2022-05-25 Nr. AB-13707-3-62-3-02264-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-364-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02264-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. (J.) S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. (J.) S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. (J.) S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Marijampolės PN. Pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, jis buvo apgyvendintas karantino patalpose, kuriose nepakako ploto, patalpa buvo blogai ventiliuojama, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Vėliau pareiškėjas buvo apgyvendintas 8 būrio gyvenamosiose patalpose, kuriose vienam asmeniui turintis tekti plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, laisvą erdvę dar labiau mažino kambariuose esantys dviaukščiai gultai, kiti baldai. Pareiškėjas nurodė, kad 8 būryje yra 2 kambariai, apie 70 kv. m ploto ir kuriuose gyvena 45 ir daugiau asmenų, o nuo 2018 metų sausio 1 d. viena nuteistajam turi tekti 4 kv. m patalpos ploto. Patalpoje dėl ploto trūkumo lovos buvo sustatytos taip, kad nuteistiesiems trūko privatumo, o Marijampolės PN administracija netoleruoja savarankiškai pastatytų pertvarų ir jas nuolat atima. Be to, asmenys patalpose rakinami nuo 17 val. iki 6.30 val.

3. Pareiškėjas skundėsi, kad 8 būryje buvo 50 nuteistųjų, tačiau buvo tik 3 sanitariniai mazgai, iš kurių 2 buvo be dangčių. Visi šie sanitariniai mazgai nebuvo pakankamai izoliuoti (klozetai pastatyti be jokių pertvarų ir durų), nebuvo užtikrinamas privatumas, sanitariniame mazge matėsi pelėsis.

4. Pareiškėjas teigė, kad po apsilankymo stadione nebuvo galimybės nusiprausti po šiltu vandeniu, duše neįrengtos pertvaros, ant grindų nėra kilimėlių ar medinių grotelių, įrengtos tik 2 lempos, silpna ventiliacija, pats dušas techniškai netvarkingas. 8 būrio nuteistiesiems nebuvo įrengta džiovykla atskiroje patalpoje, praktiškai nebuvo įmanoma išsidžiovinti drabužių. Dėl to gyvenamojoje patalpoje tvyrojo nemalonus kvapas, drėgmė, kadangi nebuvo mechaninės ventiliacijos, o vėsiu oru langai yra uždaryti. Kambariuose veisėsi blakės ir tarakonai, atliekamas kenkėjų naikinimas neveiksmingas.

5. Pareiškėjo teigimu, 8 būrio patalpose nebuvo įrengta priešgaisrinė gesinimo sistema, dūmų jutikliai, signalizacija, avariniai išėjimai, patalpose nebuvo inventoriaus gaisrui gesinti. Pareiškėjui trūko laiko pasivaikščioti kiemelyje bei sportuoti sporto salėje, o pats kiemelis ir sporto salė per maži, nepagrįstai uždrausta užsiimti tokiomis sporto šakomis kaip boksas, imtynės ir pan. ir įsigyti jam inventorių. Pareiškėjas nurodė, kad ilgalaikių pasimatymų patalpos įrengtos netinkamai, prie jų neįrengti pasivaikščiojimo kiemeliai. Pareiškėjas pats nerūko, bet kiti nuteistieji rūko, todėl gyvenamojoje patalpoje iš koridoriaus slenka dūmų kvapas. Pareiškėjui nepakako skirto laiko (vieną valandą per savaitę) susipažinti su teisine informacija iš interneto tinklalapių. Dėl veikiančių mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių pareiškėjui skaudėdavo galvą, pakildavo kraujo spaudimas. Pareiškėjas skundėsi per didelėmis maisto produktų kainomis Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje, netinkama prekių kokybe ir teigė, kad Marijampolės PN administracija nesiima jokių veiksmų. Per kratą buvo nepagrįstai iškirsti medžiai ir krūmai, pasodinti vykdant projektą „Žalioji oazė“.

6. Pareiškėjo teigimu, jis dėl minėtų pažeidimų patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, miego sutrikimu, nejaukumu, pavojaus jausmu ir kitais nepatogumus.

7. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN nebuvo laikomas karantino patalpose. Marijampolės PN pažymėjo, kad 8 būrio gyvenamosiose patalpose asmeniui teko ne mažiau kaip 3,20 kv. m, kas atitiko teisės aktų reikalavimus. Sanitarinių įrenginių kiekis 8 būrio nuteistiesiems atitiko teisės aktų reikalavimus, be to, sanitarinis mazgas įrengtas specialiai tam naudotis skirtose patalpose, todėl pakanka įrengti dalines pertvaras. Marijampolės PN yra užtikrinami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimai, pataisos įstaigą periodiškai tikrina kompetentingos institucijos, būriuose tvarką prižiūri paskirti tvarkiniai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, 8 būryje langai atsidarė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl prastos ventiliacijos yra nepagrįsti. Marijampolės PN nėra gavusi nusiskundimų, kad 8 būrio patalpose yra pelėsio. Pareiškėjo argumentas dėl per mažo kiemelio ploto yra nepagrįstas, kadangi teisės aktai nenustato, koks turėtų būti minimalus pasivaikščiojimo kiemelio plotas. Pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei, todėl jam pasivaikščioti yra skirta pusantros valandos, taip pat nustatytu laiku pareiškėjas gali lankyti Marijampolės PN veikiančias mokyklas, biblioteką, dirbti, užsiimti kita pozityvia veikla.

9. Marijampolės PN tvirtino, jog dušinė yra tinkamai įrengta. Nuteistieji kartą per savaitę gali pasinaudoti dušu pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką. Duše yra ventiliacijos anga, o teisės aktai nenustato, kad duše būtų įrengtos atskiros kabinos ar sienelės. Kiekvienam būriui turi būti įrengta avalynės ir drabužių džiovykla, tačiau išskalbti skalbykloje skalbiniai asmenims grąžinami išdžiūvę. Pareiškėjas Marijampolės PN nėra buvęs nei viename ilgalaikiame pasimatyme, todėl jo išsakyti argumentai dėl netinkamų sąlygų ilgalaikių pasimatymų patalpose yra nepagrįsti. Pareiškėjas yra nuteistasis, todėl jam, vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu „Dėl Marijampolės pataisos namuose laikomų nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo patvirtinimo (Marijampolė)“, numatyta 100 interneto svetainių, kuriose jis gali lankytis. Marijampolės PN 2019 m. spalio 25 d. yra sudariusi Nuteistųjų (suimtųjų) apsiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 27/10-142 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Pontem“, kuri teikia apsiprekinimo paslaugą Marijampolės PN kalintiems asmenims. Parduotuvės prekės ir jų kainos nuolatos tikrinamos pareigūnų. Pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, kuriose rūkymo patalpos nėra numatytos. Nuteistųjų rakinimas gyvenamosiose patalpose nustatytas teisės aktuose, tačiau pareiškėjas galėjo laisvai judėti po savo būrio patalpas.

10. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN visuose koridoriuose ir laiptinėse yra iškabinti nurodomieji ženklai, nurodantys atsarginį žmonių evakavimo kelią. Marijampolės PN vis atnaujinami visų pastatų evakavimo planai. Marijampolės PN priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos įstatymu, periodiškai įstaigoje atlieka priešgaisrinį techninį patikrinimą. Atsakovo atstovas nurodė, kad mobiliojo ryšio slopinimo įranga neskleidžia tokių stiprių dažnių, dėl kurių galėtų kilti pavojus žmogaus sveikatai, todėl pareiškėjui dėl to negalėjo būt sukelti jokie galvos skausmai. Marijampolės PN negavo jokių nusiskundimų iš aplinkinių gyventojų, kad juos neigiamai veiktų mobiliojo ryšio slopinimo įranga, be to, ir pats pareiškėjas dėl mobiliojo ryšio slopinimo įrangos neva sukelto galvos skausmo nėra kreipęsis į medikus. Jokios planinės ir neplaninės kratos nebuvo vykdomos „Žaliojoje oazėje“, be to, specialiai nėra kertami medžiai ar kiti augalai, jeigu nėra pagrindo manyti, kad nuteistieji ten gali slėpti draudžiamus turėti daiktus. Marijampolės PN jokių teisėtų veiksmų neatliko, todėl atsakovo atstovui negali kilti deliktinė atsakomybė.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo J. (J.) S. skundą atmetė.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su gyvenamojo ploto trūkumu, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d) (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-31) 2.1 punktu. Pagal minėtus teisės aktus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas pažymėjo, jog teisinis reglamentavimas nenustatė tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. bausmę atliko 8 būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas 76,95 kv. m, joje buvo iki 24 nuteistųjų. Teismas apskaičiavo, kad vienam asmeniui teko 3,20 kv. m gyvenamojo ploto, ir darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta minimali ploto norma.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalimi, Vidaus tvarkos taisyklių 731 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir 2020 m. Vidaus tvarkos taisyklės) 15, 16 ir 17 punktais, teismas pažymėjo, kad patalpos Marijampolės PN yra rakinamos pagrįstai.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas Marijampolės PN karantino patalpose (tai pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdyje), todėl darė išvadą, kad dėl karantino patalpų būklės pareiškėjas negalėjo patirti jokios žalos, ir šiuos argumentus atmetė. Nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesinaudojo teise turėti ilgalaikius pasimatymus, teismas taip pat atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl ilgalaikių pasimatymų patalpų būklės.

16. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad lovos gyvenamosiose patalpose buvo statomos viena šalia kitos, kas neužtikrino jam privatumo miegant, Marijampolės PN atimdavo savarankiškai įrengtas pertvaras. Teismas nurodė, kad Higienos norma HN 134:2015 ir kiti teisės aktai nenustato reikalavimų, kaip turi būti statomos lovos, kokiu atstumu viena nuo kitos jos turi būti statomos ir pertvarų tarp jų įrengimo. Teismas iš pateiktų 8 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 1 fotonuotraukų nustatė, jog visos nuteistųjų lovos, kurios stovi viena šalia kitos, yra su medžiaginėmis pertvaromis, kas visiškai užtikrina asmenų privatumą miegant. Be to, teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo skundus dėl pertvarų tarp lovų panaikinimo ar privatumo stokos miegant.

17. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su sanitarinio mazgo įregimu ir sanitarinių įrenginių skaičiumi, teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Įvertinęs, kad pagal Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas unitazas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras turi tekti ne daugiau kaip 15 asmenų, ir nustatęs, kad 4 sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis iki 48 nuteistųjų, teismas darė išvadą, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko minėtose normose nustatytus reikalavimus.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo suteikta galimybė daugiau nei kartą per savaitę pasinaudoti dušu, naudojimosi dušu grafikas nebuvo suderintas su apsilankymo stadione grafiku, teismas vertino Higienos normos HN 134:2015 44 punkto nuostatas, atsakovo paaiškinimus, kad dušu pareiškėjas galėjo naudotis pagal patvirtintą dienotvarkę kartą per savaitę. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog po naudojimosi stadionu ar po sporto nuteistiesiems turėtų būti sudaryta galimybė naudotis dušu, o pretenzijų dėl galimybės naudotis dušu kiekvieną kartą pasportavus pareiškėjas nereiškė. Teismas konstatavo, jog Marijampolės PN, sudarydami galimybę pagal grafiką naudotis dušu kartą per savaitę, nesuderindami tokio grafiko su naudojimosi stadionu grafiku, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

19. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose yra išvardyti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius. Šiose normose nustatyta, kad dušo patalpos prieškambaris aprūpinamas suolu, kilimėliu, veidrodžiu bei sienine pakaba drabužiams, o dušo patalpa aprūpinama dušo sieteliais, lentynėle higienos priemonėms bei guminiais kilimėliais. Iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad anksčiau aptarti reikalavimai yra tinkamai užtikrinami, tinkamai įrengtas apšvietimas, jokie gedimai neužfiksuoti, taip pat teismui nepateikti jokie pareiškėjo nusiskundimai dėl dušo techninės būklės. Teismas pažymėjo, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, Marijampolės PN dušinėje įrengtos pertvaros, nors toks reikalavimas teisės aktuose nenustatytas. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.

20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus apie ribotas galimybes užsiimti tam tikromis sporto šakomis (smogiamuoju sportu). Atsižvelgęs į Eksploatavimo taisyklių 20 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė suteikti nuteistiesiems smogiamojo sporto inventoriaus, kurio naudojimas, be kita ko, savaime gali sukelti pavojų pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei, nes paties smogiamojo sporto paskirtis yra fizinės žalos kitam asmeniui sukėlimas, kas savaime prieštarauja Eksploatavimo taisyklių 20 punkto tikslams.

21. Teismas nurodė, kad nuteistųjų asmenų teisę turėti asmeninius daiktus reglamentuoja BVK 96 straipsnis; 2020 m. Vidaus tvarkos taisyklių 21 punkte detalizuota, kokius asmeninius daiktus leidžiama įsigyti ir turėti paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) pataisos įstaigoje. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi daiktai nepateko į leidžiamų nuteistiesiems turėti daiktų sąrašą, todėl juos turėti draudžiama. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl trūkstamo sportinio inventoriaus.

22. Įvertinęs Marijampolės PN paaiškinimus, kad, vadovaujantis BVK, nuteistiesiems skiriamas laikas pasivaikščioti gryname ore, be pasivaikščiojimo gryname ore nuteistieji Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, įsidarbinti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, ir skundo argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių ir nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teisę į ilgesnį nei teisės aktais numatytos trukmės pasivaikščiojimą gryname ore. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentus dėl jo teises pažeidžiančios pasivaikščiojimo laiko trukmės teismas atmetė.

23. Teismas nurodė, kad Eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyti reikalavimai, koks pasivaikščiojimo kiemelio, sporto salės plotas turi tekti vienam asmeniui, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl tokio ploto trūkumo.

24. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neužtikrintos priešgaisrinės saugos, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo paaiškinimus, teismas nurodė, jog Marijampolės PN visuose koridoriuose ir laiptinėse yra iškabinti nurodomieji ženklai, nurodantys atsarginį žmonių evakavimo kelią, Marijampolės PN vis atnaujinami visų pastatų evakavimo planai, Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vadovaudamasi Gaisrinės saugos įstatymu, Marijampolės PN periodiškai atlieka priešgaisrinį techninį patikrinimą. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad Marijampolės PN ūkio skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. pažymoje Nr. 14/07-2197 nurodoma, kad Marijampolės PN nuolat atliekami priešgaisrinės saugos veiksmai, be to, Marijampolės PN turto valdymo skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. pažymoje Nr. 14/07-1682 nurodoma, kad Marijampolės PN nuolat atliekami priešgaisrinės saugos veiksmai, taip pat Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2019 m. rugpjūčio 20 d. atliko planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą, kurio metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Marijampolės PN 8 būryje prie patalpos Nr. 1 yra dūmų jutiklis, gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal teisės aktus, tačiau nuteistieji gadina patalpų inventorių. Teismas nenustatė pagrindo netikėti Marijampolės PN anksčiau pateikta informacija, kurią patvirtino pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog prie Marijampolės PN 8 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 1 yra įrengtas veikiantis dūmų jutiklis, todėl pareiškėjo argumentus dėl priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo Marijampolės PN atmetė.

25. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad 8 būriui nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, teismas, remdamasis Marijampolės PN paaiškinimais, nurodė, jog 8 būriui yra skirta tinkamai įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, be to, nuteistieji taip pat gali naudotis Marijampolės PN skalbyklos paslaugomis, iš kurios skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, nes byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų džiovinant drabužius ar kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti džiovinimo paslaugas. Teismas pažymėjo, kad Marijampolės PN sudaryta galimybės drabužius džiovinti ir pataisos įstaigos kieme.

26. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad galimybė naudotis internetu ir gauti teisinę informaciją buvo formali, teismas vadovavosi BVK 11 straipsniu, kuriame įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas; kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Teismas atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus, kad tam tikrų nuteistojo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir pateisinamas, taip pat pažymėjo, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad pataisos įstaiga turi suteikti nuteistiesiems galimybę neribotai naudotis internetu. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN dėl blogai veikiančio interneto ar laiko, skirto naudotis internetu, pratęsimo. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai internetas netinkamai veikė, kada ir kiek laiko jis norėjo naudotis internetu papildomai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nenurodė, kodėl norimos informacijos negalėjo sužinoti iš Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakyme „Dėl Marijampolės pataisos namuose laikomų nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo patvirtinimo (Marijampolė)“, nurodytų 100 interneto svetainių, bibliotekose esančių dokumentų.

27. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrangos neigiamos įtakos pareiškėjo sveikatai. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems turėti mobiliuosius telefonus, tačiau toks draudimas ne visada yra pakankama priemonė nusikalstamų veikų, vykdomų naudojantis draudžiamais turėti mobiliaisiais telefonais, užkardymui. Teismas nurodė, kad mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginys yra adekvati priemonė vykdant visuomenės narių teisėtų interesų apsaugą. Į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Marijampolės departamento patikrinimo aktai patvirtino, kad 2018 m. spalio 22 d. ši institucija atliko elektromagnetinių laukų tyrimą dėl įrengtų mobilaus ryšio blokatorių neigiamo poveikio sveikatai ir konstatavo, jog Higienos normos HN 134:2015 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, į bylą pateikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pažyma patvirtino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl padidėjusio kraujospūdžio, kraujavimo iš nosies, galvos skausmų į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginius laikė nenuosekliais ir nekonkretizuotais.

28. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su Marijampolės PN veikiančios parduotuvės veikla, teismas pažymėjo, kad nuteistojo teisė įsigyti maisto produktų už savo lėšas yra specialioji teisė. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėmis (galiojo iki 2020 m. gegužės 13 d.) ir Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-133 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklėmis, kuriose, be kita ko, nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį; komisija, atlikusi prekių kainų patikrinimą, surašo patikrinimo aktą. Teismas nurodė, kad Marijampolės PN direktorius 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 4/07-144 „Dėl nuteistųjų parduotuvės vidaus darbo ir kainų tikrinimo tvarkos patvirtinimo“ pavedė pareigūnams ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tikrinti prekių kainas Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje ir sulyginti su prekių kainomis Marijampolės miesto parduotuvėse, patikrinimų rezultatus įforminti surašant aktus ir juos pateikti parduotuvės savininkui bei Kalėjimų departamentui. Įvertinęs į bylą pateiktus aktus dėl parduotuvėje esančių produktų kainų, galiojimo terminų patikrinimo, pareikštas pretenzijas, teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN pareigūnai kas mėnesį reguliariai tikrindavo Marijampolės PN veikiančios UAB „Handelshus“ (buvusi UAB „Pontem“) parduotuvę, šiai bendrovei pateikdavo duomenis apie aukštesnėmis kainomis parduodamas prekes ir nurodydavo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių prekybą nuteistiesiems skirtais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis, reikalavimų bei sumažinti šių prekių kainas. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus, kadangi, teismo vertinimu, atsakovo atstovas tinkamai vykdė minėtų teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčijo.

29. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl prastos ventiliacijos gyvenamojoje patalpoje. Vadovaudamasis Higienos normos HN 134:2015 17 punktu, teismas nurodė, kad 8 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 yra sudaryta galimybė patalpą vėdinti praveriant langą (minėtame kambaryje yra 7 langai, kurie atsidaro). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiomis atsakovo atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad nuteistiesiems yra specialiai skirtos rūkymo vietos kieme, todėl sprendė, kad į pareiškėjo gyvenamąją patalpą tabako dūmai negalėjo patekti.

30. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad gyvenamosiose patalpose yra buitinių kenkėjų (blakių, tarakonų), teismas nurodė, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 15 d. NVSC patikrinimo aktas Nr. (4-21 15.4.8) PA-7992 ir 2016 m. lapkričio 14 d. NVSC Marijampolės departamento patikrinimo aktas Nr. 4-432(23.22.4.14.4.12) patvirtino, jog Marijampolės PN buitinių parazitų nenustatyta, profilaktiniai aplinkos kenksmingumo šalinimo darbai UAB „Dezinfa“ buvo atlikti 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. spalio 5 d., 2018 spalio 12 d. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais įrodymais, kurių pats pareiškėjas neneigė, todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimą.

31. Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus dėl iškirstų medžių ir krūmų, kurie buvo pasodinti vykdant projektą „Žalioji oazė“.

32. Teismo vertinimu, teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų buvo grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Byloje esantys įrodymai nepatvirtino neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. 33. Pareiškėjas J. (J.) S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

34. Pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN pateiktame patalpų plane nenurodytos visos komunikacijos. Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje yra šildymo vamzdis ir jo užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN atlikti matavimai yra seni, neatitinka realybės.

35. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus dėl medžiaginių pertvarų tarp lovų, t. y. kad jos Marijampolės PN pareigūnų yra suplėšomos po kiekvienos kratos, surašomi tarnybiniai pranešimai ir vėliau nuteistiesiems skiriamos nuobaudos.

36. Dėl sanitarinių įrenginių pareiškėjas pažymi, jog skunde buvo nurodęs, kad 8 būrio 2 klozetai iš 3 buvo be dangčio, neveikė vandens nuleidimo mechanizmas. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Marijampolės PN pateikti duomenys apie sanitarinių įrenginių skaičių neatitinka tikrovės, be to, nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas.

37. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti sudaryta galimybė nusimaudyti duše po apsilankymo stadione, nurodo, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog dušo persirengimo patalpoje trūko medinių grotelių.

38. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo kiemelyje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 5 kv. m, kaip ir nuteistiesiems arešto bausme. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia NVSC Marijampolės departamento atsakymą dėl rekomenduojamos sporto trukmės, pažymėdamas, kad nuteistiesiems draudžiama turėti tam tikrą sporto inventorių.

39. Pareiškėjas nurodo, kad nuteistieji dalį paros būrio patalpose yra rakinami, todėl skundo dalis dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų neužtikrinimo turi būti tenkinama. Pareiškėjo teigimu, džiovinimo patalpa per maža (gali džiovinti drabužius tik 2 nuteistieji), nėra šildoma, neventiliuojama, todėl drabužių išdžiovinti neįmanoma.

40. Pareiškėjas skundžiasi, kad akivaizdžiai nepakanka laiko tinkamai pasinaudoti internetu (būryje 50 žmonių), kadangi šiai veiklai skiriamos tik 5 minutės per mėnesį, internetas neveikė. Pareiškėjo teigimu, turėtų būti pripažinti pagrįstais jo argumentai dėl mobiliojo ryšio slopinimo įrangos daromos žalos sveikatai, kadangi atsakovo atstovo pateikti patikrinimo aktai yra 2018 metų, o naujesnių įrodymų Marijampolės PN nepateikė. Pareiškėjas tvirtina, kad prekių kainos Marijampolės PN parduotuvėje akivaizdžiai kelis kartus didesnės.

41. Pareiškėjas teigia, kad jis yra kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl buitinių kenkėjų naikinimo, kadangi atliekami naikinimo darbai yra neveiksmingi, kenkėjų yra ir valgykloje. Pareiškėjas dėl blakių įkandimų kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie iškirstus medžius, neįrodė, kad juose įrengtos slėptuvės. Atsakovas nepaneigė visų pareiškėjo nurodytų pažeidimų.

42. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

43. Marijampolės PN teigimu, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, objektyviu ir išsamiu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Marijampolės PN nurodo, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui J. (J. ) S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN.

45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d., pareiškėjo nusiskundimų nepripažino pagrįstais ir įrodytais, nenustatęs pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad jo skundas turėjo būti tenkintas. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, sanitarinių įrenginių būklės ir privatumo sanitariniame mazge, lovų pertvarų gyvenamojoje patalpoje, netinkamos džiovinimo patalpos, galimybės nusimaudyti duše ir dušo patalpose trūkstamo inventoriaus, galimybės pasinaudoti internetu, mobiliojo ryšio slopinimo įrenginių, priešgaisrinės saugos reikalavimų neužtikrinimo, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, galimybės turėti sporto inventorių, prekių kainų Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje, kitų higienos ir buities sąlygų.

47. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Visų pirma, teisėjų kolegija nurodo, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui paduoto skundo argumentus beveik dėl visų jo netenkinusių kalinimo sąlygų (dėl dalies sąlygų – ir papildo), tačiau nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.

50. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

51. Nors apeliantas yra teisus, nurodydamas, kad šiuo atveju Marijampolės PN turėjo pareigą pateikti pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl jo netenkinančių ir teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų, tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovams). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

52. Pareiškėjas skundėsi, kad jam nepakako gyvenamojo ploto 8 būrio gyvenamojoje patalpoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamosios patalpos plotas yra 76,95 kv. m, jame galėjo gyventi iki 24 asmenų, ir darė išvadą, kad pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,20 kv. m gyvenamojo ploto, kas atitinka Vidaus tvarkos taisyklėse ir Įsakyme Nr. V-31 nustatytą ribą, kad vienam asmeniui pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nurodo, kad iš bendro patalpos ploto turėtų būti atimtas šilumos vamzdžio užimtas plotas. Pažymėtina, kad pareiškėjas šiomis aplinkybėmis skundo pirmosios instancijos teismui negrindė, todėl nepaneigta šio teismo išvada, kad pareiškėjui tekęs plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko teisės aktų reikalavimus.

