8869cce6-8d6e-487f-bfb5-5181bace0fcd · Klaipėdos apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-622-903/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00965-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.31; 21.9.10.

(S)

Registro objektas ROIK: 20124115054

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui A. L.,

ekspertui V. P.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-6863-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Institucija 2021 m. birželio 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ A. L. už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 104 punkto reikalavimus, 2020 m. spalio 11 d. 18.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esant nepakankamam manevrui tarpui tarp antroje eismo juostoje stovinčių transporto priemonių, prieÅ¡ pat automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalinai įvažiavo iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ eismo juostÄ neužbaigdamas manevro, sudarė kliÅ«tį automobiliui Volvo ir su juo susidÅ«rė.

Institucijos 2021 m. liepos 16 d. administracinio nusižengimo nutarimu Nr. 30-ANR_N-6863-2021 A. L. už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 70 eurų bauda.

A. L. skundu praÅ¡o panaikinti Institucijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. Skunde nurodyta, kad priimdami skundžiamÄ nutarimÄ , policijos pareigÅ«nai neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų įrodymų, turinčių reikÅ¡mės jo kaltės nustatymui, nevertino 2021 m. gegužės 21 d. ekspertizės akto Nr. 11 K-171 (21) iÅ¡vadų visų faktinių aplinkybių kontekste, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimo jo veikoje.

Kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vaizdo įraÅ¡o, dar prieÅ¡ įvažiuodamas į antrÄ eismo juostÄ jis buvo sustojęs pirmojoje eismo juostoje. Å io sustojimo metu įvertino situacijÄ , taip pat pamatė, kad sunkvežimyje „(duomenys neskelbtini)“, prieÅ¡ kurį ketino įvažiuoti, buvo sumontuotas priekinis veidrodis, leidžiantis sunkvežimio vairuotojui labai aiÅ¡kiai matyti, kas darosi jo automobilio priekyje. Tai, kad sunkvežimyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumontuotas priekinis veidrodis, patvirtina jo po eismo įvykio darytos nuotraukos, kurios pridedamos prie Å¡io skundo.

Be to, pats dirbo sunkvežimio (vilkiko) vairuotoju ir žino, koks yra matomumas iÅ¡ sunkvežimio kabinos (net ir be priekinio veidrodžio). Pačiam vairuojant sunkvežimį ne kartÄ teko įleisti panaÅ¡iai prieÅ¡ jį persirikiuojančius lengvuosius automobilius, kuriuos iÅ¡ savo vietos galėdavo puikiai matyti. Tad įvykio dienÄ , vairuodamas automobilį „F. F.“, prieÅ¡ pradėdamas manevrÄ , įvertino situacijÄ , todėl iÅ¡ lėto, atsargiai įvažiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , sustodamas joje prieÅ¡ sunkvežimį „(duomenys neskelbtini)“ (iki susidÅ«rimo antroje eismo juostoje praleido daugiau nei 10 s) buvo visiÅ¡kai įsitikinęs, kad yra matomas jo vairuotojui ir negalėjo tikėtis ir numanyti, kad jį matydamas sunkvežimio vairuotojas pradės važiuoti ir atsitrenks į jo automobilį.

Tai, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas galėjo jį matyti, patvirtina ir eksperimentas, apraÅ¡ytas 2021 m. kovo 5 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. SPI-01 (21). Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad įvykis įvyko esant automobilių spÅ«sčiai (sangrÅ«dai). Akcentuoja, kad į gretimÄ eismo juostÄ rikiavosi ne todėl, kad norėjo greičiau pravažiuoti spÅ«stį, o esant bÅ«tinybei (KET 110 punktas), norėdamas toliau esančioje (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukti kairėn, kÄ pagal ženklinimÄ buvo galima padaryti tik iÅ¡ dviejų kairių kraÅ¡tinių eismo juostų, o ne iÅ¡ pirmos (kraÅ¡tinės deÅ¡inės) juostos, į kuriÄ Ä¯važiavo iÅ¡ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telės ir kuria judėjo prieÅ¡ persirikiavimÄ .

Institucija, atliekanti tyrimÄ , neatliko matomumo eksperimento, kurio metu bÅ«tų nustatyta, ar sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas galėjo matyti priekyje stovintį jo automobilį „F. F.“ (tiek tiesiogiai, tiek per priekinį veidrodį). Byloje be jokių papildomų aplinkybių tyrimo padaryta niekuo nepagrįsta iÅ¡vada, kad vairuotojas jo nematė. Tuo tarpu 2021 m. kovo 5 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. SPI-01 (21) esančio matomumo eksperimento rezultatai (pagal kuriuos automobilis „F.

F.“ buvo matomas iš sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“) liko nevertinti, ignoruojami, jais nesivadovaujama, taip pat nenurodoma, kodėl šio eksperimento rezultatai galėtų būti nepriimtini.

Institucija atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. gegužės 21 d. LTEC Ekspertizės akto Nr. 11 K-171 (21) iÅ¡vadoje nurodyta, jog techniniu požiÅ«riu tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. L. veiksmai, - esant nepakankamam manevrui tarpui tarp antroje eismo juostoje stovinčių transporto priemonių, prieÅ¡ pat automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalinai įvažiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ eismo juostÄ , tai yra neužbaigdamas manevro, sudarė kliÅ«tį automobiliui „(duomenys neskelbtini)“. Ä®rodymai (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, asmenų paaiÅ¡kinimai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, 2021 m. gegužės 21 d. LTEC Ekspertizės aktas Nr. 11K-171(21) ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymÄ . Nekyla abejonių, kad A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu A. L. palaikė skundo reikalavimus, paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ pirmos juostos rikiavosi į antrÄ juostÄ . Sustojo, laukė kol užsidegs žalia Å¡viesa. Jis stovėjo apie 10 s ir pajuto smÅ«gį į Å¡onÄ . Ten sustojo, nes prieÅ¡ais stovėjo kitas automobilis. Jo nuomone, kol jis ten stovėjo, jį sunkvežimio vairuotojas turėjo pastebėti per veidrodį iÅ¡sikiÅ¡usį į priekį, esantį deÅ¡inėje pusėje. Veidrodis yra iÅ¡gaubtas, bÅ«tent tam, kad matytų Å¡alia esančius automobilius. Jis pateikė nuotraukas, kuriose matosi tas veidrodis. Jie atliko nepriklausomÄ eksperimentÄ , ir atkÅ«rė tÄ situacijÄ , kurioje jie buvo su vilkiku. Jo metu nustatyta, kad vilkiko vairuotojas turėjo jį matyti.

Teismo posėdžio metu ekspertas V. P. nurodė, kad ekspertizę atliko pagal pateiktÄ medžiagÄ . Duodamas iÅ¡vadÄ vertino abiejų vairuotojų veiksmus, susijusius su eismo įvykiu. Lengvojo automobilio vairuotojo, kuris esant nepakankamam manevrui tarpui, dalinai įvažiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ eismo juostÄ , ir bÅ«damas ten tam tiktÄ laikÄ , sudarė kliÅ«tį automobiliui „(duomenys neskelbtini)“. Laiko nevertino, nes tai ne jo kompetencijos sritis. Pajudėjus kolonai krovininis automobilis priekiniu deÅ¡iniuoju kampu atsitrenkė į automobilio „F.

F.“ kairiojo Å¡ono galinę dalį, galinio kairiojo rato niÅ¡os užpakalinio kraÅ¡to srityje. Atsižvelgiant į turimÄ medžiagÄ jis pateikė iÅ¡vadÄ , kad techniniu požiÅ«riu tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. L. veiksmai, t. y. neužbaigtas manevras. Vertinti vilkiko vairuotojo veiksmus jis negalėjo, nes neturėjo duomenų, kaip jis gali stebėti eismÄ , kuris yra ties automobilio priekine dalimi, t. y. matomumas.

Todėl iÅ¡vada yra sÄ lyginė - jeigu prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio krovininio automobilio vairuotojas turėjo objektyviÄ galimybę matyti kliÅ«tį, tada vilkiko vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Pačios situacijos pradžia prasideda ne nuo vilkiko vairuotojo veiksmų, o nuo lengvojo automobilio vairuotojo veiksmų. Ar kistų jo iÅ¡vada dėl priežastinio ryÅ¡io, jei bÅ«tų duomenų apie vilkiko vairuotojo matymo galimybes, tai Å¡ioje situacijoje be objektyvių duomenų yra ir subjektyvÅ«s, t. y. turint informacijÄ kaip matosi automobilis, reikia atsižvelgti į krovininio automobilio vairuotojo galimybę matyti kliÅ«tį, suvokti, kad pasikeitė eismo situacija ir ar jam pakanka laiko priimti tinkamÄ sprendimÄ nejudėti ir neatsitrenkti į priekyje esančiÄ kliÅ«tį.

Reikėtų įvertinti be tik objektyvias, bet ir subjektyvias sÄ lygas. Å iai dienai jis negali atsakyti ko reikėtų ir kas bÅ«tų, jei bÅ«tų ir kas bus - sudėtinga spręsti. Vertinimas daromas iÅ¡ visų surinktų duomenų. Matomumo sÄ lygos paprastai nustatomos eksperimento bÅ«du. Situacijos vertinimui svarbu vairuotojo matymas. Subjektyvius duomenis, jie kaip ekspertai, vertinti negali, tÄ turi padaryti teismas. Jei eksperimento metu statistui pasakai, kad dabar tokioje pusėje kažkas bus, tai jis tÄ pusę ir stebi, tačiau jei jam nieko nesakai – jis paima ir pervažiuoja bei sutraiÅ¡ko manekenÄ .

Va tai ir yra subjektyvioji pusė, kurios jis negali įvertinti. Jei eksperimento metu kategoriškai bus pasakyta, kad galima pastebėti arba matoma kliūtis, tai viskas aišku.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).

Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas Å¡ios bylos kontekste, įpareigoja bylÄ tiriančiÄ ir nagrinėjančiÄ InstitucijÄ ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiÅ¡kinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimÄ , bet ir imtis visų bÅ«tinų priemonių patikrinti Å¡ių proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisÄ loginę grandinę, kas sudarytų pagrindÄ vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ . Å ios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigÅ«nus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimÄ , veikti aktyviai, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ raÅ¡as veiksmų, kuriuos pareigÅ«nas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimÄ , turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iÅ¡ Å¡ių asmenų raÅ¡ytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiÅ«ras; atlikti parodymÄ atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje; atlikti eksperimentÄ ; iÅ¡reikalauti bylai turinčius reikÅ¡mės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismÄ dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiÅ¡kinimus ir kt.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ .

Teismo posėdžio metu A. L. paaiÅ¡kino, kad persirikiavęs dalinai iÅ¡ pirmos juostos į antrÄ juostÄ , sustojo ir stovėjo apie 10 s, kai pajuto smÅ«gį į Å¡onÄ , jo nuomone, kol jis ten stovėjo, jį sunkvežimio vairuotojas turėjo pastebėti per veidrodį iÅ¡sikiÅ¡usį į priekį, esantį deÅ¡inėje pusėje. Teismo posėdžio metu ekspertas V. P. paaiÅ¡kino, kad vertinti vilkiko vairuotojo veiksmus jis negalėjo, nes neturėjo duomenų, kaip jis gali stebėti eismÄ , kuris yra ties automobilio priekine dalimi, t. y. matomumas, todėl jo iÅ¡vada yra sÄ lyginė - jeigu prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio krovininio automobilio vairuotojas turėjo objektyviÄ galimybę matyti kliÅ«tį, tada vilkiko vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.

IÅ¡ aptartų A. L. ir eksperto paaiÅ¡kinimų, taip pat iÅ¡ kitų byloje esančių duomenų, teismas sprendžia, kad eismo įvykio kilimÄ galėjo lemti ne tik automobilio „F. F.“ vairuotojo A. L. veiksmai, bet ir krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo veiksmai. Taigi siekiant nustatyti, kurio iÅ¡ susidÅ«rusių automobilių vairuotojo veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimÄ , teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ , t. y. patikrinti A. L. nurodytas aplinkybes dėl krovininio automobilio veidrodžio, leidžiančio sunkvežimio vairuotojui labai aiÅ¡kiai matyti, kas darosi jo automobilio priekyje, galimai atlikti eksperimentÄ dėl galimybės pamatyti kliÅ«tį susidariusioje situacijoje, gauti eismo įvykio ekspertų paaiÅ¡kinimus, ir atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus, o surinkus visus galimus reikÅ¡mingus duomenis, esant bÅ«tinumui, paskirti ir eismo įvykio ekspertizę.

Esant iÅ¡dėstytam, Institucijos 2021 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-6863-2021 naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grÄ Å¾inama Institucijai nusižengimui tirti iÅ¡ naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 16 d. nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-6863-2021 ir administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iÅ¡ naujo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus