Legislator Case Law & Legislation
885cd7d3-0edc-4d74-8dfd-9dc591a9bb25 AI generated

885cd7d3-0edc-4d74-8dfd-9dc591a9bb25 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Case Number 885cd7d3-0edc-4d74-8dfd-9dc591a9bb25
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 28 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei N. R.,ieÅ¡kovės atstovui advokatui Vidui PeikÅ¡teniui,atsakovui V. R.,atsakovo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,vertėjai Gražinai Virkutienei,institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ ,– Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui Vladui Narmontui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. R. ieÅ¡kinį atsakovui V.

Legislator headnote

AI generated

885cd7d3-0edc-4d74-8dfd-9dc591a9bb25 · Mažeikių rajono apylinkės teismas: Nurodė, jog liudytojų parodymai apie buto pirkimo – pardavimo aplinkybes skiriasi, todėl butas turėtų bÅ«ti padalintas lygiomis dalimis natÅ«ra. Jei bÅ«tų dalinama kitaip, atsakovui turėtų bÅ«ti priteista 27134 Lt kompensacija, nes buto vertė ne 33000 Lt, o 56169 Lt. Vaikams priteistinas iÅ¡laikymas po 150 Lt, kadangi atsakovas Å¡iuo metu nedirba. GaraÅ¾Ä prašė iÅ¡braukti iÅ¡ dalijamo turto sÄ raÅ¡o, kadangi jo faktiÅ¡kai nebėra. Kilnojamųjų daiktų prašė nedalinti, nes remiantis atsakovo tėvo parodymais, Å¡ie daiktai įgyti ne sutuoktinių lėšomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 28 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei N. R.,ieÅ¡kovės atstovui advokatui Vidui PeikÅ¡teniui,atsakovui V. R.,atsakovo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,vertėjai Gražinai Virkutienei,institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ ,– Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui Vladui Narmontui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. R. ieÅ¡kinį atsakovui V.

R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio iÅ¡laikymo jiems priteisimo bei pagal atsakovo V. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio iÅ¡laikymo jiems priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovė N. R. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: nutraukti 1997 m. rugpjūčio 15 d.

Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo abiems paliekant jų santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų – A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams materialinį iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui 200 Lt dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; paskirti ieÅ¡kovę vaikams iÅ¡ atsakovo priteisto materialinio iÅ¡laikymo administratore uzufrukto teise; pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe 14895 Lt vertės 45/100 dalis dviejų kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o bendra vidutinė rinkos vertė 33100 Lt; padalinti santuokoje įgytÄ 27650 Lt vidutinės rinkos vertės turtÄ , ieÅ¡kovei priteisiant 20105 Lt vertės turtÄ : likusias 18205 Lt vertės 55/100 dalis santuokoje įgyto dviejų kambarių buto su rÅ«siu, ir bute esančius baldus bei buitinę technikÄ â€“ vaikiÅ¡kÄ dviejų aukÅ¡tų lovÄ 300 Lt vertės, virtuvinį stalÄ 200 Lt vertės, kompiuterį 100 Lt vertės, indų plovimo maÅ¡inÄ â€žCandy“ 500 Lt vertės, skalbimo maÅ¡inÄ â€žLG“ 800 Lt vertės; atsakovui priteisti 7545 Lt vertės turtÄ : 3045 Lt vertės negyvenamÄ jÄ patalpÄ -garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), ir 4500 Lt vertės bendros vertės baldus bei buitinę technikÄ â€“ televizorių „42 LG 300“ 1800 Lt vertės, Å¡aldytuvÄ â€žSamsung“ 800 Lt vertės, namų kinÄ â€žLG NT503 PH“, 500 lt vertės, dulkių siurblį „R-750 Zauber“ 250 Lt vertės, ventiliatorių „VT-1922“ 50 Lt vertės, iÅ¡lankstomÄ sofÄ 1100 Lt vertės. IeÅ¡kinyje nurodė, jog 1997 m. rugpjūčio 15 d.

Mažeikių r. CMS buvo įregistruota jų santuoka, kurioje iÅ¡gyveno beveik 15 metų. Å eimoje jiems gimė dvi dukterys, kurios Å¡iuo metu dar yra nepilnametės: A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jau beveik metus besitęsiantis nuolatinis atsakovo girtavimas, žodiniai konfliktai su ieÅ¡kove ir jos vyresniÄ ja dukra, o taip pat kartas nuo karto pasireiÅ¡kianti jos atžvilgiu fizinė agresija bei visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas Å¡eima ir nerodymas jokių pastangų kur nors įsidarbinti, bendrÄ jų gyvenimÄ padarė nebepakenčiamu ir nebeįmanomu.

Nutraukus santuokÄ jų nepilnamečiai vaikai toliau turėtų gyventi su ieÅ¡kove, nes toks yra jų noras ir tai geriau atitiks jų interesus. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl yra pajėgus susirasti darbÄ ir mokėti dukroms iÅ¡laikymÄ po 200 Lt periodinių iÅ¡mokų kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nurodė, jog jiems priklausantį dviejų kambarių butÄ jie įsigijo dalinai iÅ¡ jos asmeninių lėšų, kurias ji gavo iÅ¡ savo mamos G. K., todėl jai atsiranda teisė į dalinę Å¡io nekilnojamojo daikto nuosavybę ir jos įnaÅ¡as – 7000 Lt – sudaro 45 % bendros buto įgijimo vertės. Atsižvelgiant į jos ir atsakovo tarpusavio psichologinius santykius, jų įtakÄ ir galimas pasekmes kitiems Å¡eimos nariams bei atsakovo elgesį Å¡eimoje ir į tai, kad su ja lieka gyventi abi nepilnametės dukterys, butas turėtų atitekti ieÅ¡kovei, o atsakovui – garažas.

Taip pat atsakovui perduotini 4500 Lt vertės kilnojamieji daiktai: televizorius „42 LG 300“, šaldytuvas „Samsung“, namų kinas „LG NT503 PH“, dulkių siurblys „R-750 Zauber“, ventiliatorius „VT-1922“, išlankstoma sofa. Kiti kilnojamieji daiktai: vaikiška dviejų aukštų lova, virtuvinis stalas, kompiuteris, indų plovimo mašina „Candy“, skalbimo mašina „LG“, liekantys bute, yra skirti vaikų ir jos būtiniausių poreikių tenkinimui, todėl paliktini ieškovei.

Pažymėjo, jog pagal jos pageidaujamÄ turto padalijimo projektÄ atsakovui atiteks 6280 Lt mažesnės vertės turto dalis, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog abi nepilnametės dukterys liks gyventi su ja ir tuo pačiu jai teks visa atsakomybė bei rÅ«pestis dėl jų priežiÅ«ros, į tai, kad ji iÅ¡ atsakovo nepilnametėms dukterims reikalauja palyginti nedidelės iÅ¡laikymo sumos bei į tai, kad nereikalauja iÅ¡ atsakovo atlyginti jai neturtinę žalÄ už esminiais sutuoktinio pareigų pažeidimais jai padarytas nuoskaudas, ji neturėtų mokėti atsakovui kompensacijos už jai atitenkančiÄ didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį.

Nurodė kreditorinių įsiskolinimų neturį, iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nereikalaujanti ir jam tokio iÅ¡laikymo neteiksianti.Atsakovas V. R. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgytÄ butÄ padalinti lygiomis dalimis, jam priteisti garaÅ¾Ä , vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, nepilnamečiams vaikams priteisti iÅ¡laikymÄ po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Nurodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, nes ieÅ¡kovė taip pat kartais vartoja alkoholį ir provokuoja barnius, neleidžia jam bendrauti su dukromis.

Santuokoje sutuoktinės vardu įgytas butas, kurio vertė 56169 Lt, dalintinas lygiomis dalimis, kadangi ieÅ¡kovė prie buto įsigijimo neprisidėjo. Patikslinęs savo prieÅ¡ieÅ¡kinį nebesutiko nutraukti santuokos, santuokoje įgyto buto vertę nurodė esant 33100 Lt ir prašė šį butÄ dalinti per pusę, ieÅ¡kovei priteisiant 17 kv. m. kambarį, o jam 14 kv. m. kambarį, nesutiko, kad jam bÅ«tų priteistas garažas, kadangi jis nebeegzistuoja, nurodė, jog santuokoje įgijo tik ventiliatorių ir drabužius, kuriuos gali pasidalinti tarpusavio susitarimu, prašė priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo liks gyventi vaikai.IeÅ¡kovė N. R. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais.

Prašė kuo greičiau nutraukti jų santuokÄ , butÄ ir ieÅ¡kinyje nurodytus baldus palikti ieÅ¡kovei, nes atsakovas turėtų kur gyventi. IeÅ¡kovės atstovas advokatas V. PeikÅ¡tenis, antrindamas ieÅ¡kovei, nurodė, jog ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo įrodyta fotonuotraukomis, aplinkybė, kad dalis buto priklauso ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, įrodyta liudytojos G. K. parodymais, garažas, nors ir sugriuvęs, yra dalintinas, kadangi tokios bÅ«klės ir buvo įsigytas, preziumuojama, kad kilnojamieji daiktai įgyti santuokoje yra bendras turtas, todėl jis taip pat dalintinas kaip Å¡eimos turtas ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du.

Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove, nes tai labiau atitinka vaikų interesus, kÄ patvirtino ir vaiko teisių skyriaus atstovas, reikalaujamas iÅ¡laikymas yra minimalus, todėl priteistinas. Nurodė, jog teismas galėtų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – įpareigoti gyventi atsakovÄ skyrium nuo ieÅ¡kovės, kadangi Å¡alių santykiai tik blogėja, yra neiÅ¡spręstas 2012-12-05 ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl smurto jos atžvilgiu.Atsakovas V.

R. teismo posėdyje palaikė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus. Sutiko, kad buto vertė 33000 Lt, prašė iÅ¡ dalintino turto paÅ¡alinti garaÅ¾Ä , kadangi jis yra sugriuvęs, nesutiko dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomo kilnojamojo turto dalijimosi bÅ«do, kadangi turtas buvo įgytas už jo tėvų pinigus, prašė nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, atsižvelgiant į vaikų nuomonę.Atsakovo atstovė advokatė L.Žiubikienė teismo posėdyje sutiko su reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, nurodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieÅ¡kovė pati inicijuoja konfliktus, jai taip pat yra iÅ¡kelta bylų.

Nurodė, jog liudytojų parodymai apie buto pirkimo – pardavimo aplinkybes skiriasi, todėl butas turėtų bÅ«ti padalintas lygiomis dalimis natÅ«ra. Jei bÅ«tų dalinama kitaip, atsakovui turėtų bÅ«ti priteista 27134 Lt kompensacija, nes buto vertė ne 33000 Lt, o 56169 Lt. Vaikams priteistinas iÅ¡laikymas po 150 Lt, kadangi atsakovas Å¡iuo metu nedirba. GaraÅ¾Ä prašė iÅ¡braukti iÅ¡ dalijamo turto sÄ raÅ¡o, kadangi jo faktiÅ¡kai nebėra. Kilnojamųjų daiktų prašė nedalinti, nes remiantis atsakovo tėvo parodymais, Å¡ie daiktai įgyti ne sutuoktinių lėšomis.

Nesutiko su praÅ¡omomis taikyti laikinosios apsaugos priemonėmis.Liudytoja G. K. teismo posėdyje parodė, kad dukrai N. R. buvo nupirkusi vieno kambario butÄ , kurį ieÅ¡kovei su atsakovu susituokus pardavė, o pinigus (7000 Lt) atidavė pas jÄ atvažiavusiai atsakovo motinai ir broliui, nes ieÅ¡kovė tuo metu buvo Rusijoje. Nurodė, jog pinigus davė buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Patvirtino, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra buvęs iÅ¡vijęs iÅ¡ namų sutuoktinę ir jos vyriausiÄ jÄ dukterį.Liudytoja A.

R. teismo posėdyje nurodė, norinti gyventi su mama, nes su mama sutaria gerai. Kodėl tėvai nesutaria ir gyvena atskiruose kambariuose, nežino. Tėtis alkoholį vartoja ne namie, išeina, grįžta neblaivus, tokios būsenos jai nepatinka.Liudytoja I. R. teismo posėdyje parodė norinti gyventi su mama. Nurodė, kad su abiem tėvais sutaria gerai, tačiau tėtis kartais išgeria ir jai tai nepatinka.Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad su mama sutaria gerai, o su atsakovu – mamos vyru, dažnai pykdavosi.

Yra mačiusi atsakovÄ neblaivų daug kartų. Yra kalbėjusi su sesėmis, kad jos norėtų gyventi su mama. Mama ir atsakovas pykdavosi dėl maisto, dėl mokesčių už butÄ , dėl atsakovo girtavimo.Liudytojas V. R. teismo posėdyje parodė, kad yra atsakovo tėvas. Nurodė, jog po vestuvių ieÅ¡kovė su atsakovu iÅ¡vyko gyventi į RusijÄ , jam nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kol sutuoktiniai gyveno Rusijoje jis iÅ¡laikė ir savo, ir ieÅ¡kovės (kaip vėliau sužinojo – ieÅ¡kovės motinos) butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Maždaug 1998-1999 m. nutarė nebemokėti už ieÅ¡kovės butÄ , o savo butÄ parduoti. Buto ir garažo pirkimÄ â€“ pardavimÄ Ä¯formino su ieÅ¡kove, jokių pinigų pagal Å¡iÄ sutartį negavo. Jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės motinos negavo, jo sutuoktinės įforminant pirkimo – pardavimo sandorį Lietuvoje nebuvo. Patvirtino, kad pardavimo metu garažas buvo naudojamas, nebuvo sugriuvęs. Nurodė, jog ieÅ¡kovės nurodytas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas yra jo ir jo sutuoktinės lėšomis įgyti daiktai, todėl neturėtų bÅ«ti dalijami.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. Narmontas teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove, kadangi tai labiausiai atitinka vaikų interesus, tokia yra ir mergaičių nuomonė. PraÅ¡oma iÅ¡laikymo suma po 200 Lt kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir priteistina.           IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ ieÅ¡kinio teismui bei pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų – santuokos liudijimo kopijos (5 b. l.) teismas nustatė, jog V.

R. (santuokos liudijime nurodyta R.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. R., gimusios (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – „K.”) santuoka buvo įregistruota 1997 m. rugpjūčio 15 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 214. Jų šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai – A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini) (6-7 b.l.). Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieÅ¡kovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti Å¡alių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis, iÅ¡vardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama.

Tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija. Be to, Å¡i prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali jÄ paneigti įrodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių. Minėta, kad kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Byloje esančios fotonuotraukos ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu (1 t., 8-12 b. l., 90-91 b. l.), yra ieÅ¡kovės atžvilgiu vartojęs fizinį smurtÄ (1 t., 18 b.l., 2 t., 14-16 b. l.)), tuo pažeisdamas sutuoktinių lojalumo ir savitarpio pagarbos principus.

Nors atsakovas neigė vartojantis alkoholį, aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės pateiktose fotonuotraukose nepagrįstai nurodytos skirtingos datos, nes jis apsivilkęs tais pačiais marÅ¡kiniais, matyti tie patys daiktai, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių, jog fotonuotraukose užfiksuotas ne jis, ar, kad miega tam neskirtose vietose (ant grindų, prie stalo, po stalu) ne dėl girtumo, o dėl kitų aplinkybių teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pagrindo teigti, kad atsakovas nevartoja alkoholio ir buvo lojalus ieÅ¡kovei, jÄ gerbė, paisė jos nuomonės ir visus Å¡eimos gyvenimo klausimus sprendė abipusiu susitarimu nėra pagrindo.

PrieÅ¡ingai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, abipusės pagarbos ir kitus principus, dėl ko santuokinis gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, kad santuoka iÅ¡iro ir nutrauktina dėl atsakovo V. R. kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliktina jos santuokinė pavardė „R.“, atsakovui – jo pavardė „R.“.Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ ; kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; vaiko norus ir pažiÅ«ras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007).IÅ¡ esmės byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, todėl atsižvelgiant į nepilnamečių A.

R., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ po tėvų santuokos nutraukimo gyventi su mama, t.y. ieÅ¡kove N. R., į jų parodymus apie tai, kad daugiausia bendrauja ir laikÄ leidžia su mama, į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pateiktÄ iÅ¡vadÄ (95-96 b. l.), po santuokos nutraukimo nepilnamečių A. R. ir I. R. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina N. R..CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo iÅ¡laikymo dydis. Priteisiant iÅ¡laikymÄ iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Vaikų iÅ¡laikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.IeÅ¡kovė prašė priteisti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, o atsakovas sutiko, kad butų priteistas iÅ¡laikymas po 150 Lt kiekvienam vaikui, kadangi yra bedarbis.Nepilnametės I.

R. ir A. R. atitinkamai yra 11 ir 13 metų amžiaus, lanko mokyklÄ , A. R. lanko plaukimo bÅ«relį. IeÅ¡kovė nedirba, yra registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro apie 1000 Lt gaunamų iÅ¡mokų, atsakovas taip pat nedirba, registruotas darbo biržoje, pagal terminuotÄ darbo sutartį už 2012-11 mėn. gavo 70,29 Lt atlyginimÄ (2 t., 10 b. l.).Byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai nedirba, todėl įvertinus ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laikymo sumÄ , atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius, atsakovo argumentas, kad negali teikti iÅ¡laikymo po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, kadangi yra bedarbis, negali bÅ«ti vertinamas kaip objektyvi priežastis, nepriklausanti nuo paties atsakovo valios, dėl kurios iÅ¡ atsakovo galėtų bÅ«ti priteistas mažesnis iÅ¡laikymo dydis arba vaikų tėvas galėtų bÅ«ti atleistas nuo iÅ¡laikymo prievolės teikimo ar įsiskolinimo priteisimo.

Abiems tėvams tenka pareiga teikti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ . Vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad bÅ«tų patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams tokio iÅ¡laikymo, kuris užtikrintų jų poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. IeÅ¡kovė, nors ir yra bedarbė, pateikė teismui praktinio mokymosi sutartį (1 t. 88–89 b. l.), pažymėjimÄ apie dalyvavimÄ savanoriÅ¡kos veiklos įgÅ«džių apmokymo kursuose (85 b.l.), kas rodo ieÅ¡kovės pastangas įgyti patirties ir susirasti darbÄ , kad gautų pajamų Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo V. R. priteistinas išlaikymas nepilnametėms A. R. ir I. R. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės.Motina, su kuria lieka gyventi vaikai, skirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, nes tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai (LR CK 3.157, 3.190 straipsniai). Vaikams skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis).

IÅ¡laikymas negali bÅ«ti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. IÅ¡laikymÄ teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti iÅ¡laikymo panaudojimÄ .Vadovaujantis LR CK 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės iÅ¡mokos gali bÅ«ti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .Teismo sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo vykdytinas skubiai, skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Byloje nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu įsigijo turtÄ : butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2008-07-14 duomenimis – 56169 Lt bei garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2000-10-20 duomenimis - 3045 Lt.IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 45/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi butÄ iÅ¡ atsakovo tėvo V.

R. įsigijo dalinai iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninių lėšų, kurias ji gavo iÅ¡ savo motinos G. K.. LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudary-mo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtÄ preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiÅ¡kumÄ , nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių veiklos pobÅ«džio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrÄ turtÄ , bei teisinį apibrėžtumÄ turtinių teisių atžvilgiu.

Å is reglamentavimas yra bendras nepriklausomai nuo to, ar Å¡alys gyvendamos santuokoje susilaukė vaikų, taip pat Å¡is įstatymo taikymas nepriklauso nuo santuokos trukmės. Tačiau LR CK normose nustatytos ir Å¡ios taisyklės iÅ¡imtys. Tokia iÅ¡imtis nustatyta LR CK 3.89 straipsnyje, reglamentuojančiame asmeninę sutuoktinių nuosavybę. Pagal CK 3.89 straipsnį tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytÄ turtÄ , sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008).

Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2000-10-24 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovo tėvu V.

R. (1 t., 24 b.l.). Nuosavybės teisė į butÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruota N. R. vardu (1 t., 22 b.l.). IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 45/100 buto remdamasi tuo, kad jos motina G. K. 1999-01-07 pardavė jai priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir 7000 Lt už parduotÄ butÄ gautų pinigų perdavė jai buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Pateikė teismui Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančius įrodymus: 2012-06-14 G.

K. suraÅ¡ytÄ pažymÄ apie tai, kad perdavė dukrai N. R. 7000 Lt (1 t., 25 b.l.), AB Swedbank informacinį raÅ¡tÄ bei sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä apie tai, kad 1999-01-07 į G. K. banko sÄ skaitÄ buvo įneÅ¡ta 8000 Lt suma, o 1999-02-08 iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡mokėta 7000 Lt suma (1 t., 26-27 b.l.), G. K. ir M. K. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä ( 1 t., 28-31 b.l.).IÅ¡ Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad tuo metu, kai G.

K. 1999-01-07 pardavė jai priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė gyveno Rusijoje. Liudytoja G. K. teismui pateiktoje 2012-06-14 suraÅ¡ytoje pažymoje nurodė, jog 7000 Lt perdavė savo dukrai N. R., teismo posėdyje nurodė, jog pinigus perdavė atsakovo motinai ir broliui. Liudytojas V. R., sudaręs buto pirkimo – pardavimo sandorį su ieÅ¡kove, nurodė, jokių pinigų pagal šį sandorį nei iÅ¡ ieÅ¡kovės, nei iÅ¡ jos motinos negavęs. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G.

K. jai priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 1999-01-07, Å¡iÄ dienÄ 8000 Lt suma buvo įneÅ¡ta į G. K. banko sÄ skaitÄ ; pinigai iÅ¡ sÄ skaitos buvo paimti 1999-02-08; buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas tik 2000-10-24, t.y. praėjus beveik vieneriems metams po G. K. buto pardavimo; į tai, kad skiriasi G. K. parodymai apie tai, kam buvo perduoti pinigai; į tai, kad 2012-06-14 G. K. suraÅ¡yta pažyma nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis 7000 Lt dovanojimÄ /perdavimÄ dukrai N. R., konstatuoja, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad buto dalis buvo įsigyta už jos asmenines lėšas.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad butas buvo įsigytas iÅ¡ atsakovo tėvo, liudytojo V. R. paaiÅ¡kinimu sandoris buvo įformintas N. R. vardu tik todėl, kad sÅ«nus tuo metu mokėsi Rusijoje ir neturėjo vizos atvykti į LietuvÄ , teismas sprendžia, jog butas (jo dalis) buvo įsigytas bendrojon, o ne asmeninėn ieÅ¡kovės nuosavybėn, nes ieÅ¡kovės valia įgyti buto dalį asmeninėn nuosavybėn nei tiesiogiai, nei netiesiogiai iÅ¡reikÅ¡ta nebuvo.Byloje esančių ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu teismas konstatuoja, jog Å¡alių santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nutraukiant santuokÄ , dalintinas pagal bendrÄ sias taisykles (LR CK 3.117 str., 3.118 str., 3.123 str.).Santuokoje įgytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat laikytinas bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe ir neiÅ¡brauktinas iÅ¡ dalintino turto balanso, kadangi pagal byloje pateiktÄ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä nuosavybės teisė į šį turtÄ yra įregistruota N. R. vardu, registracija Å¡iam turtui panaikinta nėra.

Atsakovas, teigdamas, kad garažas nebeegzistuoja, yra sugriuvęs, pateikė fotonuotraukÄ , tačiau iÅ¡ pateiktos fotonuotraukos negalima nustatyti ar joje užfiksuotas bÅ«tent sutuoktiniams priklausantis garažas.BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytini ir ieÅ¡kinyje nurodyti sutuoktinių kilnojamieji daiktai. Nors atsakovas ir liudytojas V. R. teigė, kad ieÅ¡kinyje nurodyti kilnojamieji daiktai yra įgyti už atsakovo tėvų lėšas, todėl nedalintini, liudytojas V. R. atsisakė pasiÅ«lymo įstoti į bylÄ kaip sutuoktinių kreditorius, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, todėl laikytina, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra nuginčyta.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ laikytina, kad Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ir į dalintino turto balansÄ patenkantį turtÄ sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kilnojamieji daiktai: vaikiÅ¡ka dviejų aukÅ¡tų lova 300 Lt vertės, virtuvinis stalas 200 Lt vertės, kompiuteris 100 Lt vertės, indų plovimo maÅ¡ina „Candy“ 500 Lt vertės, skalbimo maÅ¡ina „LG“ 800 Lt vertės, televizorius „42 LG 300“ 1800 Lt vertės, Å¡aldytuvas „Samsung“ 800 Lt vertės, namų kinas „LG NT503 PH“, 500 lt vertės, dulkių siurblys „R-750 Zauber“ 250 Lt vertės, ventiliatorius „VT-1922“ 50 Lt vertės, iÅ¡lankstomÄ sofa 1100 Lt vertės.Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ materialiosios teisės normÄ , yra nurodęs, kad priimdamas sprendimÄ teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys. Turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis VÄ® Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; Å¡alys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog santuokoje įgyto buto vertė yra 33100 Lt ir pateikė VÄ® Registrų centras vidutinių rinkos verčių paieÅ¡kos pagal unikalų numerį rezultatÄ , patvirtinantį tokiÄ buto vertę 2012-01-01 (1 t., 33 b.l.).

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo nurodęs, kad buto vertė Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis yra 56169 Lt, patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje bei teismo posėdyje sutiko, kad buto vertė 33100 Lt. Kadangi abi Å¡alys sutinka su nurodyta buto verte (33100 Lt), tokiÄ dalintino buto vertę teismas ir laiko nustatyta. Å alys nesutarė dėl dalintino garažo vertės, kadangi atsakovo teigimu, garažas yra sugriuvęs. Nors pagal LR CK 3.119 str. dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas, ginčijantis nekilnojamojo turto registre nurodytÄ 3045 Lt garažo vertę, nustatytÄ 2000-11-06, jokių įrodymų, patvirtinančių kitokiÄ garažo vertę nepateikė.

VÄ® Registrų centras vidutinių rinkos verčių paieÅ¡kos pagal garažo unikalų numerį rezultatas nurodo, jog Å¡iam turtui vertinimas 2012-01-01 neatliktas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitÄ nei nekilnojamojo turto registre nurodytÄ garažo vertę, laikytina, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 3045 Lt. Ginčo dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų vertės, nurodytos ieÅ¡kinyje, nėra, todėl kilnojamųjų daiktų vertė laikytina nustatyta.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik civilinio kodekso numatytais atvejais.IeÅ¡kovė prašė teismo dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, be to, ji nereiÅ¡kia reikalavimo dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovo esminiais sutuoktinio pareigų pažeidimais. Atsakovas prašė santuokoje įgytÄ butÄ dalinti natÅ«ra, ieÅ¡kovei priteisiant 17 kv. m. kambarį, o jam 14 kv. m. kambarį, garaÅ¾Ä paÅ¡alinti iÅ¡ dalintino turto, ieÅ¡kinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų taip pat nedalinti.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.

Teismas, nustatęs dalijamÄ sutuoktinių turtÄ ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), padalija turtÄ natÅ«ra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiÅ¡kiai apibrėžtÄ turtÄ (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima arba vienam iÅ¡ sutuoktinių tenka didesnės vertės turtas, kitam sutuoktiniui priteisiama piniginė kompensacija. LAT teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo bÅ«dų parinkimo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, tačiau santuokoje įgytas turtas gali bÅ«ti nedalijamas natÅ«ra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ .

Tam tikrais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2008).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sutuoktiniai nuolat konfliktuoja, atsakovas yra naudojęs fizinį smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, atsakovas grįžta į namus bÅ«damas neblaivus, užmiega tam neskirtose vietose, bÅ«damas neblaivus bendrauja su vaikais, todėl akivaizdu, jog santuokoje įgyto buto padalijimas natÅ«ra prieÅ¡tarautų tiek sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesams.

Atsižvelgiant į tai, kad su ieÅ¡kove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, į tai, kad butÄ padalijus natÅ«ra, ieÅ¡kovė ir atsakovas bÅ«tų priversti derinti interesus, susitarti dėl apmokėjimo už komunalinius patarnavimus, sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ , vandenį, elektrÄ , taip pat derinti naudojimosi bendromis patalpomis laikÄ ir tokiu bÅ«du bÅ«tų sudarytos sÄ lygos naujiems Å¡alių konfliktams kilti, o vaikams nebÅ«tų sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams normalias gyvenimo sÄ lygas, o taip pat apsaugoti juos nuo galimų neigiamų pasekmių abiems tėvams gyvenant viename bute, yra pagrindas visÄ butÄ palikti ieÅ¡kovei N. R., o atsakovui V.

R. palikti natÅ«ra garaÅ¾Ä bei priteisti kompensacijÄ už nelygiai padalinto turto dalį, lygiÄ trečdaliui viso turto vertės, t.y. 6636 Lt. Pažymėtina, kad priteistina kompensacijos suma nėra didelė, todėl jos iÅ¡mokėjimas ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų interesų nepažeis. Å alių kilnojamasis turtas – baldai, buitinė technika, taip pat dalintinas natÅ«ra ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du, kadangi atsakovas nors ir nesutiko su Å¡io turto dalinimu, tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos nepaneigė.

Todėl ieÅ¡kovei priteistini santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai: vaikiÅ¡ka dviejų aukÅ¡tų lova 300 Lt vertės, virtuvinis stalas 200 Lt vertės, kompiuteris 100 Lt vertės, indų plovimo maÅ¡ina „Candy“ 500 Lt vertės, skalbimo maÅ¡ina „LG“ 800 Lt vertės, o atsakovui priteistini kilnojamieji daiktai: televizorius „42 LG 300“ 1800 Lt vertės, Å¡aldytuvas „Samsung“ 800 Lt vertės, namų kinas „LG NT503 PH“, 500 Lt vertės, dulkių siurblys „R-750 Zauber“ 250 Lt vertės, ventiliatorius „VT-1922“ 50 Lt vertės, iÅ¡lankstomÄ sofa 1100 Lt vertės. Tokiu bÅ«du padalinus Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovei tenka 35000 Lt vertės turtas, o atsakovui 7545 Lt vertės turtas ir 6636 Lt kompensacija, iÅ¡ viso 14181 Lt.

Atsižvelgiant į į tai, kad kaltu dėl santuokos iširimo pripažintas atsakovas, į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, teismas laiko, jog toks nukrypimas nuo lygių turto dalių principo yra būtinas ir pagristas, siekiant apsaugoti sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų interesus.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi tiek ieškovė N. R. 2012-02-14 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-598-(7.0529), tiek atsakovas V.

R. 2012-07-18 Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-2726-(7.2265) yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir visų su bylos nagrinėjimu susijusių bei proceso iÅ¡laidų mokėjimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas ( LR CPK 96 straipsnio 4 dalis).Taip pat tenkintinas ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. įpareigojimas atsakovui gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi iÅ¡ byloje esančių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir elgesio matyti, kad dėl skyrybų proceso Å¡alių santykiai yra vis labiau įtempti, ieÅ¡kovė dėl atsakovo netinkamo elgesio ne vienÄ kartÄ kreipėsi į policijÄ , todėl siekiant užtikrinti tiek sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesų apsaugÄ yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (LR CPK 384 straipsnio 5 dalis, LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-268, 270, 385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.             Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1997 m. rugpjūčio 15 d.

Mažeikių r. CMS, įraÅ¡o Nr. 214, tarp ieÅ¡kovės N. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei N. R. palikti jos santuokinę pavardę „R.”, atsakovui V. R. jo pavardę – „R.“.Nustatyti nepilnamečių A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su jų motina N. R..Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 200 Lt (du Å¡imtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2012 m. liepos 12 d. iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .Paskirti ieÅ¡kovę N. R. nepilnamečių A.

R. ir I. R. iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.Padalyti ieÅ¡kovės N. R. ir atsakovo V. R. santuokoje įgytÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ ieÅ¡kovei N. R. priteisti:butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);vaikiÅ¡kÄ dviejų aukÅ¡tų lovÄ , virtuvinį stalÄ , kompiuterį, indų plovimo maÅ¡inÄ â€žCandy“, skalbimo maÅ¡inÄ â€žLG“;atsakovui V. R. priteisti: garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);televizorių „42 LG 300“, Å¡aldytuvÄ â€žSamsung“, namų kinÄ â€žLG NT503 PH“, dulkių siurblį „R-750 Zauber“, ventiliatorių „VT-1922“, iÅ¡lankstomÄ sofÄ ;6636 Lt (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai) kompensacijos už nelygiai tenkančio turto dalį.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kovės N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui V.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) – įpareigoti atsakovÄ V. R. gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Teismo sprendimo patvirtintÄ kopijÄ per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo iÅ¡siųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.Teismo sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusį teismÄ .Teismo sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai, skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Teisėja                                                                                                                               Violeta Erlickienė