8864bc21-e64f-427a-a15c-dd3be7fb19f6 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-317/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14290-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2;

2.3.6.5; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,

nuteistajam V. U., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

nukentėjusiosios G. B. atstovei advokatei Gerdai Storpirštienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, vietoje intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Civilinio ieškovo Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo V. U. civiliniam ieškovui priteista 256,64 Eur (du šimtai penki šimtai šeši eurai šešiasdešimt keturi centai) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios G. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo V. U. nukentėjusiosios naudai priteista 1 200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, 13,44 Eur (trylika eurų ir keturiasdešimt keturi centai) turtinei žalai atlyginti ir 900 Eur (devyni šimtai eurų) proceso išlaidų už advokatės paslaugas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. U. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 8 d. apie 10.50 val. vieÅ¡oje vietoje, keleiviniame autobuse „Solaris Urbino 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame vieÅ¡ojo transporto stotelėje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, tai yra vairuotojo kabinos durimis ne mažiau kaip du kartus, tyčia keleivių akivaizdoje trenkdamas ir tokiu bÅ«du prispausdamas nukentėjusiajai G. B. kairę rankÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imÄ , kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. U. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, jog apelianto kaltę patvirtina nukentėjusiosios G. B. parodymai, liudytojų G. K., R. B., T. B. parodymai, raÅ¡ytiniai bylos įrodymai – bendrojo pagalbos centro suvestinėje užfiksuoti duomenys, pirminė specialisto iÅ¡vada Nr. G893/2019(02) bei ekspertizės aktas Nr. PEKG 42 (143) 2022 (01). Apylinkės teismas sprendė, kad nukentėjusiosios G. B. bei apklaustų liudytojų parodymai nuoseklÅ«s, vienodi, prieÅ¡taravimų tarp jų nėra ir netikėti jais nėra pagrindo. Tuo tarpu V. U. neprisipažinimÄ teismas vertino kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, konstatavęs, jog jo iÅ¡kelta versija, kad patys keleiviai netinkamai elgėsi, kėlė triukÅ¡mÄ , kad nukentėjusioji veržėsi į autobuso kabinÄ , reikalaudama grÄ Å¾inti vienÄ eurÄ , grasindama jam, kad viskÄ iÅ¡daužys ir nuo rytojaus jis nedirbs, paneigti byloje surinktais įrodymais. Apylinkės teismas taip pat sprendė, jog nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai padarytas vieÅ¡oje vietoje, kaltinamojo įžūliais veiksmais, tyčia trenkiant autobuso kabinos durimis, nukentėjusiajai prispaudžiant rankÄ , demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. U. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo V. U. iÅ¡teisinti, tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei atmesti V. U. G. B. ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius; nepriteisti iÅ¡ V. U. proceso iÅ¡laidų.

3.1. Anot gynėjo, V. U. pareikÅ¡tas kaltinimas nepasitvirtino net dalinai. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs byloje surinktus ir teismo iÅ¡nagrinėtus įrodymus, ir tuo pažeisdamas tame tarpe ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies normas, taip pat nesilaikęs in dubio pro reo principo, padarė nepagrįstas, neteisingas iÅ¡vadas apie V. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykio buvimÄ , jo kaltę.

3.2. Skunde akcentuojama, jog nuteistasis savo kaltės viso proceso metu nepripažino, bei detaliai dėstoma kÄ jis parodė, teigiant, jog V. U. parodymai nebuvo nuginčyti nei nukentėjusiosios, nei liudytojų parodymais bei raÅ¡ytiniais byloje surinktais duomenimis. PrieÅ¡ingai – jie pasitvirtino. Tuo tarpu vertinant nukentėjusiosios parodymus, skunde teigiama, kad jie nėra nuoseklÅ«s, juose egzistuoja ženklÅ«s, esminiai prieÅ¡taravimai, cituojant 2019 m. balandžio 8 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole jos užfiksuotus parodymus, 2019 m. gegužės 29 d. apklausos metu bei bylÄ nagrinėjant teisme duotus parodymus.

Analizuodamas nukentėjusiosios parodymus, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiama 2019 m. balandžio 8 d. G. B. nurodė, kad vairuotojas bandė uždaryti savo kabinos duris, o po to, praėjus apie pusantro mėnesio, ji, matomai pakonsultuota, jau pradėjo dėstyti situacijÄ , pastarÄ jÄ galutinai „kriminalizuojant“ pagal dabartinį kaltinimÄ , t. y. jau nurodė, kad vairuotojas ne „bandė uždaryti duris“ (kas iki tol G. B. parodymus darė absoliučiai nesuprantamus – kam „bandyti užsidaryti kabinos duris“ tarp jų laikant keleivio rankÄ ?), o tiesiog tyčia jÄ Å¾alojo, t. y. esÄ pats „įsitraukė jÄ Ä¯ kabinÄ â€œ ir laikydamas jos rankÄ tarpduryje jÄ trankė durimis.

Anot gynėjo, pirminiai G. B. paaiÅ¡kinimai, parodymai buvo artimi V. U. duotiems parodymams, kuriuose jis nurodė, jog neįsitraukinėjo G. B. į kabinÄ , pastaroji pati į jÄ veržėsi, jis jÄ norėjo iÅ¡stumti, kad galėtų užsidaryti savo kabinos duris. SekančiÄ dienÄ po nagrinėjamų įvykių G. B., duodama savuosius anamnezinius paaiÅ¡kinimus jos apžiÅ«rÄ vykdžiusiam teismo medicinos specialistui, nurodė, jog vairuotojas kabinos durimis prispaudė (ne trankė, o prispaudė) jos kairę rankÄ , ir laikė (ne trankė, o laikė).

Ä®vertinant vaizdo medžiagoje matomÄ vairuotojo kabinos masyvių durų atsidarymo mechanizmÄ Ä¯ keleivių salono pusę, taip ir liko neaiÅ¡ku, kokiu gi bÅ«du nukentėjusiosios kairioji ranka esÄ buvo prispausta autobuso vairuotojo kabinos durimis. V. U. net objektyviai negalėjo atlikti nukentėjusiosios nurodytų veiksmų. PrieÅ¡ingai, aplinkybės apie vairuotojo kabinos atsidarymo mechanizmÄ , bÅ«dÄ patvirtina buvusiÄ pačios nukentėjusiosios invazijÄ Ä¯ kabinÄ . Nuteistasis V. U. jo parodymų patikrinimo vietoje metu įtikinamai paneigė nukentėjusiosios parodymus, nuosekliai pademonstravo įvykio aplinkybes, iÅ¡ jų matyti, kad nukentėjusioji buvo atlikusi neteisėtÄ invazijÄ Ä¯ autobuso vairuotojo kabinÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei prie šio protokolo pridėto vaizdo/garso įrašo, tuo pažeisdamas ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

3.3. Anot apelianto, liudytojų G. K., R. B., T. B. parodymai taip pat neįrodo nuteistajam pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumo. Liudytojus kaltintojai parinko itin neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai, t. y. kaltinimas bandomas pagrįsti ir nukentėjusiosios sugyventinio motinos – R. B. – esÄ atsitiktinai buvusios toje autobusų sustojimo stotelėje, parodymais, o taip pat parodymais liudytojos G. K., kuri, kaip parodė V. U., autobusų sustojime prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį bandė praeiti pro jį, vairuotojÄ , neparodžiusi keleivio teisę važiuoti autobusu patvirtinančio bilieto, dėl ko buvo susilaukusi pagrįstos vairuotojo pastabos bei reikalavimo tÄ bilietÄ parodyti. Advokato teigimu, kadangi autobusas nebuvo filmuojamas, dėl ko nuteistasis negali pasikliauti objektyvaus pobÅ«džio įrodymais – autobuse įrengtos vaizdo ar ir garso įraÅ¡o aparatÅ«ros pagalba gautais duomenimis, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tyrimui vadovavusi prokurorė tiesiog privalėjo pasikliauti ne suinteresuotų bylos baigtimi, Å¡aliÅ¡kų, eksponuojančių iÅ¡imtinai savo tiesÄ liudytojų parodymais, o bÅ«tent nustatyti ir apklausti daugiau liudytojų – kaip nustatyta, to autobuso keleivių buvo gana daug (apie 10-15 žmonių), tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, paminėtų liudytojų, nukentėjusiosios parodymus apie tariamÄ vairuotojo atliktÄ nukentėjusiosios įsitraukimÄ Ä¯ kabinÄ ir jos rankos trankymÄ vairuotojo durimis paneigia teismo medicinos specialistų, ekspertų duomenys: dalis 2019-04-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. 0893/2019(02), teismo medicinos eksperto Ą. S. parodymai, teismo medicinos komisijinės Ekspertizės aktas Nr. PEKG 17/2020(02), Ekspertizės aktas Nr. PEKG 42(143)2022(01). Gynėjas pažymi, jog apylinkės teismas vertino ne visas teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadas.

3.4. Advokato įsitikinimu, byloje nepanaikintos pagrįstos abejonės dėl to, ar iÅ¡ tiesų kaltinime nurodytu bÅ«du ir jame paminėtoje vietoje aplamai buvo sužalota nukentėjusiosios ranka, nes, be visa kita, iÅ¡ karto po nagrinėjamo tariamo įvykio nukentėjusiajai nebuvo atlikti jokie objektyvaus pobÅ«džio tyrimai. O jeigu nukentėjusiosios ranka iÅ¡ tiesų buvo sužalota, tai tokiu atveju specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas sužalojimo pobÅ«dis akivaizdžiai paneigia versijÄ apie tai, jog V. U. vairuotojo kabinos durimis ne mažiau kaip du kartus trenkdamas ir tokiu bÅ«du prispausdamas nukentėjusiajai G. B. kairę rankÄ , sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairės alkÅ«nės sÄ nario raiščio plyÅ¡imu. Juk 2019-04-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G893/2019(02) nurodyta, kad G. B. kairės alkÅ«nės sÄ nario raiščio plyÅ¡imas galėjo iÅ¡sivystyti nuo vienintelio poveikio, mėginant iÅ¡traukti fiksuotÄ rankÄ , sužalojimas nebÅ«dingas kritimui ar spyriui, smÅ«giui ranka. Tuo tarpu ekspertizės akto Nr. PEKG 17/2020(02) iÅ¡vadose nurodyta, kad G. B. padarytas kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imas, jis padarytas vienu poveikiu, sumuÅ¡imas galėjo gautis 2019-04-08 d. suspaudžiant (bet ne trenkiant, ar juo labiau, trenkiant dar ir du kartus, kaip nurodė nukentėjusioji, ar net trejetÄ kartų trenkiant, kaip nurodė kai kurie kaltinimo liudytojai; ar pan.) kairę alkÅ«nę autobuso durimis. Be to, nurodytoje teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadoje Å¡alia to pripažįstama, jog teismo medicinos požiÅ«riu kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imas galėjo gautis ir griuvimo pasėkoje. Nuteistojo naudai vertintina ir ekspertizės akte Nr. PEKG 42(143)2022(01) duota iÅ¡vada, kadangi joje nurodoma, jog sužalojimui padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio; smÅ«gis (smÅ«giai) vairuotojo durimis mažai tikėtinas, nes rankoje nebuvo nustatyta odos pažeidimų, kraujosruvų. kaulu lūžių; labiau tikėtinas sÄ lyginai lėtas, nedidelės jėgos rankos suspaudimas tarp durų ir staktos.

