2018-04-24 Nr. AB-8520-3-61-3-04424-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-36-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04424-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjui V. K. dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 3R-313(AG-229/04-2015) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 10 d. pateikė paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, reg. Nr. 14-1011956895-A1-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Paraiška). Atlikus Paraiškos duomenų patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas deklaravo didesnį plotą negu tas, kuris buvo nustatytas kontroliniuose žemės sklypuose. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) II skyriumi ir darė išvadą, kad, įvertinus faktą, jog kontrolinių mišrių žemės sklypų bl9 tinkamas tiesioginėms išmokoms skirti plotas lygus 0, taip pat faktą, jog valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras) yra nustatęs bendrą atitinkamo kontrolinio žemės sklypo plotą, kuris negali būti viršytas, už neteisingai deklaruotas išvardytas bl9 laukų plotų dalis parama neskiriama. Atsakovas vadovavosi Taisyklių 31.3 bei 31.4 punktais, nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 16 d. pateikė žemės dirbimą įrodančius dokumentus (Šiaulių bei Kelmės rajonų savivaldybių administracijų seniūnijų išduotas pažymas, patvirtinančias dirbimo faktą), tačiau valdymo teisės dokumentų nepateikė. Nesant įrodytos žemės valdymo teisės dėl ginčytino sklypo, atsakovas pabrėžė, kad už neteisingai deklaruotą lauko ploto dalį pareiškėjui parama nemokama ir taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo.

3. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Paraiškos administravimo metu nustatyta, jog pareiškėjas iš dalies neatitinka tinkamumo kriterijaus paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir Priemonė) gauti už Paraiškoje deklaruotą 162,56 ha plotą mažo nepalankumo vietovėse. Atsakovas rėmėsi Įgyvendinimo taisyklių 5.5.4 punktu, nustatė, kad pagal Centro tvarkomos Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos 2013 m. duomenis pareiškėjo sutartinių gyvulių skaičius valdoje sudarė 2,95 SG, pareiškėjo ūkinius gyvūnus atitinkantys Priemonę plotai sudarė 5,9 ha, todėl už 7,15 ha deklaruotą pievų ir ganyklų plotą parama nėra skiriama.

4. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Agentūrai nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog ginčijami laukai buvo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis pareiškėjui. Pareiškėjo nurodyta 2013 m. gegužės 12 d. sudaryta preliminarioji sutartis dėl notarinės nekilnojamojo turto sutarties pasirašymo (toliau – ir Preliminarioji sutartis), atsakovo manymu, nėra teisiškai reikšminga, nes pareiškėjas nėra ginčo lauko dalies savininkas, o tik ateityje galėtų būti. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra nesprendžia, kuris asmuo yra vertesnis gauti paramą, nes parama skiriama griežtai pagal Taisyklių reikalavimus ir ji gali būti skiriama asmeniui, įrodžiusiam ir valdymo, ir dirbimo faktus. Atsakovas akcentavo, kad šiuo atveju neteisingas deklaravimas konstatuotas ne dėl ploto, kuriame pareiškėjas neužsiima žemės ūkio veikla, o dėl ploto, kurio jis nevaldo, deklaravimo. Atsakovas darė išvadą, kad Agentūra nustatė dvigubo minėtų laukų deklaravimo atvejį, o pareiškėjas neįrodė savo deklaruoto ploto valdymo teisėtumo ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.

5. Atsakovo teigimu, Komisijos Sprendimas yra neišsamus, Komisija visai nenagrinėjo ginčo dalyko, nepasisakė apie Preliminariosios sutarties galiojimą šalims ir Agentūrai. Atsakovas nurodė, kad orto fotonuotraukose akivaizdžiai matyti, jog laukus deklaravę keli asmenys, nuotraukose pareiškėjo deklaruoti laukai pažymėti raudona spalva, kitų pareiškėjų deklaruoti laukai – juoda spalva. Atsakovas pažymėjo, kad nėra aišku, kaip galėtų būti vykdomas Komisijos sprendimas, kai visiškai nepasisakyta apie ginčo dalyką, o priimtas tik formalus sprendimas, įpareigojantis Agentūrą iš naujo administruoti Paraišką ir priimti naują sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

6. Pareiškėjas V. K. atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad su prašymu sutinka iš dalies, prašė panaikinti Komisijos Sprendimą ir išnagrinėti jo 2015 m. liepos 29 d. skundą iš esmės bei priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir panaikinti Agentūros 2015 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. BR6-15 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ sprendimą Nr. BR6-15 (toliau – ir Agentūros sprendimas) bei įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui dėl Agentūros sprendime taikytų sankcijų neišmokėtą išmokų dalį, taip pat prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Pareiškėjas sutiko su Agentūros reikalavimu dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, nes Komisija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, o sprendimą priėmė tik formaliai, įvertinusi Agentūros sprendimo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Komisija netyrė ginčo dalyko ir pareiškėjo skundo argumentų, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, netyrė ir nepasisakė dėl Taisyklių 31.3 ir 31.4 punktų netinkamo aiškinimo ir taikymo, dėl to, kad Agentūra neteisingai nustatė pareiškėjo kaltę dėl dvigubo deklaravimo, taip pat netyrė ir nepasisakė dėl nepagrįsto sankcijų taikymo pareiškėjui. Be to, Komisija nenagrinėjo skunde nurodytų argumentų dėl deklaruotų žemės sklypų valdymo faktų, dėl Agentūros sprendimo prieštaravimo 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 73/2009, nustatančiam bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiam Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiam Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 73/2009). Komisija nevertino pareiškėjo kaltės klausimo dėl Agentūros nurodomo dvigubo deklaravimo. Pareiškėjas su likusia Agentūros prašymo dalimi ir joje pateiktais motyvais nesutiko ir laikėsi pozicijos, pateiktos skunde Komisijai dėl Agentūros sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui išmokėti pareiškėjui dėl Agentūros sprendime taikytų sankcijų neišmokėtą išmokų dalį.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu atsakovo prašymą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 31.3 ir 31.4 punktus, nustačius deklaruoto lauko sutapimą (persidengimą), pareiškėjas turi pateikti laukų dirbimą bei valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog jo dirbti laukai dengėsi, taip pat 2014 m. birželio 16 d. pateikė žemės dirbimą įrodančius dokumentus (Šiaulių bei Kelmės rajonų savivaldybių administracijų seniūnijų išduotas pažymas, patvirtinančias dirbimo faktą, tačiau, pasak Komisijos, valdymo teisės dokumentų nepateikė. Teismo teigimu, šioje administracinėje byloje būtent tai ir yra ginčo esmė, nes, pasak pareiškėjo, jo valdymo teisę įrodo Preliminarioji sutartis bei Šiaulių apygardos teismo nutartys, kuriose buvo areštuoti ginčo sklypai, tačiau Komisija skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad minėtieji dokumentai valdymo teisės neįrodo. Teismas sutiko su tokia Komisijos pozicija, nes nei Preliminarioji sutartis, nei jos įvykdymui pradėtas civilinis procesas Šiaulių apygardos teisme neįrodo, kad pareiškėjas, 2014 m. birželio 10 d. pateikdamas paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gauti, kokiu nors teisiniu pagrindu valdė ginčo sklypus, nors tuos pagrindus turėjo nurodyti paraiškoje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo sklypus kaip teisėtai valdomus, nors valdymo teisės dar neturėjo (tai įrodo Šiaulių apygardos teisme vykstantis procesas, kuriame pareiškėjas siekia įgyti ginčo sklypus nuosavybės teise ir juos teisėtai pradėti valdyti), todėl Komisija pagrįstai konstatavo, jog Agentūros sprendimas iš esmės yra pagrįstas, o, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl valdymo teises įrodančių dokumentų yra nepagrįsti.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija papildomai nurodė, jog byloje kyla ginčas dėl sankcijos proporcingumo, o jo įrodyti vien pagal pareiškėjo pateiktus duomenis negalima, būtent todėl Komisija panaikino Agentūros sprendimo dalį dėl dvigubo deklaravimo ir 25 611,72 Eur sankcijos taikymo. Teismas sutiko su tokia Komisijos pozicija. Orto fotonuotraukose, kurias Komisijai pateikė Agentūra, yra, pasak Agentūros, labai aiškiai nurodomi persidengimo plotai, tačiau teismui pateiktose spalvotose kitokiose nuotraukose (be to, jų pateikta daugiau negu Komisijai) taip pat labai aiškiai nurodomi persidengimo plotai, kurie, teismo teigimu, yra visiškai skirtingi negu nurodyti Komisijai. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo plotus, nes neturėjo valdymą įrodančių dokumentų, tačiau nesant tikslių duomenų apie deklaruotų plotų plotą, Komisija nenagrinėjo, ar tai yra tyčinis neteisingas deklaravimas, ar ne, nes to pagal turimus duomenis neįmanoma padaryti ir teismui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai įvertino, jog apie sankcijų dydį Agentūra nieko pagrįsto nenurodė, todėl Agentūros sprendimo minėta dalis neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Komisijos sprendimą. Dėl išdėstytų argumentų teismas negalėjo tenkinti pareiškėjo reikalavimų, atitinkamai neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 11. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

