2013-03-28 Nr. AB-824-3-61-3-01936-2011-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P146-82/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01936-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 80.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės įmonės Turto bankas prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3773-121/2011 pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. S. (J. S.) kreipėsi į teismą (I t., b. l. 1–3), prašydamas atnaujinti jam terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Tarnyba) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dokumentus, patvirtinančius V. S. iki žemės nacionalizacijos turėtas nuosavybės teises į 1/5 dalį 25,485 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje.

Pareiškėjas nurodė, kad jis, siekdamas atkurti senelio V. S. (V. S.) nuosavybės teises į žemę, turėtą iki 1940 m. nacionalizacijos, įstatymo nustatyta tvarka kartu su giminaičiais kreipėsi į nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdančias institucijas dar 1992 metais ir pateikė prašymą atkurti V. S. nuosavybės teises į žemę bei kitus būtinus dokumentus. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 1999 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-987/99 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,32 ha sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. vasario 22 d. potvarkiu Nr. 342V patvirtintos individualios namų valdos (duomenys neskelbtini) 7370 kv. m. žemės sklypo ribos, o Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 19 d. sprendimu J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. S. turėtos žemės dalį. J. K. ir J. H., nesutikdami su priimtais sprendimais, 2011 m. sausio 19 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-987/99 ir panaikinti 1999 m. balandžio 14 d. sprendimą. J. S., siekdamas tinkamai pasirengti šios bylos nagrinėjimui, Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau - LCVA) ėmė ieškoti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kiek ir kokios žemės senelis V. S. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise. LCVA aptikta įrodymų, patvirtinančių, kad 1939 m. rugpjūčio 25 d. V. S. iš A. K. nusipirko ir įgijo nuosavybės teises į 1/5 dalį 25,485 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje. Tai patvirtinantys dokumentui buvo pateiki Tarnybai, tačiau Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 49SJ-468 informavo, kad pateiktus dokumentus galės nagrinėti tik teismui atnaujinus praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktyviai siekė atkurti senelio V. S. iki nacionalizacijos turėtas nuosavybės teises į žemę, nuolatos domėjosi nuosavybės atkūrimo proceso eiga. Nuosavybės atkūrimo proceso metu J. S. nenumanė ir neturėjo pagrindo numanyti, kad jo senelis V. S. nuosavybės teise valdė ne tik žemės sklypą, esantį dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet turėjo ir daugiau žemės. Nuosavybės atkūrimo procesą vykdančios institucijos turimoje archyvinėje medžiagoje nebuvo radusios duomenų apie V. S. nuosavybės teisėmis valdomą žemę, o ir LCVA, 2005 m. spalio 11 d. raštu Nr. R4-4012 teikdamas duomenis apie V. S. turėtą žemę, nerado dokumentų, atskleidžiančių aplinkybes, kad V. S. tame pačiame (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje (dvare) valdė daugiau žemės. Todėl J. S. įstatyme nustatytą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Tik trečiųjų asmenų pateiktas prašymas atnaujinti procesą Vilniaus miesto 3-čio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-987/99 bei siekis tinkamai pasirengti bylai privertė pareiškėją sugrįžti į LCVA ir pakartotinai ieškoti papildomų įrodymų apie senelio V. S. turėtas žemes. Dokumentus, kuriems pateikti prašoma atnaujinti terminą, J. S. gavo tik 2011 m. gegužės–liepos mėn. ir neturėjo galimybės šiuos dokumentus nuosavybės atkūrimą vykdančioms institucijomis pateikti iki įstatyme nustatytos datos – 2003 m. gruodžio 31 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Vilniaus žemėtvarkos skyrius atsiliepime (I t., b. l. 99–101) nurodė, kad, teismui padarius išvadą, jog aplinkybės, trukdžiusios J. S. laiku pateikti dokumentus, patvirtinančius V. S. iki žemės nacionalizacijos turėtas nuosavybės teises į 1/5 dalį 25,485 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje, buvo objektyvios, ne nuo jo valios priklausiusios kliūtys, neprieštaraus praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo J. S. prašymą tenkino ir atnaujino terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. S. (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje (dvare) valdytą žemę paduoti bei nuosavybės teises į šią žemę įrodančius dokumentus pateikti.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 1999 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-987/99 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,32 ha sklypą. LCVA 2005 m. spalio 11 d. rašte Nr. R4-4012 pateiktais duomenimis, kitų V. S. žemės (duomenys neskelbtini) g. planų archyve saugomuose fonduose nerasta.

Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2.4-01-6951 atkūrė nuosavybės teises J. S. į jam tenkančią dalį 0,1843 ha buvusio savininko V. S. valdytos 0,3300 ha žemės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžinant natūra naudojamą 0,1843 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,7370 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kurio ribos buvo patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 2001 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 342V), bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturčiais.

J. K. ir J. H., 2011 m. sausio 19 d. padavė teismui prašymą atnaujinti procesą ir panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 1999 m. balandžio 14 d.,sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-987/99, kurioje suinteresuotu asmeniu buvo ir J. S..

J. S., besirengdamas civilinės bylos dėl minėto J. K. ir J. H. prašymo nagrinėjimui ir pakartotinai rinkdamas įrodymus apie senelio V. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, LCVA aptiko įrodymų, patvirtinančių, kad papildomai V. S. iš A. K. 1939 m. rugpjūčio 25 d. nusipirko ir įgijo nuosavybės teises į 1/5 dalį 25,485 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje. Šių įrodymų pagrindu pareiškėjo atstovas 2011 m. birželio 22 d. Tarnybai pateikė prašymą papildomai atkurti nuosavybės teises į V. S. 1/5 dalį 25,485 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje.

Prie prašymo buvo pateiktas 1939 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus apygardos teismo hipotekos skyriaus notaro įrašas Nr. 1660/39, apie tai, kad A. K., turinti nuosavybės teisę į 1/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje, Vilniaus miesto ribose, kurio plotas yra 5 ha 485 kv. m. ir kuris pažymėtas prie notarinių sandorių registracijos knygos dokumentų rinkinio pridėtame oficialiame išdėstymo plane Nr. 23 § 2 pardavė savo teisę į 1/5 anksčiau aprašyto sklypo su visais jame esančiais priklausiniais V. S., gyvenančio ir teisinę gyvenamą vietą deklaruojančio (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 49SJ-468 atsakė į pareiškėjo 2011 m. birželio 22 d. prašymą, kad nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus apie buvusio savininko V. S. įsigytą žemę (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje skyrius galės nagrinėti ir teikti išvadas apie jų tinkamumą tik teismui atnaujinus praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Prie prašymo pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.

Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažino, pareiškėjas prašymo ir kito dokumento, t.y. archyvo pažymėjimo, nustatytais terminais nepateikė ne dėl nuo jo valios priklausiusių priežasčių. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese: pagal tuo metu nusistovėjusią praktiką vienam iš giminaičių 1992 metais pateikus prašymą, pareiškėjas rinko ir teikė nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius įrodymus, iš dalies realizavo savo teisę į nekilnojamojo turto (V. S. žemės) restituciją ir kt. Minėtasis LCVA 2005 m. spalio 11 d. raštas Nr. R4-4012 dėl (duomenys neskelbtini)dvaro žemių leido pareiškėjui pagrįstai manyti, kad V. S. šiame dvare žemės neturėjo, kas buvo paneigta vėlesniais įrodymais – 1939 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus apygardos teismo hipotekos skyriaus notaro įrašais notarinių sandorių registracijos knygoje.

III. Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas) 2013 m. sausio 31 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3773-121/2011 (II t., b. l. 86–87).

Turto bankas nurodo, kad patikėjimo teise valdo nekilnojamąjį turtą – statinius bei jiems priskirtą 28,9996 ha valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šis turtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 buvo įtrauktas į Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą kaip parduodamas neatitinkantis valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamasis turtas, kurį Turto bankui pardavus turi būti finansuojamas valstybės turto valdytojo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento – nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas – administracinio pastato ir su juo susijusių statinių Vilniuje, Pilaitės pr. 19, statyba. Vykdant šį projektą 2008 m. gruodžio 24 d. Turto bankas iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paėmė paskolą, kuria finansavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pastato statybas. Ši paskola, kaip planuota, turėjo būti iš dalies padengta pardavus turtą ir Žemės sklypą (pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta – 7 000 000 Lt).

Turto bankas 2012 m. spalio 31 d. iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gavo pranešimą, kad 2012 m. spalio 3 d. posėdžio metu protokoline nutartimi Turto bankas, kaip Turto ir Žemės sklypo patikėtinis, trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas į Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-3384-95/2012 pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo atsisakyta suprojektuoti žemės sklypą, panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Skunde pareiškėjas nurodo, kad siekia atkurti nuosavybės teises į senelio V. S. (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje, Vilniuje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,0970 ha žemės sklypą ir susigrąžinti šį žemės sklypą natūra. Pagal skunde nurodomą informaciją bei su skundu pateikiamus dokumentus matyti, kad žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėjas, didžiąja dalimi patenka į šiuo metu Turto banko valdomą Žemės sklypą. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 6 d. raštas Nr. A54-21276(2.14.2-.12-MP8) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriame nurodoma, kad žemės sklypas, į kurį pretenduoja J. S., patenka į krašto apsaugos tikslams naudojamą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiame rašte nurodomas sklypo unikalus numeris sutampa su Turto banko valdomo žemės sklypo unikaliu numeriu – (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-3384-95/2012 uždraudęs Turto bankui parduoti Žemės sklypą.

Turto bankas, vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti atsiliepimą į J. S. skundą, rinkdamas informaciją, sužinojo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3773-121/2011. Pažymi, kad Turto bankas, kaip valstybei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, į kurį nuosavybės teises pretenduoja atkurti J. S., patikėtinis (nuo 2009 m. liepos 10 d.), į administracinės bylos Nr. I-3773-121/2011 nagrinėjimą nebuvo įtrauktas ir neturėjo galimybės pasisakyti dėl jo teises ir pareigas tiesiogiai įtakojančios bylos.

Turto banko nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. administracinėje byloje Nr. 1-3773-121/2011 priimtas sprendimas tiesiogiai įtakoja Turto banko teises ir pareigas, todėl teismui išnagrinėjus ir priėmus sprendimą neįtraukiant Turto banko į bylą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatos, iš esmės pažeisti valstybės, kaip turto savininkės interesai, Turto banko teisės bei teisingo proceso principai. Todėl, vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu, procesas šioje administracinėje byloje atnaujintinas. Nurodo, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-335-07).

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į Turto banko prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodo, kad prašymas yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Pareiškėjas nurodo, kad teikiant prašymą teismui atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. S. (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje (dvare) valdytą žemę paduoti ir nuosavybės teises į šias žemes įrodančius dokumentus pateikti bei bylos nagrinėjimo metu, nebuvo žinomos aplinkybės, kurių pagrindu Turto bankas turėjo būti įtrauktas į nagrinėjamą bylą. Pareiškėjo prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą niekaip negalėjo turėti ir neturėjo įtakos Turto bankas teisėms ir pareigoms. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma ar pareiškėjui bus atnaujintas terminas, pateikti prašymą dėl nuosavybės atkūrimo. Nebuvo galima numanyti (esant palankiam teismo sprendimui, ir vykdant nuosavybės atkūrimo procesą) kokia dalimi nuosavybė bus atkuriama, ar ji bus atkuriama natūra, kokio dydžio ir kokiose ribose bus kartografuotas žemės sklypas ir pan. Pažymi, kad tik įsiteisėjus 201l m. spalio 21 d. sprendimui ir pateikus Tarnybai prašymą atkurti nuosavybės į V. S. valdytas žemes, prasidėjo nuosavybės atkūrimo procesas, kurio metu buvo įvertinti pareiškėjo pateikti dokumentai, Tarnyba kartografinėje medžiagoje pažymėjo V. S. (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje (dvare), Vilniuje iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėto žemės sklypo ribas (Žemės sklypo ribos buvo pažymėtos 2012 m. sausio 24d. sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktu Nr. R17-309). Tik tuomet tapo aišku, kad 5,0970 ha. žemės sklypas, į kurį pareiškėjas siekia atkurti senelio V. S. iki nacionalizacijos turėtas nuosavybės teises, patenka į 28,9996 ha. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas. Apie Turto bankas interesą parduoti minėtą 28,9996 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo dar vėliau – administracinės bylos Nr. 1-3384-95/2012 nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Proceso atnaujinimo pagrindai išvardinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. 3 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar nėra praleistas ir ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas – nustatyti, kada Turto bankas sužinojo apie aplinkybes, sudarančias, jo teigimu, pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje.

Iš Turto banko pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimą apie Turto banko įtraukimą į administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui gavo 2012 m. spalio 31 d. (pagal pašto spaudą ant voko). Byloje nėra duomenų, kada tiksliai Turto bankas sužinojo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3773-121/2011, tačiau, Turto banko teigimu, tai įvyko po informacijos apie įtraukimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu gavimo, t. y. po 2012 m. spalio 31 d., ruošiantis pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Įvertinus, jog nuo sužinojimo apie įtraukimą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu 2012 m. spalio 31 d. iki prašymo dėl proceso atnaujinimo teismui padavimo 2013 m. sausio 31 d. praėjo lygiai trys mėnesiai, bei tai, kad pagal bylos duomenis, nėra pagrindo teigti, jog Turto bankas apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3773-121/2011 galėjo žinoti anksčiau, darytina išvada, kad Turto bankas apie aplinkybes, galimai sudarančias pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje sužinojo po 2012 m. spalio 31 d., todėl prašymas dėl proceso atnaujino paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje termino.

Pareiškėjas prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kai sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio mėn. 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P552-42/2013, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-133/2010, 2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-26/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 49SJ-468 atsisakė priimti J. S. įgalioto atstovo pateiktus papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1/5 dalį 25,485 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bajorkiemyje, kadangi praleistas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnyje numatytas dokumentų pateikimo terminas. Nurodė, kad šių dokumentų tinkamumas galėtų būti nagrinėjamas tik teismui atnaujinus jų pateikimo terminą. 2011 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą atnaujinti dokumentų pateikimo terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu šį prašymą patenkino (adm. byla Nr.I-3773-121/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bylose, kuriose nagrinėjami prašymai dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyto nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo, teismas sprendžia tik vieną klausimą - ar pareiškėjo teismui pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami pripažinti, kad pretenduojamų pateikti institucijai dokumentų pateikimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėdamas minėto pobūdžio prašymą teismas netikrina ir nevertina, ar dokumentai, kuriuos asmuo pretenduoja pateikti kompetentingai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucijai, iš tiesų įrodo atitinkamo asmens nuosavybės teisę į norimą susigrąžinti turtą. Jei teismas atnaujina praleistą dokumentų pateikimo terminą, asmuo įgyja tik teisę tokius dokumentus pateikti institucijai, kuri pagal Atkūrimo įstatymą įgaliota nagrinėti piliečių prašymus ir vertinti, ar pateikti dokumentai įrodo nuosavybės teisę į atitinkamą nekilnojamąjį turtą bei priimti atitinkamus sprendimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J. S. prašymą dėl praleisto termino pateikti dokumentus atnaujinimo, nustatinėjo ir vertino tik šio prašymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, t.y. ar dokumentų pateikimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl nėra pagrindo sutikti su prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusio Turto banko argumentais, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3773-121/2011 priimtame sprendime pasisakė dėl Turto banko teisių ir pareigų Kaip matyti Turto banko argumentų, jis yra įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu administracinėje byloje Nr. I-3384-95/2012 pagal J. S. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 6 d. rašto Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi Turto bankas yra įtrauktas į tos bylos procesą, kuris gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.

Pagrindo atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. I-3773-121/2011 pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą nėra. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės įmonės Turto banko prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. I-3773-121/2011 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis