2016-12-14 Nr. AB-23744-3-61-3-03061-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-828-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03061-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Centralizuotai finansų ir turto tarnybai prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Centralizuotos finansų ir turto tarnybos prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. birželio 28 d. raštą Nr. 7F11-2016-31 „Pažyma apie perskaičiuotą darbo užmokestį“ ir įpareigoti Tarnybą iš naujo tiksliai suskaičiuoti grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio sumą, taip pat dėl sumažinto darbo užmokesčio susidariusią socialinių ir kitų išmokų skirtumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti R. K. skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Aiškindamas iš esmės analogiškas, tačiau iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusias ABTĮ 5 ir 22 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (2004 m. sausio 27 d. nutartis Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti, nes, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. spalio 22 d. nutartis Nr. AS143-560/2010).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Centralizuotos finansų ir turto tarnybos 2016 m. birželio 28 d. pažymoje Nr. 7F11-2016-31 pateiktų duomenų teisingumo ir mano, kad pažymoje nurodyta neteisinga jam grąžintinos darbo užmokesčio dalies suma. Įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teismas konstatuoja, kad Tarnybos 2016 m. birželio 28 d. pažyma Nr. 7F11-2016-31 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes ji nelaikytina individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra kilęs ginčas, kadangi kaip matyti iš skundo priedų, nesutikdamas su pažymoje nurodytais duomenimis ir jam apskaičiuota grąžintina darbo užmokesčio dalimi, pareiškėjas nesikreipė į Centralizuotą finansų ir turto tarnybą, prašydamas ištaisyti pažymos trūkumus ar patvirtinti, kad jam bus išmokėta būtent tokia suma. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas prielaidomis, dėl galimo klaidingo grąžintinos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas, jo tenkinimo atveju, nenustatytų, nepakeistų ir nepanaikintų jokių jo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje (ABTĮ 23 str. 1 d.), todėl skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjas R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. liepos 27 d. skundą teikė dėl Centralizuotos finansų ir turto tarnybos 2016 m. birželio 28 d. rašto Nr.7Fl 1-2016-32, kuris surašytas juridinio asmens, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, t. y. Centralizuotos finansų ir turto tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos, kuri, kaip Krašto apsaugos ministeriją aptarnaujanti institucija, teikia jai buhalterinės apskaitos duomenis, kurių pagrindu išmokami atlyginimai bei kitos priklausančios išmokos, tarp jų ir grąžintinos neišmokėtos darbo užmokesčio dalys. Tarnyba pareiškėjo teises pažeidė šiuo būdu: pažeidė tokių dokumentų priėmimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 903 patvirtintame Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos apraše, taip pat nesilaikė šiame teisės akte nustatytų terminų, surašytoje pažymoje nurodė ne visus duomenis, kuriuos pateikti įpareigoja minėtas tvarkos aprašas. Taip pat, pareiškėjo teigimu, atsakovas ginčijamoje pažymoje nurodė daug mažesnę jam priklausančią grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio dalį, nei ji faktiškai yra.

Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad jis turėjo pakartotinai kreiptis į atsakovą su prašymu ištaisyti pažymos trūkumus ar gauti patvirtinimą, kad pareiškėjui bus išmokėta būtent tokia suma. Tarnyba yra atskiras juridinis asmuo, atliekantis viešojo administravimo funkcijas, tarp jų ir tarnybinių atlyginimų buhalterinę apskaitą. Nei Viešojo administravimo įstatymas, nei kiti viešojo administravimo funkcijų teikimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato tokios procedūros, kaip Tarnybos veiksmų apskundimo ikiteismine tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad dėl jam priklausančios grąžintinos neišmokėto tarnybinio atlyginimo dalies tikslaus paskaičiavimo ir išmokėjimo į savo buvusį darbdavį, t. y. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, jis kreipėsi ir anksčiau: 2014 m. sausio 15 d. pateikė prašymą dėl neišmokėto tarnybinio atlyginimo dalies paskaičiavimo ir išmokėjimo, tačiau darbdavys jokių paskaičiavimų nepateikė; 2015 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas pateikė prašymą Krašto apsaugos ministerijai, prašydamas apskaičiuoti priklausančio grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio dalį ir ją sumokėti. Tačiau ir šiuo atveju jam nebuvo pateikti jokie paskaičiavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui skundė Centralizuotos finansų ir turto tarnybos prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2016 m. birželio 28 d. raštą Nr. 7F11-2016-31 „Pažyma apie perskaičiuotą darbo užmokestį“, kuriame minėta institucija pateikė paskaičiavimus apie pareiškėjo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka (pareiškėjo paduotas atskirasis skundas išnagrinėtas vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d.), pažymi, kad su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad Tarnybos 2016 m. birželio 28 d. pažyma Nr. 7F11-2016-31 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes ji nelaikytina individualiu administraciniu aktu. Kaip minėta, šioje pažymoje tėra pateikti paskaičiavimai apie pareiškėjo darbo užmokestį už 2009-2013 metų laikotarpį, t. y. laikotarpį, kai pareiškėjas dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą dėl skundžiamoje pažymoje pateiktų paskaičiavimų teisingumo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad tarp pareiškėjo ir minėtos institucijos yra kilęs ginčas. Ginčyti pažymoje nurodytus paskaičiavimus pareiškėjas galėtų iškėlęs konkretų ginčą dėl jam nepagrįstai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios administracinių teismų praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį adm. byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo R. K. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė