886e6b50-f5bf-4cd5-8092-e93bc35511c2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-987-910/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20902-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.6; 1.3.6.4.1.3; 3.3.1.20; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „DK investicijos“ ieÅ¡kinį atsakovui G. S. dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. DGKS-3617, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydama pripažinti 2019 m. sausio 4 d. darbo sutarties tarp ieÅ¡kovės UAB „DK Investicijos“ ir atsakovo G.

S. nutraukimÄ teisėtu ir priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys 2019 m. sausio 4 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 72, pagal kuriÄ atsakovas ėjo automobilių priežiÅ«ros vadybininko pareigas. Darbo sutartyje Å¡alys susitarė dėl 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpio, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui. Darbo sutarties vykdymo metu ieÅ¡kovei paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas savo pareigas atlieka atmestinai, nekokybiÅ¡kai, jo atliktais darbais nebÅ«davo patenkinti nei tiesioginis vadovas, nei kolegos, jis nebendradarbiavo su kolegomis, netvarkė savo darbo vietos, darbo rezultatÄ tekdavo perdaryti.

Dėl nekokybiÅ¡kai atlikto darbo ieÅ¡kovė sulaukdavo skundų iÅ¡ klientų, neigiami atsiliepimai kenkė ieÅ¡kovės reputacijai. IeÅ¡kovės vadovas, nustatęs, kad darbuotojas neturi automobilių priežiÅ«ros vadybininko pareigoms eiti reikiamų įgÅ«džių, savybių ir kompetencijos, nusprendė įspėti darbuotojÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalies pagrindu – pripažinus darbuotojo bandomojo laikotarpio rezultatus nepatenkinamais.

Darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimÄ buvo įspėtas telefonu 2019 m. kovo 18 d., jo tiesioginiam vadovui A. L. praneÅ¡us apie jo atleidimÄ iÅ¡bandymo laikotarpio metu. Po 3 darbo dienų nuo įspėjimo ieÅ¡kovė priėmė sprendimÄ dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ pareigų DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu. Darbuotojo tiesioginis vadovas A. L. 2019 m. kovo 21 d. nurodė darbuotojui atvykti į darbÄ pasiraÅ¡yti su atleidimu susijusius dokumentus ir grÄ Å¾inti darbo priemones, tačiau darbuotojas atvykti atsisakė.

Atsižvelgiant į tai, sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo sutarties įraÅ¡as apie jos nutraukimÄ pasiraÅ¡ymui buvo iÅ¡siųsti darbuotojui elektroniniu paÅ¡tu 2019 m. kovo 21 d. Gavęs atleidimo dokumentus, atsakovas nurodė, kad jis nebuvo įspėtas apie atleidimÄ , todėl darbo sutartis su juo nelaikytina pasibaigusia. 2019 m. kovo 22 d. atsakovas pats atsiuntė bendrovei įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ iÅ¡bandymo laikotarpio metu DK 36 straipsnio 4 dalies pagrindu darbuotojo iniciatyva, tačiau 2019 m. kovo 25 d. buvo atsiųstas praneÅ¡imas apie ankstesnio įspėjimo atÅ¡aukimÄ .

Siekdama neeskaluoti konflikto, ieÅ¡kovė nusprendė dar kartÄ Ä¯spėti darbuotojÄ apie atleidimÄ ir suteikti jam papildomÄ 3 darbo dienų įspėjimo terminÄ . 2019 m. kovo 25 d. ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ , įspėdama jį apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu nuo 2019 m. kovo 29 d. Siekdama preciziÅ¡kai iÅ¡ naujo įforminti visus su darbuotojo atleidimu susijusius dokumentus, ieÅ¡kovė patikslino Valstybinio socialinio draudimo fondui teikiamus duomenis apie darbuotojo atleidimÄ .

Nors ir antrojo įspėjimo laikotarpio metu darbuotojas nedirbo, už šį laikotarpį jam buvo priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis. IeÅ¡kovės nuomone, ji tinkamai įvykdė visas su darbuotojo atleidimu iÅ¡ pareigų susijusias procedÅ«ras, darbuotojo iÅ¡bandymo laikotarpio rezultatai buvo nepatenkinami, todėl ji turėjo pagrindÄ nutraukti darbo sutartį.

3. IeÅ¡kovė pabrėžė, kad nagrinėjant bylÄ darbo ginčų komisijoje, ji iÅ¡ esmės neginčijo darbuotojo reikalavimo dėl padidinto apmokėjimo už darbÄ kelis savaitgalius ir Å¡venčių dienas priteisimo, prieÅ¡ingai, geranoriÅ¡kai siÅ«lė tas sumas sumokėti darbuotojui, o darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ , Å¡iÄ sprendimo dalį nedelsiant įvykdė. IeÅ¡kovės teigimu, bÅ«tinumas praÅ¡yti darbuotojÄ dirbti savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis iÅ¡kilo dėl bendrovės veiklos apimčių padidėjimo, pereinant prie suminės darbo laiko apskaitos. IeÅ¡kovė niekuomet neslėpė to, kad darbuotojui gali tekti dirbti savaitgaliais ir (ar) Å¡venčių dienomis, mainais suteikiant jam laisvÄ darbo dienÄ , tai buvo nurodyta ir darbo skelbime, kurio pagrindu atsakovas buvo įdarbintas pas ieÅ¡kovę.

4. Pasak ieÅ¡kovės, pats atsakovas ir esmės neginčijo ieÅ¡kovės teisės nutraukti su juo darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, nesutiko tik su sutarties nutraukimu dėl procedÅ«rinių pažeidimų, kurie patys savaime neteikia pagrindo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. IeÅ¡kovė taip pat nesutiko su darbo ginčų komisijos sprendimo iÅ¡vadomis dėl tenkintų darbuotojo iÅ¡vestinių reikalavimų dėl neturtinės žalos atlygimo ir kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . IeÅ¡kovės nuomone, pripažinus, kad ieÅ¡kovė atleido atsakovÄ iÅ¡ darbo teisėtai, nėra jokio pagrindo priteisti atsakovui nei neturtinės žalos atlyginimÄ , nei kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

5. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o darbo ginčų komisijos sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

6. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad jis dirbo nekokybiÅ¡kai ir atmestinai. Pasak atsakovo, per visÄ darbo ieÅ¡kovės įmonėje laikÄ jam neteko girdėti apie kokius nors klientų nusiskundimus dėl jo darbo kokybės, atsakovas nebuvo baustas jokia drausmine nuobauda. Atsakovo teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, atsakovo ir kitų plovyklos darbuotojų darbo rezultatų kitiems kolegoms iÅ¡taisyti niekada neteko, nes darbuotojai, pastebėję vieni kitų darbo brokÄ , apie tai praneÅ¡davo bendrame susiraÅ¡inėjime ir jį iÅ¡taisydavo. IeÅ¡kovė atsakovÄ iÅ¡ darbo 2019 m. kovo 21 d. atleido be jokios iÅ¡vados dėl iÅ¡bandymo rezultatų, o ieÅ¡kovės vadovo 2019 m. kovo 25 d. iÅ¡vada apie bandomojo laikotarpio rezultatų įvertinimÄ suraÅ¡yta jau po atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo 2019 m. kovo 21 d., tarp Å¡alių kilus ginčui dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, todėl negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu dėl darbuotojo darbo kokybės iki jo atleidimo dienos.

7. Atsakovo teigimu, jis sÄ Å¾iningai ir atsakingai dirbo visÄ darbo laikÄ , savo pareigas vykdė tinkamai, neiÅ¡plautų automobilių savo pamainos pabaigoje nepalikdavo, todėl dažnai tekdavo dirbti ir virÅ¡valandžius. Jeigu atsakovas nespėdavo nuplauti tiesioginio vadovo dienai suplanuotų automobilių, atsakovas bÅ«davo verčiamas pasilikti dirbti virÅ¡valandžius, už kuriuos nebuvo apmokama. Atsakovas nurodė, kad jis 2019 m. kovo 18 d. negavo tiesioginio savo vadovo įspėjimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo, apie kurį ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovė.

Atsakovui 2019 m. kovo 20 d. atvykus į darbÄ , su tiesioginiu vadovu A. L. kilo konfliktas dėl atsakovo ankstesnio nesutikimo dirbti virÅ¡valandžius. TÄ dienÄ tiesioginis atsakovo vadovas neleido jam toliau dirbti, liepė atvežti visas darbo priemones, palikti darbo vietÄ , vykti į namus ir laukti tolesnių nurodymų. Laukdamas A. L. paaiÅ¡kinimų ir tolesnių nurodymų, atsakovas 2019 m. kovo 21 d. gavo ieÅ¡kovės buhalterės J. R. laiÅ¡kÄ su 2019 m. kovo 21 d. praneÅ¡imu dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo sutarties paskutinį lapÄ su įmonės vadovo paraÅ¡u, patvirtinančiu darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2019 m. kovo 21 d.

Gavęs 2019 m. kovo 21 d. praneÅ¡imÄ ir susipažinęs su jo turiniu, atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ nusiuntė įmonės buhalterei J. R. atsakymÄ , kad 2019 m. kovo 21 d. praneÅ¡imÄ laiko niekiniu, ir kad atvyks kitÄ dienÄ Ä¯ darbÄ , nes darbo sutartis nėra pasibaigusi. Atsakovas 2019 m. kovo 22 d. nusiuntė ieÅ¡kovei įspėjimÄ , kad jis pats nori nutraukti darbo sutartį, tačiau 2019 m. kovo 25 d. praneÅ¡imu jį atÅ¡aukė. 2019 m. kovo 25 d. darbdavys atsiuntė atsakovui naujÄ praneÅ¡imÄ apie darbuotojo atleidimÄ DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu nuo 2019 m. kovo 29 d.

8. Atsakovo įsitikinimu, jis buvo atleistas iÅ¡ darbo ne dėl nepatenkinamų iÅ¡bandymo rezultatų, o dėl to, kad atsisakė toliau neatlygintinai dirbti virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, pareikalavęs apmokėti ir už visus iki tol dirbtus virÅ¡valandžius bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. Atsakovo nepasitenkinimÄ darbu lėmė ne tik pats nuolatinių virÅ¡valandžių faktas, bet ir tai, kad toks darbas nebuvo tinkamai apskaitomas ir apmokamas. Kadangi tarp Å¡alių darbo ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl ieÅ¡kovės neteisingai vedamos darbo laiko apskaitos, neapmokamų savaitgalių, Å¡ventinių dienų ir virÅ¡valandinio darbo, ieÅ¡kovė neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti iÅ¡bandymo rezultatus nepatenkinamais ir atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė raÅ¡tu nenurodė konkrečios darbo sutarties nutraukimo priežasties, todėl ji atsakovui nebuvo žinoma. PrieÅ¡ingai nei nurodoma ieÅ¡kinyje, Å¡iuo atveju savivalę pasirinko bÅ«tent ieÅ¡kovė, kai be raÅ¡tiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo ir be teisinio pagrindo 2019 m. kovo 20 d. nuÅ¡alino atsakovÄ nuo darbo, o kitÄ dienÄ , net neįspėjusi, atleido jį iÅ¡ darbo, tuo grubiai pažeisdamas darbo teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo tvarkÄ . II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino –pripažino atsakovo G. S. atleidimÄ iÅ¡ darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „DK investicijos“ 2019 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtu; pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimÄ Nr. DGKS-3617 darbo byloje Nr.APS-36-7728; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 575 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

10. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojos parodymais, teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. sausio 4 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 72 pagrindu nuo 2019 m. sausio 7 d. dirbo pas ieškovę automobilių priežiūros vadybininku. Atsakovas dirbo automobilių plovykloje „ADC Parking“ aikštelėje Vilniuje, jo darbo funkcijos buvo susijusios su automobilių paruošimu valymui, automobilių salonų, išorės plovimu ir kt.

Aplinkybę, kad atsakovas buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, patvirtina byloje esantis žurnalas ir atsakovo paraÅ¡as. Nors atsakovas neigė skaitęs / matęs pareiginius nuostatus, tačiau pripažino, kad puikiai žinojo savo darbines pareigas (jos atsakovui buvo žodžiu paaiÅ¡kintos tiesioginio vadovo A. L.), darbo organizavimo plovykloje tvarkÄ ir paties darbo taisykles. Darbo sutartyje buvo nustatytas iÅ¡bandymo laikotarpis – 3 mėnesiai darbdavio iniciatyva patikrinti darbuotojÄ .

11. Teismas nurodė, kad darbo sutartis sudaroma laisva abiejų Å¡alių valia, Å¡alys laisvai gali susitarti ir dėl iÅ¡bandymo, kaip vienos iÅ¡ darbo sutarties sÄ lygos. Nuo Å¡ios sÄ lygos nustatymo priklauso ne pačios darbo sutarties galiojimas, bet paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka, nes darbdavys, pripažinęs, kad iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami, iki iÅ¡bandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ tris darbo dienas, ir nemokėti Å¡iam iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.

Pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, iÅ¡bandymas yra tam tikras terminas, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas jam tinka. Tai, ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestÄ darbÄ , gali vertinti tik darbdavys. Pripažinus, jog iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki iÅ¡bandymo termino pabaigos gali priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.

Tai yra savarankiškas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, sudarydamas darbo sutartį su ieškove, sutiko su darbdavio teise vertinti jo asmenines savybes bei darbo rezultatus ir pasinaudoti paprastesne atleidimo procedūra, jeigu atsakovo išbandymo rezultatai bus nepatenkinami. Byloje nekilo ginčo, kad šalys, sudarydamos darbo sutartį, buvo sutarusios dėl 3 mėnesių išbandymo laikotarpio.

13. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas atsakovo atleidimo iÅ¡ pareigų, kai darbdavys yra pripažinęs, kad darbuotojo iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami, pagrįstumas pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymÄ ir darbo teisinių santykių sutartinį pobÅ«dį yra darbdavio teisių Å¡ioje srityje įgyvendinimo forma, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas buvo tinkamas darbdavio pavestoms funkcijoms atlikti.

Atsižvelgiant į darbo sutarties Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , darbuotojui ginčijant, kad jis netinkamai atliko pareigas ir iÅ¡bandymo rezultatai buvo neigiami, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojas iÅ¡ tiesų neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo – dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba arba negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Kilus tokiam ginčui dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo bei pagrįstumo, teismo pareiga apsiriboja patikrinimu, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, jog darbuotojas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, taip pat ar nebuvo pažeista atleidimo iÅ¡ darbo Å¡iuo pagrindu tvarka.

14. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės vadovas, atsižvelgdamas į atsakovo darbÄ , į automobilių plovyklos vadovo A. L. praneÅ¡imus, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neturi automobilių priežiÅ«ros vadybininko pareigoms eiti reikiamų įgÅ«džių, savybių bei kompetencijos, nesistengia tinkamai atlikti jam pavestus darbus ir nusprendė įspėti ieÅ¡kovÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pirmiausia atsakovas apie darbo sutarties nutraukimÄ 2019 m. kovo 18 d. buvo įspėtas žodžiu jo tiesioginio vadovo A.

L., kuris Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir duodamas paaiÅ¡kinimus teisme. Tuo tarpu atsakovas nurodytÄ aplinkybę neigia. Po 3 darbo dienų nuo įspėjimo ieÅ¡kovė priėmė 2019 m. kovo 21 d. sprendimÄ apie atsakovo atleidimÄ iÅ¡ pareigų DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu). Plovyklos vadovui A. L. 2019 m. kovo 21 d. papraÅ¡ius atsakovÄ atvykti į darbÄ pasiraÅ¡yti su atleidimu susijusius dokumentus, atsakovas atvykti atsisakė. Darbdavio sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo sutartis pasiraÅ¡ymui apie jos nutraukimÄ atsakovui buvo iÅ¡siųsti elektroniniu paÅ¡tu 2019 m. kovo 21 d. vakare, tačiau atsakovas nesutiko su tokiu atleidimu, nurodydamas, kad darbdavys pažeidė atleidimo procedÅ«rÄ .

Tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo kilo konfliktas, kurio eigoje atsakovas pats 2019 m. kovo 11 d. pareiÅ¡kimu paprašė atleisti jį iÅ¡ darbo neiÅ¡laikius iÅ¡bandymo, tačiau 2019 m. kovo 25 d. tokį įspėjimÄ atÅ¡aukė.

15. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 25 d. darbdavys iÅ¡siuntė atsakovui paÅ¡tu praneÅ¡imÄ , įspėdamas jį apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu nuo 2019 m. kovo 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis byloje nustatyta, kad atsakovas atleistas iÅ¡ darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu nuo 2019 m. kovo 29 d.

16. Teismas vertino, kad toks darbdavio blaÅ¡kymasis darbo sutarties su atsakovu nutraukimo procese yra pateisinamas tarp Å¡alių vykusiu konfliktu dėl atsakovo atsisakymo dirbti 2019 m. kovo 17 d. virÅ¡valandžius, atvykti į darbÄ per atsakovo laisvadienius, paties atsakovo praneÅ¡imais dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva neiÅ¡laikius iÅ¡bandymo rezultatų bei atsakovo nurodymas, kad darbdavys pažeidė atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ras. Teismas sprendė, kad vis dėl to ieÅ¡kovė iÅ¡taisė savo klaidas ir darbo sutarties nutraukimÄ perkėlė į 2019 m. kovo 29 d., prieÅ¡ tai 2019 m. kovo 25 d. įspėjusi atsakovÄ , įspėjimÄ iÅ¡siųsdama registruotu laiÅ¡ku.

17. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai yra pakankami iÅ¡vadai, jog atsakovo tinkamumas darbui buvo įvertintas remiantis patikimais įrodymais apie jo pareigų (ne)atlikimÄ ir asmenines savybes. Darbdavys, matydamas blogėjančiÄ darbo atmosferÄ , besiklosčiusiÄ tarp darbuotojų, turėjo teisę Å¡iÄ problemÄ spręsti įvertindamas virÅ¡ dviejų mėnesių dirbančio atsakovo dalykines, asmenines ir kitas savybes, prieÅ¡ tai gavęs praneÅ¡imus iÅ¡ plovyklos vadovo, žodinių klientų nusiskundimų, kad atsakovo darbas neatitinka darbdavio lÅ«kesčių, darbuotojas nėra tinkamas automobilių priežiÅ«ros vadybininko pareigoms.

Å ias aplinkybes byloje patvirtino atsakovo tiesioginio vadovo A. L. paaiÅ¡kinimai teisme, byloje esantys jo tarnybiniai praneÅ¡imai, taip pat susiraÅ¡inėjimas tarp autoplovyklos darbuotojų, kurio žinutės atsiskleidžia atsakovo atsainų požiÅ«rį į savo darbÄ . Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog darbdavys, įvertinęs darbuotojo tiesioginio vadovo tarnybinį praneÅ¡imÄ , kolegų, klientų skundus, darbuotojo atsainų požiÅ«rį į darbo pareigų vykdymÄ , turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad atsakovo iÅ¡bandymo laikotarpio rezultatai nepatenkinami ir atleisti jį iÅ¡ darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu.

18. Teismas vertino, kad raÅ¡ytinė bylos medžiaga, teismui į bylÄ pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas automobilių susidÅ«rimas auto plovykloje, kai vienÄ iÅ¡ automobilių vairavo atsakovas, darbo ginčų komisijoje apklausto liudytojo L. L. parodymai patvirtina, kad atsakovas vykdydamas darbines funkcijas nebuvo drausmingas, pasitaikė ne vienas atvejis, kai nesilaikydamas saugaus greičio ir atstumo, važinėjo po stovėjimo aikÅ¡telę, sukeldamas rizikÄ apgadinti transporto priemones, kliudyti žmones.

Atsakovo nekokybiÅ¡kai atliekamu darbu skundėsi klientai, paties atsakovo nepagarbus požiÅ«ris į atliekamÄ darbÄ atsispindi ir byloje esančiame darbuotųjų susiraÅ¡inėjime žinutėmis telefonu. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės atstovo, tiesioginio atsakovo vadovo A. L. paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje bei jo tarnybinio praneÅ¡imo vadovui pagrindu suraÅ¡yta 2019 m. kovo 25 d. iÅ¡vada dėl bandomojo laikotarpio rezultatų įvertinimo, kad atsakovas savo tiesiogines pareigas vykdė nekokybiÅ¡kai ir atmestinai, kad jam trÅ«ko įgÅ«džių, kruopÅ¡tumo, atsakomybės jausmo, orientacijos į rezultatÄ .

Turėdamas teisę iÅ¡bandyti darbuotojÄ , darbdavys tokia teise pasinaudojo ir laikantis DK 36 straipsnio reikalavimų priėmė sprendimÄ nutraukti darbo sutartį su atsakovu.

19. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus nustatytos atleidimo iÅ¡ darbo per iÅ¡bandymo laikotarpį tvarkos pažeidimas, neįspėjus apie bÅ«simÄ atleidimÄ , nesuteikia pagrindo darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. Teismas vertino, kad jei 2019 m. kovo 18 d. žodinis įspėjimas yra abejotinas dėl tokio įspėjimo gavimo įrodomumo apsunkinimo, tai darbdavys, nepraleisdamas iÅ¡bandymo laikotarpiui nustatyto 3 mėnesių termino, atsakovÄ tinkamai įspėjo 2019 m. kovo 25 d. (įspėjimo iÅ¡siuntimas paÅ¡tu laikytinas tinkamu, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas nėjo į darbÄ ), ir atidėjus atleidimÄ trims darbo dienoms, buvo iÅ¡ esmės iÅ¡taisytos procedÅ«rinės klaidos dėl atleidimo iÅ¡ darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nuo pat 2019 m. kovo 17 d., tarp Å¡alių kilus konfliktui, atsakovui buvo žinoma apie darbdavio nepasitenkinimÄ jo darbu, asmeninėmis savybėmis, pasireiÅ¡kusiomis nekonstruktyviu problemos dėl virÅ¡valandinio darbo sprendimu, atsisakymu vykdyti pareigas, o tai atsakovui turėjo kelti pagrįstÄ abejonę, ar jis iÅ¡laikys trijų mėnesių iÅ¡bandymo terminÄ .

20. Teismas sprendė, kad įrodymų visetas byloje patvirtina, kad nors darbdavys padarė procedÅ«rinių klaidų, nutraukdamas su atsakovu darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau vien dėl to negalima darbo sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu. Nagrinėjamu atveju darbdavys turėjo pagrindÄ , laikantis su darbuotoju sudarytos darbo sutarties 4 punkto, patikrinęs darbuotojo tinkamumÄ , įvertinti nesant jį tinkamu toliau dirbti bendrovėje.

21. Teismas, remdamasis aktualiais Valstybinio socialinio draudimo fondui teikiamus duomenis, konstatavo, kad darbo santykiai tarp ginčo Å¡alių pasibaigė 2019 m. kovo 29 d. Nepaisant to, kad pagal 2019 m. kovo 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, kuriuos darbo ginčų komisijai pateikė atsakovas, atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo nurodytas 2019 m. kovo 21 d., tačiau 2019 m. kovo 25 d. darbdavio praneÅ¡imas atsakovui patvirtina, kad darbdavys atÅ¡aukė savo 2019 m. kovo 21 d. praneÅ¡imÄ dėl darbo santykių nutraukimo, todėl darbo santykiai tęsėsi. Bylos duomenimis nustatyta, kad už tÄ laikotarpį atsakovui buvo priskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis. Tai, kad darbo santykiai tęsėsi ir po 2019 m. kovo 21 d., patvirtina aplinkybė, jog pats atsakovas 2019 m. kovo 22 d. pareiÅ¡kimu prašė darbdavį nutraukti su juo darbo sutartį iÅ¡bandymo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d.

22. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo santykių metu bÅ«tų kilęs ginčas dėl dirbtų virÅ¡valandžių ir darbo savaitgaliais, ar bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas nepasitenkinimas iÅ¡ darbdavio pusės, kad atsakovas atsisako dirbti virÅ¡valandžius ar Å¡venčių, poilsio dienomis, bei iÅ¡ darbuotojo pusės, kad jis bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl darbo laiko. BylÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, vėliau teisme, buvo aiÅ¡kinamos aplinkybės dėl virÅ¡valandinio darbo, apmokėjimo už jį, darbo savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis.

IÅ¡ posėdžių garso įrašų matyti, kad darbdavys iÅ¡ dalies pripažino, kad buvo atvejų, kad darbuotojai, tarp jų ir atsakovas dirbo po jiems nustatytų darbo valandų arba savaitgalį, tačiau už tai jiems buvo kompensuojama papildoma poilsio diena, be to, buvo mokami atitinkamo dydžio priedai prie darbo užmokesčio. Teismo posėdyje liudytoja apklausta ieÅ¡kovės vyr. buhalterė J. R. paaiÅ¡kino, kad atsakovas nesikreipė į jÄ dėl užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis ar virÅ¡valandžių apmokėjimo, ji nepastebėjo nepasitenkinimo dėl dirbamo darbo laiko, tik buvo girdėjusi darbuotojus tarpusavyje kalbantis apie atsakovÄ , kad jis dirba nekokybiÅ¡kai.

23. Teismas nustatė, kad su atsakovu už jo darbÄ buvo atsiskaityta visiÅ¡kai. Dėl to tarp Å¡alių ginčo nekilo. Galutinė ieÅ¡kovui mokėtina suma jam buvo iÅ¡mokėta atleidimo dienÄ . Darbo ginčų komisijai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovės įmonėje susiklosčiusiÄ darbo laiko apskaitos praktikÄ , darbo grafikus, buvo priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai darbo užmokesčio skirtumÄ 133,83 Eur už 2019 m. sausio mėnesį ir 309,92 Eur už vasario mėnesį. Darbdavys Å¡iÄ darbo ginčų komisijos sprendimo dalį atsakovui įvykdė, pateikė įrodymus apie pervestas sumas, ginčo dėl to nėra.

24. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu bei neginčijamÄ darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, teismas dėl Å¡alių iÅ¡dėstytų kitų teiginių ir argumentų apie dirbtus virÅ¡valandžius ir darbÄ savaitgaliais plačiau nepasisakė, nurodęs, kad jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų dėl darbdavio valios nutraukti su atsakovu darbo sutartį, darbuotojui neiÅ¡laikius iÅ¡bandymo rezultatų.

25. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad darbo ginčai turi bÅ«ti nagrinėjami remiantis pagarbos kitos Å¡alies teisėtiems interesams, ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo, Å¡alių kooperacijos (bendradarbiavimo) principais, siekiant kuo greičiau iÅ¡spręsti ginÄÄ abiem Å¡alims priimtiniausiomis sÄ lygomis (DK 214 straipsnio 1 dalies). Teismo vertinimu, atsakovas, pasirinkęs nekonstruktyvų bendravimo su darbdaviu bei savo interesų gynimo bÅ«dÄ , negalėjo tikėtis kitokio, patenkinamo savo darbo ir asmeninių savybių, atsiskleidusių iÅ¡bandymo laikotarpiu, įvertinimo. Darbdavys, matydamas neigiamÄ darbo atmosferÄ , susiklosčiusiÄ tarp darbuotojų, turėjo teisę tokiÄ atmosferÄ kuriančio atsakovo elgesį vertinti nebÅ«siant tinkamu tolimesniam darbui bendrovėje.

26. Byloje nenustačius darbdavio neteisėtų veiksmų ir neigiamų darbuotojo iÅ¡gyvenimų, sprendžiant jo atleidimo iÅ¡ darbo klausimÄ , teismas konstatavo, kad darbuotojo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas ir atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas teisėtu, teismas sprendė nesant pagrindo priteisti darbuotojui kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , nes nėra DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytų sÄ lygų. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 27. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 27.1. Teismas, motyvuodamas sprendimÄ , iÅ¡imtinai rėmėsi tik ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais ir ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais, juos atkartodamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje, ir nepagrįstai bei nemotyvuotai atmetė atsakovo pateiktus ir darbo ginčo komisijos iÅ¡nagrinėtoje darbo byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, taip pat atsakovo procesiniuose dokumentuose ir darbo ginčų komisijos sprendime iÅ¡dėstytus argumentus. 27.2.

Teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad atsakovas buvo atleistas iÅ¡ darbo 2019 m. kovo 21 d., jam net neįteikus įspėjimo apie atleidimÄ DK nustatytu terminu ir tvarka, o ieÅ¡kovės vadovo 2019 m. kovo 25 d. iÅ¡vada dėl iÅ¡bandymo rezultatų buvo parengta tik po keturių dienų nuo atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos. Tai, kad atleidimo dokumentai atsakovui buvo atsiųsti el. paÅ¡tu 2019 m. kovo 21 d., patvirtina atsakovo teiginius, jog jis buvo atleistas ne dėl nepatenkinamų iÅ¡bandymo rezultatų, o kerÅ¡ijant atsakovui už jo mėginimÄ ginti savo, kaip darbuotojo, teises ir teisėtus interesus. 27.3.

Teismas sprendime nurodė, kad pirmiausia atsakovas apie darbo sutarties nutraukimÄ buvo įspėtas žodžiu 2019 m. kovo 18 d., tačiau Å¡is teismo motyvas remiasi tik ieÅ¡kovės darbuotojo A. L. žodiniu paaiÅ¡kinimu, kuris prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Atsakovas tokio žodinio įspėjimo nėra gavęs, kovo 18–19 d. jam buvo nedarbo dienos, be to, ieÅ¡kovė nėra pateikusi į bylÄ telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, įrodančios, kad ieÅ¡kovės atstovas yra apskritai skambinęs telefonu atsakovui 2019 m. kovo 20 d. 27.4.

IeÅ¡kovė 2019 m. kovo 25 d. registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu nuo 2019 m. kovo 29 d. Nors atsakovas Å¡io ieÅ¡kovės praneÅ¡imo iki 2019 m. kovo 29 d. net negavo, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du darbdavys iÅ¡taisė savo klaidas ir darbo sutarties nutraukimÄ perkėlė į 2019 m. kovo 29 d. Teismas nepagrįstai vertinto, kad toks įspėjimo iÅ¡siuntimas paÅ¡tu laikytinas tinkamu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas nėjo į darbÄ .

Tokia teismo iÅ¡vada nesuderinama su darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo iÅ¡vadomis, kad „atsakovės sprendimas pakartotinai nutraukti darbo sutartį (2019 m. kovo 29 d.) nesukelia teisinių padarinių (juo nutraukta darbo sutartis su 2019 m. kovo 21 d. atleistu iÅ¡ darbo darbuotoju). PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neigtų teisinio apibrėžtumo principÄ , nes jis reikÅ¡tų darbdavio galimybę neribotÄ skaičių kartų kartoti darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ â€œ. Be to, teismas ignoravo ir tai, kad darbo ginčų komisija sprendimu pripažino, kad darbo santykiai tarp ginčo Å¡alių nutrÅ«ko (pasibaigė) 2019 m. kovo 21 d., nes ieÅ¡kovė objektyvia forma (raÅ¡tu) iÅ¡reiÅ¡kė tokiÄ valiÄ ir jÄ realizavo.

Vėlesnis ieÅ¡kovės įformintas atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo nesukelia teisinių padarinių, nes darbo santykių atnaujinimas galimas tik darbuotojo sutikimu, nagrinėjamoje byloje tokio sutikimo nebuvo. 27.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai yra pakankami iÅ¡vadai, jog atsakovo tinkamumas darbui buvo įvertintas remiantis patikimais įrodymais apie jo pareigų (ne)atlikimÄ ir asmenines savybes. Tokiai iÅ¡vadai prieÅ¡tarauja pačios ieÅ¡kovės į darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 12 d. posėdį iÅ¡kviesto ir apklausto ieÅ¡kovės plovyklos darbuotojo L.

L. parodymai, kad atsakovo darbo kokybė buvo kaip ir kitų darbuotojų. 27.6. Teismas, vertindamas atsakovo drausmę darbe, sprendimÄ nepagrįstai grindė ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktu vaizdo įraÅ¡u, kuriame matyti atsakovo ir kito plovyklos darbuotojo vairuotų automobilių nežymus susidÅ«rimas. IÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad Å¡is smulkus techninis įvykis įvyko ne dėl atsakovo kokių nors netinkamų asmeninių savybių ar nedrausmingumo, o buvo paprasto nelaimingo sutapimo pasekmė – vienu metu kartu iÅ¡važiuojančių dviejų automobilių vairuotojai tokiomis sÄ lygomis paprasčiausiai vienas kito nematė (matomumÄ užstojo plovyklos siena).

Tai suprasdama, ieÅ¡kovė po Å¡io įvykio jokių pretenzijų atsakovui nepareiÅ¡kė, dėl įvykio buvo užpildyta ir eismo įvykio deklaracija. 27.7. Teismas nepagrįstai sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovas neva pasirinko nekonstruktyvų bendravimo su darbdaviu bÅ«dÄ . IÅ¡ tikrųjų, bÅ«damas stipresne darbo santykių Å¡alimi, savivalę pasirinko ieÅ¡kovė, nes be raÅ¡tiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo ir be teisinio pagrindo 2019 m. kovo 20 d. nuÅ¡alino atsakovÄ nuo darbo, liepė atvežti iÅ¡ namų ir grÄ Å¾inti visas darbo priemones, o kitÄ dienÄ (2019 m. kovo 21 d.) net neįspėjęs atleido jį iÅ¡ darbo, apkaltinęs atsakovÄ neįvardytų darbo pareigų nevykdymu 2019 m. kovo 20–21 d. 27.8.

Darbo ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi darbo ginÄÄ , nustatė tikrÄ jÄ atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastį – atsakovas iÅ¡ darbo buvo atleistas už tai, kad pasinaudojo teise prieÅ¡ savo valiÄ nedirbti virÅ¡valandžių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ ir kitas darbo ginčų komisijos iÅ¡vadas ignoravo.

28. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 28.1. Tai, kad teismas sprendime palaikė dalį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentų ir su jais sutiko, nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo sprendimo teisėtumo. BÅ«tent sutikimas su ieÅ¡kovės argumentais lėmė teismo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio pagrįstumo. 28.2.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl Å¡io darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, todėl teismas neturėjo pagrindo sprendime iÅ¡samiai analizuoti ir vertinti darbo ginčų komisijos sprendimo motyvų ir iÅ¡vadų. Remiantis DK Darbo 231 straipsnio nuostatomis, darbo ginčų komisijos iÅ¡vados ir argumentai dėl ginčo esmės neturi teismui jokios iÅ¡ankstinės galios, jis neprivalo jų tirti ir vertinti, o pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, darbo byla nagrinėjama iÅ¡ naujo, remiantis byloje surinktais ir iÅ¡ darbo ginčų komisijos iÅ¡reikalautais įrodymais.

Dėl to apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas turėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių atmeta darbo ginčų komisijos motyvus ir argumentus, yra nepagrįsti. 28.3. Teismas nepažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, vienodai vertindamas tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovo į bylÄ pateiktus įrodymus ir argumentus. Be to, teismas sprendime pagrindė, dėl ko atmetė ar plačiau nepasisakė dėl kai kurių atsakovo argumentų. 28.4. Teismas pagrįstai pripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo iÅ¡bandymo laikotarpio metu teisėtu.

Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas pagrįstai nevertino, ar atsakovas apskritai yra tinkamas darbuotojas darbui ieÅ¡kovės įmonėje, tačiau vertino, ar ieÅ¡kovės pateikti įrodymai sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo laikotarpio. 28.5. Savo iÅ¡vadÄ dėl atsakovo iÅ¡bandymo laikotarpio rezultatų pripažinimo nepatenkinamais IeÅ¡kovas grindė nagrinėjant bylÄ darbo ginčų komisijoje ir teisme pateiktais įrodymais: 1) 2019 m. kovo 15 d. atsakovo tiesioginio vadovo A.

L. tarnybiniu pranešimu;

2) ieÅ¡kovės plovyklos darbuotojų grupės, įskaitant atsakovÄ , vidiniu susiraÅ¡inėjimu;

3) ieÅ¡kovės vadovo iÅ¡vada „Apie bandomojo laikotarpio rezultatų įvertinimÄ â€œ, kurioje yra apibendrinti darbuotojų, tiesioginio vadovo bei kolegų nusiskundimai atsakovo darbų kokybe bei tuo pagrindu padaryta iÅ¡vada, jog atsakovo iÅ¡bandymo laikotarpio rezultatai yra nepatenkinami;

4) nagrinėjant bylÄ darbo ginčų komisijoje ir teisme apklaustų liudytojų (tiesioginio atsakovo vadovo A. L., buhalterės J. R., ieÅ¡kovės darbuotojo L. L.) parodymais;

5) ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktu vaizdo įraÅ¡u, kuris patvirtino liudytojų parodymus, kad atsakovas nuolat neatsakingai ir per greitai vairavo jo žinioje buvusias ieÅ¡kovės ir jo klientų transporto priemones dėl ko vienÄ kartÄ netgi įvyko įvykis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai pakankami padaryti iÅ¡vadai, jog atsakovo iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami. 28.6. IeÅ¡kovė byloje įrodė ir pagrindė atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo, neiÅ¡laikius iÅ¡bandymo laikotarpio, pagrįstumÄ , kurį lėmė atsakovo asmeninės ir dalykinės savybės, atmestinas atsakovo požiÅ«ris į darbÄ , neatsakingumas, prioritetų teikimas savo interesams, nesugebėjimas konstruktyviai spręsti iÅ¡kilusius klausimus ir gerinti santykius su kolegomis, dėl ko atsakovo darbas ieÅ¡kovės įmonėje tapo neproduktyvus. 28.7.

Teismas pagrįstai pripažino, kad vien tik formalÅ«s ieÅ¡kovės padaryti procedÅ«riniai atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė primÄ kartÄ Ä¯spėdama atsakovÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo iÅ¡bandymo laikotarpiu metu nepateikė jam DK 36 straipsnio 3 dalyje numatyto raÅ¡ytinio įspėjimo. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė iÅ¡taisė pirmiau nurodytÄ pažeidimÄ , kai 2019 m. kovo 25 d.

įspėjo atsakovÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ raÅ¡tu prieÅ¡ tris darbo dienas ir įformino jo atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2019 m. kovo 29 d., už visas Å¡ias dienas (kai darbuotojas faktiÅ¡kai nedirbo), sumokėdamas jam darbo užmokestį. 28.8. Atsakovo nurodomi darbo ginčų komisijos sprendimo argumentai, esÄ , ieÅ¡kovė neturėjo teisės) vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo datos (jÄ pavėlinti) yra nepagrįsti, nes:

1) atsakovas su darbo sutarties nutraukimu nesutiko ir iš karto pradėjo jį ginčyti, motyvuodamas tai vienintele priežastimi – įspėjimo pateikimo tvarkos, numatytos DK 36 straipsnio 3 dalyje, nesilaikymu;

2) atsakovas nebuvo pasirašęs susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo, darbo sutartie nutraukimo egzemplioriaus ar kitaip iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ nutraukti darbo santykius bÅ«tent nuo 2019 m. kovo 21 d.; 3) 2019 m. kovo 22 d. atsakovas pats pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ ; 4) 2019 m. kovo 25 d. atsakovas atÅ¡aukė savo prieÅ¡ tai pateiktÄ praneÅ¡imÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , teismo posėdžio metu tokį savo veiksmÄ paaiÅ¡kindamas tuo, jog apsigalvojo ir nusprendė suteikti darbdaviui „antrÄ Å¡ansÄ â€œ;

5) bÅ«tent ieÅ¡kovei kaip darbdaviui teisės aktai nustato pareigÄ tinkamai atlikti visas su darbo santykių pasibaigimu susijusias procedÅ«ras;

6) ieÅ¡kovė nesiekė atstatyti su atsakovu sudarytos darbo sutarties galiojimo, grÄ Å¾inant jį į darbÄ , t. y. nesiekė atkurti Å¡alis siejusių darbo santykių, buvo tik pakeista atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo data;

7) ieÅ¡kovės veiksmai, perkeliant atsakovo atleidimo datÄ Ä¯ vėlesnę, nepablogino, o atvirkščiai, pagerino atsakovo padėtį, pastarajam papildomai gavus apmokėjimÄ už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki kovo 29 d. (imtinai), kuomet jis faktiÅ¡kai jokių darbo funkcijų neatliko. 28.9. Atsakovo nurodoma prielaida, kad jo atleidimas galėjo bÅ«ti susijęs su tarp Å¡alių po atleidimo kilusiu ginču dėl virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio iÅ¡ Å¡venčių dienomis apmokėjimo, teismo pagrįstai buvo pripažinta nesusijusia su bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsakovas beveik tris mėnesius dirbdamas ieÅ¡kovės įmonėje ir gaudamas už tai atlyginimÄ , nekėlė jokių klausimų nei dėl jo darbo grafiko, nei dėl papildomo apmokėjimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis (darbuotojui sutikus dirbti savaitgalį, už tai buvo mokami priedai, kompensuojama papildoma poilsio diena). Å iÄ aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieÅ¡kovės buhalterė J. R., nurodžiusi, jog atsakovas niekuomet iki atleidimo į jÄ nesikreipė dėl jo darbo užmokesčio apskaičiavimo (ne)tinkamumo.

Nesant įrodymų, kad tarp bylos Å¡alių bÅ«tų ginčas dėl virÅ¡valandinio darbo ir darbo savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis apmokėjimo, nėra jokio pagrindo sieti Å¡ių aplinkybių su atsakovo atleidimu. 28.10. Teismui pripažinus atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu, nebuvo jokio teisinio pagrindo kitų atsakovo nagrinėjant bylÄ darbo ginčų komisijoje iÅ¡keltų reikalavimų (dėl kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir kt.) tenkinimui.

Be to, atsakovas neįrodė neturtinės žalos priteisimo sÄ lygų. Nenustačius byloje jokių neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų ir / ar itin neigiamų atsakovo iÅ¡gyvenimų, sprendžiant jo atleidimo iÅ¡ darbo klausimÄ , reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui nebuvo jokio pagrindo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

31. Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. darbdaviui pripažinus, kad darbuotojo išbandymo rezultatai nepatenkinami, teisėtumo.

32. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama teismo pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ teisėtu, byloje įrodinėjo, kad atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo lėmė nepatenkinami iÅ¡bandymo rezultatai, t. y. atsakovo asmeninės ir dalykinės savybės, atmestinas požiÅ«ris į darbÄ , neatsakingumas, savo interesų prioretizavimas, nesugebėjimas konstruktyviai spręsti iÅ¡kilusius klausimus ir gerinti santykius su kolegomis. Tuo tarpu atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai, t. y. ne dėl nepatenkinamų iÅ¡bandymo rezultatų (atsakovo nuomone, jis darbo pareigas visÄ laikÄ atliko sÄ Å¾iningai ir tinkamai), bet kerÅ¡ijant dėl atsakovo bandymo ginti savo kaip darbuotojo teises, be to, pažeidžiant darbo teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo tvarkÄ .

33. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2019 m. sausio 4 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 72, pagal kuriÄ atsakovas nuo 2019 m. sausio 7 d. pradėjo eiti automobilių priežiÅ«ros vadybininko pareigas. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, darbo sutartimi darbdavio iniciatyva atsakovui buvo nustatytas 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis (t. 1, b. l. 10–11).

34. Remiantis bylos medžiaga, ieÅ¡kovė 2019 m. kovo 21 d. elektroniniu paÅ¡tu nusiuntė atsakovui praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo atsakovÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, esant nepatenkinamiems iÅ¡bandymo rezultatams (t. 1, b. l. 32). Atsakovas, susipažinęs su nurodytu praneÅ¡imu apie darbo sutarties nutraukimÄ , tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. kovo 21 d., elektroniniu paÅ¡tu informavo ieÅ¡kovės atstovę, kad šį praneÅ¡imÄ laiko niekiniu, nes nebuvo laikytasi privalomos darbuotojo atleidimo Å¡iuo pagrindu sÄ lygos – įspėjimo raÅ¡tu prieÅ¡ tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, kartu nurodydamas, jog kitÄ dienÄ atvyks į dirbÄ , nes darbo sutartis nėra pasibaigusi (t. 1, b. l. 41).

35. IeÅ¡kovė liudytojo A. L. (atsakovo tiesioginio vadovo) parodymais byloje įrodinėjo, kad atsakovas apie darbo sutarties nutraukimÄ 2019 m. kovo 18 d. buvo įspėtas žodžiu (telefonu). Atsakovas Å¡iÄ aplinkybę neigė, teigdamas, kad žodinio įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo nėra gavęs.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė, pripažindama atsakovo nurodytus procedÅ«rinius atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos pažeidimus, 2019 m. kovo 25 d. paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo jį, kad atÅ¡aukia 2019 m. kovo 21 d. siųstÄ praneÅ¡imÄ , nurodydama, jog darbo sutartis su atsakovu bus nutraukta DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, esant nepatenkinamiems iÅ¡bandymo rezultatams, nuo 2019 m. kovo 29 d. (t. 1, b. l. 44).

37. Byloje taip pat nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 29 d. darbo funkcijų faktiškai nevykdė, tačiau ieškovė šias dienas apskaitė kaip darbo dienas ir už jas išmokėjo atsakovui darbo užmokestį.

38. Atsakovas 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės (darbo ginčo byloje – atsakovės) darbo užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis; pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti į darbÄ ; iÅ¡ieÅ¡koti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; iÅ¡ieÅ¡koti patirtÄ turtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ negautomis pajamomis ir sudarančiÄ vidutinį darbo užmokestį už kiekvienÄ mėnesį nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; iÅ¡ieÅ¡koti 500 Eur patirtÄ neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dėl neteisėto atleidimo patirtais neigiamais iÅ¡gyvenimais.

39. Darbo ginčų komisija 2019 m. birželio 12 d. sprendimu atsakovo (darbo ginčo byloje – ieÅ¡kovo) praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies: pripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo 2019 m. kovo 29 d. pagal DK 36 straipsnio 3 dalį niekiniu; pripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo 2019 m. kovo 21 d. pagal DK 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; iÅ¡ieÅ¡kojo atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 3177,71 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai) bei po 59,73 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ , taikant 5 darbo dienų savaitės grafikÄ , baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dienÄ ; iÅ¡ieÅ¡kojo atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 133,83 Eur, neatskaičius mokesčių, papildomÄ darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėnesį bei 309,92 Eur, neatskaičius mokesčių, papildomÄ darbo užmokestį už 2019 m. vasario mėnesį; iÅ¡ieÅ¡kojo atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 400 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; atmetė kaip nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl turtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

40. IeÅ¡kovė, nesutikdama su nurodytu darbo ginčų komisijos sprendimu (iÅ¡skyrus dalį dėl 443,75 Eur padidinto darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriÄ Ä¯vykdė), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti darbo sutarties tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nutraukimÄ teisėtu.

41. IÅ¡nagrinėjęs byloje kilusį individualų darbo ginÄÄ dėl teisės, pirmosios instancijos teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į atsakovo tiesioginio vadovo tarnybinį praneÅ¡imÄ , kolegų ir klientų skundus, atsakovo atsainų požiÅ«rį į darbo pareigų vykdymÄ , turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, jog atsakovo iÅ¡bandymo laikotarpio rezultatai nepatenkinami. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad, nors darbdavys ir padarė procedÅ«rinių klaidų, nutraukdamas su atsakovu darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau, perkeldamas darbo sutarties nutraukimÄ Ä¯ 2019 m. kovo 29 d., Å¡ias klaidas iÅ¡taisė, todėl negalima darbo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu.

Dėl sprendimo motyvuojamosios dalies reikalavimų 42. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde vienu iš nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje kai kuriose pastraipose tiesiog atkartojo ieškovės ieškinio argumentus.

43. IeÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai nurodoma, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendime palaikė dalį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentų ir su jais sutiko, nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo sprendimo teisėtumo.

44. Teismo sprendimas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus, įtvirtintus CPK 270 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

45. Spręsdamas dėl teismo sprendimo motyvuojamosios dalies reikalavimų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paprastai ginčo bylose Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kia prieÅ¡ingas teisines pozicijas. Priimdamas sprendimÄ vienos ginčo Å¡alies naudai, teismas iÅ¡ esmės pripažįsta, kad ji yra teisi, todėl visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sutinka su jos pateiktais teisiniais argumentais. Ä®statyme teismo sprendimo motyvams nekeliamas originalumo (naujumo) reikalavimas, todėl situacija, kai motyvai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, sutampa su byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, savaime nėra proceso teisės pažeidimas. Dėl sprendimo atitikties proceso teisės normoms sprendžiama pagal iÅ¡dėstytų motyvų turinį, iÅ¡samumÄ , atitiktį faktinėms aplinkybėms ir įstatymams bei kitiems CPK įtvirtintiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010).

46. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsakovo (apelianto) argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes dalį motyvuojamosios skundžiamo sprendimo dalies surašė atkartodamas ieškovės ieškinio argumentus, atmestinas kaip nepagrįstas, juolab kad iš skundžiamo sprendimo matyti, jog išvadas dėl ginčo esmės teismas formulavo savarankiškai, pagrįsdamas jas konkrečiais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisinės reikšmės pareiškus ieškinį teisme 47. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo darbo ginčų komisijos sprendime nurodytus argumentus ir padarytas išvadas.

48. DK 231 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas.

49. AiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja iÅ¡ esmės, t. y., nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 38 punktas).

50. Nagrinėjamu atveju po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas buvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, priėmimo ieÅ¡kovei (darbo ginčo byloje – atsakovei) pareiÅ¡kus teisme ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, darbo ginčų komisijos sprendimas liko neįsiteisėjęs ir netapo privalomas. Dėl to darbo ginčų komisijos darbo ginčo byloje nustatytos aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados nesaisto pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės. IeÅ¡kovei nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu ir kreipusis dėl jo į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ginčas buvo nagrinėjamas iÅ¡ naujo, todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė kitokias aplinkybes ir priėjo prie kitokių iÅ¡vadų, nei buvo priėjusi darbo ginčų komisija, savaime nereiÅ¡kia skundžiamo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ pareigų, esant nepatenkinamiems iÅ¡bandymo rezultatams, vertinimo 51. Atsakovo (apelianto) teigimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ (netinkamai įvertino ir nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus bei darbo ginčo byloje surinktus įrodymus; iÅ¡imtinai rėmėsi tik ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais; nepagrįstai sprendė dėl ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų pakankamumo ieÅ¡kiniui patenkinti) ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios bylos atveju egzistavo pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo.

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

53. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas (apeliantas) iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, Å¡io teismo iÅ¡dėstytų motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys darbo sutarties nutraukimo (ne)teisėtumÄ , teismo nebuvo įvertinti.

54. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, darbo ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklaustų asmenų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams, teisėtumo.

55. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai darbuotojas nesutinka su atleidimu iÅ¡ darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į darbo ginÄÄ nagrinėjantį organÄ , darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iÅ¡ tiesų neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. NeigiamÄ iÅ¡bandymo rezultatÄ darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Tačiau nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymÄ ir darbo teisinių santykių sutartinį pobÅ«dį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad darbuotojas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010).

56. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė neigiamus atsakovo iÅ¡bandymo rezultatus įrodinėjo Å¡iomis įrodinėjimo priemonėmis: 2019 m. kovo 15 d. atsakovo tiesioginio vadovo A. L. tarnybiniu praneÅ¡imu; ieÅ¡kovės plovyklos darbuotojų grupės vidiniu susiraÅ¡inėjimu; 2019 m. kovo 25 d. ieÅ¡kovės vadovo iÅ¡vada „Apie bandomojo laikotarpio rezultatų įvertinimÄ â€œ; darbo ginčų komisijoje ir teisme apklaustų asmenų (tiesioginio atsakovo vadovo A. L., buhalterės J. R., ieÅ¡kovės darbuotojo L. L.) parodymais; vaizdo įraÅ¡u, kuriame užfiksuotas automobilių susidÅ«rimas plovykloje, kai vienÄ iÅ¡ automobilių vairavo atsakovas.

57. Iš tiesioginio atsakovo vadovo A. L. 2019 m. kovo 15 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l.

14) matyti, kad juo įmonės direktorius T. B. buvo informuotas apie tai, kad atsakovas savo tiesiogines pareigas vykdo nekokybiÅ¡kai ir atmestinai, dažnai sulaukiama klientų nusiskundimų dėl jo nekokybiÅ¡kai atlikto darbo. Nors atsakovas apeliaciniame skunde kelia nurodyto tarnybinio praneÅ¡imo patikimumo klausimÄ , teigdamas, kad jis „atsirado“ tik nagrinėjant bylÄ darbo ginčų komisijoje, t. y. praėjus keliems mėnesiams po atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo, tačiau, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindÄ abejoti Å¡io dokumento suraÅ¡ymo data ir autentiÅ¡kumu, juolab kad teismo posėdyje apklaustas tarnybinį praneÅ¡imÄ surašęs asmuo patvirtino Å¡iame dokumente nurodytas aplinkybes.

58. Byloje taip pat pateiktas ieÅ¡kovės plovyklos darbuotojų, įskaitant atsakovÄ , vidinis susiraÅ¡inėjimas (t. 1, b. l. 15–26, 28–31), kurį įvertinusi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad jis patvirtina atsakovo atsainų požiÅ«rį į darbo pareigų atlikimÄ (iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo matyti, kad kiti darbuotojai turėjo atsakovui pastabų dėl netinkamai nuvalytų automobilio langų, Å¡iukÅ¡lių neiÅ¡neÅ¡imo, nuplautų automobilių nesužymėjimo, savo interesams teikiamo prioriteto ir pan.).

59. Darbo ginčų komisijos ir teismo posėdžiuose tiesioginis atsakovo vadovas A. L. patvirtino jo 2019 m. kovo 15 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes apie tai, kad tiek jis, tiek kiti darbuotojai, tiek klientai turėjo nusiskundimų dėl atsakovo atliekamų darbų kokybės, taip pat dėl vis pasikartojančio per greito vairavimo aikÅ¡telėje, rizikuojant apgadinti klientų automobilius. Darbo ginčų komisijos posėdyje liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės darbuotojas L. L. nurodė, kad į jį vienÄ kartÄ kreipėsi klientas, likęs nepatenkintas dėl atsakovo nuplauto automobilio kokybės, taip pat patvirtino aplinkybes, kad atsakovas neiÅ¡neÅ¡davo Å¡iukÅ¡lių, gaudavo pastabas dėl per greito važiavimo aikÅ¡telėje.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieÅ¡kovės buhalterė J. R. tai pat patvirtino girdėjusi darbuotojų kalbas apie atsakovo nekokybiÅ¡kai atliekamÄ darbÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik atsakovo (apelianto) apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad ginčų komisijos posėdyje liudytoju apklaustas darbuotojas L. L. nurodė, jog atsakovo darbo kokybė buvo „kaip ir kitų vadybininkų“, savaime neteikia pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė netinkamai įvertino atsakovo iÅ¡bandymo laikotarpio rezultatus, juolab kad tas pats liudytojas L.

L., kaip minėta, patvirtino aplinkybes, jog dėl atsakovo elgesio ir darbo funkcijų vykdymo nusiskundimų turėjo tiek jo kolegos, tiek klientai.

60. Byloje taip pat pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame buvo užfiksuotas automobilių susidÅ«rimas plovykloje, vienÄ iÅ¡ automobilių vairuojant atsakovui. Nors atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡is įvykis buvo tik nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su kokiomis nors netinkamomis atsakovo asmeninėmis savybėmis ar nedrausmingumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ne kartÄ buvo gavęs pastabas dėl per greito ir rizikingo vairavimo aikÅ¡telėje, galėjo ir pagrįstai buvo vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl atsakovo iÅ¡bandymo laikotarpio rezultatų vertinimo.

61. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės direktorius 2019 m. kovo 25 d. surašė iÅ¡vadÄ apie bandomojo laikotarpio rezultatų įvertinimÄ , kurioje konstatavo, jog atsakovo asmeninės savybės ir kompetencija nėra pakankami atliekamam darbui, atsakovas netinka automobilių priežiÅ«ros vadybininko pareigoms, todėl su juo sudarytos darbo sutartyje numatyto iÅ¡bandymo laikotarpio rezultatai pripažinti nepatenkinamais. IÅ¡vadoje nurodyta, kad ilgainiui buvo pastebėta, jog atsakovas savo tiesiogines vykdo nekokybiÅ¡kai ir atmestinai; nusiskundimų atsakovo atliekamo darbo kokybe turėjo tiek jo tiesioginis vadovas, tiek kartu dirbantys darbuotojai; per atsakovo darbo pas ieÅ¡kovę laikÄ jam sunkiai sekėsi spręsti pavestas užduotis, trÅ«ko įgÅ«džių, kruopÅ¡tumo, atsakomybės jausmo, orientacijos į rezultatÄ (t. 1, b. l. 27).

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, remdamasi visomis CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis (šios nutarties 58–62 punktai), įrodė, kad atsakovas neišlaikė išbandymo, nes jo darbo rezultatai buvo nepatenkinami, ir tai buvo padaryta remiantis ne tik konkrečiomis aplinkybėmis ir veiksmais, bet ir įvertinus atsakovo asmenines savybes bei gebėjimus, reikalingus automobilių priežiūros vadybininko pareigoms eiti. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovui (apeliantui) buvo žinomos atliekamos darbo funkcijos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad iÅ¡bandymo rezultatų vertinimas, kai iÅ¡bandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai yra pakankami iÅ¡vadai, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad atsakovas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį.

63. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu atsakovo (apelianto) argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas įrodymus įvertino tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo pateiktus ir darbo ginčo byloje surinktus įrodymus, tačiau nedetalizavo, kokie konkrečiai įrodymai, apelianto nuomone, paneigiantys teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, jog atsakovas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti ar buvo nepagrįstai atmesti.

64. Jau nurodyta, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau atsakovui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas nevertino atsakovo pateiktų bylos duomenų bei teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

65. Byloje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu konstatavus, kad ieÅ¡kovė turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, jog atsakovas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, t. y. kad dėl dalykinių ir asmeninių savybių, atsainaus ir nepakankamai atsakingo požiÅ«rio į darbÄ atsakovas negali eiti automobilių priežiÅ«ros vadybininko pareigų, atsakovo (apelianto) argumentas, kad jis buvo atleistas dėl kerÅ¡to už tai, kad pradėjo kelti klausimus dėl virÅ¡valandinio darbo ir darbo savaitgaliais apmokėjimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

66. IÅ¡analizavus ir įvertinus visÄ bylos medžiagÄ , nenustatyta, kad per visÄ darbo santykių laikotarpį, iki kylant ginčui dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo, atsakovas bÅ«tų reiÅ¡kęs atsakovui kokias nors pretenzijas ar tarp Å¡alių bÅ«tų kilęs ginčas dėl dirbtų virÅ¡valandžių ir darbo poilsio bei Å¡venčių dienomis. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieÅ¡kovės buhalterė J. R., nurodžiusi, kad atsakovas į jÄ niekada nesikreipė dėl užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis ar virÅ¡valandžių apmokėjimo.

67. Nurodytų motyvų pagrindu, taip pat atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovė buvo visiÅ¡kai atsiskaičiusi su atsakovu už jo atliktÄ darbÄ , įskaitant dirbtus virÅ¡valandžius ir darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, byloje nekeliant klausimo dėl darbo užmokesčio priteisimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau nepasisakė ir neanalizavo Å¡ių atsakovo argumentų, laikydamas juos neturinčiais esminės teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Dėl procedÅ«rinių atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos pažeidimų 68. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ dėl padarytų procedÅ«rinių atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos pažeidimų. Atsakovo teigimu, darbo santykiai tarp Å¡alių nutrÅ«ko (pasibaigė) 2019 m. kovo 21 d., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovei 2019 m. kovo 25 d. paÅ¡tu iÅ¡siuntus atsakovui praneÅ¡imÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2019 m. kovo 29 d., buvo iÅ¡taisytos procedÅ«rinės atleidimo iÅ¡ darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu klaidos.

69. Pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, pripažinęs, kad iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki iÅ¡bandymo termino pabaigos gali priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.

70. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2019 m. kovo 21 d. elektroniniu paÅ¡tu nusiuntė atsakovui praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo jį apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, esant nepatenkinamiems iÅ¡bandymo rezultatams. Atsakovas, susipažinęs su nurodytu praneÅ¡imu apie darbo sutarties nutraukimÄ , tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. kovo 21 d., elektroniniu paÅ¡tu informavo ieÅ¡kovės atstovę, kad šį praneÅ¡imÄ laiko niekiniu, nes nebuvo laikytasi privalomos darbuotojo atleidimo Å¡iuo pagrindu sÄ lygos – įspėjimo raÅ¡tu prieÅ¡ tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo.

71. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į atsakovo nurodytÄ procedÅ«rinį atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos pažeidimÄ , 2019 m. kovo 25 d. paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovui naujÄ praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo jį, kad atÅ¡aukia 2019 m. kovo 21 d. siųstÄ praneÅ¡imÄ , nurodydama, jog darbo sutartis su atsakovu bus nutraukta DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, esant nepatenkinamiems iÅ¡bandymo rezultatams, nuo 2019 m. kovo 29 d. Atitinkamai patikslinti duomenys buvo perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondui.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste nėra jokio pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo teiginį, kad darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2019 m. kovo 21 d.

73. Visų pirma, kaip minėta, pats atsakovas (apeliantas) 2019 m. kovo 21 d. ieÅ¡kovei siųstame elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, kad praneÅ¡imÄ dėl darbo sutarties nutraukimo laiko niekiniu, nes nebuvo raÅ¡tu prieÅ¡ tris darbo dienas apie tai įspėtas, kartu nurodydamas, jog kitÄ dienÄ atvyks į darbÄ , nes darbo sutartis nėra pasibaigusi. 2019 m. kovo 22 d. atsakovas pats pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2019 m. kovo 27 d., tačiau 2019 m. kovo 25 d. praneÅ¡imu nurodytÄ praneÅ¡imÄ atÅ¡aukė. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo darbo dienos buvo apskaitytos ir darbo užmokestis iÅ¡mokėtas už laikotarpį iki 2019  m. kovo 29 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės teikia pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad po 2019 m. kovo 21 d. ginčo Å¡alių darbo teisiniai santykiai nenutrÅ«ko ir tęsėsi iki 2019 m. kovo 29 d.

74. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, kad ieÅ¡kovės veiksmai, perkeliant atsakovo atleidimo datÄ Ä¯ vėlesnę, nepablogino, o atvirkščiai, pagerino atsakovo padėtį, nes pastarajam už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki kovo 29 d., t. y. laikotarpį, kai atsakovas faktiÅ¡kai neatliko jokių darbo funkcijų, buvo apskaitytas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis.

75. Taigi nors nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta procedÅ«rinių atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos pažeidimų (pradinis sprendimas nutraukti darbo sutartį buvo priimtas apie tai raÅ¡tu neįspėjus darbuotojo prieÅ¡ tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo), iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovei 2019 m. kovo 25 d. praneÅ¡imu atÅ¡aukus ankstesnį praneÅ¡imÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ ir nurodžius, jog darbo sutartis nutraukiama nuo 2019 m. kovo 29 d., minėti procedÅ«riniai atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos pažeidimai buvo iÅ¡taisyti, todėl neliko pagrindo atsakovo atleidimÄ pripažinti neteisėtu.

Dėl kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo 76. DK 218 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

77. Pagal nurodytÄ teisės normÄ vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos darbuotojui priteisiamas tik tais atvejais, kai darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

78. Nagrinėjamos bylos atveju, pripažinus atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtu, pirmosios instancijos pagrįstai sprendė nesant pagrindo priteisti atsakovui kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimo 79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das, taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, kaltė.

Nors reikalavimas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtÄ neturtinę žalÄ yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieÅ¡kovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumÄ nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtÄ neturtinę žalÄ tenkinimo, ir prieÅ¡ingai – reikalavimo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ .

Taigi reikalavimo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima darbuotojui teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iÅ¡ darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

80. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, Å¡eimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

81. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡skyrus deklaratyvius atsakovo teiginius apie jo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės nepagarbų elgesį, kitokio pobÅ«džio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į atsakovÄ (apeliantÄ ), galėjusius sukelti jam tokių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurie bÅ«tų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktÄ ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo.

82. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad aptariamu atveju nenustatyta bÅ«tinų atsakomybės sÄ lygų priteisti atsakovui (apeliantui) neturtinės žalos atlyginimÄ .

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 83. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad patyrė 894,99 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

84. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

85. Atsakovės patirtų iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų iÅ¡laidų dydžio. Kartu pažymėtina tai, kad vien Å¡i aplinkybė nėra pakankamas pagrindas priteisti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ visa apimtimi – iÅ¡laidų dydžio pagrįstumas vertintinas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto nuostatas.

86. Spręsdamas dėl priteistinų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundÄ parengtas advokatės, atstovavusios ieÅ¡kovei tiek darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme, taigi darbo ir laiko sÄ naudos procesiniam dokumentui parengti buvo mažesnės. Dėl nurodytų aplinkybių, pagrįsta ir atlygintina iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ suma Å¡iuo atveju laikytina 500 Eur (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys, Rekomendacijų 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: atmesti apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „DK investicijos“ (juridinio asmens kodas 300147633) iÅ¡ atsakovo (apelianto) G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjos Asta Pikelienė Laima Ribokaitė Margarita Stambrauskaitė