12. Atsakovas paaiškina, kad, pareiškėjui neįrodžius valdymo teisės, kaip to reikalauja Taisyklių 4, 31.4, 40 punktai, jam pritaikyta sankcija vadovaujantis Taisyklių 42.1.1 punktu. Atsakovas pabrėžia, kad, Agentūrai konstatavus, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad valdė ginčo žemės sklypo dalį teisėtai, nebuvo teisiškai reikšmingos tos aplinkybės, kas ginčo žemės sklype vykdė ūkinę veiklą. Atsakovas teigia, kad Agentūra nesprendžia, kuris asmuo yra vertesnis gauti paramą, nes parama skiriama griežtai pagal Taisyklių reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad neteisingas deklaravimas konstatuotas ne dėl ploto, kuriame pareiškėjas neužsiima žemės ūkio veikla, o dėl ploto, kurio jis nevaldo, deklaravimo. Kadangi asmuo, teikdamas paraišką, įsipareigoja joje nurodyti tik teisingus duomenis, didesnio naudmenų ar kito ploto negu asmuo valdo deklaravimas pagal Taisykles yra neteisingas deklaravimas, todėl pareiškėjas, Paraiškoje deklaruodamas ginčo laukus, neturėdamas valdymo teisių, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir tvirtina, kad Agentūros sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Atsakovas paaiškina, kad, vertinant Paraišką, buvo atsižvelgiama į orto fotografines nuotraukas, kurios yra vienintelis akivaizdus įrodymas, kurio pagrindu Agentūra nustato dvigubo deklaravimo atvejus. Atsakovas prašo įvertinti pateiktas nuotraukas, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas. Atsakovo teigimu, nuotraukose aiškiai pažymėti pareiškėjo ir kito asmens deklaruoti laukai, dvigubai persidengiantis plotas paskaičiuojamas sistemos.

13. Pareiškėjas V. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Pareiškėjas pažymi, kad teismas vertino tik Komisijos sprendimo pagrįstumą Agentūros sprendimo panaikinimo dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų atžvilgiu. Kadangi teismas nenagrinėjo ginčo tarp šalių dėl pareiškėjui paskirtų sankcijų pagrįstumo, pareiškėjo vertinimu, apelianto argumentai nėra susiję su teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Vyriausioji administracinių ginčų komisija ginčijamu 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 3R-313(AG-229/04-2015) panaikino sprendimo Nr. BR6-15 dalį dėl dvigubo deklaravimo ir 25,611,72 Eur sankcijos taikymo, įpareigojo Agentūrą iš naujo administruoti atitinkamą pareiškėjo 2014 m. Paraiškos dalį ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, nurodė apie šio sprendimo įvykdymą informuoti Komisiją ir pareiškėją (Komisijos byla (b. l. 182–185)). Skundžiamu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu atsakovo prašymas buvo atmestas.

16. Sprendimu Nr. BR6-15 Agentūra nustatė neteisingai deklaruotą plotą (111,91 ha) ir sankciją už neteisingą deklaravimą pareiškėjui taikė dėl to, jog pareiškėjo deklaruotuose ginčo laukuose nustatyti ir kito asmens paraiškoje deklaruoti analogiški plotai; sprendime BR6-15 nedetalizuota, koks asmuo be pareiškėjo deklaravo minėtus, esą, analogiškus plotus, nurodyta tik tai, kad Agentūra šiuo atveju atliko pareiškėjo 2014 m. paraiškos duomenų patikrinimą, vadovaudamasi ŽŪIKVC elektroniniu formatu (informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu, KŽS duomenų bazės duomenis importuojant į Agentūros administravimo sistemą). Kaip nurodyta ginčijame sprendime, Agentūra Komisijai nepateikė jokių įrodymų dėl atitinkamų duomenų ir jų vertinimo. Remiantis bylos duomenimis, Agentūra dvigubo deklaravimo pareiškėjo valdoje tyrimą pradėjo remdamasi paties pareiškėjo 2014 m. birželio 14 d. raštu, kuriame jis informavo Agentūrą, kad ūkininkas R. M. 2014 m. deklaravo pasėlių plotus, kuriuose neužsiima žemės ūkio veikla, ir Agentūros prašė panaikinti deklaruoto ploto persidengimą bei R. M. pateiktą pasėlių deklaraciją.

17. Pareiškėjas skunde Komisijai nesutiko su sprendimu Nr. BR6-15 pirmiausia dėl to, kad užsiėmė žemės ūkio veikla ginčo laukuose ir faktiškai juos valdė. Ginčo tarp pareiškėjo ir Agentūros dėl žemės ūkio veiklos vykdymo ginčo laukuose nėra: Agentūra sprendime Nr. BR6-15 pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, tačiau nepateikė jų valdymo teisę patvirtinančių dokumentų. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju faktiškai valdo ginčo laukus, todėl deklaruodamas juos 2014 m. paraiškoje teisės nuostatų nepažeidė ir už tai jam sankcijos neturi būti taikomos.

18. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 40 punktą parama mokama tik tam pareiškėjui, kuris deklaruotame plote užsiima žemės ūkio veikla ir turi žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, t. y. nustačius dvigubą žemės ūkio naudmenų ploto deklaravimą, pareiškėjas privalo įrodyti žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą. Taisyklės dėl valdymo teisės, kaip pagrindo deklaruoti tiesioginėms išmokoms žemės ūkio naudmenas (21.1.3, 31.3, 40 punktai) susietos ne vien su faktiniu valdymu, bet su valdymo teisės turėjimu, kylančiu iš nuosavybės, nuomos ar kitų teisėtų pagrindų. Remiantis pareiškėjo 2014 m. birželio 14 d. raštu Agentūrai, pareiškėjas kaip valdymo faktą įrodančius dokumentus pateikė Preliminariąją sutartį, Šiaulių apygardos teismo 2014m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-591-154/2014 ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo išsamią informaciją. Agentūra sprendime Nr. BR6-15 nurodė, kad įrodymai, patvirtinantys, jog žemės sklypai buvo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis pareiškėjui, Agentūrai nebuvo pateikti.

19. Agentūrai nustačius dvigubą deklaravimą ginčo laukuose, V. K. neįrodė savo deklaruoto ploto valdymo teisėtumo ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Sprendime nurodoma, kad pagal Preliminariąją sutartį pareiškėjas ir R. M. susitarė ateityje sudaryti ir notariškai patvirtinti, be kita ko, ir joje nurodytų žemės sklypų pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, taigi, šių sklypų nuosavybę pareiškėjas įgis tik ateityje, sudarius pastarąją pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su išvada, kad pareiškėjas neįrodė Agentūrai valdymo teisės į ginčo sklypus.

20. Ginčijame teisme sprendime akcentuojama, kad Agentūros pareiškėjui taikytos sankcijos pagrindas yra konkretaus ploto neteisingas deklaravimas. Pagal Taisykles, kai deklaruotas plotas viršija faktinį konkrečiu dydžiu, t. y., daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc., apskaičiuota pagal faktinį plotą pagrindinė išmoka sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi (42.1.1 punktas); dėl dvigubo deklaravimo ne abstraktus valdymo teisės neturėjimas, o šios teisės neturėjimas konkrečiame deklaruotų laukų (jų dalies) plote yra pagrindas konstatuoti neteisingą deklaravimą ir taikyti už tai atitinkamą sankciją. Teisėjų kolegija sutinka su minėta argumentacija. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Agentūra Komisijai nepateikė įrodymų nei dėl ŽŪTKVC elektroniniu formatu Agentūrai pateiktų konkrečių duomenų dėl dvigubo deklaravimo ploto, nei R. M. 2014 m. paraiškos, nei jokių kitų dokumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kokia konkrečia ploto dalimi persidengė pareiškėjo ir R. M. deklaruoti plotai.

21. Remiantis sprendimu Nr. BR6-15, neteisingai deklaruoti plotai nustatyti ne visame pareiškėjo 2014 m. paraiškoje deklaruotų ginčo laukų plote, o jų dalyje, taigi, pareiškėjo ir kito asmens deklaruoti plotai šiuo atveju nėra identiški, o persidengė tik tam tikra ploto dalimi. Komisija laikėsi nuostatos, kad neteisingai deklaruoto ploto dydžio neįmanoma nustatyti vien iš pareiškėjo atstovo pateiktų rašytinių paaiškinimų (Komisijos byla (b. l. 163–168)): jais remiantis, kiekvieną iš deklaruotų ginčo laukų sudaro ne vienas, o keli kadastriškai suformuoti žemės sklypai, kurių plotas, vertinant šių sklypų NTR duomenis, neatitinka Agentūros sprendime Nr. BR6-15 nurodyto neteisingai deklaruoto ploto. Pažymėtina, kad deklaruojant žemės ūkio naudmenas pareiškėjai gali įbraižyti deklaruojamus laukus tik dalyje kadastriškai suformuoto žemės sklypo ploto. Agentūrai nepateikus į bylą R. M. paraiškos, nėra galimybės vertinti, kokia konkrečia dalimi galėjo persidengti pareiškėjo ir pastarojo asmens būtent deklaruoti žemės sklypai.

22. Agentūrai, kaip tiesioginėms išmokoms pateiktas paraiškas administruojančiai institucijai, teisės aktuose priskirta pareiga konkrečiai nustatyti neteisingai deklaruoto ploto dydį ir juo remiantis apskaičiuoti taikytiną sankciją (Taisyklių 31.4–31.5 punktai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju net ir konstatavus, kad valdymo teisės į R. M. nuosavybės teise priklausančius kadastrinius žemės sklypus pareiškėjas neturėjo, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas valdymą patvirtinančiais dokumentais nepagrindė konkrečios savo deklaruotų ginčo laukų dalies, nurodytos sprendime Nr. BR6-15. Darytina išvada, kad neteisingai deklaruoto ploto dydžio dėl dvigubo deklaravimo, nurodyto sprendime Nr. BR6-15, Agentūra nepagrindė ir neįrodė. Svarbu tai, kad sankcijos taikymas, tiek ir jos proporcingumas, remiantis Reglamento ir Taisyklių nuostatomis, yra pagrįstas konkretaus nustatyto neteisingai deklaruoto ploto ir, atitinkamai, faktinio tinkamo paramai ploto dydžiu. Nepateikdama jokių įrodymų dėl pastarųjų plotų apskaičiavimo, Agentūra užkirto kelią įvertinti ginčijamos sprendimo Nr. BR6-15 dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

23. Atsižvelgiant į tai, Agentūros sprendimo Nr. BR6-15 dalis dėl dvigubo deklaravimo ir už tai taikytos sankcijos laikytina nepagrįsta faktais ir įrodymais, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pateiktose ortofotonuotraukose akivaizdžiai matyti, jog laukus deklaravę keli asmenys, nuotraukose pareiškėjo deklaruoti laukai pažymėti raudona spalva, kitų pareiškėjų deklaruoti laukai – juoda spalva; turi būti vertinamos ortofotonuotraukos, kurios yra vienintelis akivaizdus įrodymas, kurio pagrindu Agentūra mato dvigubo deklaravimo atvejus. Atsakovas prašo įvertinti pateiktas nuotraukas, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas. Atsakovo teigimu, nuotraukose aiškiai pažymėti pareiškėjo ir kito asmens deklaruoti laukai, dvigubai persidengiantis plotas paskaičiuojamas sistemos.

25. Pagal Taisyklių 31.3 ir 31.4 punktus, nustačius deklaruoto lauko sutapimą (persidengimą), pareiškėjas turi pateikti laukų dirbimą bei valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo dirbti laukai dengėsi, pateikė duomenis (Komisijos byla (b. l. 165, 168)). Pareiškėjas taip pat 2014 m. birželio 16 d. pateikė žemės dirbimą įrodančius dokumentus (Šiaulių bei Kelmės rajonų savivaldybių administracijų seniūnijų išduotas pažymas, patvirtinančias dirbimo faktą (Komisijos byla, b. l. 35, 100 bei 36, 99, kita lapo pusė)), tačiau, valdymo teisės dokumentų nepateikė. Šioje administracinėje byloje būtent tai ir yra ginčo esmė, nes, pasak pareiškėjo, jo valdymo teisę įrodo Preliminarioji sutartis bei Šiaulių apygardos teismo nutartys, kuriose buvo areštuoti ginčo sklypai, tačiau Komisija ir pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad minėtieji dokumentai valdymo teisės neįrodo. Apibendrinant pasakytina, kad teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nes nei Preliminarioji sutartis, nei jos įvykdymui pradėtas civilinis procesas Šiaulių apygardos teisme neįrodo, kad pareiškėjas, 2014 m. birželio 10 d. pateikdamas paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gauti (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (Komisijos byla (b. l. 21–28)), kokiu nors teisiniu pagrindu valdė ginčo sklypus, nors tuos pagrindus turėjo nurodyti paraiškoje. Vadinasi, pareiškėjas neteisingai deklaravo sklypus kaip teisėtai valdomus, nors valdymo teisės dar neturėjo. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūros 2015 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. BR6-15 iš esmės yra pagrįstas, o, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl valdymo teises įrodančių dokumentų yra visiškai nepagrįsti.

26. Tačiau byloje kyla ginčas dėl sankcijos proporcingumo, o jo įrodyti vien pagal pareiškėjo pateiktus duomenis (Komisijos byla (b. l. 165, 168) negalima, būtent todėl Komisija panaikino Agentūros 2015 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. BR6-15 dalį dėl dvigubo deklaravimo ir 25 611,72 Eur sankcijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nors ortofotonuotraukose, pasak Agentūros, labai aiškiai nurodomi persidengimo plotai (Komisijos byla (b. l. 171–174)), tačiau teismui šioje elektroninėje byloje pateiktose spalvotose kitokiose nuotraukose (be to, jų pateikta daugiau negu Komisijai) taip pat labai aiškiai nurodomi persidengimo plotai, kurie yra visiškai skirtingi, negu nurodyti Komisijai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, V. K. neteisingai deklaravo plotus, nes neturėjo valdymą įrodančių dokumentų, tačiau nesant tikslių duomenų apie jo deklaruotus plotus bei jų tikslius persidengimus, neįmanoma nustatyti tyčinio neteisingo deklaravimo (Taisyklių 4 p. prasme) apimties ir mąsto bei tinkamai parinkti proporcingą sankciją.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė