886d0137-059c-48f2-b71b-7d56fefdd7a3 · Vilniaus apygardos teismas

      Civilinė byla Nr. e2S-1270-803/2016 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08428-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.4.; 3.3.2.2.; 3.3.2.5.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 31 d.      Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (skolininko) E. M. (E. M.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje, pradėtoje pagal kreditoriaus P. P. pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkui E. M..

Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo teisės pasinaikinti skundžiamÄ nutartį gavus atskirÄ jį skundÄ bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko turtui pagrįstumo.  2. Kreditorius P. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo skolininkui E. M. iÅ¡davimo, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ skolininko E. M. 114 000,00 Eur skolos, 2 248,77 Eur) delspinigių 5 % metines palÅ«kanas už priteistÄ 116 248,77 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016 m. kovo 14 d. iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 435,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismo prašė taikyti skolininko turtui laikinÄ sias apsaugos priemones.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-14 priėmė teismo įsakymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko E. M. kreditoriaus P. P. naudai. Kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatuodamas, jog neaiÅ¡kus, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones kreditorius praÅ¡o taikyti skolininko turtui, jog kreditorius nenurodė absoliučiai jokių motyvų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės bei nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teismui manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad skolininko neatsiskaitymas nėra įstatymu nustatytas savarankiÅ¡kas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, kadangi tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ , bet ne taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog kreditorius taip pat neįrodė ir teismo sprendimo (įsakymo) neįvykdymo grėsmės rizikos, kadangi nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog skolininkas gali perleisti savo turtÄ kitiems asmenims, kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, be to, byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, jog skolininkas gali imtis veiksmų turtÄ paslėpti, dėl ko teismo įsakymo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.4.

Kreditorius P. P. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui atskirÄ jį skundÄ dėl 2016-03-14 nutarties, kuria atsisakyta taikyti skolininko turtui laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad grėsmę galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia skolininkui pareikÅ¡to reikalavimo suma (116 248,77 Eur), kuri jam, kaip fiziniam asmeniui, yra itin didelė. Sukonkretinęs praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė teismo areÅ¡tuoti skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, nevirÅ¡ijant 116 248,77 Eur sumos, o turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininkÄ ir/ar trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. priėmė dvi nutartis, kurių viena tenkino kreditoriaus atskirÄ jį skundÄ , o kita iÅ¡sprendė kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininko turtui taikymo klausimÄ .

6. Priimdamas 2016 m. kovo 23 d. nutartį, kuria tenkino kreditoriaus P. P. atskirÄ jį skundÄ dėl teismo 2016-03-14 nutarties ir pasinaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti skolininko E. M. turtui laikinÄ sias apsaugos priemones, grindė tokiais argumentais: 6.1. konstatavo, jog pateikdamas atskirÄ jį skundÄ kreditorius nurodė konkrečias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurias praÅ¡o taikyti skolininko turtui, bei nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ â€“ itin didelę pareiÅ¡kimo reikalavimo sumÄ , sudarančiÄ grėsmę teismo įsakymo įvykdymui;6.2. teismas įvertino kreditoriaus atskirajame skunde nurodytus papildomus duomenis, kurie nebuvo nurodyti pirminiame praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sprendė, jog siekiant proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo bei operatyvumo bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais yra pagrindas kreditoriaus atskirÄ jį skundÄ tenkinti bei panaikinti teismo 2016-03-14 nutartį, kuria buvo atsisakyta skolininko turtui pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7. Priimdamas antrÄ jÄ 2016 m. kovo 23 d. nutartį pirmosios instancijos teismas tenkino kreditoriaus P. P. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areÅ¡tavo 116 248,77 Eur sumos skolininkui E. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant jo nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininkÄ ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau, leidžiant mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, atsiskaityti su kreditoriumi pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .

8. Teismas rėmėsi susiklosčiusia teismų praktika, pagal kuriÄ didelė ieÅ¡kinio suma savaime preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Pažymėjo, jog pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones sudaro bylos aplinkybės, pareikÅ¡to reikalavimo didelė suma (116 248,77 Eur) skolininkui kaip fiziniam asmeniui, apie kurio turtinę padėtį teismas nežino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 9.

Apeliantas (skolininkas) E. M. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutartis panaikinti. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:9.1. abi pirmosios instancijos teismo nutartys buvo priimtos iÅ¡nagrinėjus kreditoriaus atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininko turtu taikymo, abejomis nutartimis sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, todėl nesant proceso įstatyme apribojimo teikti atskirÄ jį skundÄ , mano, jog teismas suklydo, nurodydamas, jog 2016-03-23 nutartis, kuria nutarta tenkinti kreditoriaus atskirÄ jį skundÄ , neskundžiama; 9.2. proceso įstatyme įtvirtinta ribota apeliacija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl kreditoriui atskirajame skunde dėl apylinkės teismo 2016-03-14 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodant naujas, pirminiame praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nenurodytas aplinkybes, atskirajame skunde keliamas naujas reikalavimas (kurį pats kreditorius 2016-03-18 atskirajame skunde įvardija „sukonkretintu praÅ¡ymu“), teismas savo iniciatyva apeliaciniame procese iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės naujus kreditoriaus reikalavimus, taip pažeisdamas apeliacinio proceso taisykles, nustatytas CPK 306 straipsnio 2 dalyje ir 312 straipsnyje, bei CPK 12 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ ;9.3. pateikti įrodymai apie gerÄ bei stabiliÄ skolininko turtinę padėtį, paneigia objektyvios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ .

Nurodo, jog skolininkas yra įmonių grupę kontroliuojančios UAB Holding Burbiškės (kodas 303321975) vienintelis akcininkas, o pastarosios įmonės kontroliuojamos (valdoma 100% akcijų) įmonės yra UAB „VERSOLA“ (kodas 211722550, kurios įstatinis kapitalas 270591,98 Eur), UAB „Fucus“ (kodas 134501898, įstatinis kapitalas 10136,70 EUR), UAB „VENECIJA LT“ (kodas 302798660, įstatinis kapitalas 43500 Eur), UAB „E47“ (kodas 303326755, įstatinis kapitalas 2896,20 Eur), UAB „Nemėžio centras“ (kodas 303328329, įstatinis kapitalas 2896,20 Eur), UAB „Vaporet“ (kodas 302785061, įstatinis kapitalas 2896,20 EUR).

Pažymi, jog vien skolininko nurodytų kontroliuojamų bendrovių akcijų nominali vertė virÅ¡ija 335000 Eur, o vien dalies bendrovių (tik UAB „E47“ ir UAB „Nemėžio centras“, net nevertinant kitų bendrovių) nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė virÅ¡ija 1130000 Eur, o nurodytas turtas nėra įkeistas ar kitaip apsunkintas. Pažymėjo, jog informacija apie gerÄ skolininko turtinę padėtį tiek kreditoriui, tiek teismui be didelių pastangų galėjo ir gali bÅ«ti žinoma, nes duomenys apie įmonių akcininkus, įmonių valdomÄ registruotinÄ turtÄ yra vieÅ¡ai prieinami.

             10. Kreditorius P. P. pateiktame atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutartis nepakeistas. Nurodo tokius atsiliepimo argumentus:             10.1. skolininkas nepagrįstai nurodo, kad kreditoriaus atskirasis skundas dėl 2016-03-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties yra grindžiamas naujomis aplinkybėmis. Pažymi, jog atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutarties nebuvo nurodyta nei viena nauja aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta kreditoriaus pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, o atskirajame skunde nurodyta tik teismų praktikÄ , pagal kuriÄ didelė ieÅ¡kinio suma preziumuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

Nurodo, jog reikalavimo suma, kuri neabejotinai yra didelė (juo labiau, kad atsakovas yra fizinis asmuo), buvo nurodyta pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo;              10.2. pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, kad yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, vadovaudamasis civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo principu, tikslu užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , turėjo teisę panaikinti savo nutartį ir patenkinti sukonkretintÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors jis ir nebuvo pateiktas atskiru savarankiÅ¡ku praÅ¡ymu, o buvo suformuluotas atskirajame skunde;10.3. skolininko pateikti įrodymai, prieÅ¡ingai nei nurodo skolininkas, nepagrindžia, kad jo turtinė padėtis yra gera ir stabili.

Pažymi, jog pagal skolininko nurodomas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, skolininko vienintelis turimas turtas yra 100 proc. juridinio asmens – UAB Holding BurbiÅ¡kės – akcijų, kurių nominali vertė sudaro tik 10‘000 Lt / 2‘896,20 Eur, byloje nėra įrodymų apie tai, kokia akcijų rinkos vertė. Mano, jog visi kiti įrodymai apie UAB Holding BurbiÅ¡kės nuosavybės teise priklausančias kitų įmonių akcijas (arba kaip skolininkas nurodo ,,kontroliuojamas įmones), apibÅ«dina UAB Holding BurbiÅ¡kės, o ne skolininko turtinę padėtį, kadangi uždarosios akcinės bendrovės turtas yra atskiras nuo jos savininko turto;10.4. pažymi, kad didžiausiÄ nominaliÄ vertę turinčios UAB Holding BurbiÅ¡kės (o ne skolininkui) nuosavybės teise priklausančios UAB ,,VERSOLA“ akcijos (akcijų nominali vertė 270‘591,98 Eur) yra areÅ¡tuotos civilinėje byloje Nr. eL2-15412-987/2016 (areÅ¡tuota 7 500 vnt. akcijų).

Taigi net jeigu ir laikant, kad UAB Holding BurbiÅ¡kės turimas turtas apibÅ«dina skolininko finansinę padėtį, aukščiau nurodoma aplinkybė paneigia skolininko bandomÄ sukurti įspÅ«dį apie skolininko gerÄ ir stabiliÄ turtinę padėtį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl pirmosios instancijos teismo 2016-03-23 nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus atskirasis skundas11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo:

1) CPK numatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali bÅ«ti paduodami, bet motyvai dėl Å¡ių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ . Nustatytas teisinis reguliavimas, numatantis, kad gali bÅ«ti skundžiamos tik kodekse konkrečiai įvardytos arba bylos eigÄ užkertančios nutartys, yra privalomas tiek proceso Å¡alims, tiek ir pačiam teismui.12. Pažymėtina, jog galimybė tolesnei bylos eigai užkertama tik tuomet, kai procesas dėl nutarties priėmimo apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta galimybę dalyvauti procese konkrečiam asmeniui, ir jis negali savo interesų ginti, pareikÅ¡damas savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį (reikalavimÄ ).

13. Proceso įstatymo normos nenumato, jog teismo nutartis, kuria sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduodamas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, teismas pats pasinaikina skundžiamÄ nutartį, galėtų bÅ«ti paskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnis). Taigi vertintina, jog tolesnės proceso eigos požiÅ«riu toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio tolesnei bylos (proceso) eigai.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte suteikta įstatymo leidėjo diskrecijos teise pasinaikinti nutartis, sutinkant su atskiruoju skundu, nurodė, jog 2016-03-23 nutartis, kuria pats pasinaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartį, iÅ¡sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , yra neskundžiama. Vertintina, jog tokios nutarties priėmimu neužkertamas kelias tolimesnei bylos eigai, o tik iÅ¡sprendžiamas atskiro procesinio veiksmo klausimas. Pažymėtina, kad skolininkas savo teises realizuoja pateikdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutarties, ginčydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ . 15.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas. Jei Å¡is trÅ«kumas paaiÅ¡kėja, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Å ios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).16. Kadangi nutartis, priimta pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , neskundžiama, ji negali bÅ«ti apeliacijos objektu, dėl ko apeliacinis procesas tokiu atveju nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto motyvų, kuriais grindžiamas 2016-03-23 nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus atskirasis skundas (tarp jÅ¡ ir dėl neva naujai keliamų atskirajame skunde reikalavimų) nepasisako.  Dėl apylinkės teismo 2016-03-23 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo 17. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra Å¡ios sÄ lygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK12, 178 straipsniai). Taigi ieÅ¡kovui (kreditoriui), praÅ¡ančiam byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sÄ lygų egzistavimÄ , o atsakovui (skolininkui), praÅ¡ančiam panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – Å¡ias sÄ lygas paneigti.

18. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ grėsmę galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju sudaro tarp Å¡alių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012 ir kt).

19. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi didelės reikalavimo sumos prezumpcija, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta aplinkybė nėra absoliuti, o vertinamas ne reikalavimo mastas, tačiau konkrečios faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgiama į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kinio suma yra didelė, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , reikÅ¡minga aplinkybė yra Å¡alies, kurios turtui praÅ¡oma taikyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan.20.

Apeliantas (skolininkas) įrodinėja, kad jo kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai pagrindžia stabiliÄ skolininko turtinę padėtį, dėl ko nėra grėsmės galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas (skolininkas) vis tik neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, jog nėra pagrindo taikyti skolininko turtui laikinÄ sias apsaugos priemones. Nors apeliantas pateikė teismui Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinius iÅ¡raÅ¡us, nurodydamas, jog yra vienintelis įmonių grupę kontroliuojančios UAB Holding BurbiÅ¡kės akcininkas, o pastaroji 100 proc. kontroliuoja kitus juridinius asmenis, tačiau nagrinėjamu atveju reikÅ¡mę turi tik skolininko turimos UAB Holding BurbiÅ¡kės akcijos, kurių nominali vertė sudaro 10 000 Lt (2 896,20 Eur).

Pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodė kreditorius, kitų apelianto nurodytų juridinių asmenų akcininkas yra UAB Holding BurbiÅ¡kės, o ne apeliantas, todėl įvertinus tai, kad uždarosios akcinės bendrovės turtas ir jos savininko turtas yra atskirtas (CK 2.50 straipsnis), nėra pagrindo vertinant skolininko turtinę padėtį atsižvelgti į jo nurodomus juridinius asmenis, kurių akcininkas UAB Holding BurbiÅ¡kės bei jiems priklausantį turtÄ . Be to, nors skolininkas yra UAB Holding BurbiÅ¡kės akcininkas, tačiau nepateikti duomenys apie skolininko turimų akcijų rinkos vertę, o jų nominali vertė, kaip teisingai nurodė kreditorius, yra beveik 40 kartų mažesnė už reikalavimo sumÄ . Daugiau duomenų apie savo turtinę padėtį apeliantas nepateikė (CPK 178, 185 straipsnis), todėl vertintina, kad nepaneigta didelės reikalavimo sumos skolininkui aplinkybė. 22.

Nesudaro pagrindo vertinti, jog laikinosios apsaugos priemonės skolininko turtui taikytos nepagrįstai ir jo nurodoma aplinkybė, jog duomenys apie skolininko turtinę padėtį gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ viešųjų registrų. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), todėl net ir ta aplinkybė, jog tiek teismas, tiek prieÅ¡inga Å¡alis gali gauti duomenis iÅ¡ viešųjų registrų, neatleidžia skolininko nuo pareigos, ginčijant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties pagrįstumÄ , pateikti atitinkamus įrodymus.

Tačiau, kaip jau buvo konstatuota aukščiau, apeliantas tokių įrodymų nepateikė apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). 23. Apeliacinės instancijos teismas daugiau duomenų apie apelianto finansinę padėtį bei galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimo atveju neturi. Taigi darytina iÅ¡vada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra paneigtas.

24. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad proceso įstatyme numatyta apeliantui galimybė pateikti ieÅ¡kinyje keliamų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemones, suteikiančias teismui teisę panaikinti atsakovo turtui taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad apeliantas turi teisę praÅ¡yti teismo, jog praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 146 straipsnis).

      25. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas 2016-03-23 nutartimi teisingai iÅ¡sprendė kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r ė : nutraukti apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal apelianto E. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus atskirasis skundas. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį, kuria iÅ¡spręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                              Rūta Petkuvienė