53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinių įrenginių kiekio, atsakovo atstovo paaiškinimus ir įrodymus, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu, konstatavo, kad pareiškėjo būrio nuteistiesiems tekęs sanitarinių įrenginių kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, kad dalis unitazų buvo be dangčių ar kad neveikė vandens nuleidimo įrenginyje sistema, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad nėra galimybės pasinaudoti sanitariniu įrenginiu. Be to byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi dėl šių nepatogumų Marijampolės PN atsakingiems pareigūnams, tačiau į jo nusiskundimus nebuvo reaguojama.

54. Nors pareiškėjas teigia, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 8 būrio sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje, specialiai tam skirtoje patalpoje (ne gyvenamojoje patalpoje), o sanitarinio mazgo vietos iš dalies atskirtos pertvaromis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokiu atveju pripažįstama, jog buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimui konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Pareiškėjas nenurodė reikšmingų ir detalizuotų aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis apskritai neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti atskirose patalpose įrengtu tualetu.

55. Aktualiu teisiniu reguliavimu ir bylos duomenimis pagrįstos bei teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė kartą per savaitę nusimaudyti duše, ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus (Higienos normos HN 134:2015 44 p.). Pareiškėjo nusiskundimai, kad po sporto užsiėmimų stadione nebuvo vedamas į dušą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu ir nesudaro teisino pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos galimybes iki naudojimosi dušu nusiprausti būrio prausykloje. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN, kad jam būtų užtikrinta galimybė papildomai nusimaudyti duše.

56. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias su interneto prieiga. Pažymėtina, kad pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti argumentai yra itin bendro ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atvejų, kai jis siekė pasinaudoti internetu, bet jam tokia galimybė nebuvo suteikta.

57. Dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovo atstovas nepaneigė, jog mobiliojo ryšio slopinimo sistema darė žalą pareiškėjo sveikatai, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

58. Nors atsakovo atstovas pateikė su vertinamu pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN laikotarpiu nesusijusius įrodymus, tačiau byloje esanti Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veikiančio Marijampolės PN, 2021 m. rugsėjo 21 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į šį skyrių dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos sukėlė netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas šių duomenų neginčijo, todėl jo teiginiai dėl mobiliojo ryšio blokavimo įrangos neigiamo poveikio sveikatai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepripažinti pagrįstais ir įrodytais.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, neturi pagrindo konstatuoti, kad pataisos įstaigoje pareiškėjo kalinimo laikotarpiu būtų buvę nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, dėl kurių galėjo kilti reali rizika pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas nenurodė konkrečių įvykių, kada jo sveikatai ar gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė dėl to, kad pataisos įstaiga būtų netinkamai vykdžiusi priešgaisrinės saugos reikalavimus. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip abstraktūs, nesudarantys pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

60. Nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl lovų pertvarų gyvenamojoje patalpoje, netinkamos džiovinimo patalpos, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, galimybės turėti sporto inventorių, prekių kainų Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje, kitų higienos ir buities sąlygų pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendime šiuos pareiškėjo argumentus, remdamasis bylos duomenimis, vadovaudamasis taikytinais teisės aktais ir nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, detaliai įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo teisės šiais aspektais pažeistos nebuvo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių šios išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir papildomai šiais klausimais nepasisako.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjo nusiskundimai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

62. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašymo išreikalauti į bylą papildomus įrodymus pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

63. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas išreikalauti naujus įrodymus – tikslius duomenis apie nurodytus pažeidimus – yra itin abstraktus ir jame nedetalizuota, kokios būtent tikslios medžiagos (įrodymų) išreikalavimo jis siekia. Pareiškėjas nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis neteikė prašymo dėl konkrečių įrodymų išreikalavimo pirmosios instancijos teismui, kuris bylą nagrinėjo iš esmės. Dėl to pareiškėjo prašymas išreikalauti papildomus įrodymus netenkinamas.

64. Pareiškėjo pateiktas kartu su apeliaciniu skundu NVSC Marijampolės departamento 2020 m. lapkričio 23 d. parengtas atsakymas pareiškėjui, kuriame nurodoma apie reikalingą asmeniui aerobinę veiką arba aerobinę fizinę veiklą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo. Be to, pats pareiškėjas nenurodo, kaip šis įrodymas susijęs su ginčo dalyku, taip pat kokias bylai reikšmingas aplinkybes jis siekia šiuo įrodymu pagrįsti.

65. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (ir turtinės, ir neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

66. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. (J.) S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičus

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė