2025-06-04 Nr. AB-9824-3-61-3-01740-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-591-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01740-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė UAB „KMB LT”) dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2025 m. kovo 5 d. išvados Nr. 1SD-25717-(8.5 E.) (toliau – ir Išvada) 1 punktą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti NŽT Išvadą, kuria atsakovas nustatė, jog sutarties projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų bei nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjas turėtų pateikti patikslintą sutarties projektą ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą.

Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo VI1 skyrius reglamentuoja valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę. Žemės įstatymo 361 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių sutarimu. Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Savivaldybė ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki šių sandorių sudarymo dienos per Žemės informacinę sistemą teikia juos tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sandorio šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sandorio šalims dienos. Nacionalinė žemės tarnyba išvadą teikia per Žemės informacinę sistemą.

Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Negavus Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams, sandoris nesudaromas. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotinės išvados gavimo.

Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, panaikinimo Nacionalinė žemės tarnyba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jeigu su sandorio dokumentais nepateikiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus.

Įvertinęs aptartą teisės normą, teismas padarė išvadą, kad Nacionalinei žemės tarnybai pateikus informaciją apie nustatytus trūkumus, savivaldybei yra sudaroma galimybė juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo. Įstatymas imperatyviai įpareigoja savivaldybę per nustatytą terminą pateikti patikslintą sandorį ir informaciją apie trūkumų pašalinimą. Negavus NŽT išvados sandoris nėra sudaromas. Teismo vertinimu, minėtas straipsnis nenumato savivaldybės teisės kreiptis į teismą tuo atveju, kai NŽT pateikia informaciją apie nustatytus trūkumus. Teismas konstatavo, kad NŽT informacinio pobūdžio raštas apie nustatytus trūkumus neskundžiamas. Aplinkybė, kad rašte nurodyta jo apskundimo tvarka administraciniam teismui pagal ABTĮ, taip pat skundžiamo akto forma (raštas), nepaneigia to, jog ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas nusprendė, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą atsisakyti priimti, nes jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį ir Administracijos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Administracija 2024 m. liepos 9 d. gavo NŽT išvadą Nr. 1SD-43499-(8.5 E.), kurioje nurodoma, kad sutartis neatitinka esminių teisės aktų reikalavimų ir negali būti registruojama Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgus į NŽT nurodytas pastabas, žemės sklypo nuomos sutarties projektas buvo pakoreguotas ir 2025 m. vasario 19 d. Žemės informacinės sistemos priemonėmis pateiktas NŽT. NŽT 2025 m. kovo 5 d. pateikė Išvadą, kurioje teigiama, esą valstybinės žemės nuomos sutarties projektas, kuriuo planuojama išnuomoti 0,6807 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) (toliau – ir Sutarties projektas) neatitinka teisės aktų reikalavimų: „Pateiktame Žemės sklypo plane M 1:500 neišskirtos ir nepažymėtos Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams reikalingos Žemės sklypo dalys“.

2. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl skundžiamos NŽT Išvados buvimo „informacinio pobūdžio“ raštu, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti Administracijos skundą. Nagrinėjamu atveju Administracijos skundas teismui buvo pateiktas dėl NŽT Išvados, priimtos Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalies pagrindu, kurioje NŽT konstatavo, kad jai pateiktas valstybinės žemės nuomos sutarties projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pagal Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalį negavus NŽT išvados dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams, sandoris nesudaromas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jeigu su sandorio dokumentais nepateikiama NŽT išvada, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi NŽT Išvada, kuria konstatuojama, kad sandoris neatitinka teisės aktų reikalavimų, neabejotinai sukelia teisines pasekmes – užkerta kelią sudaryti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Administracijos ir trečiojo asmens sandorį – valstybinės žemės nuomos sutartį.

3. Teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad pagal Žemės įstatymo 362 straipsnio nuostatas Nacionalinei žemės tarnybai pateikus informaciją apie nustatytus trūkumus, savivaldybei yra sudaroma galimybė juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo, Administracijos įsitikinimu, nekeičia pačios NŽT Išvados sukeliamų pasekmių. Administracija skunde teismui išdėstė argumentus, kurių pagrindu laiko, kad NŽT Išvada apie sandorio neatitikimą teisės aktų reikalavimams yra grindžiama įstatymui prieštaraujančiais, neišsamiais ir nepagrįstais argumentais, šioje Išvadoje nustatytų trūkumų taisyti Administracija nemato pagrindo, o be NŽT išvados dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams sandoris negali būti sudaromas. Dėl nurodytų priežasčių Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalies pagrindu priimtos NŽT Išvados teisėtumo vertinimas patenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

4. Taip pat ir teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad Žemės įstatymo 362 straipsnis nenumato savivaldybės teisės kreiptis į teismą tuo atveju, kai NŽT pateikia informaciją apie nustatytus trūkumus, Administracijos įsitikinimu, savaime neužkerta kelio Administracijai kreiptis į teismą bendraisiais ABTĮ įtvirtintais administracinių aktų apskundimo pagrindais tuo atveju, kai tokiais administraciniais aktais pareiškėjui yra sukeliamos teisinės pasekmės, šiuo konkrečiu atveju – užkertamas kelias sudaryti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo Administracijos atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, konstatavęs, kad NŽT Išvada yra informacinio pobūdžio raštas apie nustatytus trūkumus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog teismas netinkamai įvertino skundžiamos NŽT Išvados pobūdį ir ja sukeliamas teisines pasekmes. NŽT Išvada, kuria konstatuojama, kad sandoris neatitinka teisės aktų reikalavimų, sukelia teisines pasekmes – užkerta kelią sudaryti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-4-520/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-582-415/2025), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-452-520/2018); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015); taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-77-520/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti (prašo panaikinti) Nacionalinės žemės tarnybos 2025 m. kovo 5 d. išvados Nr. 1SD-25717-(8.5 E.) (Išvada) 1 punktą. Teisėjų kolegija nustatė, jog Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Žemės įstatymo 361 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 8 dalimi, pateikė Išvadą dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodyto sandorio – Sutarties projekto (Žemės informacinės sistemos paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) atitikties jo sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. NŽT pateikė Išvadą, kad Sutarties projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Įvertinus Sutarties projektą ir su juo susijusius dokumentus, nustatyta, kad: 1. Pateiktame Žemės sklypo plane M 1:500 neišskirtos ir nepažymėtos Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams reikalingos Žemės sklypo dalys; 2. Žemės informacinėje sistemoje nepridėta Juridinių asmenų registro išrašo kopija. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad iš Nekilnojamojo turto registro turi būti išregistruotas 7.1 punkte nurodytas juridinis faktas. NŽT, vadovaudamasi Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalimi, pateikė reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybei „Nacionalinei žemės tarnybai per 20 darbo dienų nuo šios išvados gavimo dienos pateikti patikslintą sutarties projektą ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą.“ Nurodyta, kad ši Išvada per vieną mėnesį nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams ABTĮ nustatyta tvarka. Administracija nesutinka su Išvados dalimi dėl Žemės sklypui privalomų nustatyti Žemės sklypo dalių.

Žemės įstatymo 361 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalį, prieš savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, nuomos, savivaldybės šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais teikia prašymą Nacionalinei žemės tarnybai patikrinti šio sandorio teisėtumą ir pateikti išvadą. Sandoriai tvirtinami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Savivaldybė ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki šių sandorių sudarymo dienos per Žemės informacinę sistemą teikia juos tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sandorio šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sandorio šalims dienos. Nacionalinė žemės tarnyba išvadą teikia per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Negavus Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams, sandoris nesudaromas. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotinės išvados gavimo. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, panaikinimo Nacionalinė žemės tarnyba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jeigu su sandorio dokumentais nepateikiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad NŽT Išvada, kuria konstatuojama, kad Sutarties projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybei sukelia teisines pasekmes – užkerta jai kelią sudaryti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tvirtina, jog Išvados dalį, kad pateiktame Žemės sklypo plane M 1:500 neišskirtos ir nepažymėtos Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams reikalingos Žemės sklypo dalys, laiko neaiškia, neteisinga, neteisėta ir neatitinkančia teisinio reguliavimo. Teigia, kad atsakovo pateikta Išvada nesuteikia pakankamai informacijos apie konkretų nekilnojamojo turto objektą, kuriam turi būti priskirtos Žemės sklypo dalys, todėl Administracija yra priversta spėlioti apie tikruosius atsakovo motyvus. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad šioje Išvadoje nustatytų trūkumų taisyti Administracija nemato pagrindo, o be NŽT išvados dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams sandoris negali būti sudaromas.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Išvada (jos dalis) pareiškėjui sukelia jo nurodomas teisines pasekmes, kadangi pareiškėjui nesutinkant su Išvadoje nurodytais trūkumais ir neketinant jų šalinti (jų nepašalinus), Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nėra numatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba priima naują (atskirą) sprendimą (Išvadą) dėl sandorio neatitikties teisės aktų reikalavimams. Vadinasi, pareiškėjui neleidus apskųsti ginčijamos NŽT Išvados (jos dalies), kad Sutarties projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, būtų užkirstas kelias savivaldybei sudaryti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės nuomos sutartį, o tuo pačiu apskųsti Vilniaus miesto savivaldybei NŽT Išvadoje nustatytus trūkumus, su kuriais pareiškėjas nesutinka. Todėl ginčijama Išvada (jos dalis) negali būti vertinama kaip tarpinis procedūrinis sprendimas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju padarė nepagrįstą išvadą, jog NŽT Išvada yra informacinio pobūdžio raštas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažįstama pagrįsta ir teisėta.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan