 2005 m. balandžio 22 d. buvusiais apsunkinimais (areÅ¡tu), ieÅ¡kovei J.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iÅ¡ atsakovės Z. A. 12000,00 Lt (dvylika tÅ«kstančių litų).Priteisti ieÅ¡kovei J. V. iÅ¡ atsakovės Z. A. 2175,00 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, Priteisti ieÅ¡kovei J. V. iÅ¡ antstolio T. U. 3569,50 Lt (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus, 50 ct) be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 707,40 Lt (septynis Å¡imtus septynis litus, 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės Z.

A. 16,88 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Priteisti iÅ¡ antstolio T. U. 5,58 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .                                                                 Teisėja                                                                                                                                Edita Dambrauskienė