3.5. Gynėjo nuomone, net jei nukentėjusiosios ranka buvo sužalota kaltinime nurodytu laiku ir vietoje svarbu atkreipti dėmesį, jog nukentėjusiosios ranka pateko į vairuotojo kabinos erdvę G. B. įsiveržus į vairuotojo kabinÄ . Tai, kad nukentėjusioji buvo įsiveržusi į jÄ , patvirtina ne tik nuteistojo parodymai, bet ir G. K. parodymai, jog G. stovėjo tarp tų durų, tarp jų buvo daugiau virÅ¡utinė nukentėjusios kÅ«no dalis, tarp jų ir ranka.

3.6. Toliau skunde teigiama, jog apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ir Å¡aliÅ¡kais T. B.(įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo) parodymais. Nuteistasis nurodė, jog jis buvo konfliktinėje situacijoje su savo darboviete, darbovietė jo norėjusi „atsikratyti“ ir pasinaudojo byloje nagrinėjama proga, kuomet jis elgėsi pilnai pagal darbdavių instrukcijas, o jam nei jo darbovietės kiti darbuotojai, nei tuometinei darbovietei apsaugos paslaugas teikusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai niekuo nepadėjo, atvykęs apsaugos darbuotojas tik stovėjo Å¡alia autobuso. Antra vertus, minėtojo liudytojo T. B. parodymai iÅ¡ esmės paneigia kaltinimÄ â€“ juk jeigu kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku vyko nusikaltimas, tai kyla klausimas, kodėl T. B. nesiėmė jokių priemonių vykdyti savÄ sias, apsaugos darbuotojo, pareigas. Be to, Å¡is liudytojas parodė, kad nieko panaÅ¡aus į tai, kad V. U. bÅ«tų vartojęs kokius nors smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , jis nematė, nors iÅ¡ jo parodymų seka, kad nagrinėjamų įvykių metu jis buvo Å¡alia autobuso ir dar bÅ«tent prie autobuso priekinių durų, pro kurias iÅ¡eidinėjo autobuso keleiviai.

3.7. Taip pat gynėjas nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog autobuso vairuotojas V. U. nurodytoje situacijoje, iÅ¡stumdamas iÅ¡ autobuso vairuotojo kabinos, kurioje yra laikomi pinigai, už keleivių įsigytus bilietus, bei autobuso valdymo prietaisai, į pastarÄ jÄ bandžiusiÄ Ä¯sibrauti keleivę G. B., uždarydamas savosios kabinos duris, elgėsi skatinamas visiÅ¡kai ne siekio sužaloti Å¡iÄ autobuso keleivę ar sutrikdyti visuomenės, aplinkinių rimtį, pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

PrieÅ¡ingai, autobuso vairuotojas tÄ autobuso keleivę stÅ«mė iÅ¡ kabinos bei užsidarinėjo tos kabinos duris bÅ«tent skatinamas bÅ«tinojo reikalingumo, kurį reglamentuoja BK 31 straipsnis, o taip pat vadovaudamasis pateisinama profesine rizika, reglamentuojama BK 34 straipsnio normų. Taigi, net jeigu teismas vis tik laikytų nustatytu, jog G. B. teismo medicinos ekspertų komisijinėje iÅ¡vadoje konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas suspaudus jos rankÄ minėtojo autobuso vairuotojo kabinos durimis, tai ir tuomet V.

U. neturi už tai atsakyti, juo labiau pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ . Å alia to pažymėtina, jog nagrinėjamas įvykis buvo bÅ«tent V. U. darbo vietoje, jam vykdant darbines pareigas, kas pagal teisingÄ teisminę praktikÄ jau savaime paneigia nurodytÄ jį kaltinimÄ pagal BK 284 straipsnį. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų taip pat matyti, jog vairuotojas V. U. niekuo nekaltas dėl autobuso keleivės G. B. (ar ir atskirų kitų pastarajai bandžiusių antrinti liudytojų) susierzinimo dėl to, kad nuteistasis vienam iÅ¡ keleivių atsisakius susimokėti už keleivio bilietÄ , paklusdamas savo darbovietės dispečerių nurodymams, buvo sustojęs autobusų sustojime ir laukė atvykstant įmonės apsaugos darbuotojų, policijos pareigÅ«nų.

Tokiais veiksmais nuteistasis tiksliai vykdė jam privalomus Transporto eksploatacijos tarnybos 1-ojo transporto parko autobuso vairuotojo pareiginius nuostatus, tame tarpe tiksliai vykdė tų Nuostatų 2.3.10 ir 5.14, 5.15 punktų reikalavimus, Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir marÅ¡rutiniais taksi (duomenys neskelbtini) mieste taisyklių 34 punkto reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktorius 2019-01-21 d. įsakymu Nr. 27 patvirtintos Keleivių įlaipinimo į autobusus ir troleibusus tvarkos 8 punkto, 8.7 papunkčio reikalavimus, tuo pačiu jo veiksmai buvo sÄ lygoti ir Å¡ios tvarkos 10 punkto.

Pirmosios instancijos teismas nevertino iÅ¡dėstytų gynybos argumentų apie nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės nebuvimÄ .

3.8. Galiausiai skunde pažymima, jog kadangi V. U. atžvilgiu turėjo ir turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, jam Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pilnai atmesti, nepriteistinos ir proceso iÅ¡laidos. Jeigu G. B. turėjo ar turi kurių nors turtinio pobÅ«džio pretenzijų dėl to, kad nagrinėjamų įvykių laiku ir vietoje, jai darant invazijÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso vairuotojo kabinÄ , vairuotojui uždarinėjant tos kabinos duris, jai buvo prispausta ranka (ir jeigu pastarasis rankos prispaudimo faktas ir jo ryÅ¡ys su nežymiu sveikatos sutrikdymu nukentėjusiajai bÅ«tų nustatytas), G. B., kaip buvusi minėtojo autobuso keleivė, galėjo ir gali civilinio proceso tvarka pareikÅ¡ti savo deliktinį civilinį ieÅ¡kinį autotransporto įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau to civilinio ieÅ¡kinio pagrindas turėtų bÅ«ti tikrai ne Å¡ioje byloje tariamas nusikalstamas įvykis.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais argumentais ir motyvais. Nukentėjusiosios atstovė ir prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio pateikė V. U. gynėjas, kuris nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, praÅ¡o apkaltinamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamas tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymių buvimas V. U. veikoje. O bÅ«tent teigiama, jog V. U. autobuso vairuotojo kabinos durimis ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai G. B. netrenkė ir tokiu bÅ«du jos kairės rankos neprispaudė, jai nustatytas sužalojimas – kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imas galėjo atsirasti ir kitomis, nei pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, o jei nukentėjusiosios ranka iÅ¡ tiesų buvo sužalota 2019 m. balandžio 8 d. apie 10.05 val. keleiviniame autobuse „Solaris Urbino 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuomet V. U. iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ vairuotojo kabinos į jÄ Ä¯sibrauti bandžiusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , uždarydamas kabinos duris, tai jo veiksmuose nebuvo subjektyviosios BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo pusės – tyčios, nes jo veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , jis nesiekė sutrikdyti visuomenės, aplinkinių rimties, kaip ir nesiekė sužaloti G. B.. Apelianto teigimu, prieÅ¡ingas iÅ¡vadas apylinkės teismas padarė dėl netinkamo baudžiamojoje byloje surinktų duomenų vertinimo, kuris pasireiÅ¡kė tuo, jog apylinkės teismas vadovavosi nepatikimais duomenimis – nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais bei Å¡aliÅ¡kų liudytojų parodymais, nevertino jų lygindamas su medicinos specialistų bei ekspertų pateiktais duomenimis, apskritai nevertino kai kurių nuteistajam palankių duomenų –nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei prie Å¡io protokolo pridėto vaizdo ir garso įraÅ¡o.

7. Å ioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas G. B. 2019 m. balandžio 8 d. pareiÅ¡kimo pagrindu. PasiÅ«lius G. B. papasakoti apie įvykį, dėl kurio ji praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nukentėjusioji parodė, jog 2019 m. balandžio 8 d. apie 10.32 val. ji įlipo į (duomenys neskelbtini)-to marÅ¡ruto autobusÄ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančioje vieÅ¡ojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“. Nusipirkusi bilietÄ , atsisėdo maždaug autobuso viduryje, ir po to iÅ¡girdo, kaip įlipusiam į autobusÄ vyriÅ¡kiui vairuotojas pakeltu tonu suÅ¡uko:

„ei, tu, susimokėk“. Kiek girdėjo, vyriÅ¡kis atsakė, kad yra kÄ tik išėjęs iÅ¡ ligoninės ir prašė pavežti iki stoties, nuėjo į autobuso galÄ . Ji tuo metu į ausis įsidėjo ausines ir negirdėjo vairuotojo ir vyriÅ¡kio pokalbio. Matė, kad vairuotojas, rankoje laikydamas telefonÄ , nuėjo link minėto vyriÅ¡kio. Kiek žino, autobusas turėjo iÅ¡ stotelės iÅ¡važiuoti 10.33 val., tačiau 10.37 val. autobusas vis dar stovėjo ir į autobusÄ vairuotojas įleido iÅ¡ lauko keleivę.

Nors jis matė, kad buvo norinčių iÅ¡lipti iÅ¡ vėluojančio autobuso, bet iÅ¡ jo keleivių neiÅ¡leido. 10.40 val. autobuse esantys žmonės pradėjo triukÅ¡mauti, kad autobusas arba važiuotų, arba juos iÅ¡leistų. Vienai keleiviai pasidarė negera. Ji prašė, kad jÄ iÅ¡leistų iÅ¡ autobuso, tačiau vairuotojas atsidaręs savo kabinos duris, esančias autobuse, pasakė, kad apsauga liepė jam nieko neiÅ¡leisti, kalbėjo pakeltu tonu, buvo suirzęs. Jai vairuotojo elgesys atrodė nestabilus, nes jis sėdėdavęs savo kabinoje, staiga paÅ¡okdavo ir iÅ¡bėgęs į autobusÄ pradėdavo Å¡aukti ant vyriÅ¡kio, kuris nesumokėjo už bilietÄ .

Apie 10.50 val. nukentėjusioji praėjo į autobuso priekį, kaip ir daugelis autobuse buvusių asmenų, norėdama iÅ¡ autobuso iÅ¡lipti. Autobuso vairuotojas buvo pradaręs savo kabinos stiklines duris ir ji jo paprašė, kad jis pasakytų savo vardÄ pavardę, nes ketina raÅ¡yti skundÄ . Tada vairuotojas pradėjo pakeltu tonu Å¡aukti, kad jo „netujintų“ ir jis nieko neprivalo, bei staiga sugriebė jai už striukės ties kaire ranka ir tyčia pora kartų bandė uždaryti savo kabinos duris, taip kairę rankÄ prispausdamas tarp durų ir staktos.

Durimis rankÄ prispaudė ne mažiau dviejų kartų. Kai prispaudė rankÄ , vairuotojas atidarė autobuso priekines duris ir iÅ¡lipdami iÅ¡ autobuso žmonės pradėjo Å¡aukti kÄ jis daro. Ä® autobusÄ Ä¯lipo jos pažįstama R. B., kuri viskÄ matė iÅ¡ lauko, nes ketino vykti kitu autobusu, ir jÄ iÅ¡traukė iÅ¡ tarpdurio. Autobuse buvę žmonės Å¡aukė ant vairuotojo, kodėl jis jÄ Å¾aloja. Tada matė, kad vairuotojas savo kabinos duris užsidarė. Autobuse buvę ir iÅ¡ jo iÅ¡lipę žmonės buvo pasipiktinę vairuotojo elgesiu.

Kiek pamena, autobuse galėjo viso bÅ«ti apie 10 žmonių. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso pamatė, kad buvo policijos pareigÅ«nai ir už poros minučių atvyko greitosios pagalbos medikai. Ji iÅ¡ karto nuėjo pas medikus, nes jai labai skaudėjo kairę rankÄ . Greitosios pagalbos automobiliu jÄ nuvežė į Kauno klinikinės ligoninės traumų ir skubios pagalbos skyrių, kur apžiÅ«rėję medikai nustatė kairės rankos stipininio Å¡alutinio raiščio trauminį plyÅ¡imÄ , kaulų lūžių nenustatė.

Kairę rankÄ Ä¯dėjo į įtvarÄ ir nukreipė pas Å¡eimos gydytojÄ (1 t., b. l. 10-21).

8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai (2019 m. rugsėjo 29 d. apklausa) nukentėjusioji G. B. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, Å¡iek tiek papildydama įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji patikslino, kad į priekį su kitais autobuso keleiviais ji pradėjo eiti kuomet vairuotojas atidarė priekines autobuso duris, atsidarė savo kabinos duris ir iÅ¡lindęs iÅ¡ jos piktu balso tonu suÅ¡uko keleiviams, kad arba važiuojat, arba lipat. Ji pati prieÅ¡ iÅ¡lipdama priėjo prie vairuotojo kabinos ir stovėdama už kabinos ribų, vairuotojo paprašė pasakyti savo vardÄ pavardę, kadangi nori raÅ¡yti skundÄ dėl patirtų nuostolių, t. y. kad dėl to, kad autobusas stovėjo ir vairuotojas iÅ¡ jo keleivių neiÅ¡leido, nespėjo į procedÅ«rÄ , už kuriÄ buvo sumokėjusi pinigus.

Visa tai jam sakė ramiu, mandagiu balso tonu. Vairuotojas pasakė: „tu manęs netujink“. Ji jam tada atsakė: „praÅ¡au nesispjaudykite, aÅ¡ jÅ«sų netujinu, gražiai su jumis Å¡neku“. IÅ¡girdęs jos žodžius, jis staiga, akivaizdžiai bÅ«damas labai piktas ir agresyviai nusiteikęs, atsistojo, priartėjo prie jos, sugriebė jai už kairės rankos, pritraukė jÄ arčiau savęs į vairuotojo kabinÄ , purtė ir, tai darydamas, kita ranka paėmęs už vairuotojo kabinos durų, jomis tyčia iÅ¡ jėgos ne mažiau kaip du kartus jai prispaudė kairę rankÄ .

Visa tai darė akivaizdžiai tyčia, kadangi iÅ¡ jo veido buvo matyti koks jis piktas, agresyviai nusiteikęs. IÅ¡ autobuso lipę žmonės visa tai matė, į tai sureagavo, girdėjo kaip kažkas suÅ¡uko: „gyvuly, paleisk mergaitę“. Autobuse buvę žmonės atplėšė vairuotojo laikomas duris. Dėl atplėštų durų ir prasivėrusio tarpo jai pavyko iÅ¡traukti prispaustÄ rankÄ . Nukentėjusioji taip pat patikslino, jog apie tai, kad ji gali pavėluoti į procedÅ«rÄ , vairuotojui buvo pasakiusi ir prieÅ¡ tai, kai autobusas dar stovėjo uždarytomis durimis ir neiÅ¡leido keleivių, buvo prie jo priėjusi, ramiu, mandagiu balso tonu prašė, kad iÅ¡leistų, nes pavėluos į procedÅ«rÄ , už kuriÄ yra sumokėjusi pinigus, ir jau tuo metu vairuotojas su ja bendravo labai nemandagiai, piktai, pamena, kad sakė, jeigu reikės ir sumokės už tÄ procedÅ«rÄ (1 t., b. l. 33-36).

9. Apklausiama teisme G. B. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Ji paaiÅ¡kino, kad įlipusi į autobusÄ ir nusipirkusi bilietÄ atsisėdo autobuso viduryje. Matė, kad į autobusÄ Ä¯lipo žmogus, kuris nenusipirko bilieto, kad vairuotojas jam kažkÄ pasakė. Nustatytu laiku autobusas iÅ¡ stotelės taip ir neiÅ¡važiavo. Jam bestovint vietoje, vairuotojas vis iÅ¡bėgdavo iÅ¡ kabinos, kažkÄ pasakydavo bilieto nenusipirkusiam žmogui, mojuodamas rankoje turėtu telefonu. Po 10 minučių žmonės pradėjo nerimauti. Ji paprašė vairuotojo, kad jÄ iÅ¡leistų, nes vėluoja į procedÅ«ras, už kurias sumokėta. Vairuotojas jai pasakė, kad jei reikės, tai jis ir sumokės. Po to vairuotojas pradėjo rėkti ant vyro, nenusipirkusio bilieto. Vienai moteriai pasidarė bloga. Autobuse prasidėjo chaosas. Vairuotojas nieko neiÅ¡leido iÅ¡ autobuso. Žmonės pradėjo skambinti policijai. Galiausiai vairuotojas atidarė duris, po ko pats išėjo iÅ¡ kabinos ir pasakė, kad kas važiuoja, tai važiuoja su juo, kas nevažiuoja, iÅ¡lipa iÅ¡ autobuso. IÅ¡lipdama iÅ¡ autobuso, ji paprašė, kad vairuotojas pasakytų savo vardÄ ir pavardę, nes ji raÅ¡ys skundÄ . Vairuotojas jai atsakė, kad ji „nesitujintų“, jis buvo susinervinęs, kalbėdamas spjaudėsi. Pasakė jam, kad nesispjaudytų, po ko jis griebė jai už kairės rankos, papurtė, mažiausiai du kartus trenkė durimis ir prispaudęs laikė su pykčiu. Vairuotojo durys buvo visiÅ¡kai atidarytos į autobuso vidų (2 t., b. l. 132).

10. Nuteistasis V. U., apklausiamas kaip įtariamasis 2019 m. gegužės 9 d., duoti parodymus atsisakė, nurodė, jog susilaiko nuo bet kokių parodymų davimo iki kol jo gynėjui bus leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 174). 2019 m. liepos 1 d. nuteistajam bei jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis (1 t., b. l. 187), buvo atlikta dar viena įtariamojo apklausa, kurios metu V. U. žodžiu duoti parodymus apie įtarimo esmę vėl gi atsisakė, pateikė tyrėjui iš anksto parengtus parodymus raštu ir prašė juos prijungti prie apklausos protokolo, laikyti juos neatskiriama protokolo dalimi (2 t., b. l. 11).

RaÅ¡tu parengtuose įtariamojo parodymuose, nurodoma, jog jis kaltu neprisipažįsta, kadangi jokių įžūlių veiksmų 2019 m. balandžio 8 d. neatliko, tame tarpe netrenkė vairuotojo kabinos durimis nei karto ir neprispaudinėjo bei neprispaudė G. B. kairės rankos, nedemonstravo jokios nepagarbos aplinkiniams ir netrikdė visuomenės rimties, neturėjo tyčios sužaloti G. B.. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytu laiku ir vietoje jis elgėsi pagal įstatymų bei taisyklių reikalavimus. 2019 m. balandžio 8 d. apie 10.16 val. stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, jam vykdant keleivių įlaipinimÄ , pastebėjus, jog vienas iÅ¡ keleivių ketina prasmukti nepažymėjęs jokio bilieto, jis, kaip autobuso vairuotojas, atkreipė jo dėmesį, kad jis privalėtų pažymėti turimÄ bilietÄ , arba nusipirkti iÅ¡ vairuotojo, į kÄ jis jam atsakė necenzÅ«riniu keiksmažodžiu ir nuėjęs per visÄ autobuso salonÄ atsisėdo užpakalinėje sėdynių eilėje.

Tuomet jis (V. U.) priėjo prie minėtojo keleivio ir pakartotinai pasiÅ«lė jam arba atsižymėti savo turimÄ bilietÄ , arba nusipirkti jį iÅ¡ autobuso kasos, nes prieÅ¡ingu atveju privalės iÅ¡laipinti jį iÅ¡ autobuso. Å is, atsakydamas jam daugybinių necenzÅ«rinių keiksmažodžių tirada, pareiÅ¡kė, jog elektroninio bilieto neturi, o bilieto iÅ¡ autobuso kasos nepirksiÄ s. Esant jau apibÅ«dintai situacijai, jis (V. U.) pareikalavo, kad tas keleivis iÅ¡liptų iÅ¡ autobuso, o autobuse buvusiems kitiems keleiviams pasakė, jog autobusas nevažiuos tol, kol neturintis bilieto ir atsisakantis jį įsigyti asmuo iÅ¡ autobuso neiÅ¡lipsiÄ s, į kÄ pirkti bilietÄ atsisakęs asmuo jo atžvilgiu paleido dar didesnę, įvairiopais neÅ¡vankiais gestais paremtÄ , keiksmažodžių tiradÄ .

Tuomet jis (nuteistasis), vadovaudamasis įmonėje nustatyta skambinimo dėl incidentų tvarka, bÅ«damas autobuso salone tiesiogiai prie pažeidėjo (kad ir kiti keleiviai girdėtų) paskambino trumpuoju numeriu 2020 Duomenų apskaitos dispečeriui, apibÅ«dino minėtÄ jÄ situacijÄ , paprašė, kad atsiųstų apsaugos ekipaÅ¾Ä ir pasiteiravo, kÄ jam daryti toliau – ar likti stovėti stotelėje, ar važiuoti nustatytu marÅ¡rutu. Buvo atsakyta, jog niekur nevažiuotų, nes apsaugos ekipažas atvyks netrukus.

Praėjus kuriam laikui ir tarp keleivių kilus nepasitenkinimui dėl to, kodėl nevažiuoja autobusas, maždaug po 8-10 minučių, po pirmojo skambučio, jis, jau bÅ«damas vairuotojo kabinoje, pakartotinai skambino Duomenų apsaugos dispečeriui, į kÄ buvo pakartotinai patikintas, jog apsaugos ekipažas tikrai netrukus atvyks ir jam pakartotinai buvo nurodyta, kad iÅ¡ stotelės niekur nevažiuotų. Praėjus dar kažkiek laiko, dvi moteriÅ¡kės (viena jaunesnė, kita vyresnė) sugalvojo pinigų už nusipirktus bilietus iÅ¡ jo atsiėmimo akcijÄ .

Viena iÅ¡ jų jam (V. U.) netikėtai, pati savavaliÅ¡kai atsidarė autobuso vairuotojo kabinos duris ir, grasindama visko sudaužymu ir jo sužalojimu, pradėjo aktyviai veržtis į vidų, o kita moteris jai padėjo tai daryti. Beje, joms tai daryti aktyviai padėjo ir bilietÄ atsisakęs pirkti bei iÅ¡ autobuso iÅ¡lipti atsisakęs asmuo. BÅ«damas vairuotojo kabinoje ir tik viena ranka laikydamasis už iÅ¡ iÅ¡orės pusės plėšiamų ir daužomų durų rankenos, kita ranka mėgino apriboti Å¡aukiančios, jog viskÄ sudaužysianti, o jį sužalosianti, moteriÅ¡kės pasiryžimÄ patekti į kabinÄ .

Jam pavykus užtverti vairuotojo kabinos duris, agresyviai nusiteikusi jaunesniojo amžiaus moteriÅ¡kė dar gan ilgai tas duris daužė įvairiomis savo kÅ«no dalimis ir tai ji darė tol, kol pamatė, jog atvyko policijos ekipažas. O tuomet, matomai supratusi, jog elgėsi netinkamai ir baimindamasi atsakomybės už tokį savo elgesį, netikėtai pareiÅ¡kė, kad jis jÄ , bÅ«k tai, sužalojo, jog jai bloga ir kad jai reikia medikų (2 t., b. l. 11-16).

11. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. U. kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienÄ Ä¯vyko konfliktas su keleiviu, kuris atsisakė pirkti bilietÄ ir iÅ¡lipti. Tokiu atveju jis turi skambinti dispečerei, taip jis ir padarė. Autobuso durys buvo atidarytos ir keli žmonės iÅ¡lipo. Nukentėjusioji priėjo prie jo ir pradėjo reikalauti grÄ Å¾inti eurÄ . Jai pasakė, kad euro grÄ Å¾inti negali, todėl gali kreiptis į administracijÄ . Nukentėjusioji puolė veržtis į kabinÄ Å¡aukdama, kad viskÄ iÅ¡daužys, kad jis nuo rytojaus nedirbs, daužė duris. Prašė nukentėjusiosios leisti uždaryti duris, kaire ranka stengėsi nuo jos atsiriboti, o deÅ¡ine uždaryti kabinos duris. Sužaloti nukentėjusiosios jis negalėjo. Ä®vykio metu ant keleivių nerėkė, tik pasakė, kad nusipirktų bilietÄ , o jei neperka bilieto – lai iÅ¡lipa. Priėjus apsaugos darbuotojui, jis neįleido jo į autobusÄ , nes nematė jo skiriamųjų ženklų, todėl pasiskambino dispečerei, kuri liepė jam atidaryti duris, kad galėtų iÅ¡lipti žmonės.

12. Teisme taip pat buvo apklausti liudytojai, kurie įlipo į tÄ patį autobusÄ , toje pačioje sustojimo stotelėje ir tuo pačiu laiku, kaip ir nukentėjusioji, bei liudytojai, kurie, nors ir neketino kur nors važiuoti V. U. vairuojamu autobusu, tačiau dalį Å¡ioje byloje analizuojamo įvykio aplinkybių stebėjo iÅ¡ Å¡alies.

13. Liudytoja apklausta G. K. parodė, jog 2019 m. balandžio 8 d. po reabilitacinių procedÅ«rų ketino vykti namo autobusu. Ä® autobusÄ Ä¯lipo stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ligoninės. Ä® tÄ patį autobusÄ Ä¯lipo vyras, kuris nepirko bilieto. Jis pasakė vairuotojui, kad neturi pinigų, nes jį kÄ tik paleido iÅ¡ ligoninės. Vairuotojas supyko, nuėjo į autobuso vidurį, liepė pirkti vyrui bilietÄ ir uždarė autobuso duris. Vairuotojas neleido keleiviams nupirkti įlipusiam vyrui bilieto. Po to žmonės pradėjo praÅ¡yti bilieto nepirkusio vyro, kad jis iÅ¡liptų, tačiau vairuotojas vyriÅ¡kio neiÅ¡leido. Vienai moteriai pasidarė bloga. Kilo didelis chaosas. Po kurio laiko vairuotojas atidarė duris, pabrėždamas, kad jam leido „iÅ¡ aukščiau“. Ji pati (G. K.) iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso kartu su moterimi, kuriai pasidarė bloga. Atsisukusi pamatė, kaip prie kabinos durų stovėjo mergaitė, o vairuotojas tai atidaro, tai uždaro duris. Nukentėjusioji stovėjo tarp durų, tarp durų buvo daugiau virÅ¡utinė jos kÅ«no dalis, ranka buvo tarp jų. Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos patikslindama, ji nurodė, jog kaip atsidÅ«rė nukentėjusioji tarp kabinos, nežino. Ji norėjo paklausti vairuotojo vardo, pavardės. Viena moteris bandė traukti nukentėjusiÄ jÄ . Atsisukusi pamatė, kaip durimis suduodami smÅ«giai ir baisias vairuotojo akis. Viena moteris pradėjo rėkti „gyvuly, kÄ darai“. Ä®vykis jÄ smarkiai paveikė. Iki Å¡iol lipdama į autobusÄ , pasižiÅ«ri kas vairuoja. Tuo metu, kai laukė apsaugos darbuotojo, vairuotojas vis vaikščiojo po autobusÄ , tai nueidavo į kabinÄ , tai grįždavo ir vis keleivius auklėjo. Vairuotojo akys buvo baisios, sėdinčiam vienam vyrui dar pasakė, kad vairuotojas darosi neprognozuojamas, pagalvojo, kad jis gali juos visus tuo autobusu nuo kalno paleisti (2 t., b. l. 132-137).

14. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad 2019 m. balandžio 8 d. stotelėje laukė savo autobuso. Toje pačioje stotelėje stovėjo ir (duomenys neskelbtini)-asis autobusas, jo durys buvo uždarytos. Keli žmonės norėjo įlipti į autobusÄ , bet jų neįleido. Matė, kad autobuse kažkas vyksta. Jai telefonu paskambino nukentėjusioji G. ir paprašė, kad ji vairuotojo papraÅ¡ytų, jos jis atidarytų duris. Vairuotojas durų neatidarė. Å alia vairuotojo buvo dar apsaugos darbuotojas. Vairuotojas sakė, kad jis gavo įsakymÄ â€žiÅ¡ aukščiau“ neatidarinėti durų, sakydamas liudytojai, iÅ¡ kur tu čia (necenzÅ«rinis žodis) atsiradai ir ko tu čia nori. Dar kartÄ papraÅ¡ius vairuotojo atidaryti duris, jis pradėjo rodyti jai nepadorius ženklus, mosuoti pirÅ¡tu. Vėliau vairuotojas atidarė duris ir Å¡aukė „kas važiuoja, tas važiuoja“. Po to pamatė, kaip vairuotojas pradėjo tampyti G. – paėmęs jÄ už rankos purtė ir dar duris uždarinėjo. Žmonės Å¡aukė „gyvuly, paleisk mergaitę“. Ji pati (liudytoja) tuo metu stovėjo prieÅ¡ais autobusÄ . Žmonės lupo kabinos duris, ji pati įlipusi į autobusÄ atplėšė G. nuo vairuotojo. IÅ¡ veido iÅ¡raiÅ¡kos matė, kad vairuotojas buvo labai piktas. Autobuso keleiviai buvo pasipiktinę (2 t., b. l. 136-137).

15. Liudytojas T. B. apklausiamas teisme parodė, kad jis dirba apsaugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“. Gavo praneÅ¡imÄ , kad reikia vykti prie (duomenys neskelbtini) ligoninės. Kai atvyko, autobuso durys buvo uždarytos. Priėjo prie vairuotojo langelio pasikalbėti su juo. Vairuotojas jam paaiÅ¡kino, kad yra žmogus, kuris neturi bilieto. Buvo iÅ¡kviesta policija. Jis (T. B.) buvo atsakingas už tai, kad žmogus be bilieto nepasiÅ¡alintų. Apie 10 minučių buvo prie autobuso, kol atvyko policija. Ä®tikinėjo vairuotojÄ , kad jis atidarytų duris. Vairuotojas buvo labai susinervinęs, piktas, po vienÄ Å¾odį sakė, dialogo iÅ¡ vairuotojo pusės nebuvo. Keleiviai buvo pasipiktinę. Po kurio laiko vairuotojas atidarė priekines duris, keleiviai iÅ¡lipinėjo. Kadangi jis pats stebėjo iÅ¡lipančius žmones, kurie jam užstojo vairuotojo kabinÄ , nematė incidento, įvykusio tarp vairuotojo ir nukentėjusiosios, tačiau girdėjo, kad vairuotojas merginai sužalojo rankÄ . Žmonės buvo pasipiktinę vairuotojo elgesiu. Prisimena merginÄ , kuri laikė suėmusi už rankos, suprato, kad ji yra sužalota. Ar vairuotojo kabinos durys buvo atidarytos, nematė. Liudytojas taip pat patikino, jog autobuso durų niekas nelaužė, žmonės laukė, kol vairuotojas atidarys duris (2 t., b. l. 149-151).

16. Ä®vertinusi aukščiau aptartus V. U., nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, taip pat tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie esminėmis detalėmis sutampa, yra pakankamai nuoseklÅ«s ir atitinka kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes. Nors nuteistasis tiek tyrimo metu, tiek ir teisme nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tikina, jog tyčia vairuotojo kabinos durimis ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai G. B. netrenkė ir tokiu bÅ«du jos kairės rankos nesuspaudė - jei ir galėjo sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , tai nebent tik netyčiniais veiksmais, kuomet bandė nukentėjusiÄ jÄ , besiveržiančiÄ Ä¯ autobuso vairuotojo kabinÄ bei grasinančiÄ susidoroti su juo bei apgadinti autobusÄ , iÅ¡stumti iÅ¡ vairuotojo kabinos, tačiau jo parodymai ir pateikta versija yra paneigti aptartais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais bei juos patvirtinančiais liudytojų parodymais, o kartu ir raÅ¡ytine bylos medžiaga.

17. Remiantis tiek nukentėjusiosios bei liudytojų, tiek ir paties nuteistojo parodymais yra neginčytinai nustatyta, jog 2019 m. balandžio 8 d. V. U., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, vykdė savo darbo funkcijas. Jis minėtoje bendrovėje dirbo vairuotoju ir įvykio dienÄ vairavo keleivinį autobusÄ â€žSolaris Urbino 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažymėtÄ (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu, kuriuo keliauti planavo ir nukentėjusioji G. B. bei liudytoja G. K..

Taip pat neginčytinai nustatyta, jog, autobusui dar nepajudėjus iÅ¡ stovėjimo vietos, į jį įlipo vyras, kuris neturėjo įsigijęs važiavimo bilieto ir jo neįsigijo pas vairuotojÄ , dėl ko vairuotojas V. U. iÅ¡reiÅ¡kė jam pastabÄ . Nepaisant to, vyriÅ¡kis iÅ¡ autobuso neiÅ¡lipo, dėl ko vairuotojas paskambino trumpuoju numeriu Duomenų apskaitos dispečeriui, apibÅ«dino minėtÄ jÄ situacijÄ ir paprašė, kad atsiųstų apsaugos ekipaÅ¾Ä . Kaip teigė V. U., jam buvo liepta iÅ¡ stotelės niekur nevažiuoti, nurodyta, kad apsaugos ekipažas netrukus atvažiuos.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios, nuteistojo bei liudytojų parodymų, V. U. taip ir pasielgė. Kurį laikÄ autobusas stovėjo stotelėje, keleiviams nebuvo leidžiama iÅ¡ jo iÅ¡lipti, dėl ko kilo jų nepasitenkinimas. Galiausiai, jau atvykus apsaugos darbuotojui, tačiau ne iÅ¡ karto, keleiviams buvo leista iÅ¡lipti per priekines autobuso duris. BÅ«tent tuomet prie vairuotojo kabinos priėjo ir nukentėjusioji. Nuteistojo ir nukentėjusiosios bei liudytojų versijos apie tai, kas vyko nukentėjusiajai priėjus prie vairuotojo kabinos, iÅ¡siskyrė.

V. U. tikino, kad tai nukentėjusioji elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, reikalavo jį grÄ Å¾inti pinigus už kelionės bilietÄ ir bandė patekti į kabinos vidų, plėšdama į iÅ¡orę uždarytas kabinos duris, dėl ko jis galėjo jÄ sužaloti nebent bandydamas neleisti jai patekti į kabinos vidų. Tuo tarpu nukentėjusiojo teigė, kad jai priėjus prie vairuotojo kabinos durų, kurios buvo atidarytos, bei ramiu tonu paklausus V. U. jo vardo bei pavardės, nurodžius, kad ketina raÅ¡yti skundÄ , pasikeitus dar keliomis frazėmis su vairuotoju, pastarasis griebė jÄ už kairės rankos ir kelis kartus durimis trenkė per rankÄ , jÄ suspausdamas tarp durų ir staktos.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi bÅ«tent nukentėjusiosios, o ne nuteistojo parodymais, kadangi V. U. nurodytų aplinkybių dėl G. B. veržimosi į vairuotojo kabinÄ , juo labiau, jos daužymo, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, kai tuo tarpu nuteistojo tyčinį fizinės jėgos panaudojimÄ nukentėjusiosios atžvilgiu, patvirtino ne tik pati nukentėjusioji, bet ir liudytojos G. K. bei R. B.. Liudytoja G. K., kuri taip pat turėjo vykti tuo pačiu nuteistojo vairuojamu autobusu, parodė, jog matė kaip vairuotojas kabinos durimis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai, kurios ranka buvo tarp durų ir staktos, kad tų smÅ«gių buvo ne vienas – matė, kaip vairuotojas tai atidarydavo, tai uždarydavo kabinos duris.

Liudytoja G. K. parodė ir tai, kad į tokius vairuotojo veiksmus reaguodama kita autobuso keleivė surėkė „gyvuly, kÄ darai“, apie kÄ liudijo ir R. B. bei nukentėjusioji G. B., nors ir ne analogiÅ¡kais žodžiai (R. B. bei G. B. nurodė, kad buvo iÅ¡sakyta frazė „gyvuly, paleisk mergaitę“) . Tokia kitos autobuso keleivės reakcija į V. U. elgesį įvykio metu, taip pat patvirtina bÅ«tent nukentėjusiosios nurodomÄ versijÄ , kad tai nuteistasis dėl susikaupusio įnirÅ¡io griebė jÄ už kairės rankos ir pradėjo durimis jÄ trankyti, taip suspausdamas nukentėjusiosios kairę rankÄ tarp kabinos durų ir staktos, o ne V.

U. pozicijÄ , kad fizinės jėgos prieÅ¡ G. B. sÄ moningai jis nenaudojo, bandė tik užsidaryti kabinos duris, kurias nukentėjusioji plėšė iÅ¡ iÅ¡orės, taip norėdamas apsaugoti tiek save, tiek kabinoje esantį turtÄ , daiktus (pavyzdžiui, autobuso valdymo pultÄ ). Liudytoja R. B., kuri nors ir neplanavo niekur važiuoti (duomenys neskelbtini)-uoju autobusu, tačiau laukė savo autobuso toje pačioje stovėjimo aikÅ¡telėje ir pro autobuso langus matė, kas vyksta jo viduje, taip pat paaiÅ¡kino, jog vairuotojui atidarius priekines autobuso duris, netrukus pamatė, kaip jis pradėjo tampyti nukentėjusiÄ jÄ â€“ paėmęs už rankos, purtė ir dar duris uždarinėjo.

Nors liudytojas T. B. parodė, kad incidento, įvykusio tarp nukentėjusiosios bei nuteistojo nematė, tačiau tai nepaneigia tyčinio smurtavimo prieÅ¡ G. B. fakto, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Svarbu atkreipti dėmesį, kad liudytojas paaiÅ¡kino, jog incidento nematė, nes tuo metu, kai vairuotojas atidarė priekines autobuso duris, jis stebėjo iÅ¡silipančius žmones, kurie jam užstojo vairuotojo kabinÄ , o ne dėl to, kad jokia konfliktinė situacija, pasibaigusi fizinės jėgos naudojimu, tarp autobuso vairuotojo ir jo keleivės apskritai nekilo.

Taip pat paminėtina, jog, nors šis liudytojas ir nematė kas vyko prie vairuotojo kabinos išlipinėjant iš autobuso G. B., tačiau jis kategoriškai paneigė V. U. parodymus apie tai, kad kuris nors iš autobuso keleivių daužė jo duris.

19. IÅ¡ liudytojų parodymų, raÅ¡ytinių bylos duomenų taip pat matyti, jog liudytojai bÅ«tent nuteistojo, o ne nukentėjusiosios elgesį dar iki keleivių iÅ¡laipinimo pro priekines autobuso duris, apibÅ«dino kaip neadekvatų susiklosčiusiai situacijai, nurodė, jog bÅ«tent jis atrodė įpykęs, susinervinęs. G. K. parodė, kad vairuotojo pyktis buvo matomas iÅ¡ karto po to, kai įlipęs vyras nenusipirko bilieto ir nuėjo atsisėsti į autobuso galÄ . Liudytoja paaiÅ¡kino, kad vairuotojas neleido iÅ¡lipti iÅ¡ autobuso ne tik pastarajam, bet ir kitiems keleiviams – netgi moteriai, kuri pajuto sveikatos negalavimus.

Taip pat neleido kitiems keleiviams nupirkti važiavimo bilieto vyrui, kuris ketino važiuoti autobusu. Liudytoja nurodė ir tai, kad laukdamas apsaugos ekipažo, vairuotojas vis vaikščiojo po autobusÄ , „auklėdamas“ keleivius, kad darėsi vis piktesnis, atrodė neprognozuojamas. Liudytoja R. B. parodė, kad vairuotojas nemandagiai bendravo ir su ja, kuomet ji, G. B. praÅ¡ymu, kreipėsi į jį, praÅ¡ydama iÅ¡leisti keleivius, ne tik vartojo jos atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, bet ir rodė nepadorius gestus (kÄ patvirtina byloje esančios fotonuotraukos), iÅ¡ jo veido iÅ¡raiÅ¡kos matė, kad vairuotojas yra labai piktas.

IÅ¡ T. B. parodymų taip pat matyti, kad vairuotojas buvo piktybiÅ¡kai nusiteikęs ne tik keleivių, bet ir Å¡io apsaugos darbuotojo atžvilgiu – su vairuotoju neišėjo palaikyti normalaus dialogo. Nors T. B. bandė jį įtikinti atidaryti autobuso duris, tačiau jis nesutiko, buvo susinervinęs, piktas. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad nuteistasis neiÅ¡leido iÅ¡ autobuso ne tik vaikino, kuris neįsigijo bilieto, bet ir kitų asmenų, tame tarpe ir moters, kuriai pasidarė bloga, kad ji asmeniÅ¡kai prašė iÅ¡leisti jÄ iÅ¡ autobuso, nurodžiusi tam priežastį, tačiau jis atsisakė, kalbėjo pakeltu tonu, buvo suirzęs, kad jai vairuotojo elgesys atrodė nestabilus - jis, sėdėdavęs kabinoje, staiga paÅ¡okdavo ir iÅ¡bėgęs į autobusÄ pradėdavo Å¡aukti ant minėto bilieto nenusipirkusio keleivio.

IÅ¡ 2019 m. balandžio 24 d. garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotas G. K. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, kurio metu liudytoja prašė pasiųsti policijos pareigÅ«nus į įvykio vietÄ , nes vairuotojas, uždaręs duris, neiÅ¡leidžia nei vieno keleivio apie 10-12 minučių, nors žmonės praÅ¡o duris atidaryti (1 t., b. l. 91-93). Nurodyti įrodymai, apibÅ«dinantys V. U. elgesį ne tik su važiavimo bilieto neįsigijusiu vyru, bet ir kitais keleiviais bei apsaugos darbuotoju, tik dar labiau sustiprina vidinį teisėjų kolegijos įsitikinimÄ , pagrįstÄ jau aukščiau aptartais įrodymais, jog nuteistasis atliko kaltinime jam inkriminuotus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu ir taip pasielgė tyčia, nesuvaldęs savo emocijų.

20. Galų gale, vertindama nuteistojo parodymų patikimumÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad jis parodymus davė tik pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu V. U. parodymų nedavė – iÅ¡ pradžių atsisakė tai daryti iki kol jis ir jo gynėjas susipažins su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o, gynybai susipažinus su bylos medžiaga, vėl gi atsisakė žodžiu pateikti paaiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes, atsakyti į užduodamus klausimus, pateikė iÅ¡ anksto raÅ¡tu parengtus savo parodymus, kuriuos turėjo galimybę ne tik suderinti su gynėju, bet ir priderinti prie ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kadangi, kaip jau minėta, tokie parodymai raÅ¡tu buvo parengti jau po susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nors nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, apima ir teisę neduoti parodymų prieÅ¡ save, taigi, nuteistasis neabejotinai turėjo teisę pasirinkti tokiÄ gynybos taktikÄ , tačiau vis tik toks jo elgesys kelia pagrįstas abejones jo parodymų nuoÅ¡irdumu ir teisingumu.

21. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pateikta versija nėra įtikinama bei logiÅ¡ka, jos nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl kolegija netiki nuteistojo teiginiais, kad tik dėl to, kad atsiimtų vienÄ eurÄ , kaip teigė V. U., G. B. pradėjo elgtis agresyviai – brautis į vairuotojo kabinÄ , jÄ daužyti, kad ji tai darė dėl to, kad vairuotojas jos ir kitų keleivių nustatytu laiku nevežė. Neatrodo logiÅ¡ki, o ir kitų asmenų parodymais nėra pagrįsti nuteistojo teiginiai, kad nukentėjusioji pasirinko tokį elgesio modelį jau po to, kai prie autobuso atvyko apsaugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o Å¡alimais buvo autobuso keleiviai, kai prieÅ¡ tai jokių pretenzijų dėl sumokėtų už keleivio bilietÄ pinigų jai grÄ Å¾inimo G. B. vairuotojui nekėlė. Tokių nuteistojo parodymų nei tyrimo metu, nei teisme, nepatvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir nei vienas liudytojas.

22. Nors nuteistojo gynėjas bando nuginčyti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, teigdamas, jog G. B. parodymai nėra nuoseklÅ«s, juose egzistuoja esminiai prieÅ¡taravimai, tuo tarpu liudytojais apklausti asmenys yra suinteresuoti duoti nukentėjusiajai, o ne V. U. palankius parodymus, tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su tokiu G. B., G. K., R. B. bei T. B. parodymų vertinimu, jų patikimumo aspektu. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo motyvÄ - dėl tariamo nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo, tuo pačiu ir skundo argumentÄ , kad tam tikri nukentėjusiosios parodymai ne tik, kad nepaneigia, bet dar ir patvirtina V.

U. pateiktÄ versijÄ , teisėjų kolegija sÄ moningai Å¡ioje nutartyje perrašė skirtingose proceso stadijose nukentėjusiosios duotus parodymus (kaip ir liudytojų parodymus) ir palyginusi juos tarpusavyje, jokių ženklių prieÅ¡taravimų juose nenustatė. Esminiai skirtumai pastebėtini tarp G. B. apklausų, įvykusių ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. gegužės 29 d., tačiau tik tuo aspektu, jog nukentėjusioji papildė tam tikras įvykio aplinkybes. Pavyzdžiui, patikslino, jog dar iki vairuotojui priėmus sprendimÄ iÅ¡leisti keleivius per priekines autobuso duris, ji prašė iÅ¡leisti jÄ iÅ¡ autobuso, vėluojant jai į procedÅ«rÄ , už kuriÄ susimokėjo pinigus, ir teigė, jog jau tuomet vairuotojas su ja bendravo labai nemandagiai, piktai, patikslino dialogÄ , vykusį tarp jos ir V.

U.. Tačiau vien tokie patikslinimai niekaip nepaneigia jos parodymų nuoseklumo ir patikimumo. VisiÅ¡kai natÅ«ralu, jog vėlesnių apklausų metu asmenys, apklausiami apie tuos pačius įvykius, gali patikslinti tam tikras aplinkybes, nurodyti ir naujas aplinkybes, tačiau tai savaime nepatvirtina jų parodymų nenuoseklumo, kadangi parodymų apimčiai įtakos gali turėti paties apklausiamo asmens subjektyvus supratimas, kokias aplinkybes yra reikÅ¡minga nurodyti tiriant konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , parodymus duodančio asmens psichologinė bÅ«sena (pavyzdžiui, dėl didelio susijaudinimo jis gali pamirÅ¡ti nurodyti tam tikras aplinkybes), jį apklausančio asmens užduodamų klausimų turinys bei kiti faktoriai.

Å iuo atveju svarbu tai, kad nukentėjusioji nuosekliai ir vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kada ir koks asmuo prieÅ¡ jÄ smurtavo (autobuso vairuotojas V. U.), laikÄ ir vietÄ , kurioje buvo smurtaujama (nurodė, jog vairuotojas smurtÄ prieÅ¡ jÄ panaudojo tuo metu, kai ji ėjo link atidarytų autobusų priekinių durų ir sustojo prie vairuotojo kabinos, paklausus jo vardo ir pavardės bei nurodžius, kad raÅ¡ys skundÄ ), sužalojimo mechanizmÄ (paaiÅ¡kino, kad buvo sužalota nuteistajam staigiai sugriebus jÄ už striukės ties kaire ranka ir tyčia porÄ kartų trenkus durimis, taip suspaudžiant kairę rankÄ tarp durų).

23. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skunde akcentuojami neatitikimai tarp nukentėjusiosios pavartotų frazių skirtingose jos apklausose, teigiant, jog pirmos jos apklausos metu nukentėjusioji kaip tik patvirtino nuteistojo versijÄ , kad jis tik bandė uždaryti kabinos duris, nes G. B. agresyviais ir aktyviais veiksmais į jÄ veržėsi, interpretuojami neteisingai. Be to, remiamasi tik atskira jos iÅ¡sakyta fraze, o ne visais parodymais, pirmiau ir vėliau jos nurodytas aplinkybes sÄ moningai ignoruojant. Jau pirmosios apklausos metu, apklausiama iÅ¡ karto po įvykio, nukentėjusioji parodė, kad vairuotojas sugriebė jai už striukės ties kaire ranka ir tyčia pora kartų bandė uždaryti savo kabinos duris, taip kairę rankÄ prispausdamas tarp durų ir staktos. Nukentėjusiosios panaudota frazė „bandė uždaryti kabinos duris“ iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja jos sekančių apklausų metu nurodytai aplinkybei, kad vairuotojas iÅ¡ jėgos durimis trenkė jai mažiausiai du kartus per rankÄ , kadangi, kaip nurodė nukentėjusioji, jos ranka tuo metu buvo tarpduryje, taigi, norint jas uždaryti, neabejotinai turėjo bÅ«ti kliudoma jos ranka. Tas pats pasisakytina ir dėl G. B. duotų paaiÅ¡kinimų jos apžiÅ«rÄ vykdžiusiam teismo medicinos ekspertui. 2019 m. balandžio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G893/2019(02) nurodoma, jog tiriamoji paaiÅ¡kino, kad 2019 m. balandžio 8 d. apie 10.50 val. <...> vairuotojas tyčia ne mažiau kaip du kartus vairuotojo kabinos stiklinėmis durimis prispaudė kairę rankÄ ir laikė <...>. Gynėjas itin akcentuoja tai, jog nukentėjusioji teismo medicinos ekspertui paaiÅ¡kino, kad durimis jos rankÄ buvo prispausta (o ne trankoma) bei laikoma (o ne trankoma). Tačiau, kaip jau minėta, kadangi jos ranka buvo tarpduryje, tam, kad jÄ prispausti, reikėjo duris bandyti uždaryti, kas Å¡iuo atveju buvo daroma trenkiant per nukentėjusiosios rankÄ .

24. Vertindama skundo argumentÄ dėl liudytojais byloje apklaustų asmenų Å¡aliÅ¡kumo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog vienintelė Å¡ioje byloje apklausta liudytoja, kuri yra bent kiek susijusi su nukentėjusiÄ ja, yra R. B.. Kiti byloje apklausti liudytojai, kurie taip pat davė parodymus, nenaudingus nuteistajam, t. y. G. K. ir T. B., iki Å¡io įvykio tiek nuteistojo, tiek ir G. B. net nepažinojo. Kad jie bÅ«tų turėję kokių nors priežasčių pakenkti V. U., byloje taip pat nebuvo nustatyta.

LogiÅ¡kų ir įtikinamų motyvų, kurių vedini G. K. ir T. B. galėjo melagingai apkalbėti V. U., nepateikta ir apeliaciniame skunde. Jame tik bandoma įrodyti, kad duoti melagingus parodymus G. K. Å¡iuo atveju galėjo įtakoti ta aplinkybė, kad, kaip teigia nuteistasis, Å¡iai liudytojai jis davė pastabÄ , kuomet ji, neparodžiusi keleivio teisę važiuoti autobusu patvirtinančio bilieto, bandė praeiti pro vairuotojÄ , o T. B. – tai, kad nuteistojo darbdavys ieÅ¡kojo pateisinamos priežasties iÅ¡mesti V.

U. iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegija nemano, kad dėl tokios nereikÅ¡mingos vairuotojo pastabos G. K. iÅ¡ tiesų bÅ«tų galėjusi supykti ant vairuotojo taip stipriai, kad bÅ«tų rizikavusi užsitraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, juo labiau, kai jos parodymai galėjo bÅ«ti labai greitai paneigti kitų autobusu važiavusių keleivių (kurių, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios, liudytojų bei paties nuteistojo parodymų, buvo ne mažiau kaip deÅ¡imt) bei apsaugos darbuotojo T.

B., ir (ar) vaizdo medžiaga (nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad autobuso viduje įvykio metu iÅ¡ tiesų nebuvo veikiančių vaizdÄ Ä¯raÅ¡ančių priemonių, tačiau perspėjimas, kad keleiviai yra filmuojami, autobuse buvo). Tuo tarpu apelianto nurodytas T. B. motyvas melagingai liudyti prieÅ¡ nuteistÄ jį nelogiÅ¡kas įvertinus tai, kad T. B. buvo įdarbintas ne to paties darbdavio, kaip ir V. U. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o visai kitos bendrovės, kuri su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik sudariusi sutartį dėl apsaugos paslaugų teikimo.

Pažymėtina, jog T. B. buvo tik minėtos bendrovės apsaugos darbuotojas, o ne jos savininkas, direktorius ar kokias nors kitas įmonėje vadovaujančias paslaugas užimantis asmuo. Todėl teisėjų kolegija taip pat atmeta versijÄ , kad jis buvo suinteresuotas kaip nors padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ surasti teisėtÄ priežastį atleisti V. U. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimamų pareigų, taip siekdamas nesusigadinti santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, kad galėtų ir toliau Å¡iai bendrovei parduoti savo paslaugÄ .

25. T. B. Å¡aliÅ¡kumo ir parodymų nepatikimumo nepatvirtina ir tas faktas, kad Å¡is liudytojas nesiėmė kokių nors aktyvių veiksmų atvykęs prie autobuso, tuo, kaip teigia gynėjas, sÄ moningai nepadėdamas autobuso vairuotojui susiklosčiusioje situacijoje. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimų, jam atvykus į įvykio vietÄ , jis bendravo su autobuso vairuotoju. Pastarajam paaiÅ¡kinus, kad autobuse yra žmogus, kuris neturi bilieto, apsaugos darbuotojas nurodė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. T. B. taip pat paaiÅ¡kino, kad pagrindinė jo funkcija buvusioje situacijoje buvo užtikrinti, kad neįsigijęs keleivio bilieto vyras nepasiÅ¡alintų iÅ¡ autobuso. Tol, kol autobuso durys buvo uždarytos, jam nebuvo jokio poreikio imtis kokių nors specialių veiksmų. Tuo tarpu, kai vairuotojas nusprendė leisti iÅ¡lipti likusiems keleiviams iÅ¡ autobuso, apsaugos darbuotojas vykdė savo pareigas, stovėdamas prie atidarytų durų ir saugodamas, kad iÅ¡ autobuso nepasiÅ¡alintų ir keleivis be važiavimo bilieto. NelogiÅ¡kas ir skundo argumentas, jog tai, kad T. B., vykdydamas apsaugos darbuotojo pareigas, nesiėmė jokių veiksmų nuteistajam naudojant fizinę jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , patvirtina, jog jokių neteisėtų veiksmų, sudarančių nusikalstamos veikos sudėtį, Å¡iuo atveju nebuvo atlikta. Juk, kaip jau minėta, T. B. paties įvykio savo akimis nematė, dėl ko, natÅ«ralu, jog į jį ir neįsikiÅ¡o. Be to, Å¡io liudytojo darbo funkcijos buvo susijusios bÅ«tent su tvarkos autobuse, kartu siekiant apsaugoti ir vairuotojÄ , užtikrinimu, o ne keleivių apsauga nuo autobuso vairuotojo.

26. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta ir apklausta tik nedidelė dalis keleivių, ketinusių pasiekti reikiamÄ (duomenys neskelbtini) miesto vietÄ tuo pačiu autobusu, kaip ir nukentėjusioji, ir galimai galėjusių nurodyti Å¡ios bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios bei liudytojų G. K., R. B. bei T. B. parodymų, kurių pagrindo laikyti nepatikimais Å¡iuo atveju nėra, visiÅ¡kai pakanka daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl to, kas iÅ¡ tiesų vyko V. U. vairuotoje transporto priemonėje kaltinime nurodytÄ dienÄ , tiek iki nuteistajam nusprendus vis tik iÅ¡leisti keleivius pro priekines autobuso duris, tiek po to, kai prie vairuotojo kabinos priėjo G. B..

27. Atmestinas ir skundo argumentas, jog nukentėjusiosios rankos nuteistasis objektyviai negalėjo prispausti vien dėl masyvių vairuotojo kabinos durų ir jų atsidarymo į keleivių salono pusę mechanizmo. Susipažinusiai su byloje esančiais vaizdo įraÅ¡ais bei nuotraukomis, kuriose užfiksuota autobuso vairuotojo kabina, jos durys, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad V. U. galėjo jomis suspausti nukentėjusiosios rankÄ bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis kaip ji ir nurodė – pirmiau patempus jÄ už rankos arčiau kabinos. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ tiesų nevertino 2020 m. spalio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (3 t., b. l. 126-128) ir jo priedų, Å¡io raÅ¡ytinio dokumento neaprašė ir iÅ¡dėstydamas byloje surinktus įrodymus. Vis tik Å¡is nuosprendžio trÅ«kumas neleidžia konstatuoti esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinį, sprendžia, jog jo neįvertinimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos prieÅ¡ingų iÅ¡vadų, nei, kad jos buvo padarytos pirmosios instancijos teismo, priėmimui. Kaip matyti iÅ¡ minėto protokolo, nuteistasis Å¡io procesinio veiksmo atlikimo metu iÅ¡ esmės parodė tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausiamas teisme bei raÅ¡tu iÅ¡dėstytuose parodymuose (paaiÅ¡kino, kad keleiviams pradėjus lipti iÅ¡ autobuso priėjo nukentėjusioji, kuri pati atidarė jo vairuotojo kabinos duris (parodė kaip durys buvo atidarytos), kaip ji toliau veržėsi į kabinÄ , reikalavo grÄ Å¾inti pinigus, kad jis visÄ tÄ laikÄ sėdėjo ir atsistojęs nebuvo, kad nukentėjusiajai veržiantis į kabinÄ jis bandė uždaryti vairuotojo kabinos duris), taip ir nenurodydamas jokių naujų esminių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos prieÅ¡ingo nuosprendžio, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio, priėmimui.

28. Teisėjų kolegija nesutinka ir su skundo argumentu, kad paminėtų liudytojų, nukentėjusiosios parodymus apie tariamÄ vairuotojo atliktÄ nukentėjusiosios įsitraukimÄ Ä¯ kabinÄ ir jos rankos trankymÄ vairuotojo durimis, paneigia teismo medicinos specialistų, ekspertų duomenys: dalis 2019-04-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. 0893/2019(02), teismo medicinos eksperto Ą. S. parodymai, teismo medicinos komisijinės ekspertizės aktas Nr. PEKG 17/2020(02), ekspertizės aktas Nr. PEKG 42(143)2022(01).

Vertindamas šį skundo argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog specialisto iÅ¡vada Nr. G893/2019(02), kurioje nukentėjusiajai buvo konstatuotas daug sunkesnis sužalojimas, nei kad nurodyta skundžiamame nuosprendyje, bei jÄ pateikusio teismo medicinos eksperto Ą. S. parodymais, kuris minėtÄ iÅ¡vadÄ patvirtino, Å¡iuo atveju pagrindo vadovautis nėra, kadangi tiek Å¡i iÅ¡vada, tiek eksperto paaiÅ¡kinimai buvo paneigti kitais duomenimis, gautais atlikus papildomus ekspertinius tyrimus bei apklausus ekspertus.

Tuo tarpu ekspertizės aktuose Nr. PEKG 17/2020(02) ir Nr. PEKG 42(143)2022(01) padarytos iÅ¡vados niekaip nepaneigia, o tik patvirtina priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp nukentėjusiajai konstatuoto sužalojimo – kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imo – ir nuteistajam inkriminuotų veiksmų – ne mažiau kaip du kartus trenkimo vairuotojo kabinos durimis nukentėjusiajai, tokiu bÅ«du prispaudžiant jos kairę rankÄ . Tiek viename tiek kitame ekspertizės akte yra konstatuota, jog kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imas Å¡iuo atveju galėjo atsirasti dėl jos suspaudimo tarp durų ir staktos, bÅ«tent kaltinime nurodytu laikotarpiu.

Tai kad minėtuose ekspertizės aktuose yra padaryta iÅ¡vada, kad tokiam sužalojimui padaryti galėjo pakakti tik vieno trauminio poveikio, taip pat nepaneigia nukentėjusios nurodytos aplinkybės, kad vairuotojo kabinos durys buvo trenkiamos ne vienÄ kartÄ , kadangi ekspertai, padarę tokiÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu nekonstatavo, jog jis negalėjo bÅ«ti padarytas ir dar vienu ar keliais analogiÅ¡kais veiksmais, papildomai traumuojant tÄ pačiÄ kÅ«no vietÄ . Tai, kad vėliausiame ekspertizės akte buvo padaryta iÅ¡vada, jog smÅ«gis (smÅ«giai) vairuotojo durimis mažai tikėtinas, nes nukentėjusiosios rankoje nebuvo nustatyta odos pažeidimų, kraujosruvų, kaulų lūžių, labiau tikėtinas sÄ lyginai lėtas, nedidelės jėgos rankos suspaudimas tarp durų ir staktos, taip pat nereiÅ¡kia, kad durys iÅ¡ tiesų nebuvo uždarinėjamos iÅ¡ jėgos (kitaip tariant – trenkiamos), kaip nurodė nukentėjusioji.

Vis tik ekspertai kategoriÅ¡kai nepaneigė tokios tikimybės, nors ir nurodė, kad tokia situacija mažai tikėtina, be to, Å¡iuo atveju nurodytas nuteistojo atliktas veiksmas - trenkimas durimis, neturėtų bÅ«ti suprastas kaip sudavimas jomis naudojant itin didelę fizinę jėgÄ , o daugiau vertintinas kaip tyčinis veiksmas, kurio metu durimis nukentėjusiosios ranka buvo pajudinta iÅ¡ jos buvimo vietos ir nustumta prie staktos, kur buvo suspausta tarp jos ir durų.

29. Tai, kad ekspertizės akte Nr. PEKG 17/2020(02) buvo konstatuota, jog kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imas Å¡iuo atveju galėjo gautis ir griuvimo pasėkoje, taip pat nepaneigia V. U. inkriminuotame kaltinime nurodyto nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmo. Nors ekspertizės akte ir buvo nurodyta, kad toks sužalojimas, kuris galiausiai buvo patvirtintas ekspertų kaip atsiradęs nukentėjusiajai ryÅ¡ium su analizuojama nusikalstama veika, galėjo atsirasti ir nukentėjusiajai griÅ«nant, tačiau jokių duomenų apie tai, kad G. B. bÅ«tų kritusi dar iki įvykių autobuse, ar iÅ¡ karto po jų, byloje nėra. Nukentėjusioji kategoriÅ¡kai patvirtino, kad rankÄ jai pradėjo skaudėti bÅ«tent po nuteistojo neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu, kad galėjo susižaloti kokiomis nors kitomis aplinkybėmis nė neužsiminė. Liudytojas T. B. taip pat patikino, kad iÅ¡ karto po įvykio G. B. buvo susiėmusi už rankos, suprato, kad ji yra sužalota.

30. Kitaip nei apeliantui, teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, kad nukentėjusiosios ranka apskritai buvo sužalota aptariamo įvykio metu, t. y. kad jai buvo padarytas kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imas. Nors skunde pagrįstai nurodoma, jog Å¡is sužalojimas buvo konstatuotas nukentėjusiajai ne remiantis atliktų tyrimų, kurių metu naudojama speciali įranga (pvz., magnetinio rezonanso tyrimas, ultragarsinis tyrimas ir t. t.), gautais rezultatais, tačiau pažymėtina, jog nustatydami sužalojimus, diagnozuodami ligas ir pan., medikai neprivalo remtis vien tyrimų rezultatais, tam tikros diagnozės nustatomos vizualiai apžiÅ«rėjus pacientÄ , iÅ¡klausius jo nusiskundimus ir pan. Å iuo atveju nukentėjusiajai sužalojimas buvo nustatytas ne tik remiantis jos nurodytomis aplinkybėmis dėl jaučiamo skausmo alkÅ«nės srityje, bet ir patinimo joje. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad iÅ¡ tiesų ranka įvykio metu nukentėjusiajai nebuvo sužalota, Å¡iÄ aplinkybę ji iÅ¡sigalvojo ir atitinkamai, melagingai patikino medikams, jog alkÅ«nė yra skausminga, o pastarieji, remiantis tik tokiais subjektyviais jos parodymais, nepagrįstai tokį sužalojimÄ jai diagnozavo.

31. Remdamasi nurodytu, teisėju kolegija pripažįsta pasitvirtinusia bÅ«tent nukentėjusiosios nurodytÄ Ä¯vykių versijÄ ir atmeta nuteistojo parodymus, o kartu ir apeliaciniame skunde dėstomus teiginius apie tai, kad G. B. konstatuotas sužalojimas – kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imas buvo padarytas ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis – V. U. tyčia ne mažiau kaip du kartus trenkiant ir tokiu bÅ«du prispaudžiant nukentėjusiajai kairę rankÄ , o nuteistajam tiesiog bandant apsisaugoti bei apsaugoti turtÄ , esantį autobuso vairuotojo kabinoje, nuo į jÄ agresyviai įsiveržusios nukentėjusiosios, dėl ko jis viena ranka stÅ«mė G. B. iÅ¡ kabinos, o kita bandė uždaryti jos iÅ¡ iÅ¡orės plėšiamas duris. Nors byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog nuteistasis norėjo, kad G. B. sveikata dėl jo veiksmų bÅ«tų nežymiai sutrikdyta, tačiau tuo pačiu nekyla abejonių, kad suduodamas vairuotojo kabinos durimis ne mažiau kaip du smÅ«gius nukentėjusiajai į rankÄ ir tokiu bÅ«du jÄ suspausdamas, jis suvokė pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiosios sveikata gali bÅ«ti sutrikdyta. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma atmetus gynybos pateiktÄ versijÄ , taip pat nėra jokio faktinio pagrindo plačiau svarstyti ir pasisakyti dėl skundo argumento, jog nuteistojo veiksmai negali užtraukti jam baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis (BK 31 straipsnis), o kartu jo atlikti veiksmai pateisinami ir profesine rizika visuomenei naudingam tikslui (BK 34 straipsnis).

32. Teisėjų kolegija nesutinka ir su skundo argumentu, kad Å¡iuo atveju nuteistasis neturėjo tyčios ne tik sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , bet ir sutrikdyti visuomenės, aplinkinių rimtį, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Ä®vertinusi apeliacinio skundo argumentus, 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdyje teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 256 straipsniu, nutarė praneÅ¡ti proceso dalyviams ir juos įspėti, kad priimant galutinį procesinį sprendimÄ iÅ¡ V. U. pateikto kaltinimo, gali bÅ«ti paÅ¡alinta jame nurodyta, numatyta BK 284 straipsnyje kvalifikuojanti aplinkybė, kad nuteistasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį, bei veika gali bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Vis tik teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai V. U. veiksmus kvalifikavo kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

33. Tokia išvada daroma remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl V. U. elgesio dar iki nukentėjusiajai priėjus prie jo kabinos, nukentėjusiosios veiksmų, jai prisiartinus prie jos, nuteistojo reakcijos į nukentėjusiosios veiksmus neadekvatumo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis dar iki nukentėjusiajai priėjus prie jo kabinos po to, kai vairuotojas atidarė priekines autobuso duris ir pagaliau leido iš jo pasišalinti autobuse buvusiems žmonėms, išskyrus vyriškį, nenusipirkusį važiavimo bilieto, priėmė neadekvačius ir jam vienam suprantamais principais paremtus sprendimus iš autobuso neišleisti ne tik keleivio, kuris bandė pasinaudoti visuomeniniu transportu prieš tai neįsigijęs važiavimo bilieto, bet ir kitų žmonių, kurie norėjo išlipti, netgi moters, kurios sveikata sutriko, nors tam jokios logiškos priežasties nebuvo.

Dėl nesuvokiamo motyvo jis taip pat neleido kitiems keleiviams nupirkti vaikinui, kuris teigė neturintis pinigų, nes kÄ tik buvo paleistas iÅ¡ ligoninės, bilieto. Vaikinui galiausiai sutikus iÅ¡lipti iÅ¡ visuomeninio transporto, vairuotojas toliau principingai neiÅ¡leido nei jo, nei kitų keleivių iÅ¡ autobuso, nors jis privalėjo užtikrinti tik tai, kad autobusu nevažiuotų bilieto neįsigiję asmenys, todėl kliūčių iÅ¡leisti net ir vaikinÄ , nenusipirkusį bilieto, jam nebuvo. Nors kaip teigė pats V.

U., nustatytu grafiku iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės jis nepajudėjo ir žmonių iÅ¡ autobuso neiÅ¡leido tik dėl to, kad į jį įlipo galimas pažeidėjas, laukdamas atvykstančio apsaugos tarnybos specialisto jis, kaip parodė G. K., nemalonias pastabas reiÅ¡kė, kaip liudytoja iÅ¡sireiÅ¡kė „auklėjo“, ir kitus autobuso keleivius, kėlė jiems įtampÄ vis iÅ¡eidamas iÅ¡ savo kabinos ir vaikščiodamas po keleivių salonÄ . Memandagiai, prieÅ¡taraujančiai visuomenei priimtinai tvarkai, jis bendravo ir su liudytoja R.

B., kuriai tik papraÅ¡iusiai iÅ¡leisti nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ autobuso jos atžvilgiu buvo pradėti naudoti necenzÅ«riniai žodžiai, o vėliau buvo rodomi ir nepadorÅ«s gestai. Kaip jau minėta, tai, kad vairuotojas buvo sunkiai sukalbamas, piktas, susinervinęs, parodė ir apsaugos tarnybos darbuotojas, su kuriuo V. U. taip pat elgėsi neadekvačiai (neįleido jo į autobusÄ , nenorėjo kalbėtis su liudytoju), nors Å¡is niekaip nebuvo susijęs su autobuse įvykusia konfliktine situacija tarp nuteistojo ir bilietÄ atsisakiusio pirkti keleivio, prieÅ¡ingai – atvyko Å¡iam padėti.

Taigi, savo elgesiu jis demonstravo nepagarbÄ visiems autobuso keleiviams dar iki nukentėjusiajai prieinant prie jo kabinos ir pareikalaujant pasakyti savo vardÄ ir pavardę. Kadangi autobusui pakankamai ilgai nepajudant iÅ¡ vietos autobuso keleiviai pradėjo praÅ¡yti vairuotojo juos iÅ¡leisti, siÅ«lyti nupirkti vaikinui važiavimo bilietÄ , neabejotina, jog jis suvokė, kad savo veiksmais kelia keleivių pasipiktinimÄ .

34. Vertinant nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų tyčios kryptingumÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog G. B., priėjusi prie vairuotojo kabinos durų, ramiu balso tonu tik paklausė jo vardo ir pavardės, nurodydama, kad raÅ¡ys skundÄ , o, kai Å¡is atsakė „tu manęs netujink“, pasakė „nesispjaudykite, aÅ¡ jÅ«sų netujinu, gražiai su jumis Å¡neku“. Nei Å¡io pokalbio metu, nei iki tol jokių necenzÅ«rinių žodžių V. U. atžvilgiu ji nevartojo, nuteistojo neįžeidinėjo, bandė tik normaliu civilizuoti bÅ«du susitarti, kad bÅ«tų iÅ¡leista iÅ¡ autobuso. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant tokiam nukentėjusiosios elgesiui dar iki jai prieinant iki kabinos, taip pat nieko galinčio įžeisti vairuotojÄ nepadarymas ar nepasakymas ir priėjus prie kabinos, nuteistojo veiksmai, kuomet jis tiesiog kitų asmenų akivaizdoje staigiai patraukė daug jaunesnę už save merginÄ link savęs ir pradėjo prieÅ¡ jÄ naudoti fizinį smurtÄ , kai tam nebuvo preteksto, neabejotinai buvo neadekvatÅ«s ir vertintini kaip neleistini, moralės požiÅ«riu nepriimtini, tyčiniai, ir jie atitinka įžūlaus elgesio sampratÄ BK 284 straipsnio prasme. O jų vertinimas neatsietai nuo V. U. elgesio dar iki incidento su G. B., leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jie buvo nukreipti bÅ«tent į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nepaisant to, kad įvykio metu jis vykdė savo tarnybines funkcijas ir pirminiai jo veiksmai – keleivio neįsigijusio važiavimo bilieto bandymas iÅ¡laipinti iÅ¡ autobuso, praneÅ¡imas apie tokį asmenį duomenų apsaugos dispečeriui – atitiko skunde minimų nuostatų, taisyklių, tvarkų reikalavimus. Taip pat daroma iÅ¡vada, jog nuteistasis suprato, jog savo poelgiu jis sutrikdys vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

35. Kadangi profesionalaus teisininko rengtame apeliaciniame skunde neginčijama ta aplinkybė, jog V. U. veiksmais buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, dėl šio objektyvaus analizuojamos nusikalstamos veikos požymio buvimo V. U. veikoje, vadovaudamasi jau minėtomis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija nepasisako.

36. Apibendrinant visa, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl V. U. kaltės ir tėra nuteistojo ir jo gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta interpretacija. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis bei jo gynėjas, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, dėl kurių padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Gynėjo skundo motyvas, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias visų faktinių bylos aplinkybių, nesivadovavo in dubio pro reo principu, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. U. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir neįžvelgia pagrindo V. U. iÅ¡teisinti arba perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį.

37. Kadangi gynėjo skunde neginčijami nukentėjusiajai bei Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui priteistų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, jų teisė reikalauti žalos atlyginimo, kylančio iÅ¡ delikto, tik teigiama, kad civiliniai ieÅ¡kiniai turėjo bÅ«ti atmesti, nes nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kas buvo paneigta, teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu plačiau taip pat nepasisako. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo padaryta klaida, skliaustuose nurodant civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui iÅ¡ nuteistojo priteistinos neturtinės žalos dydį – nuosprendžiu nuspręsta priteisti 256,64 Eur, t. y. du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis centus, turtinės žalos atlyginimo (tokiÄ pinigų sumÄ ir buvo praÅ¡oma priteisti civiliniu ieÅ¡kiniu, kurį teismo tenkintas visiÅ¡kai), tačiau skliaustuose, nurodant priteistinÄ sumÄ Å¾odžiais, nurodyta, jog priteisiama du Å¡imtai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡i eurai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi centai. Å iÄ klaidÄ teisėjų kolegija laiko raÅ¡ymo apsirikimu. Kadangi Å¡i klaida neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, ji, siekiant iÅ¡vengti neaiÅ¡kumų nuosprendžio vykdymo procese, iÅ¡taisytina, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeičiant.

Kiti klausimai

38. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovė prašė priteisti iÅ¡ nuteistojo patirtas iÅ¡laidas, kurios susidarė dėl G. B. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog už Å¡ių paslaugų atlikimÄ buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita 160 Eur sumai (5 t., b. l. 29), kuriÄ nukentėjusioji apmokėjo.

39. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

40. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ , todėl iÅ¡laidos, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai, yra pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo atmesti. Ä®vertinusi paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiosios atstovė dalyvavo dvejuose Kauno apygardos teisme vykusiuose teismo posėdžiuose, teisėjų kolegija pripažįsta, jog praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma atitinka advokatės darbo sÄ naudas, nėra per didelė. Todėl nukentėjusiosios atstovės praÅ¡ymÄ tenkina pilnai, priteisiant iÅ¡ V. U. nukentėjusiosios G. B. naudai 160 Eur proceso iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3081 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a

nuteistojo V. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.

IÅ¡taisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , nurodant priteisti civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai iÅ¡ nuteistojo 256,64 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis centus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iÅ¡ nuteistojo V. U. nukentėjusiosios G. B. naudai 160 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) turėtų iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė Averkienė

Algirdas Jaliniauskas

Audrius Meilutis