885bc020-d293-45eb-a9f2-42bf85ee1845 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-369-980/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05299-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.3.5; 2.3.5.2.1; 2.3.11; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.9.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5.; 3.2.6.8.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 5 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei, vertėjaujant Vidai Rimkienei, Liudmilai Martinkienei. dalyvaujant ieškovei G.

R., jos atstovei advokatei, Aidai Urbonavičienei, atsakovui A. R. ir jo atstovei advokato padėjėjai SvajÅ«nei Å idlauskaitei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Mantui Mačiulskui, Vaidilutei Stalmokienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje miÅ¡riu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. R. ieÅ¡kinį atsakovui A. R. (A. R.) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų reikalavimų ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: nutraukti jos ir atsakovo A. R. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: G. R. R., A. R. R.; priteisti iÅ¡ atsakovo A. R. ieÅ¡kovės G. R. naudai 5000,00 Eur neturtinės žalos; nepilnametės dukters L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jos motina G.

R.; specialios A. R. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nepraÅ¡o nenustatyti ir A. R. su nepilnamete dukra L. R. turi teisę matytis ir bendrauti neribotai, tačiau, esant reikalui, Å¡alys gali kiekvienu konkrečiu atveju susitarti dėl bendravimo termino, vietos, laiko, vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klę, užimtumÄ bei interesus; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 225,00 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės, Å¡ių lėšų valdytoja uzufrukto teise skiriant jos motinÄ G.

R.; po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertės 6800,00 Eur, ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertės 7500,00 Eur; padalinti turtÄ , įgytÄ iki gyvenimo skyrium pradžios iki 2020-05-23, nustatant, kad G. R. tenka 2/3 dalys, o A. R. 1/2 dalintino turto ir turtÄ padalinti – po santuokos nutraukimo automobilį Toyota (Corolla Verso), (duomenys neskelbtini), registruotÄ G.

R. vardu, vertės 2270,00 Eur, asmeninės nuosavybės teise palikti G. R., priteisiant iÅ¡ jos A. R. naudai 1/3 automobilio vertės kompensacijÄ , tai yra 757,00 Eur? po santuokos nutraukimo automobilį Opel Vectra, (duomenys neskelbtini), registruotÄ A. R. vardu, vertės 2615,00 Eur, asmeninės nuosavybės teise palikti A. R., priteisiant G. R. iÅ¡ A. R. 2/3 automobilio vertės kompensacijÄ , tai yra 1743,00 Eur? už A. R. sÄ skaitose 2019-05-23 buvusias sukauptas lėšas 1310,74 Eur ir 2999,30 Eur, iÅ¡ viso 4310,04 Eur, G.

R. iÅ¡ A. R. priteisti kompensacijÄ 2/3 dalys Å¡ių lėšų, tai yra 2873,00 Eur? už sukauptų lėšų, buvusių A. R. sÄ skaitoje, sumažinimÄ 1445,00 Eur suma laikotarpiu nuo 2020-05-08 iki 2020-05-15, G. R. iÅ¡ A. R. priteisti kompensacijÄ 2/3 Å¡ios sumos, tai yra 963,00 Eur? G. R. iÅ¡ A. R. priteisti 4555,00 Eur kompensacijÄ . IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovė su atsakovu susipažino 2014 metais, kai atsakovas buvo atvykęs dirbti į LietuvÄ su darbo viza, kuriai pasibaigus turėjo iÅ¡vykti į UzbekistanÄ .

Su atsakovu A. R. susituokė 2015 m. spalio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu 2016 m. liepos 19 d. gimė duktė L. R. Santuokos pradžioje gyveno darnų santuokinį gyvenimÄ , tačiau laikui bėgant, dėl Å«maus atsakovo bÅ«do ir pykčio priepuolių ėmė nesutarti, Å¡eimoje kildavo vis daugiau konfliktų. IÅ¡ pradžių atsakovas nuslėpė nuo ieÅ¡kovės, kad yra vedęs ir turi sÅ«nų, tai paaiÅ¡kėjo tik tada, kai buvo sprendžiamas santuokos klausimas dėl santuokos sudarymo su ieÅ¡kove.

IeÅ¡kovė turi sÅ«nų A. Å ., gimusį (duomenys neskelbtini), atsakovas turi nepilnametį sÅ«nų M. IeÅ¡kovė nuo pat pradžių pastebėjo keistÄ atsakovo elgesį dėl prisidėjimo prie Å¡eimos iÅ¡laidų, nes nuo pat pradžių atsakovas net nesakė, kiek uždirba, ir bet kokias sumas, net skirtas dovanoms, pervesdavo jai į sÄ skaitÄ , visada įvardindamas, kam jos skirtos. IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo gaudavo ir didesnių sumų, tačiau dažnai Å¡ios sumos buvo skirtos jo Å¡eimai jo motinai ir jo sÅ«nui M., gyvenantiems Uzbekistane, ir ieÅ¡kovė siųsdavo pinigus į UzbekistanÄ .

IeÅ¡kovei kilo įtarimas, kad, galbÅ«t, atsakovui santuoka su ja buvo reikalinga tik tam, kad atsakovas galėtų gyventi Lietuvoje ir užsidirbi pinigų, kad jam svarbiau yra Å¡eima, likusi Uzbekistane ir jis pats, o jo elgesys su ieÅ¡kove ir jos sÅ«numi pasikeitė. 2019 m. žiemÄ prieÅ¡ Naujuosius Metus ieÅ¡kovas vienas iÅ¡vyko į UzbekistanÄ , palikęs Å¡eimÄ per Å¡ventes, ir grįžo tik 2020 m. vasario mėnesio viduryje, po ko netrukus, vasario pabaigoje, iÅ¡važiavo dirbti į SuomijÄ . IeÅ¡kovė rado dokumentus, kad jis su draugu yra užsisakęs kelionę iÅ¡ Maskvos (Rusija) į AntalijÄ (Turkija) ir atgal į MaskvÄ nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. birželio 8 d. 2020 m. gegužės mėn. viduryje atsakovas grįžo iÅ¡ Suomijos ir tiesiog savaitę gulėjo, nieko nesakydamas.

Jis buvo susidėjęs kelioninę tašę su rÅ«bais ir daiktais, skirtais akivaizdžiai kurortui, o vėliau pastebėjo jog yra susidėjęs ir lagaminÄ su jo žieminiais rÅ«bais ir visais kitais daiktais. Atsakovas 2020 m. gegužės 23 d. išėjo iÅ¡ namų. Atsakovas nuolat naudodavo psichologinį smurtÄ , ne vienÄ kartÄ yra panaudojęs ir fizinį smurtÄ . IeÅ¡kovės teigimu, santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Dėl atsakovo veiksmų bei sutuoktinių pareigų pažeidimo ji patyrė didelę neturtinę žalÄ â€“ jautė nuolatinį stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Kadangi santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, dėl ko ji patyrė itin neigiamus iÅ¡gyvenimus, dėl atsakovo amoralaus ir neteisėto elgesio patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , fizinį ir emocinį skausmÄ , prarado lÅ«kesčius į laimingÄ santuokÄ ir senatvę, žymiai pablogėjo sveikata, iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteista 5000,00 Eur neturtinė žala. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo atsižvelgiant į tai, kad su ieÅ¡kove lieka gyventi nepilnametis vaikas ir į tai, kad atsakovas gaunamų pajamų didesnę dalį nusiimdavo grynais, juos iÅ¡leisdavo, neaiÅ¡ku kur, ar kaupė sau, laikydamas neaiÅ¡ku kur, o pastaruoju metu net atvirai leido pinigus ne Å¡eimos poreikiams, tai yra nuo Å¡eimos nuslėpė didesnę dalį pajamų, ieÅ¡kovei priteisti 2/3 dalis turto, o atsakovui 1/3 dalį.

IeÅ¡kovė nurodo, kad 2018 m. gegužės 9 d. už 2500,00 Eur ieÅ¡kovės vardu buvo įsigytas automobilis Toyota (Corolla Verso) (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės vertinimu automobilio vertė yra 2050 Eur, o atsakovo vertinimu 2490,00 Eur. IeÅ¡kovė sutinka, kad automobilio vertė Å¡iuo metu yra 2270,00 Eur. Kadangi automobiliu Å¡iuo metu naudojasi ieÅ¡kovė, tai teismo praÅ¡oma palikti automobilį jai, priteisiant atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1/3 automobilio vertės kompensacijÄ , tai yra 757,00 Eur. 2019 m. balandžio 4 d. už 2850,00 Eur atsakovo vardu buvo įsigytas automobilis Opel Vectra (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės vertinimu automobilio vertė yra 2450,00 Eur, o atsakovo vertinimu 2780,00 Eur. IeÅ¡kovė sutinka, kad automobilio vertė Å¡iuo metu yra 2615,00 Eur. Kadangi automobiliu Å¡iuo metu naudojasi atsakovas, tai teismo praÅ¡oma palikti automobilį jam, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2/3 automobilio vertės kompensacijÄ , tai yra 1743,00 Eur. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2019 m. birželio 18 d. asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovė įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris yra įsigytas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas, ir yra nedalintinas, o po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. 2019 m. rugpjūčio 7 d. asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovė įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra įsigytas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas, ir yra nedalintinas, o po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe? kadangi Å¡io sklypo įsigijimui buvo panaudota 800,00 Eur bendrų lėšų, tai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina kompensacija 1/3 Å¡ių lėšų, tai yra 267,00 Eur.

IeÅ¡kovė nurodo, kad už atsakovo sÄ skaitose iki 2019 m. gegužės 23 d. buvo sukauptos lėšos 4310,04 Eur., kurias atsakovas iÅ¡leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti kompensacijÄ 2/3 dalys Å¡ių lėšų, tai yra 2873,00 Eur. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti kompensacijÄ už sukauptų lėšų, buvusių atsakovo sÄ skaitoje, sumažinimÄ 1445,00 Eur suma, kuriÄ atsakovas nepagrįstai, tai yra, ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, pervedė iÅ¡ savo sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. 963,00 Eur.

Ä®skaičius visas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (1743+2873+963,00=5579,00 Eur) ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės (757,00+267,00=1024,00 Eur) priteistinas kompensacijas, galutinai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 4555,00 Eur kompensacija. Atsakovas A. R. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovas A. R. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o: Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės; padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovei G.

R. priteisti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 7500 Eur; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 6800 Eur; keleivinį automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 2058 Eur; padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ ir atsakovui A. R. priteisti keleivinį automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 2297 Eur; iÅ¡ ieÅ¡kovės G. R. atsakovo A.

R. naudai priteisti 7030,50 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę dalį santuokoje įgyto turto; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui visas jo turėtas su bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo, jog visiÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kove, kad jis Å¡eimoje smurtavo tiek psichologiÅ¡kai, tiek fiziÅ¡kai. Pažymėjo, kad atsakovas niekada nebuvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, niekada nepaliko Å¡eimos ir nerodė nepagarbos ieÅ¡kovei. Jis savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo neįžvelgia. Atsakovas nuo 2016 metų dirbo Lietuvos įmonėse suvirintoju ir nuolat vyko į komandiruotes užsienyje.

Jis siekė įgyvendinti Å¡alių Å¡eimos svajones ir planus apie namÄ ir dirbtuves. IÅ¡ Uzbekistano kilęs atsakovas buvo įpratęs prie didelės Å¡eimos modelio. Jam atrodė normalu, kad ieÅ¡kovės tėvai, ieÅ¡kovė su atsakovu ir jų vaikai gyvena po vienu stogu. Uzbekistane toks gyvenimo kartu modelis įprastas ir labai paplitęs. Atsakovo vertinimu rÅ«pestis vienas kitu, ieÅ¡kovės tėvais, buities darbų pasidalijimas tokioje Å¡eimoje nėra sutuoktinio pareigų pažeidimas. Atsakovas tvirtina, kad jis nepažeidė nei vienos savo kaip sutuoktinio pareigos.

IeÅ¡kovė neinformavo atsakovo apie jos nuomone santuokoje esančias problemas ar ketinimus nutraukti santuokÄ ir tokiu bÅ«du užkirto keliÄ santuokos iÅ¡saugojimui. Atsakovas nieko nežinojo apie ieÅ¡kinyje iÅ¡vardytas santuokos nutraukimo priežastis, todėl neturėjo galimybės imtis santuokos iÅ¡saugojimo veiksmų. Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra susijęs su sutuoktinio kalte, atsakovas praÅ¡o Å¡io reikalavimo netenkinti ir santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad santuokos metu buvo įgytas Å¡is dalintinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas:

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 7500 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 6800 Eur; keleivinis automobilis Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 2058 Eur, keleivinis automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 2297 Eur. Viso atsakovo žiniomis Å¡alys santuokos metu įgijo turto už 18655 Eur. Dalijant turtÄ lygiomis dalimis kiekvienai iÅ¡ Å¡alių turėtų tekti turto už 9327,50 Eur. Atsakovo žiniomis, Å¡alys neprisiėmė jokių kreditorinių įsipareigojimų, t.y. bendrų skolų neturi.

Atsakovas nesutinka, kad santuokoje įgytas turtas būtų dalijamas su sutuoktine nukrypstant nuo lygių dalių principo - priteisti jai 2/3 viso turto, atsižvelgiant dėl turimo nepilnamečio vaiko interesų apsaugos. Bei nesutinka dėl 2 žemės sklypų pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe. Nurodo, kad 2019 m. birželio mėnesį šeima turėjo 10 000 Eur santaupų grynaisiais. Šalys minėtas 10 000 Eur santaupas išleido nupirkdami ieškovės vardu du žemės sklypus. Tuo tarpu ieškovės tėvai neturėjo 13 500 Eur santaupų nei grynaisiais, nei banke, todėl negalėjo šalims ar ieškovei tokio dydžio lėšų paskolinti ar padovanoti.

Atsakovas asmeniÅ¡kai dalyvavo pasiraÅ¡ant žemės sklypų pirkimo sutartis, jis pats grynaisiais sumokėjo kainÄ už abu žemės sklypus. Atsakovas laiko, kad visa sklypų kaina yra sumokėta iÅ¡ Å¡alių bendrų lėšų. Dėl Å¡ios priežasties, žemės sklypai turėtų bÅ«ti pripažinti bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovė G. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti atsakovo reikalavimus ir tenkinti jos patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Ieškovė patvirtina, kad tiek dėl atsakovo darbo, tiek dėl darbo pobūdžio važiavimo į komandiruotes užsienyje atsakovui niekada jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovė pažymėjo, kad niekada nežinojo, kiek atsakovas gauna pajamų, nes nors atsakovas deklaruodavo pajamas, tačiau jose niekada neatsispindėjo tikroji gaunama suma nebūdavo vadinamų dienpinigių ir/ar pinigų už komandiruotes, o būtent ši suma ir buvo pagrindinė, iš kurios sutuoktinis, kaip jis sakė, taupydavo, bet apie "sutaupytas" lėšas.

IeÅ¡kovė iÅ¡ sutuoktinio tiesiog turėdavo iÅ¡maldauti reikiamų pinigų. IeÅ¡kovė nustebo, kai ji pamatė atsakovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, pateiktus su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, nes visada galvojo, kad sutaupyti pinigai yra sutuoktinio sÄ skaitoje, tačiau jų nebuvo, nes sutuoktinis tiesiog visada, tik gavęs kokius nors pinigus darbo užmokestį ar komandiruotpinigius didžiÄ jÄ dalį jų nuo sÄ skaitos nuimdavo ir neaiÅ¡ku, kur padėdavo. Atsakovas nepripažįsta psichologinio smurto naudojimo.

IeÅ¡kovė gailisi, kad laiku nesikreipė pagalbos, ir tik dabar suprato, kad patyrė psichologinį smurtÄ . IÅ¡ esmės dabar ieÅ¡kovė supranta, kad atsakovas laikė jÄ Å¾emesne už save, jo supratimas apie Å¡eimÄ yra iÅ¡kreiptas, nes atsakovas mano, kad vyras Å¡eimoje turi uždirbti pinigus, o žmona tik rÅ«pintis namais ir vaikais, bei tenkinti vyro poreikius. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodo, kad ieÅ¡kovė sutiktų tik dėl to, kad automobiliai bÅ«tų padalinti taip, kaip nurodo atsakovas, bet nesutinka su automobilių vertėmis.

IeÅ¡kovė nesutinka, kad atsakovas prisidėjo prie Å¡ių žemės sklypų įsigijimo, o Å¡iuos sklypus įsigijo už tėvų dovanotas lėšas. IeÅ¡kovė teigia, kad abu žemės sklypai yra nedalintini. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė G. R. ieÅ¡kinį palaikė, prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad pagrindinė priežastis dėl blogų Å¡eimyninių santykių buvo bÅ«tent atsakovo elgesys. Ji dėjo dideles pastangas siekdama ir iÅ¡laikyti, ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , stengėsi, kad tik atsakovas įsitvirtintų Lietuvoje, labai ji mylėjo ir nesitikėjo, jog vienÄ dienÄ jis susikraus lagaminÄ ir iÅ¡eis, o apie tai jai pasakys mažametė dukra.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog atsakovo elgesys pasikeitė kai jis pradėjo dirbti užsienyje, nes jis niekada nesakė jai kiek uždirba ir kiek turi santaupų ir ar apskritai ar turi sÄ skaitoje pinigų, nes prieÅ¡ingai jai susidarė toks įspÅ«dis, jog gyvenant santuokoje su atsakovu, pinigų nuolat trÅ«ko. Be to, ji turėjo kas kartÄ aiÅ¡kinti ir praÅ¡yti piniginių lėšų tai vienam tai kitam mokėjimui, net vaistams. Atsakovas pradėjo ne tik keistai elgtis kiek liečia finansinius Å¡eimos klausimus, bet ir darėsi agresyvus, jam prasidėjo pykčio priepuoliai, jis ne tik agresyviai elgėsi su ja, bet ir su jos sÅ«numi, norėjo auklėti naudodamas fizinę jėgÄ .

Ji prašė kreiptis į gydytojÄ konsultacijai, po ko jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, kuriuos vartoti jis atsisakė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog žemės sklypus norėjo įsigyti bÅ«tent ji ir tėvai, nes ji visuomet svajojo turėti sodÄ . Kadangi jie su vyru taip gyveno, kad jai atrodė, jog jiems nuolat trÅ«kdavo pinigų, o be to, atsakovas žemės pirkti nenorėjo, pinigus sklypų įsigijimui davė bÅ«tent jos tėvai iÅ¡ savo santaupų ir siekiant tai įtvirtinti, ji pasirašė su tėvais pinigų dovanojimo sutartį.

Jai buvo keista, kuomet atsakovas, prieÅ¡ einant pas notarÄ , paprašė nufotografuoti jį su pinigais, kad galėtų savo Å¡eimai pasidžiaugti, kad perka žemės sklypus ir paaiÅ¡kino, jog pagal jų tradicijas pinigus notarei turi paduoti vyras. IeÅ¡kovei buvo nesuprantamas ir sutuoktinio brolio nuolatinis dalyvavimas jų Å¡eimos gyvenime, pavyzdžiui, kai atsakovo brolis, neperspėjęs ir net nepaskambinęs, tiesiog ateidavo į jų namus ir praÅ¡ydavo padengti stalÄ , vaiÅ¡inti, nepaisant to, kad ji turi savo planų.

IeÅ¡kovės atstovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai nurodė, jog dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas bÅ«tent atsakovo agresyvus elgesys, jo atsainus požiÅ«ris į ieÅ¡kovę, vaikus, Å¡eimos finansus, nes buvo mėnesių, kuomet jis ieÅ¡kovei per mėnesį pervedė tik 10 Eur, o iÅ¡vykdamas į komandiruotę apskritai nepalikdavo pinigų, be to, jis nuslėpė nuo ieÅ¡kovės uždirbamas lėšas, nuslėpė, kad turėjo kitÄ Å¡eimÄ , kuria taip pat rÅ«pinosi ir leido sau, sau vienam nusipirkti kelionę į TurkijÄ , nepasitaręs su ieÅ¡kove.

Laiko, kad santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl atsakovo kaltės, o ieÅ¡kovė turi teisę į neturtinę žalÄ po 1000 Eur už kiekvienus kartu pragyventus metus, nes atsakovas sukėlė jai neigiamus iÅ¡gyvenimus, ko pasėkoje ieÅ¡kovei tenka lankytis pas onkologÄ , nukrito svoris, ji patyrė didžiulę nervinę įtampÄ . Atsakovas A. R. teismo posėdžių metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog dėl santuokos iÅ¡irimo galimai kalti jie abu, nors pirmasis iÅ¡ namų išėjo jis, kadangi ieÅ¡kovė pati jį iÅ¡varė.

Jų bendras gyvenimas nutrÅ«ko tuomet, kai grįžus iÅ¡ darbo užsienyje, jis parvyko namo ir ieÅ¡kovė baisiai supyko, kam jis nesikarantinavo kitoje miesto siÅ«lomoje vietoje, po ko, ieÅ¡kovė jį akivaizdžiai ignoravo ir ieÅ¡kovė, ir jos tėvai, neleido jam niekur vykti kartu ir su jais bendrauti, jis tiesiog turėjo bÅ«ti vienas namie ir jautėsi paliktas. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė teigia, kad pinigus sklypams davė jos tėvai, jis nurodo, jog nuolat taupė sÄ skaitoje ir turėjo pasidėjęs grynųjų pinigų namie, nes turėjo tikslÄ atsidaryti savo verslÄ , galbÅ«t dirbtuves, todėl nepritarė žemės sklypų pirkimui, be to, žinojo, kad jam bÅ«nant užsienio piliečiu, jis nuosavybės teise žemės turėti negali.

Patvirtino, jog buvo mėnesių kuomet, iÅ¡ tiesų, pervedė ieÅ¡kovei mažai pinigų, tačiau tik dėl to, kad jam vėlavo atlyginimas, o be to, jis ir pats stengėsi komandiruotės metu kuo daugiau sutaupyti, net ir savo maistui taupė, kad grįžęs į LietuvÄ pas Å¡eimÄ turėtų pinigų. Jis tikrai jaučiasi nepelnytai Å¡meižiamas, nes įdėjo nemažai pastangų į bendros buities gerinimÄ , prisidėjo pinigais, kai ieÅ¡kovės tėvai pirko didesnį butÄ , kuriame visi kartu gyveno, be to, savo rankomis padėjo ir atliekant remonto ir įrengimo darbus, dirbant įsigytuose sklypuose, daug padėjo ieÅ¡kovės tėvams.

Nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma dukters iÅ¡laikymui ir ieÅ¡kovės reikalavimu padalyti sÄ skaitoje buvusias lėšas, tačiau nesutinka, kad žemės sklypai priklauso tik ieÅ¡kovei, kadangi ieÅ¡kovės tėvai negalėjo turėti tiek santaupų, todėl jam priklauso kompensacija už žemės sklypus. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog nors atsakovas nagrinėjimo metu pripažino, jog santuoka galimai iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, tačiau ji palaiko pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ procesiniuose dokumentuose.

Akcentavo, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo atveju didelę reikÅ¡mę santuokos iÅ¡irimui visgi turėjo jų skirtingas auklėjimas ir požiÅ«ris į Å¡eimos vertybes ir bendrÄ gyvenimÄ , nes atsakovas yra iÅ¡ Uzbekistano, o ieÅ¡kovė europietė, kas neabejotinai sÄ lygojo nesutarimus ir dėl finansų tvarkymo, ir dėl vaikų auklėjimo ir kitų klausimų. Atsakovas buvo iÅ¡varytas iÅ¡ namų, nes to pareikalavo ieÅ¡kovė, kuomet jis grįžęs iÅ¡ komandiruotės atsisakė karantinuotis ne namuose, po ko, atsakovo brolio uoÅ¡vienė dar skambino ieÅ¡kovei ir prašė leisti vyrui sugrįžti, tačiau nesėkmingai.

Atstovė prašė teismo byloje pateiktÄ dovanojimo sutartį sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir jos tėvų vertinti kritiÅ¡kai, be to, atsižvelgti į liudytojų parodymus, atsakovo paaiÅ¡kinimus, jog ieÅ¡kovės tėvai negalėjo turėti tiek santaupų ir pripažinti, kad santuokoje įgyti žemės sklypai buvo įgyti iÅ¡ bendrų lėšų, todėl atsakovas turi teisę į kompensacijÄ pinigais. Be to, nurodė jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant santuokoje įgytÄ turtÄ kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovės pusė.

Teismas k o n s t a t u o j a: bylos duomenimis nustatyta, jog G. R. ir A. R. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti jos ir atsakovo santuokÄ dėl atsakovo kaltės bei padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ . Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės bei padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ . Dėl santuokos nutraukimo Pagal CK 3.641 straipsnį teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ susitaikymui.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių praÅ¡ymus bei Å¡alių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡io kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Å ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės teigia, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo netinkamo elgesio su ieÅ¡kove ir vaikais, kadangi jis paskutiniais bendro gyvenimo metais pradėjo elgtis agresyviai, jam pasireikÅ¡davo pykčio priepuoliai, jis naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir jos sÅ«nų, vengė iÅ¡laikyti Å¡eimÄ ir slėpė gaunamas pajamas, po ko, slapčia susidėjo daiktus ir nusipirkęs sau vienam atostogų kelionę, buvo pasiruošęs palikti namus.

Ko pasėkoje ieÅ¡kovei ir atsakovui dėl to susipykus, atsakovas išėjo iÅ¡ namų ir nebedėjo pastangų susitaikyti bei iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . Atsakovas teigia, kad santuoka galimai iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, nes ieÅ¡kovė greitai įsiplieskia, dažnai bÅ«davo nervinga. Dirbdamas užsienyje jis suprato, kad didžiÄ jÄ gyvenimo dalį dirba, o grįžęs namo nespėja pailsėti, iÅ¡leidžia pinigus ir vėl turi važiuoti dirbti, todėl tikėjosi ir siÅ«lė ieÅ¡kovei kažkÄ keisti, pradėti savo verslÄ , o ieÅ¡kovė labiausiai norėjo įsigyti sodÄ , kurti vietÄ Å¡eimos poilsiui.

Jam paskutinį kartÄ grįžus iÅ¡ komandiruotės ir atsisakius karantinuotis svetimoje vietoje, ieÅ¡kovė nenorėjo jo įsileisti į namus, visÄ savaitę ignoravo jį ir laikėsi atskirai, po ko, pati ji iÅ¡varė, nors ir žinojo, kad jis neturi kur eiti. Laiko, kad jie gyveno gražiai ir gerai sutarė, jis mylėjo ir myli abu vaikus, dėjo pastangas ir prisidėjo prie jų ir ieÅ¡kovės tėvų bendro Å«kio, tačiau jo pastangos taip ir liko neįvertintos, nors jis stengėsi daug dirbti ir taupyti, kad tik grįžęs turėtų pinigų Å¡eimos poreikiams.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iÅ¡irus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos turi daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v.

A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.). Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.

Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

Taip pat pastebėtina, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuokÄ sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ . Å alių, jų atstovių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas nebegyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini) ir nebeveda bendro Å«kio.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o ne tik nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, bet ir priteisti jai neturinę žalÄ , susijusiÄ su jos patirtais neigiamais iÅ¡gyvenimais, žymiu svorio sumažėjimu, poreikiu lankytis pas onkologÄ . Byloje nėra raÅ¡ytinių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, kaip ir duomenų, kad atsakovas yra naudojęs fizinį smurtÄ , o ieÅ¡kovei ar vaikams bÅ«tų tekę dėl to kreiptis į teisėsaugos institucijas ar bÅ«tų sužalota sveikata.

Liudytojais apklausti ieÅ¡kovės tėvai – V. ir A. Å ., teismo posėdžio metu nurodė, jog yra buvę atvejų, kuomet ieÅ¡kovė iÅ¡bėgusi iÅ¡ kambario užsirakino ir verkė vonioje, o ieÅ¡kovės tėvui yra tekę priminti žentui, kaip yra elgiamasi su moterimis Lietuvoje. Liudytoja V. Å . paaiÅ¡kino ,jog yra mačiusi kaip žentas, laikydamas lenkė žemyn už kaklo jos anÅ«kÄ , dukters sÅ«nų. Tačiau nei vienas iÅ¡ liudytojų negalėjo tiksliai nurodyti tiesiogiai matę konfliktus tarp Å¡alių, be to, abu liudytojai patvirtino, jog iÅ¡ esmės Å¡alių santuoka nebuvo lydima nuolatinių konfliktų, o paminėti atvejai buvo pavieniai.

Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė su atsakovu gyveno savo kambaryje ir jie stengėsi nesikiÅ¡ti į jų santykius. Kiti liudytojais apklausti asmenys – S. G., V. R., A. R., teisme nurodė, jog jiems nebuvo žinoma apie Å¡alių konfliktus ir galimus nesutarimus iki prasidėjo skyrybų procesas. Atsakovas ieÅ¡kovę apibÅ«dino kaip greitai įsiplieskiančiÄ , kartais nervingÄ , tačiau nei vienas iÅ¡ liudytojų Å¡ios aplinkybės nei paneigė nei patvirtino. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡eima vėl gyventų kartu – liudytoja apklausta S. G. paliudijo, jog ieÅ¡kovei iÅ¡varius atsakovÄ iÅ¡ namų, ji bandė skambinti ir tartis dėl jo grįžimo, tačiau joms susikalbėti nepavyko. Atsakovas taip pat patvirtino, jog ir jis buvo tvirtai nusprendęs į Å¡eimÄ negrįžti. Teismas taip pat negali neįvertinti ir aplinkybės, kad sutuoktiniai iÅ¡ esmės yra ir iÅ¡ labai skirtingų Å¡alių, užaugę ir iÅ¡auklėti skirtingais papročiais ir bendro gyvenimo metu jų kultÅ«riniai skirtumai tik dar labiau iÅ¡ryÅ¡kėjo, nors abu sutuoktiniai, dar iki sudarydami santuokÄ galėjo ir turėjo įvertinti, jog šį aplinkybė gali reikÅ¡mingai įtakoti santuokinį gyvenimÄ , požiÅ«rį į Å¡eimos vertybes, pareigų pasidalijimÄ , vaikų auklėjimÄ ir turtinių klausimų sprendimÄ .

Taigi, teismo nuomone, abu sutuoktiniai yra pažeidę lojalumo pareigÄ , numatytÄ CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, lojalumo pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai). Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė praÅ¡o Å¡alims palikti iki santuokos buvusias pavardes, t. y. jai paliekant pavardę „R.“, atsakovui – „R.“, o atsakovas dėl to neprieÅ¡taravo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo.

Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės prašymas dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra – L. R. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo teismo nepilnametės dukters L.

R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jos motina G. R.; specialios A. R. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nepraÅ¡o nenustatyti ir A. R. su nepilnamete dukra L. R. turi teisę matytis ir bendrauti neribotai, tačiau, esant reikalui, Å¡alys gali kiekvienu konkrečiu atveju susitarti dėl bendravimo termino, vietos, laiko, vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klę, užimtumÄ bei interesus; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters L.

R., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 225,00 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės, Å¡ių lėšų valdytoja uzufrukto teise skiriant jos motinÄ G. R. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teisme nurodė, jog su Å¡iuo ieÅ¡kovės reikalavimu sutinka pilnai. Esant nustatytoms aplinkybėms ieÅ¡kovės reikalavimas susijęs su nepilnamečiu vaiku tenkintinas pilnai. Dėl turto padalijimo Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje.

Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad, gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise įgijo – automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2270 Eur (apskaičiuota išvedus vidurkį pagal šalių pateiktus vertinimus) ir keleivinį automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2615 Eur (apskaičiuota išvedus vidurkį pagal šalių pateiktus vertinimus). Šalių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė naudojasi automobiliu Toyota Corolla Verso, o atsakovas Opel Vectra.

Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nekilo, todėl, nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybė teise tenka automobilis Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2270 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2615 Eur. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , už atsakovui tenkantį didesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovei priteistina 345 Eur kompensacija pinigais.

Be to, bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, pateiktais atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais nustatyta, kad atsakovo sÄ skaitoje 2019 m. gegužės 23 d., t.y. iki Å¡alys pradėjo gyventi atskirai buvo sukaupta 4310,04 Eur. Atsakovas neprieÅ¡taravo dėl Å¡ios aplinkybes ir teisme patvirtino, jog pinigai laikytini dalintinu Å¡eimos turtu. IeÅ¡kovė prašė teismo nukrypti nuo lygių dalų padalijimo principo ir santaupas padalinti ne lygiomis dalimis, o ieÅ¡kovei 2/3 turto vertės, be to, pripažinti, jog 1445 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. atsakovas nepagrįstai panaudojo ne Å¡eimos poreikiams.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors Å¡is teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiÅ¡kumÄ , to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti Å¡io kodekso nustatytais atvejais.

SÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sÄ raÅ¡as (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė apsiriboja deklaratyviais teiginiais, jog bÅ«tinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo lemia tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, tokiu bÅ«du bÅ«tų užtikrinti ir jos interesai. Tuo tarpu, bylos duomenimis nustatyta, jog gyvendami santuokoje, ieÅ¡kovė ir atsakovas nekilnojamojo turto, kuris bÅ«tų Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa neįsigijo, nes gyveno kartu ieÅ¡kovės tėvams priklausančiame bute, tuo tarpu, remdamasi tuo pačiu argumentu ieÅ¡kovė praÅ¡o ir nukrypti nuo lygių dalių principo ir dalinant pinigines lėšas, buvusias atsakovo banko sÄ skaitoje.

Teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta realaus poreikio ir bÅ«tinumo nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Analizuojant į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimus teismo posėdžių metu, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog 1445 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. atsakovas nepagrįstai panaudojo ne Å¡eimos poreikiams, todėl ir Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukti į dalintino turto balansÄ pagrindo nėra.

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, jog 2020 m. gegužės 23 d. Å¡alys turėjo santaupų, kurių suma yra 4310,04 Eur, todėl, nutraukiant santuokÄ , Å¡is turtas dalintinas lygiomis dalimis ir atsakovas turi iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 2155,02 Eur turėtų santaupų dalies. Dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo Byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto – dviejų žemės sklypų – įsigijimo. IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡is turtas yra jos asmeninė nuosavybė, nes buvo įsigytas už jos tėvų dovanotas pinigines lėšas bei pateikė į bylÄ raÅ¡ytinę dovanojimo sutartį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė turi registruotÄ nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6800,00 Eur, ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7500,00 Eur. Byloje pateikta raÅ¡ytinė dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ A. Å . ir V. Å . (duomenys neskelbtini) padovanojo asmeniÅ¡kai dukrai G. R. 13 500 Eur žemės sklypų įsigijimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirkimo pardavimo sutartis įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypus sudaryta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo pripažinti, jog Å¡is nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė, nes buvo įgytas už jos tėvų dovanotas asmenines lėšas. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo šį nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinti Å¡eimos turtu, įtraukti į dalintino turto balansÄ ir priteisti jam kompensacijÄ pinigais už ieÅ¡kovei tenkantį turtÄ natÅ«ra, kadangi atsakovas, nebÅ«damas Lietuvos Respublikos piliečiu, negali asmeninės nuosavybės teise turėti žemės sklypų.

Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 19 punktas; kt.).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ raÅ¡ytinę Dovanojimo sutartį, o be kita ko, jos sudarymo aplinkybes ir sÄ lygas, tikslÄ , teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai – V. ir A.

Å . Tuo tarpu, atsakovas nepateikė į bylÄ raÅ¡ytinių duomenų, patvirtinančių, jog jis žemės sklypų įsigijimo dienai turėjo santaupų apie 10 000 Eur, o liudytojais apklausti jo brolis A. R. ir draugas V. R. negalėjo vienareikÅ¡miai patvirtinti aplinkybės, kad atsakovas buvo sutaupęs ir turėjo bÅ«tent tokio dydžio santaupų. PrieÅ¡ingai nei nurodo, atsakovas, ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu ne kartÄ patvirtino, jog atsakovas visada pinigus jai pervesdavo bankiniu pavedimu, nes jam taip buvo labiau priimtina ir neturėdavo grynųjų, o be to ir namie grynųjų pinigų jie nelaikė.

IeÅ¡kovė teisme akcentavo, kad, gyvendama santuokoje, nežinojo kiek uždirba jos sutuoktinis ir iÅ¡ jo elgesio sprendė, kad jiems nuolat trÅ«ksta pinigų, nes net ir vykdami pirkti jai automobilio, skolinosi iÅ¡ jos tėvo, bijodami, kad pritrÅ«ks. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikta dovanojimo sutartis nėra nuginčyta, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma ir vertindamas juos remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė ir nepagrindė savo reikalavimo, kad žemės sklypai buvo įsigyti už bendras sutuoktinių lėšas ir jam tektų teisė į piniginę kompensacijÄ , todėl Å¡is prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

Teismas pripažįsta, kad žemės sklypai yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė (CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis ieÅ¡kovė patyrė 1200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas nepateikė į bylÄ duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju, didesne dalimi buvo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai, o mažesne atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, t.y. 60 /40. IeÅ¡kovė patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių nebÅ«tų patyrusi tiek, jeigu Å¡alims bÅ«tų pavykę susitarti taikiai, o atsakovas duomenų apie partirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 60 procentų jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. 720 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, mokėtina į valstybės biudžetÄ Å¾yminio mokesčio suma yra 231 Eur ((225 Eur x12)x3 proc. + (345 Eur + 2155,02 Eur)x 3 proc.+75 Eur). Tiek ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 92,40 Eur, o iÅ¡ atsakovo 138,60 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Nutraukti G. R. ir A. R. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti jos pavardę – R., atsakovui R. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ po 225 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieÅ¡kovę G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei G. R. asmeninės nuosavybė teise priteisti automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2270 Eur. Atsakovui A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2615 Eur. Už atsakovui tenkantį didesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A.

R. priteisti 345 Eur kompensacijÄ pinigais. IeÅ¡kovei G. R. priteisti iÅ¡ atsakovo A. R. 2155,02 Eur santaupų. Pripažinti, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R. į valstybės biudžetÄ 138,60 Eur žyminio mokesčio. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R. 720 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės G.

R. naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. R. į valstybės biudžetÄ 92,40 Eur žyminio mokesčio. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. 2020 m. liepos 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Viktorija Čiapaitė