2025-06-18 Nr. AB-10457-3-61-3-07584-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-900-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07584-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3

(S)

.

.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Č. (R. Č.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. (R. Č.) skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuotieji asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius, A. B., R. B. (R. B.), R. P.) dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Č. (R. Č.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir RC, Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. CSPR-276 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – RC Vilniaus skyrius, Skyrius) 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. SPR4- 10770 (14.5 E) (toliau – ir Skyriaus sprendimas) ir pareiškėjo vardu įregistruoti nuosavybės teises į 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) dalį, kuri buvo atkurta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabartinis pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.) M. S. B. vardu ir jos vardu registruota nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre, bei panaikinti šioje dalyje M. S. B. nuosavybės teises į Žemės sklypą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjui priklauso turtinė teisė, t. y. teisė į 1/3 dalį M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. (toliau – ir buvęs savininkas) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą. M. S. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties palikimą priėmė mirusiosios sūnūs, L. B., R. B. ir D. B.. Kiekvienam iš įpėdinių teko po 1/3 paveldimo turto, atsiradusio po M. S. B. mirties, taip pat ir teisė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą turtą.

2.2. R. B., priėmęs palikimą ir turėdamas turtinę teisę į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą turtą, šią savo turtinę teisę perleido. Turtinė teisė buvo realizuota antstoliui A. B. vykdant išieškojimą iš skolininko R. B. kitų kreditorių naudai ir parduota skolininko pasiūlytam pirkėjui. Šią turtinę teisę iš R. B. įsigijo pareiškėjas pagal 2023 m. gegužės 4 d. turto pardavimo aktą Nr. 0042/20/00841MA2 (toliau – ir Aktas).

2.3. NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.) pretendentės M. S. B. vardu atkūrė nuosavybės teisės į buvusio savininko valdytą turtą, grąžinant natūra 0,0059 ha Žemės sklype.

2.4. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti informaciją apie nuosavybės teisių į buvusio savininko valdytą turtą atkūrimo M. S. B. vardu procesą. NŽT 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. 49SD-5896-(14.49.104.) (toliau – ir NŽT raštas) patvirtino, jog M. S. B. (pretendentė) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą turtą – 1,8573 ha žemės; jai yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,7132 ha žemės, ir dar liko atkurti nuosavybės teises į 0,1441 ha žemės.

2.5. Pareiškėjas dar 2022 m. birželio 7 d. buvo pateikęs prašymą RC Vilniaus skyriui pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre ir registruoti nuosavybės teises į M. S. B. priklausančią Žemės sklypo dalį pareiškėjo vardu. RC Vilniaus skyrius 2022 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, kadangi pareiškėjas kaip turto pardavimo skolininko pasiūlytas pirkėjas Akto pagrindu įgijo tik turtines teises į R. B. paveldėtą 1/3 dalį teisės atkurti buvusio savininko nuosavybės teises į 0,15 ha žemės sklypą ar teisę į numatytą 1/3 dalies kompensaciją už žemės sklypą ir nepateikė dokumento, patvirtinančio pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (jo dalį).

2.6. Komisija 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti RC Vilniaus skyrius 2022 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. SPR4-9709 (1.4 E). Dėl šio Centrinio registratoriaus komisijos sprendimo buvo pateiktas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

2.7. R. B. turtinė teisė ir turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo realizuotas Aktu, kai pareiškėjui buvo parduoda R. B. turėta turtinė teisė. Pareiškėjui įsigijus turtinę teisę, buvo pateiktas prašymas RC Vilniaus skyriui įregistruoti pareiškėjo vardu nuosavybės teises į Žemės sklypą, tačiau RC Vilniaus skyrius skundžiamu Skyriaus sprendimu prašymą atmetė, o Centrinio registratoriaus komisija skundžiamu Komisijos sprendimu šį Skyriaus sprendimą paliko galioti.

2.8. Komisijos sprendime nepagrįstai reikalaujama nurodyti prašomo įregistruoti nekilnojamojo turto identifikacinius duomenis, nes Akte, kuriuo pareiškėjas įgijo turtinę teisę į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą turtą, nekilnojamojo turto identifikaciniai duomenys nėra nurodyti, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisių į konkretų nekilnojamąjį daiktą – Žemės sklypą.

2.9. NŽT priima sprendimus atkurti nuosavybes teises į suformuotus žemės sklypus pretendentų (net ir mirusių) vardu ir NŽT sprendimo pagrindu pretendentų vardu yra registruojamos nuosavybės teises į žemės sklypus ar jų dalis. Tokiu atveju atkūrimo procese atsiradusi turto dalis, registruota mirusio asmens vardu, taip ir liktų mirusiojo nuosavybe, nes palikimą priėmęs įpėdinis neturėtų teisės paveldėti tokio turto (nes jis tokią teisę perleido), o turtinę teisę įsigijęs asmuo negalėtų registruoti nuosavybės savo vardu, nes nėra įpėdinis notaro vedamoje paveldėjimo byloje ir jam negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas ir negali pateikti duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse, nes įsigytų turtinių teisių Akte nėra jokių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų.

2.10. Komisija vertino tik antstolio varžytinių aktą ir notaro paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuose nebuvo jokių Žemės sklypo duomenų, tačiau šių duomenų neįvertino NŽT rašto kontekste, todėl padarė esminę klaidą, lėmusią neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas turėtų apginti pažeistas pareiškėjo teises ir teisėtus interesus įgijus turtinę teisę iš įpėdinio, šią teisę realizuoti įstatyme nustatyta tvarka bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį bei išregistruoti Nekilnojamojo turto registre į dalį Žemės sklypo įregistruotas mirusios M. S. B. nuosavybės teisės.

2.11. NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.) pretendentei M. S. B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko iki 1940 m nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, grąžinant natūra 0,0059 ha žemės dalį Žemės sklype, ir šio sklypo 1/3 dalis turėtų būti perduodama pareiškėjui, kaip M. S. B. turto paveldėtojui.

2.12. Nagrinėjamu atveju nuosavybės tesiės buvo atkurtos mirusios pretendentės M. S. B. vardu ir šie duomenys pateikti Registrų centrui. NŽT rašte nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei ta faktine aplinkybe, kad pareiškėjas yra įgijęs teises į 1/3 mirusios M. S. B. teisių atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą turtą, nors nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiosios M. S. B. vardu, tačiau 1/3 žemės sklypo dalis, kuri atkurta NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.), turėtų būti laikoma, jog yra perduota pareiškėjui, nes jis šioje dalyje yra laikomas M. S. B. turto paveldėtoju, įsigijęs turtinę teisę iš įpėdinio R. B..

2.13. Tiek RC Vilniaus skyriui, tiek Komisijai buvo pateikti visi duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai yra įsigijęs iš R. B. turtinę teisę, o ją įgyvendinant turi būti laikoma, kad būtent pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teises į 1/3 Žemės sklypo dalį, kuri atsirado nuosavybės teisių atkūrimo procese ir yra registruota mirusiosios M. S. B. vardu sprendimo, priimto po jos mirties, pagrindu.

2.14. Paliekant galioti skundžiamus administracinius aktus, būtų paneigiamas civilinėje teisėje egzistuojantis turtinių teisių institutas. Pareiškėjas negali realizuoti ir įgyvendinti nuosavybės teisės į buvusio įpėdinio R. B. paveldėtą 1/3 M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą turtą.

2.15. Ginčijami sprendimai iš esmės sukuria sąlygas pažeisti pareiškėjo, kaip teisėto turtinių teisių įgijėjo, teisėtus lūkesčius. Turtinė teisė iš R. B. 2023 m. gegužės 4 d. buvo įsigyta pagrįstai tikintis, jog po turtinės teisės įgijimo jis galės ją realizuoti ir įgyti žemės sklypą ir / ar jo dalį, kurie yra / bus atkurti ir grąžinti natūra M. S. B. vardu. Valstybė, veikdama per valstybės įmonės, priima sprendimus, kurie pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, paneigia pagrįstai įgytus teisėtus lūkesčius, todėl tokie sprendimai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti.

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog palaiko savo argumentus, nurodytus skundžiamuose aktuose. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog Akte nėra nurodyta jokių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų, kaip to imperatyviai reikalauja Registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalys, bei duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisių į konkretų nekilnojamąjį daiktą – Žemės sklypo dalį – atsiradimą, tačiau nurodo, kad paminėtos Registro įstatymo nuostatos ir jų laikymasis iš esmės sukuria sąlygas pažeisti pareiškėjo, kaip teisėto turtinių teisių įgijėjo, teisėtus lūkesčius.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. NŽT nurodė, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus įpareigoja veikti tik jiems suteiktų įgaliojimų ribose. NŽT nėra nustatyta pareiga atlikti nekilnojamojo turto registraciją ir išviešinti Nekilnojamojo turto registre bei kadastre duomenis, šią funkciją atlieka Registrų centras.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė tokias aplinkybes:

6.1. M. S. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,8573 ha ploto buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos buv. (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste, turėtą žemę. M. S. B. yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,7132 ha žemės plotą, liko atkurti nuosavybės teises į 0,1441 ha žemės plotą.

6.2. Atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, M. S. B. NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.) buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,0059 ha žemės sklypo dalį, esančią Žemės sklype. M. S. B. yra 59/4891 Žemės sklypo dalies bendrasavininkė.

6.3. 2023 m. gegužės 4 d. antstolis A. B. pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui R. Č. nurodytą turtą – R. B. turtinės teisės į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko nuosavybės teise valdytą turtą (likusi atkurti nuosavybės teisė į 0,15 ha žemės) arba teisę į numatytą 1/3 kompensacijos (numatyta kompensacija 2 669,18 Eur). Aktu buvo perleista turtinė teisė į paveldėtą 1/3 M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises, o į pareiškėjo prašomą įregistruoti žemės sklypo dalį S. M. B. nuosavybės teisės jau yra atkurtos 2021 m. gruodžio 27 d.

6.4. 2023 m. gegužės 4 d. pareiškėjas RC Vilniaus skyriui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – į dalį Žemės sklypo.

6.5. Teritorinis registratorius priėmė Skyriaus sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti, kadangi teritoriniam registratoriui nepateiktas dokumentas, patvirtinantis R. Č. nuosavybės teisių atsiradimą į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (jo dalį).

6.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri skundžiamu Komisijos sprendimu pareiškėjo skundą atmetė bei Skyriaus sprendimą paliko galioti. Teismas išdėstė Komisijos sprendimo turinį.

7. Teismas įvertino Registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio, 23 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatas.

8. Teismas nurodė, kad antstolis 2023 m. gegužės 4 d. pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui R. Č. nurodytą turtą – „R. B. turtinės teisės į paveldėtą 1/3 M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą turtą (likusi atkurti nuosavybės teisė į 0,15 ha žemės) arba teisę į numatytą 1/3 kompensacijos (numatyta kompensacija 2 669,18 Eur). Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas įgijo turtinę teisę į aukščiau minėtą turtą, tačiau Akte nėra nurodyta jokių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų bei duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisių į konkretų nekilnojamąjį daiktą – Žemės sklypą – atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju pareiškėjo prašymas neatitinka imperatyvių Registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad Aktu buvo perleista turtinė teisė į paveldėtą 1/3 M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises, tačiau į pareiškėjo prašomą įregistruoti Žemės sklypo dalį S. M. B. nuosavybės teisės jau yra atkurtos 2021 m. gruodžio 27 d.

9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl skundžiami Skyriaus sprendimas ir Komisijos sprendimas paliekami nepakeisti, o pareiškėjo reikalavimų tenkinti nėra teisinio pagrindo. Teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą pareiškėjo vardu įregistruoti nuosavybės teisės į 1/3 Žemės sklypo dalį bei panaikinti šioje dalyje M. S. B. nuosavybės teises į Žemės sklypą.

10. Teismas atmetė pareiškėjos skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą ir išnagrinėti skundą iš esmės bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei panaikinti ginčijamus sprendimus ir pareiškėjo vardu įregistruoti nuosavybės teisės į 1/3 Žemės sklypo dalį, kuri buvo atkurta NŽT 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 49S-691-(14.42.3.) M. S. B. vardu ir jos vardu registruota nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre bei panaikinti šioje dalyje M. S. B. nuosavybės teises į Žemės sklypą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

12.1. Esamą teisinę situaciją formaliai įvertinto tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tik atkartojo Komisijos nurodytus teisės aktus ir Komisijos sprendimo argumentus, bet neatskleidė bylos ginčo esmės ir dėl jos nepasisakė, neišaiškino, kaip asmens teisės turi būti ginamos. Teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, jame nėra atsakyta į pagrindinius skundo argumentus.

12.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip ir skundžiami sprendimai, patvirtino, jog pareiškėjas tikėtina niekada negalės įregistruoti nuosavybės teisių tiek jau į esamą Žemės sklypą, kuris į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtas M. S. B. vardu, tiek ir ateityje į likusi atkurti 0,1441 ha žemės sklypą M. S. B. vardu, nes neturi dokumento su konkrečiais žemės sklypo duomenimis.

12.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius. Nagrinėjamos bylos kontekste M. S. B. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Jai mirus, šią teisę paveldėjo jos įpėdiniai, iš kurių vienas, R. B., savo turtinės teisės natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą neįgyvendino, o pardavė pareiškėjui. Tačiau visi NŽT sprendimai, priimti po M. S. B. mirties, nors ir priimti jos vardu, turėtų būti laikomi kaip turtinės teisės įgyvendinimo dalis.

12.4. NŽT nurodė, kad, atkūrus M. S. B. nuosavybės teisės ir grąžinus natūra 0,0059 ha žemės, 1/3 šio žemės sklypo dalis turėtų būti perduodama pareiškėjui, kaip M. S. B. turto paveldėtojui.

12.5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš mirusiosios įpėdinio priėmusio palikimą ir įgijusio turtinę teisę dalyvauti atkūrimo procese, bet pardavusio savo turtinę teisę į paveldėtą mirusio asmens teisę atkurti nuosavybės teises, negalėti įgyti natūra atkurtų žemės sklypų ir / ar jų dalių bei savo vardu registruoti nuosavybės teisių, nes neturi galimybės pateikti duomenų, nurodytų Registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Toks asmuo nėra įpėdinis paveldėjimo byloje ir jam negali būti išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas su konkrečiais duomenimis apie nekilnojamąjį turtą, kuris atsirado mirusiojo vardu po jo mirties pagal vėliau priimtus NŽT sprendimus. Tačiau įpėdinis, kuris pardavė savo turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į atkūrimo procese atkuriamą natūrą žemės sklypą ir / ar jo dalis, taip pat negali įgyti nuosavybės teisių į natūra atkurtą žemės sklypą, nes jis pardavė savo turtinę teisę atkūrimo procese įgyti žemės sklypą ar jo dalį.

12.6. Dėl tokios teisinio reguliavimo spragos, NŽT vykdant nuosavybės teisių atkūrimą ir sprendimus priimant mirusių pretendentų vardu, dalis nekilnojamojo turto (žemės sklypų) visam laikui liktų tų mirusiųjų nuosavybe, nes realizuoti turtinių teisių ir įgyti realaus turto pagal atsakovo poziciją nėra galimybių, nes niekada nėra ir nebus pateikiami duomenys, nurodyti Registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Todėl apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti šią teisinio reguliavimo spragą ir įvykdyti teisingumą bei apginti pažeistas apelianto teises ir teisėtus interesus įgijus turtinę teisę iš įpėdinio, šią teisę realizuoti įstatyme nustatyta tvarka bei įregistruoti R. Č. nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį bei išregistruoti Nekilnojamojo turto registre į dalį Žemės sklypo įregistruotas mirusios M. S. B. nuosavybės teisės.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

13.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti teisinio reguliavimo spragą ir įvykdyti teisingumą bei apginti pažeistas apelianto teises ir teisėtus interesus įgijus turtinę teisę iš įpėdinio, šią teisę realizuoti įstatyme nustatyta tvarka bei įregistruoti R. Č. nuosavybės teises į žemės sklypo dalį bei išregistruoti Nekilnojamojo turto registre į dalį žemės sklypo įregistruotas mirusios M. S. B. nuosavybės teisės.

13.2. Šios administracinės bylos dalykas yra teritorinio registratoriaus ir Komisijos priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas, t. y. ar Registrų centras pareiškėjo pateikto Akto pagrindu turėjo pareigą atlikti pareiškėjo nuosavybės teisių registraciją į dalį Žemės sklypo.

13.3. Akte nurodoma, kad antstolis A. B. 2023 m. gegužės 4 d. pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui R. Č. nurodytą turtą – „R. B. turtinės teisės į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą (likusi atkurti nuosavybės teisė į 0,15 ha žemės) arba teisė į numatytą 1/3 kompensacijos (numatyta kompensacija 2 669,18 Eur)“.

13.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Akte nėra nurodyta jokių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų bei duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisių į konkretų nekilnojamąjį daiktą – Žemės sklypą – atsiradimą. Apeliaciniame skunde pats pareiškėjas nurodo, kad Aktu jis įsigijo ne konkretų nekilnojamąjį daiktą, o turtinę teisę. Be to, į pareiškėjo prašomą įregistruoti Žemės sklypo dalį S. M. B. nuosavybės teisės jau yra atkurtos 2021 m. gruodžio 27 d., t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procesas į skunde minimą žemės sklypą buvo užbaigtas dar iki Akto sudarymo.

13.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. NŽT nurodo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl, mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir gali būti paveldima. NŽT pažymi, kad pretendentės M. S. B. vardu nuosavybės teisių atkūrimas nėra baigtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat, dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

15. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra išdėstytos šios nutarties 6 punkte. Ginčo dėl jų nėra.

16. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/2211543 yra įregistruotas 0,4891 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į 59/4891 dalis šio žemės sklypo yra įregistruotos M. S. B. nuosavybės teisės. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 49S-691-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. B.“.

17. Antstolis A. B. 2023 m. gegužės 4 d. turto pardavimo aktu Nr. 0042/20/00841MA2 pareiškėjui pardavė R. B. turtinę teisę į paveldėtą 1/3 mirusios motinos M. S. B. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko nuosavybės teise valdytą turtą (likusi atkurti nuosavybės teisė į 0,15 ha žemės) arba teisę į numatytą 1/3 kompensacijos (numatyta kompensacija 2 669,18 Eur).

18. Pareiškėjas Akto pagrindu prašė įregistruoti jam nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo.

19. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) Nekilnojamojo turto registre yra registruojama nuosavybės teisė.

20. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2184, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.), be kita ko, buvo nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo.

21. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punktas (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2184, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) numatė, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.

22. Kaip matyti iš Akto turinio pareiškėjas pagal šį aktą neįgijo nuosavybės teisės į dalį Žemės sklypo. Taigi pagal paminėtas Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas neturėjo teisės paduoti prašymą Akto pagrindu įregistruoti jam nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo. Todėl atsakovas pagrįstai atsisakė registruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo.

23. Nors Skyriaus ir Komisijos sprendimai yra priimti vadovaujantis kitomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, t. y. šiuose sprendimuose yra nurodytas netinkamas teisinis pagrindas, tačiau, pagal nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo priimti ginčijami sprendimai yra pagrįsti, todėl juos naikinti vien dėl netinkamo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo nėra pagrindo.

24. Nepanaikinus ginčijamų atsakovo sprendimų, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, reikalavimo dėl nuosavybės teisių įregistravimo.

25. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė, irgi netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, tačiau iš esmės teisingai išsprendė šį administracinį ginčą, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

27. Kadangi pareiškėjo skundas yra atmetamas, todėl jo prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Č. (R. Č.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė