8863be75-da88-4591-ab7d-5e4af05aad56 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-912-613/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06400-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.3.1.20. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-637/2019 pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovei J. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovės J. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: nutraukti santuokÄ tarp jo ir J.

A. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo butas); priteisti atsakovei J. A. 10 752 Eur kompensacijÄ ; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.

2. Atsakovė J. A. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama: nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės; jai priteisti Ginčo butÄ ir priteisti iÅ¡ jos 13 140 Eur kompensacijÄ ieÅ¡kovui už jai tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti jo pavardę – A., jai iki santuokos turėtÄ pavardę – P.; atidėti 13 140 Eur kompensacijos mokėjimÄ 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį bei atsakovės J. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir, be kita ko, nutraukė ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisė ieÅ¡kovui A. A. ir J. A. po ½ dalį Ginčo buto asmeninės nuosavybės teise.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas jam nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 1995 m. kovo 8 d., o Ginčo butÄ Å¡alys įsigijo daugiau nei po metų – 1996 m. gegužės 28 d. IeÅ¡kovas, nors buvo teismo įpareigotas, nepateikė įrodymų, kad visÄ už parduotÄ pradinį butÄ gautÄ sumÄ iÅ¡laikė visus metus ir kad bÅ«tent visa Å¡i pinigų suma buvo panaudota Ginčo buto pirkimui. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, kad Ginčo butui įsigyti panaudojo jos asmeniÅ¡kai skolintas lėšas, o butas buvo pirktas už daugiau nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas taip pat nepaneigė atsakovės paaiÅ¡kinimų, kad ji galėjo turėti ir asmeninių santaupų. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nedalyvavo sudarant Ginčo buto pirkimo sandorį, kiekvienas liudytojas perpasakoja tai, kÄ girdėjo iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės.

5. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė įsigyjant ginčo butÄ buvo dirbantys, tad gavo pajamas, kurios, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, laikytinos bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. Todėl teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kuri nors iÅ¡ Å¡alių Ginčo butui įsigyti panaudojo savo asmenines lėšas. Kaip ir Å¡alys nepateikė įrodymų, kad už asmenines lėšas buvo atlikti tam tikri buto remonto darbai. Å alys nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė.

6. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nurodė teismui, kad nei vienas iÅ¡ jų neturi tikslo gyventi Å¡iame bute. Atsakovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas dėl savo sveikatos bÅ«klės gyvena pas seserį, be to yra pensinio amžiaus, nedirbantis, todėl priteisus jam visÄ butÄ nepajėgtų jo iÅ¡laikyti. Abi Å¡alys patvirtino teismui, kad neturi lėšų kompensacijai iÅ¡mokėti. Abiejų Å¡alių tikslas yra parduoti butÄ ir tik tokiu bÅ«du abi Å¡alys turėtų realiÄ galimybę iÅ¡mokėti kitai Å¡aliai kompensacijÄ .

7. Teismas konstatavo, kad nenustačius teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, Ginčo butas, kurio rinkos vertė yra 43 800 Eur, dalintinas lygiomis dalimis, kiekvienai Å¡aliai priteisiant po ½ dalį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovas A. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimÄ dalyje dėl turto padalinimo ir priteisti ieÅ¡kovui Ginčo butÄ , atsakovei J. A. priteisiant 10 752 Eur kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo už jam tenkantį butÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Atsakovė turi asmeninės nuosavybės teisėmis kitÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji gali gyventi, o ieÅ¡kovas kito nekilnojamojo turto neturi, turi sveikatos problemų, dėl kurių jam bÅ«tų labai sudėtinga keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas neatkreipė dėmesio į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad esant Å¡alių konfliktiÅ¡kiems santykiams gyvenimas viename bute bÅ«tų neįmanomas. 8.2. PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, ieÅ¡kovas ne kartÄ nurodė, kad turi galimybių iÅ¡ karto sumokėti piniginę kompensacijÄ atsakovei – ieÅ¡kovo sesuo N. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad gali paskolinti ieÅ¡kovui tam tikslui reikalingÄ pinigų sumÄ . 8.3.

IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad buto įgijimui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus jo asmeninį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ir dabar priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovė neprisidėjo prie bendros nuosavybės įsigijimo asmeninėmis lėšomis. Santaupų galėjo turėti ne tik atsakovė, bet ir ieÅ¡kovas.

Tuo labiau, kad jo pajamos, kaip jūreivio, buvo žymiai didesnės už atsakovės pajamas.

9. Atsakovė J. A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsakovė taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovas neįrodė pagrindo nukrypti santuokos metu įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Jis teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo iÅ¡plaukęs dirbti į jÅ«rÄ ir sudarant sandorį nedalyvavo bei su pačiais pardavėjais niekada nebendravo. 9.2.

IeÅ¡kovas visiÅ¡kai neprisideda prie turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų jau 10 metų, t. y. visiÅ¡kai nedengia Ginčo buto komunalinių mokesčių, juos apmokėti palieka atsakovei. Savo tokį elgesį pateisino atsakovės gaunamomis didesnėmis pajamomis. 9.3. IeÅ¡kovo darbas buvo nepastovus – jis tris mėnesius dirbdavo jÅ«roje, likusius tris bÅ«davo namuose Klaipėdoje. IÅ¡ gautų pajamų Å¡alys santaupų nesukaupdavo, nes gautÄ didesnį užmokestį ieÅ¡kovas iÅ¡leisdavo buvimo Klaipėdoje metu.

IeÅ¡kovas sudarydamas santuokÄ su atsakove neturėjo jokių santaupų. Be to, iÅ¡ abiejų sutuoktinių pajamų tris kartus buvo atliktas Ginčo buto kapitalinis remontas. 9.4. Nėra pagrindo tikėti ieÅ¡kovo teiginiais, kad jis turi galimybę sumokėti atsakovei kompensacijÄ už Ginčo butÄ iÅ¡ pasiskolintų iÅ¡ sesers lėšų. Po priesaikos teismui davimo ieÅ¡kovo sesuo N. S. nurodė, kad kompensacijos dydžio santaupų ji neturi. Lėšas gautų pasiėmusi kreditÄ iÅ¡ banko. Vis tik įvertinus jos amžių (70 metų), abejotina, ar jai bus suteiktas reikalingas kreditas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. Atsakovė J. A. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus – jos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopijÄ ir 2019 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymo kopijÄ . PraÅ¡yme atsakovė nurodo, jog vis tik pritaria ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentui, kad Ginčo butas turėtų bÅ«ti priteistas tik vienai iÅ¡ Å¡alių, kitai sumokant kompensacijÄ , o teikiami nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovė gali sumokėti kompensacijÄ .

13. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į atsakovės teikiamÄ praÅ¡ymÄ , taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priimti papildomus įrodymus – banko iÅ¡raÅ¡ys, pareiÅ¡kimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato virÅ¡ininkui kopijÄ bei jo neįgaliojo pažymėjimo kopijÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡ie nauji įrodymai atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

15. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei su Å¡alių teikiamų naujų įrodymų turiniu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nėra nepagrįstai atsisakęs priimti Å¡ių naujų įrodymų, todėl Å¡i sÄ lyga iÅ¡imties iÅ¡ CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės taikymui nėra nustatyta. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti ir vėliau atsiradusios bÅ«tinybės teikti tokius raÅ¡ytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui, nes jie nei gali patvirtinti, nei paneigti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Tuo labiau, kad atsakovės pateiktas praÅ¡ymas savo esme yra apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tenkinti jos prieÅ¡ieÅ¡kinį – priteisti atsakovei Ginčo butÄ , o ieÅ¡kovui kompensacijÄ iÅ¡ atsakovės už jai tenkantį bÅ«tÄ . Atsakovė yra praleidusi CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ apeliaciniam skundui paduoti, o praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ nėra pateikusi.

17. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės teikiamus naujus įrodymus atsisakytina priimti ir jie grÄ Å¾intini juos padavusiems asmenims. Dėl Ginčo buto padalinimo 18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padalino santuokos metu įgytÄ turtÄ â€“ priteisė ieÅ¡kovui A. A. ir J. A. po ½ dalį Ginčo buto asmeninės nuosavybės teise.

19. IeÅ¡kovas nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti santuokos metu įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis principo, atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę, į Ginčo buto pirkimui ieÅ¡kovo panaudotÄ didesnę pinigų sumÄ , į ieÅ¡kovo sesers galimybę jam paskolinti pinigus kompensacijai sumokėti bei į tai, kad atsakovė turi kitÄ butÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieÅ¡kovo argumentais.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

21. CK 3.123 straipsnyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normÄ neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, konstatavęs, jog nei ieškovas, nei atsakovė nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, taip pat nustatęs, kad nei viena iš šalių neturi tikslo gyventi šiame bute ir neturi asmeninių lėšų kompensacijai išmokėti.

24. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir papildomai pažymi, kad, kaip nustatyta bylos duomenimis, Ginčo bute nei viena iÅ¡ Å¡alių Å¡iuo metu negyvena ir neturi tikslo jame gyventi, o Ginčo butÄ siekia parduoti. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

25. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

28. Atsakovė pateikė sÄ skaitÄ už teisines paslaugas, pagal kuriÄ atsakovė patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų „už atstovavimÄ apeliaciniame procese“.

29. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos advokatÅ«ros 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas;

4) bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

30. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas nėra didelės apimties, byloje nekeliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rengė tas pats advokatas, atstovavęs atsakovę ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o dauguma atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentų jau buvo iÅ¡sakyti ankstesniuose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo įvertinti, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nebuvo tenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos vertintinos kaip pernelyg didelės. Todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 500 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsisakyti priimti ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui A. A. ir atsakovei J. A. jų pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Priteisti atsakovei J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina Domarkienė Aušra Maškevičienė Giedrė Seselskytė