2026-05-27 Nr. BB-3377-1-01-1-39750-2023-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1532/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39750-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. T. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 15, 16 straipsnius, 129 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos V. T. kaip kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir surašė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų neatitinkantį apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė, visapusiškai neįvertino bylos įrodymų ir dėl apeliacinio skundo argumentų savo išvadų nepateikė arba formaliai atmetė, apsiribodamas deklaratyviu pritarimu skundžiamo nuosprendžio motyvams, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

Kasatoriaus teigimu, apkaltinamajame nuosprendyje deklaratyviai konstatuota, kad V. T. kaltė tyčia nužudžius A. K. yra įrodyta įrodymų visuma, nes liudytojų parodymai nebuvo vertinami, buvo apsiribota tik įrodymų išvardijimu, neaptariant jų sąsajumo, loginės sekos ir kt. Darant išvadas remtasi asmenų, nemačiusių paties įvykio, parodymais, kurie prieštarauja nuteistojo parodymams, kad jis nedūrė nukentėjusiajam peiliu į koją. Apie tai leidžia spręsti ir nepriklausomo medicinos eksperto konsultacinė išvada, kurioje konstatuota, jog nepaneigta, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats. Šią aplinkybę patvirtina ir dalis liudytojų, kurie parodė, kad, iš karto po įvykio atvykus į butą, jame buvusi moteris teigė, kad nukentėjusysis susižalojo pats. Tačiau šių liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepaaiškino, kodėl vieniems įrodymams teikia pirmumą nei kitiems įrodymams. Netinkamai įvertinus įrodymus, byloje esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti ir dėl jų kilusios abejonės nebuvo aiškinamos kaltinamojo naudai, taip pažeidžiant in dubio pro reo principą (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Kasatoriaus parodymai, kad jis nepadarė BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, nepaneigti. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė BPK 21 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nes kritiškai įvertino V. T. pasinaudojimą teise neduoti parodymų.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat netyrė ir nevertino jį teisinančių įrodymų, o nenuoseklius ir prieštaringus L. K. parodymus vertino netinkamai ir nepagrįstai jais rėmėsi, grįsdamas V. T. kaltę. L. K. parodymus paneigia liudytojos A. P. parodymai apie tikrąsias įvykio aplinkybes, kurie patvirtina V. T. teiginius, kad prieš kilusį šurmulį, kai buvo sužalotas nukentėjusysis, jis buvo išėjęs iš kambario, o grįžęs ėmėsi padėti nukentėjusiajam. Šios liudytojos parodymų apeliacinės instancijos teismas nei įvertino, nei paneigė. Teismo išvada, kad niekas kitas, išskyrus V. T., negalėjo A. K. sužaloti, paremta prieštaringa ir nepatvirtinta prielaida ir neatitinka bylos aplinkybių. Kasatorius teigia, kad, esant prieštaravimams tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados, teismai turėjo paskirti ekspertizę esančioms abejonėms išsklaidyti arba tokias abejones aiškinti kasatoriaus naudai.

Kasatoriaus nuomone, pagal nustatytas bylos aplinkybes negalima jo veikos kvalifikuoti kaip tyčinio nužudymo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Net ir peiliu duriant į koją (šlaunį), neturint specialiųjų žinių, negalima numatyti, kad bus pažeista būtent gilioji vena, dėl to žmogus nukraujuos ir mirs. Nėra paneigtas neatsargumo ir nerūpestingumo faktorius ir tinkamai nepagrįsta, kodėl V. T. aktyvūs veiksmai suteikiant pagalbą sužalojimą patyrusiam ir kraujuojančiam nukentėjusiajam priežastiniu ryšiu atitinka būtent BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Netiesioginės tyčios buvimą teismas nustatė remdamasis vien faktu, kad buvo panaudotas peilis, nevertinant, kad peilis buvo naudojamas maistui pjaustyti, o ne specialiai parinktas žaloti ar žudyti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis pateikia savą įvykio situacijos bei įrodymų vertinimą ir teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo V. T. gynėjo R. Girdziušo apeliacinį skundą, šiuos argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė išsamius motyvus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistasis, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai apie padarytus BPK normų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, vertinant įrodymus bei priimant baigiamuosius procesinius aktus, ir deklaratyvūs pareiškimai apie V. T. kaip kaltinamojo procesinių teisių suvaržymą nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kartu dėl būtinumo skirti ekspertizę pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-976/2022, 2K-162-654/2025, 2K-38-495/2026 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas

Sigita Jokimaitė