2020-09-16 Nr. AB-16822-3-61-3-02527-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-667-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02527-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 53.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Voskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. J. (N. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizacijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas N. J. (N. J.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai ir priteisti 20 00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ patikrinęs pareiškėjo duomenis Gyventojų registre, nustatė, kad šis asmuo (duomenys neskelbtini) mirė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2020 m. birželio 2 d. patikrinęs Testamentų registro išrašo duomenis, nustatė, kad Testamentų registre nėra nei įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nei įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, nei įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 5.2 straipsnio 3 dalimi, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (Civilinio kodekso 5.66 str.) (žr., pvz., 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių bylų procesas ginčo teisenos tvarka yra grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – pareiškėjas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis administracinių bylų procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 2 d., 5 str.). Procese likus tik vienai šaliai, administracinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 str., 100 str. 1 d. 1 p.). Jeigu mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas nutraukia bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 6 ir 7 p.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo teisių perėmėjas yra Lietuvos valstybė, o atsakovas – taip pat Lietuvos valstybė, t. y. pareiškėjas ir atsakovas sutampa. Tokioje situacijoje nebeįmanomas rungimosi principo įgyvendinimas, nes faktiškai abiejų bylos šalių pozicijas formuoja tas pats asmuo arba su juo susiję ir jam pavaldūs asmenys (atstovai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje mirusio pareiškėjo teisių perėmimas nėra galimas, todėl administracinė byla nutrauktina.

Toks teisės aiškinimas yra suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-923-629/2019).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 6 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo N. J. (N. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizacijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė