2019-10-16 Nr. AB-19910-3-62-3-02400-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4449-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02400-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 20 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 2–10, 12) nurodė, kad buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje (toliau – 2-as sektorius) kuriame buvo paskirtas gyventi į karantiną, vėliau – į 10-tą, 12-tą, 15-tą būrius, o nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje (toliau – 3-ias sektorius), kuriame buvo paskirtas į 3-io būrio 2-ą gyvenamąją patalpą. Teigė, kad pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

Trumpalaikio pasimatymo metu nei jam, nei lankytojams nebuvo galima atsinešti maisto, atsigerti kavos ar arbatos. Su pareiškėju nebuvo vykdoma socialinių ar psichologinių užsiėmimų. 2-ame sektoriuje, karantine vienam asmeniui teko apie 2,29 kv. m, ploto, 12-ame būryje, 1-oje gyvenamojoje patalpoje – 3,13 kv. m ploto, 3-iame sektoriuje, 3-iame būryje, 2-oje gyvenamojoje patalpoje – 2,72 kv. m ploto. Atskaičiavus baldų užimamą plotą, vienam asmeniui teko dar mažiau laisvo ploto. Maistas neatitiko fiziologinių mitybos normų reikalavimų.

Pareiškėjo giminaičiams ir draugams buvo draudžiama perduoti iš laisvės maistą, lagaminą arba krepšį su ratukais. Pareiškėjui niekas negali perduoti iš laisvės kanceliarinių daiktų (popieriaus, tušinukų, pieštukų ir t. t.). Teigė manantis, kad maisto papildus reikėtų leisti perduoti iš laisvės arba jų pirkimas turėtų būti neįskaičiuojamas į apsipirkimo limitą. 2-ame sektoriuje, 12-ame būryje, 1-oje sekcijoje pastato konstrukcijoje buvo asbesto. 2-ame sektoriuje pastate nebuvo priešgaisrinės sistemos, nebuvo gesintuvų nei sekcijoje, nei koridoriuje. 2-ame sektoriuje sekcijose nuo lubų krito tinkas, sienos ir grindys buvo nelygios; 3-io sektoriaus 3-io būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje iš sienų byrėjo tinkas, sienose buvo skylės; minėtos 2-os gyvenamosios patalpos, to būrio dušo, grindų, prausyklos, kirpyklos danga nebuvo lygi, vamzdžiai praleidinėjo vandenį. 3-io sektoriaus 3-io būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo dviejų stiklo paketų, dėl to buvo šalta, lyjant patekdavo vanduo. 2-ame sektoriuje sienos skylėse buvo tarakonų, 3-iame sektoriuje 3-io būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų ir blakių.

Nebuvo sudaryta galimybė su artimaisiais, gyvenančiais užsienyje, bendrauti vaizdo skambučiais (internetine telefonija). Dušu buvo galima naudotis tik du kartus per savaitę, tačiau pareiškėjui neužteko, nes sportuoja. 2-ame sektoriuje, 3-iame lokaliniame sektoriuje buvo eilės einant į dušą ir sanitariniame mazge (prie tualetų). 3-iame sektoriuje buvo tik 4 tualetai ir 5 praustuvės, kuriais naudojosi visi pastate esantys žmonės – apie 200. Pravieniškių PN-AK namų parduotuvės valdytojas maisto produktų ir kitų prekių kainas buvo nepagrįstai padidinęs. Šioje parduotuvėje dažnai nebūdavo būtiniausių reikmenų (skalbimo miltelių, tualetinio popieriaus, pašto ženklų), o darbuotojai, galimai ir Pravieniškių PN-AK buhalterija, nuskaičiuodavo daugiau pinigų negu nuteistasis apsipirkdavo. 2-ame sektoriuje, 3-iame lokaliniame sektoriuje buvo eilės einant apsipirkti, apsikirpti.

Pareiškėjui neišduodavo jokių higienos priemonių. Atliekamų kratų niekas nefilmavo, nebuvo užtikrinta, kad bent vienas kameros gyventojas galėtų stebėti kratos procedūrą. Buvo draudžiamas medus, tokiu būdu iš įkalinto asmens buvo atimta galimybė gauti natūralų ir būtiną produktą. 3-iame sektoriuje 3-io būrio, 2-os gyvenamosios patalpos prausykloje ant sienų buvo galimai pelėsis. Teigė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti laikomi tik apgyvendinimui skirtose patalpose, o pareiškėjas buvo laikomas 3-iame sektoriuje, 3-iame būryje, 2-oje patalpoje, kur anksčiau buvo užimtumo patalpos, ant pastato sienų kaba užrašas, kad ten yra ir laisvalaikio centras. 2-ame ir 3-iame sektoriuose pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga.

Nebuvo iškabinta aktuali informacija, vidaus teisės aktai, elgesio taisyklės. Nebuvo užtikrinama pakankama teisinė informacija dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT), nebuvo konsultuojama dėl galimybės kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 27–37). Atsiliepime į skundą ir 2019 m. vasario 11 d. rašte Nr. S-3265 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (toliau – raštas „Dėl papildomų duomenų pateikimo“) (I t., b. l. 178–182) atsakovo atstovas pateikė duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas: patalpų gyvenamąjį plotą, miegamųjų vietų skaičių, faktinį nuteistųjų skaičių, patalpų aprūpinimą baldais, patalpų valymą, sanitarinius mazgus, gesintuvus, evakuacinius išėjimus, stogo dangą, higienos priemones, parazitų naikinimą, maitinimą, Pravieniškių PN-AK parduotuvę, vaizdo skambučius į užsienį, maisto produktų vartojimo trumpalaikio pasimatymo metu, daiktų perdavimą, kratų filmavimą, medų, socialinės reabilitacijos priemones, prausimąsi duše, riboto interneto prieigą ir kitas pareiškėjo kalinimo sąlygas. Nurodė teisės aktus, kuriais vadovavosi. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsiliepime atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais, nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė pareiškėjui žalos. Teigė, kad nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas yra nuteistasis, jam teismo nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. kovo 30 d., Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (I t., b. l. 27–28, 38–39) (toliau – laikotarpis nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. vadinamas ir ginčo laikotarpiu).

6. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad trumpalaikio pasimatymo metu nei jam, nei lankytojams nebuvo galima atsinešti maisto, atsigerti kavos arba arbatos teismas nurodė, kad maistas, kava ir arbata nėra nurodyti tarp Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtinto Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Asmenų apžiūros daiktų patikrinimo tvarkos aprašas) 1 priedo 1 punkte nurodytų išimčių (t. y. daiktų, kuriuos leidžiama įsinešti asmenims, atvykstantiems į pasimatymą su nuteistuoju). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad tiek lankytojams, tiek pačiam pareiškėjui, ateinančiam į trumpalaikį pasimatymą, neturėjo būti leidžiama turėti maisto, kavos ir arbatos. Be to, Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2019 m. sausio 29 d. pažymoje nurodytais duomenimis, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-146 1 punkte yra numatyta, jog į trumpalaikį pasimatymą nuteistiesiems paimti daiktus ir reikmenis neleidžiama (I t., b. l. 183). Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus analizuojamu aspektu. Atsakovo atstovas atsiliepime ir rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“, Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas 2018 m. lapkričio 20 d. pažymoje nurodė, kad trumpalaikiuose pasimatymuose su fiziniu kontaktu ir be fizinio kontakto yra sudaryta galimybė nuteistajam ar lankytojui pageidaujant atsigerti vandens (I t., b. l. 33, 47, 179), taigi pareiškėjas ir jo lankytojai turėjo galimybę trumpalaikio pasimatymo metu atsigerti vandens. Remdamasis šiais motyvais, teismas pareiškėjo skundo argumentą, kad trumpalaikio pasimatymo metu nei jam, nei lankytojams nebuvo galima atsinešti maisto, atsigerti kavos arba arbatos, atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pareiškėjas skunde nurodė, kad su juo nebuvo vykdomi jokie socialiniai ar psichologiniai užsiėmimai. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui 2-ame sektoriuje 10-tame, 12-tame ir 15-tame būriuose pagal dienotvarkę buvo skirtas laikas socialinės reabilitacijos priemonėms, bendrajam lavinimui bei profesiniam mokymui, laisvalaikiui, darbui, į atsakovo atstovo nurodytus duomenis, kokiose pozityvaus užimtumo priemonėse dalyvavo pareiškėjas, į atsakovo atstovo nurodytus duomenis, kad pareiškėjas dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, teismas darė išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad su pareiškėju 2-ame sektoriuje nebuvo vedami jokie socialiniai užsiėmimai. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę (pokalbio metu arba susipažinęs su informacija stende) sužinoti apie tai, kad Pravieniškių PN-AK veikia Psichologinė tarnyba, sužinoti apie galimybę gauti psichologinę pagalbą, dalyvauti nuteistųjų psichologinėje terapijoje. Teismas sprendė, kad dienotvarkėse pareiškėjui tam buvo skirtas laikas (kadangi pareiškėjui 2-ame sektoriuje karantine buvo skirtas laikas psichologo konsultacijoms, individualių problemų sprendimui (I t., b. l. 60), 10-tame, 12-tame ir 15-tame būriuose dienotvarkėje buvo skirtas laikas socialinės reabilitacijos priemonėms, laisvalaikiui (I t., b. l. 181). Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių teiginį, kad su juo nebuvo vykdyti jokie psichologiniai užsiėmimai, nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis nesikreipė į Psichologinę tarnybą dėl tokių užsiėmimų.

8. Dėl to, kad pareiškėjui teko mažiau minimalaus gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, darė išvadą, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK dalį ginčo laikotarpio buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktyje nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą bendrabučio tipo patalpoms, nes pareiškėjui 2-ame sektoriuje, 10-tame būryje, 4-toje gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 11 d. teko 3,03 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 0,07 kv. m ploto); 2-ame sektoriuje, 15-tame būryje, 6-toje gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 7 d. teko 2,83 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 0,27 kv. m ploto). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 11 d., nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 7 d. atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis). Teismas, be kita ko, sprendė, kad, gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 11 d., ir nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 7 d. būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

9. Pareiškėjas skunde teigė, kad maistas neatitiko fiziologinių mitybos normų reikalavimų, gaminant maistą buvo žiūrima, kad maistas būtų kiekybiškas (kad užtektų visiems kaliniams), o ne kokybiškas; siekiant padidinti maisto kiekį, maistas buvo skiedžiamas su vandeniu, riebalais, vietoje trūkstamos mėsos buvo pridedama daugiau daržovių, riebalų arba įpilama daugiau vandens, taip pat buvo ir su kitais patiekalais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigdamas, kad maitinimas neatitiko fiziologinių mitybos normų reikalavimų, dėstė abstrakčius teiginius ir samprotavimus, nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jam valgykloje buvo pateiktas netinkamos kokybės maistas, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių. Pareiškėjas teigė, kad jam kaip nedirbančiam asmeniui maistas turi atitikti nustatytas fiziologines mitybos normas, maistas jų neatitiko, o taip pat teigė, kad asmenims, kurie gauna vegetarišką maitinimą, buvo tiekiamas netinkamos kokybės maistas, kurio neįmanoma valgyti. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokį maistą jis pats valgė – vegetarišką ar ne. Teismas, įvertinęs į bylą atsakovo atstovo duomenis, nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, jog gaminant maistą pareiškėjui buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK valgykloje gaudavo nemokamą tinkamą maitinimą pagal fiziologines mitybos normas, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl netinkamo maitinimo.

10. Pareiškėjas skundėsi, kad jo giminaičiams ir draugams buvo draudžiama perduoti jam maistą iš laisvės; teigė, kad jo artimiesiems ir draugams buvo draudžiama perduoti jam iš laisvės lagaminą arba krepšį su ratukais; teigė, kad jam niekas negali perduoti iš laisvės kanceliarinių daiktų (popieriaus, tušinukų, pieštukų ir t. t.). Teismas, įvertinęs Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 95 straipsnio 1 ir 4 dalis, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 83 punkto pirmos pastraipos nuostatas, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų dėl to, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama gauti iš laisvės maistą, maisto papildus, lagaminą su ratukais, krepšį su ratukais, tušinukus, pieštukus. Dėl rašymo popieriaus teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jam 2-ame sektoriuje buvo atneštas popierius, o Pravieniškių PN-AK atsisakė jį perduoti pareiškėjui, nenurodė, koks asmuo jį buvo atnešęs, nenurodė jokių kitų aplinkybių, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad skunde turi būti aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo tokių atvejų, kai pareiškėjui buvo atneštas rašymo popierius, o Pravieniškių PN-AK pareigūnai atsisakė jį perduoti pareiškėjui.

11. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam yra būtini maisto papildai, nes jis sportuoja ir turi suderinti mitybą, teigė manantis, kad juos reikėtų leisti perduoti iš laisvės arba jų pirkimas turėtų būti neįskaičiuojamas į apsipirkimo limitą. Teismas vertino, kad maisto papildai nėra nurodyti tarp BVK 92 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių (t. y. daiktų, už kurių pirkimą sumokėtos sumos neįskaitomos į BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytas didžiausias pinigų sumas, už kurias nuteistieji gali apsipirkti). Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis priskirtinas BVK 92 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, kuriems apsipirkimo parduotuvėje suma neribojama. Todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl to, kad už maisto papildus sumokėtos pinigų sumos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo įskaičiuojamos į BVK nustatytą apsipirkimo limitą.

12. Dėl to, kaip nurodė pareiškėjas, kad 2-ame sektoriuje, 12-ame būryje, 1-oje sekcijoje pastato konstrukcijoje buvo asbesto, teismas sprendė, jog pastato stogo danga, turinti asbesto, nebuvo laužoma, asbesto plaušeliai konstrukcijose buvo tvirtai surišti su užpildu, todėl į aplinką neišsiskyrė ir nekėlė pavojaus sveikatai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Be to, medicininiame pažymėjime yra pateikta mediko išvada, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenis, nustatyta, kad joje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, ir kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo diagnozuotos asbesto dulkių sukeltos ligos (I t., b. l. 40). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos tuo, kad pastato stogo dangoje buvo asbestinio šiferio.

13. Pareiškėjas skunde teigė, kad 2-ame sektoriuje pastate nebuvo priešgaisrinės sistemos, nebuvo gesintuvų nei sekcijoje, nei koridoriuje. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime ir Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje nurodė, kad Pravieniškių PN-AK, siekdama užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos (I t., b. l. 31–32, 50). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių duomenų teisingumu, todėl sprendė, kad pareiškėjo saugumu (dėl galimai kilsiančio gaisro pasekmių) buvo tinkamai pasirūpinta. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis bijo galimai kilsiančio gaisro pasekmių, ar kad ginčo laikotarpiu 2-ame sektoriuje buvo kilęs gaisras, kurio metu jo saugumui buvo kilusi grėsmė, nenurodė, kad jam buvo kilęs poreikis pasinaudoti tam tikromis priešgaisrinėmis priemonėmis, tačiau to padaryti jis negalėjo dėl minėtų priemonių buvimo ar nebuvimo. Taigi, pareiškėjas nepagrindė, kaip buvo pažeistos jo teisės dėl tam tikrų priemonių, įrenginių buvimo ar nebuvimo, kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės, atmetė pareiškėjo skundo argumentą dėl priešgaisrinės saugos, gesintuvų nebuvimo kaip nepagrįstą.

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog, pareiškėjui informavus Pravieniškių PN-AK administraciją apie netinkamą patalpų būklę ar prakiurusį vamzdį administracija nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog 2-ame sektoriuje gyvenamosiose patalpose nuo lubų krito tinkas, sienos ir grindys buvo nelygios; 3-io sektoriaus 3-io būrio 2-os gyvenamosios patalpos sienos buvo avarinės būklės, iš jų byrėjo tinkas, sienose buvo skylės; šios 2-os gyvenamosios patalpos danga nebuvo lygi, buvo avarinės būklės; 3-io būrio dušo, dušo, grindų, prausyklos danga nebuvo lygi; kirpyklos danga nebuvo lygi, buvo avarinės būklės; 3-iame sektoriuje 3-io būrio, 2-os gyvenamosios patalpos prausykloje ir duše vamzdžiai praleidinėjo vandenį, nebuvo sudaryta saugi aplinka, yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.

15. Pareiškėjas teigė, kad 3-io sektoriaus 3-io būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo dviejų stiklo paketų, dėl to buvo ša1ta, lyjant patekdavo vanduo. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad, pareiškėjui informavus Pravieniškių PN-AK administraciją apie netinkamą lango būklę, administracija nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Teismas pareiškėjo argumentus dėl dviejų stiklo paketų atmetė kaip nepagrįstus.

16. Pareiškėjas nurodė, kad 2-ame sektoriuje sienos skylėse buvo tarakonų; 3-iame sektoriuje 3-io būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų ir blakių, blakės buvo čiužinyje, lovoje, sienose. Teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais duomenis, darė išvadą, jog Pravieniškių PN-AK yra skiriamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Teismas taip pat nurodė, kad nors pareiškėjas skunde teigė, kad 3-iame sektoriuje, 3-io būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų ir blakių, iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Utenos deratizacija“ atliktų darbų aktų kopijų nustatė, kad 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d., t. y. ginčo laikotarpiu, 3-io sektoriaus 3-io būrio 2-a gyvenamoji patalpa (kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas) atsisakė kenkėjų naikinimo paslaugų (I t., b. l. 81–82). Kadangi pareiškėjo gyvenamosios patalpos nuteistieji atsisakė kenkėjų naikinimo paslaugos, teismas darė išvadą, kad jie nemanė, jog kenkėjų patalpoje yra ir juos reikia naikinti. Dėl to pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kenkėjų buvimą 3-io būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje kelia pagrįstų abejonių. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės analizuojamu aspektu, todėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl kenkėjų buvimo 2-ame ir 3-iame sektoriuose.

17. Dėl galimybės su artimaisiais, gyvenančiais užsienyje, bendrauti vaizdo skambučiais, teismas nurodė, jog pareiškėjas nurodė, kad jis žodžiu prašė Pravieniškių PN-AK administracijos, kad jam būtų leista paskambinti artimiesiems per internetinę programą ir šitas vaizdo skambutis jam būtų užskaitytas kaip pasimatymas, o administracija atsisakė tenkinti šį jo prašymą, tačiau pareiškėjas nenurodė konkrečios datos, kada jis kreipėsi su minėtu prašymu į Pravieniškių PN-AK administraciją, kada ši Pravieniškių PN-AK administracija atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Be to, pareiškėjas nenurodė, kada jis norėjo paskambinti artimiesiems internetine telefonija – iki 2016 m. balandžio 1 d. ar vėliau, o iki šios datos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte apskritai nebuvo nuostatos, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, taigi, teisinis reglamentavimas apskritai neįtvirtino tokios nuteistųjų galimybės paskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba). Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK administracijos analizuojamu aspektu.

18. Pareiškėjas skunde neteigė, kad jis kreipėsi su prašymu į Pravieniškių PN-AK administraciją ar pareigūnus, prašydamas sudaryti jam galimybę praustis duše dažniau nei kartą per savaitę, motyvuodamas tai sveikatos sutrikimu ar kita priežastimi, tačiau tokį jo prašymą buvo atsisakyta tenkinti. Medicininiame pažymėjime nėra duomenų apie tokius pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių pareiškėjui reikėtų dažniau praustis (I t., b. l. 40). Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė neteisėtai dėl to, kad pareiškėjui nesudarė galimybės duše praustis dažniau nei numato aptartas teisinis reglamentavimas. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę kiekvieną kartą pasportavęs nusiprausti savo būrio prausykloje.

19. Pareiškėjas skundėsi dėl eilių norint pasinaudoti unitazu / klozetu ir dušu 2-o sektoriaus, 3-io lokalinio sektoriaus 12-tame būryje (kuriame buvo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d.), ir dėl eilių norint pasinaudoti unitazu / klozetu ir praustuve 3-io sektoriaus 3-iame būryje (kuriame buvo nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d.). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo unitazų, praustuvių kiekio, dėl eilių tualete ir duše ir dėl to patiriamų nepatogumų, laikytini pagrįstais ir yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., ir nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (kai pareiškėjas buvo 2-ame sektoriuje 12-tame būryje ir 3-iame sektoriuje 3-iame būryje) atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

20. Pareiškėjas skunde teigė, kad Pravieniškių PN-AK veikiančios parduotuvės valdytojas maisto produktų ir kitų prekių kainas parduotuvėje buvo nepagrįstai padidinęs daugiau nei 20 procentų, o kai kurių prekių kainas – daugiau nei 60 procentų. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti į bylą pateiktų atsakovo atstovo duomenų teisingumu ir darė išvadą, kad prekių kainos Pravieniškių PN-AK parduotuvėje ginčo laikotarpiu buvo kontroliuojamos pagal Kainų kontrolės taisyklių reikalavimus. Be to, pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kokių prekių kainos buvo didesnės nei turėjo būti, kiek jos buvo didesnės ir kada toks atvejis buvo. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kaip tuo buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir atmetė kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

21. Pareiškėjas skunde teigė, kad Pravieniškių PN-AK veikiančioje parduotuvėje dažnai nebūdavo būtiniausių reikmenų (skalbimo miltelių, tualetinio popieriaus, pašto ženklų). Teismas sprendė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 260 punktas nuo 2016 m. balandžio 1 d. nustato pataisos įstaigos vadovui pareigą užtikrinti, kad pataisos įstaigos parduotuvėje visada būtų pakankamai tualetinio popieriaus, skalbimo ir plovimo priemonių (nes šios priemonės įrašytos į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, įsigaliojusį nuo 2016 m. balandžio 1 d., ir priskiriamos higienos priemonėms), tačiau nenustato jam pareigos užtikrinti, kad šioje parduotuvėje visada būtų pakankamai pareiškėjo nurodytų tam tikrų skalbimo priemonių – skalbimo miltelių. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės taip pat nenustato pataisos įstaigos vadovui pareigos užtikrinti, kad parduotuvėje visada būtų pakankamai pašto ženklų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad jeigu tiekėjai laiku nepristato prekių į UAB „Pontem“ sandėlius, stengiamasi į parduotuves atvežti analogiškas prekes už panašią kainą. Gavus reikiamas prekes, jos vėl tiekiamos į parduotuves (I t., b. l. 33). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovo atstovo duomenų teisingumu, todėl sprendė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius tinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas nuo 2016 m. balandžio 1 d. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 ir 260 punktuose. Be to, pareiškėjas, pareikšdamas skunde šį nusiskundimą, kad Pravieniškių PN-AK parduotuvėje dažnai nebūdavo skalbimo miltelių, tualetinio popieriaus, pašto ženklų, nenurodė konkrečių atvejų, kada tai buvo, ir kaip tuo buvo pažeistos jo teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisės laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. buvo pažeistos.

22. Dėl pareiškėjo argumentų kad Pravieniškių PN-AK veikiančios parduotuvės darbuotojai, o galimai ir Pravieniškių PN-AK įstaigos buhalterija, klastojo ir nuskaičiuodavo daugiau pinigų nei nuteistasis apsipirkdavo, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, skunde dėstydamas apie suklastojimą, didesnės negu priklauso pinigų sumos nuskaičiavimą, nenurodė, kaip konkrečiai jo nurodytais veiksmais buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir atmetė kaip nepagrįstą šio skundo argumentą.

23. Pareiškėjas skunde teigė, kad 2-ame sektoriuje, 3-iame lokaliniame sektoriuje buvo didelės eilės einant apsipirkti parduotuvėje, apsikirpti kirpykloje, kartais dėl didelių eilių jis nespėdavo apsipirkti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nors ir teigė, kad norint apsipirkti parduotuvėje ar apsikirpti kirpykloje reikėdavo laukti eilėse, o kartais dėl didelių eilių jis nespėdavo apsipirkti, tačiau nenurodė konkretaus atvejo, kada jis neturėjo galimybės apsipirkti ar apsikirpti, ir jokių konkrečių aplinkybių. Pareiškėjas nenurodė, kad dėl eilių jis negalėjo realizuoti minėtų savo teisių. Teismas sprendė, kad galimai gali tekti palaukti eilėje, norint apsipirkti Pravieniškių PN-AK parduotuvėje ar apsikirpti kirpykloje. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad buvo didelės eilės ir kartais jis nespėdavo apsipirkti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Atsakovo atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir 2-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistas 2019 m. sausio 28 d. pažymoje nurodė, kad pareiškėjas su skundais, jog dienotvarkėje nustatytu laiku dėl susidariusių eilių nespėjo apsipirkti Pravieniškių PN-AK parduotuvėje, į būrio viršininką nesikreipė (I t., b. l. 181; 2 t., b. l. 20). Pareiškėjas nesiskundė Pravieniškių PN-AK pareigūnams, dėl to darė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės yra pažeidžiamos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos minėtos pareiškėjo teisės ir atmetė kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

24. Dėl pareiškėjo argumento, kad jam neišduodavo jokių higienos priemonių, motyvuojant tuo, kad nuteistieji gali patys sau nusipirkti, teismas vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo LVAT praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos jokios higienos priemonės, taip pat ir dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, į tai, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. sausio 1 d. konstatuoti neteisėtą Pravieniškių PN-AK neveikimą (CK 6.246 straipsnis), pareiškėjo neaprūpinus dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais. Teismas, vadovaudamasis atitinkamais teisės aktais, be kita ko, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. neturėjo pareigos išduoti pareiškėjui higienos priemones ir nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtą neveikimą šiuo aspektu.

25. Pareiškėjas skunde teigė, kad atliekamų kratų niekas nefilmavo, kratos metu nebuvo užtikrinta, kad bent vienas gyvenamosios patalpos gyventojas galėtų stebėti kratos procedūrą; teigė, kad atliekant kratą, turi būti laikomasi kratos atlikimo tvarką ir protokolo surašymą reglamentuojančių taisyklių; teigė, kad 2-ame sektoriuje jis buvo laikomas nuo 2015 m. iki 2018 m. balandžio mėn., per šį laikotarpį buvo atlikta labai daug kratų, bet nė viena krata nebuvo filmuojama. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, skunde dėstydamas netinkamą kratų atlikimą, nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir atmetė kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

26. Dėl to, kad Pravieniškių PN-AK buvo draudžiamas medus ir tokių būdu iš pareiškėjo buvo atimta galimybė gauti natūralų ir būtiną produktą, teismas nurodė, kad iki 2016 m. balandžio 1 d. BVK 1 priede, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18, 19 prieduose (nustatančiuose draudžiamų įsigyti daiktų, maisto produktų sąrašus) nebuvo įtvirtintas medus. Pagal šį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 1 d. turėjo teisę įsigyti ir turėti natūralaus medaus. Tačiau pareiškėjas skunde nenurodė konkretaus laikotarpio, konkrečios datos, kada jam nebuvo leista įsigyti medaus – iki 2016 m. balandžio 1 d. ar vėliau, ir nepateikė įrodymų, kad jam iki 2016 m. balandžio 1 d. nebuvo leista įsigyti medaus. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisės laikotarpiu iki 2016 m. sausio 1 d. šiuo aspektu buvo pažeistos. Visose Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo redakcijose, galiojusiose nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 20 d., t. y. ginčo laikotarpiu, 1 punkte „Maisto produktai“ nėra nurodytas medus. Šiame Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše visiems nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti maisto produktai yra nurodyti sąrašo 1.1–1.15 punktuose, o medus (natūralus) nėra nurodytas. Teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir aktualią LVAT praktiką, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl to, kad pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 1 d. buvo draudžiama įsigyti medaus.

27. Pareiškėjas skunde teigė, kad 3-iame sektoriuje 3-io būrio, 2-os gyvenamosios patalpos prausykloje ant sienų buvo galimai pelėsis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės patalpų švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl galimai buvusio pelėsio prausykloje.

28. Dėl to, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti laikomi tik apgyvendinimui skirtose patalpose, o pareiškėjas buvo laikomas 3-iame sektoriuje, 3-iame būryje, 2-oje patalpoje, kur anksčiau buvo užimtumo patalpos, ant pastato sienų kaba užrašas, kad ten yra ir laisvalaikio centras, teismas nustatė, kad pareiškėjas galimai apie 5 mėnesius buvo laikomas nuteistųjų laisvalaikio centrui skirtose patalpose. Pareiškėjas nesuformulavo, kuo jam sukėlė nepatogumus tai, kad jis apie 5 mėnesius buvo apgyvendintas laisvalaikio centrui skirtose patalpose, kas buvo netinkama, kuo buvo pažeistos jo teisės dėl to ir kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neilgą laikotarpį buvo apgyvendintas laisvalaikio centrui skirtose patalpose, į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo dėl to buvo pažeistos jo teisės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir atmetė šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

29. Pareiškėjas skunde teigė, kad 2-ame ir 3-iame sektoriuose jis neturėjo galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga, pasižiūrėti internete naujus teisės aktus, pasidaryti ir naudotis fizinio asmens paskyros Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje, sužinoti savo bylų sprendimų ir posėdžių tvarkaraščius; teigė, kad nuteistiesiems yra būtina naudotis advokatūros, prokuratūros, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėmis, taip pat būtina sudaryti galimybę naudotis ir kitų įstaigų interneto svetainėmis (nurodė interneto svetaines). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės yra abstrakčios. Pareiškėjas, skunde dėstydamas apie neturėjimą galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga ir tam tikromis svetainėmis, nenurodė, kaip konkrečiai tuo buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir atmetė kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

30. Skunde nurodė, kad patalpose nebuvo iškabinta aktuali nuteistiesiems informacija, vidaus teisės aktai, elgesio taisyklės; teigė, kad nesant tokios informacijos apie elgesio taisykles, negalima bausti nuteistųjų, dėl elgesio taisyklių pažeidimo. Pareiškėjas, skunde dėstydamas apie informacijos nebuvimą, teismo vertinimu, nenurodė, kaip konkrečiai tuo buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

31. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą su klausimu, kokiu būdu jis galėtų gauti teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos metu pareiškėjas turėtų galimybę gauti ir teisinę pagalbą, susijusią su kreipimusi į EŽTT ar kitas žmogaus teises ginančias tarptautines institucijas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises.

32. Teismas, įvertinęs priimtame sprendime nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4254-602/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018), Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, jog šiuo atveju 70 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

33. Pareiškėjas skunde prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė tokias išlaidas, nepateikė, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

III. 34. Pareiškėjas V. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui (2 t., 139–142). Pareiškėjas nurodo, kad:

34.1. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes teismas nepagrįstai atmetė aplinkybes, kurios, pareiškėjo manymu, yra siejamos su patirtais neigiamais dvasiniais ir fiziniais išgyvenimais, turėjo didelės įtakos neturtinei žalai atlyginti. Teismas laikėsi Lietuvos įstatymų ir praktikos, o ne EŽTT. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba jeigu vykdė, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

34.2. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl asbesto (šiferinio stogo). Šiferiniame stoge yra asbesto dulkių, o asbestas yra draudžiamas. Atsakovo pasisakymai, kad ginčo laikotarpiu nebuvo daromi remontai, neturi jokios reikšmės.

34.3. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė aplinkybę, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame ir 3-iame sektoriuje nebuvo būriuose (12 ir 3 būriuose) evakuacinio plano bei gesintuvų. Pareiškėjas pažymi, kad nors ir nebuvo kilusių rimtų ir didelių gaisrų (išskyrus keletą atvejų, kai prie rūkymo vietos buvo užsidegusi šiukšliadėžė), tai nereiškia, jog ir ateityje nieko baisaus negali nutikti. Būdamas 12 būrio 1 patalpoje, kuri randasi antrame aukšte, nei koridoriuje, nei patalpoje gesintuvo nebuvo. Analogiška situacija buvo ir 3 būrio 2 patalpoje. Be to, kaip teigia pareiškėjas, kilus gaisrui nuteistieji nesulauktų iš pareigūnų pagalbos, nes nuo 20.30 val. iki 6.00 val. būriai yra rakinami, o iškviesti pareigūną nėra galimybės (nėra mygtuko pareigūnui iškviesti ar kitų priemonių, kurių pagalba būtų galima iškviesti pagalbą).

34.4. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl gyvenamosios patalpos stovio. Pareiškėjui, gyvenant Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus 3-io būrio 2 patalpoje, nebuvo stiklo paketo (galimai buvo sudaužytas arba išimtas). Pareiškėjas žodžiu sakė administracijos atstovams dėl stiklo paketo įdėjimo, tačiau stiklo paketas įdėtas nebuvo, todėl lyjant lietui vanduo patekdavo į gyvenamąją patalpą, buvo šalta miegoti.

34.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamuoju laikotarpiu nebuvo blakių. 10-ame, 12-ame ir 3-io sektoriaus 3-iame būryje, pareiškėjo teigimu, blakių buvo. Pareiškėjas blakių dažniausiai rasdavo lovos kampe, čiužinyje, miegant ne kartą pabudo, nes buvo kandžiojamas blakių.

34.6. Ginčo laikotarpiu 2-ame, 3-iame sektoriuose buvo eilės nusiprausti į dušą, pasinaudoti tualetu. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad 3-iame sektoriuje 4-iais sanitariniais mazgais naudojosi 4 būriai (3-ias , 4-as, 5-as ir 6-as). Eilės pareiškėjui kėlė didelių nepatogumų, nes tiek norint nusiprausti, tiek norint pasinaudoti tualetu, visada turėjo laukti. Teismas nors ir nustatė, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į naudojimąsi tualetu, praustuvėmis bei dušu, tačiau atsisakė pripažinti kitas pažeidimo aplinkybes, patenkinti skundo dalį, atlyginant neturtinę žalą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad minėti pažeidimai buvo ilgalaikiai.

34.7. Teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo paviršutiniškai. Pareiškėjas teigia, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundžia administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti, t. y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus.

34.8. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes bei analizuoti atsakovo veiksmus teisėtumo prasme. Pareiškėjas dėl patirtų netinkamų kalinimo sąlygų patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, nesuteikimas normalių kalinimo sąlygų, bandymas pakenkti tokiu būdu, kad nuteistasis neturėtų galimybės įrodyti, jog atsakovas sąmoningai kenkia, trukdo, tyčiojasi iš nuteistojo. Pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą ir didelius nepatogumus, kurie privesdavo prie susierzinimo, kankinimosi – nepatogumų kentėjimas, psichologinė būsena išsekina ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Antisanitarinės sąlygos žemino orumą, nes visą gyvenimą augo normalioje šeimoje, tėvai buvo tvarkingi, todėl ir pareiškėją mokė laikytis tiek asmeninės, tiek aplinkinės higieninės tvarkos.

35. Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsakovas prašo pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 147–149). Atsakovo atstovas nurodo, kad:

35.1. Su apeliaciniu skundu bei jame išdėstytais argumentais nesutinka, mano, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas, todėl, apeliacinis skundas atsakovo atstovo nuomone, netenkintinas.

35.2. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Dėl blakių buvimo patalpose atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir papildomai pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik Pravieniškių PN-AK personalas, bet ir nuteistieji.

35.3. Atsakovo atstovas prašo vadovautis 2019 m. gegužės 10 d. LVAT pateiktu atsakovo atstovo apeliaciniu skundu Nr. S-10744, jame išdėstytais argumentais. Atsakovas mano, kad kitus pareiškėjo keliamus argumentus pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir visapusiškai pagal pateiktus įrodymus. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo apeliacinis skundas turėtų būti tenkintas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

37. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo teiginius dėl asbesto, evakuacinio plano bei gesintuvų nebuvimo, dėl gyvenamosios patalpos stovio, blakių. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į naudojimąsi tualetu, praustuvėmis bei dušu, tačiau nepagrįstai atsisakė pripažinti kitas pažeidimo aplinkybes (dėl nuolatinės eilės laukiant nusiprausti ir naudotis tualetu) bei patenkinti skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

39. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Kadangi apeliaciniame skunde apsiribota deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais, jau išdėstytais skunde, nėra pagrindo šias aplinkybes nagrinėti plačiau ar vertinti kitaip. Teisėjų kolegija, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas kelia ginčą apeliaciniame skunde.

41. Dėl pareiškėjo argumento, susijusio su asbestu, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal LVAT formuojamą praktiką visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 kt.). Kita vertus, tai turi būti pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų dėl kilusios grėsmės jo sveikatai, savo reikalavimą grindžia deklaratyviais teiginiais, todėl šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nurodė tik apibendrintus teiginius dėl evakuacinio plano, gesintuvų nebuvimo bei dėl gyvenamosios patalpos stovio, t. y. kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje 3-io būrio 2-oje patalpoje nebuvo stiklo paketo. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad dėl to pareiškėjui kilo realių neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu tiek dėl evakuacinio plano, gesintuvų nebuvimo, tiek dėl stiklo nebuvimo (žr. nutarties 14 ir 16 p.) ir plačiau dėl minėtų pareiškėjo argumentų nepasisako. Dėl pareiškėjo argumento, kad žodžiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl stiklo paketo, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nenurodė konkrečios datos, kada jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ir kada Pravieniškių PN-AK administracija atsisakė tenkinti šį jo prašymą.

43. Dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo kandžiojamas blakių, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Pravieniškių PN-AK yra skiriamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Be to, iš UAB „Utenos deratizacija“ atliktų darbų aktų kopijų matyti, kad 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d., t. y. ginčo laikotarpiu, 3-io sektoriaus 3-io būrio 2-a gyvenamoji patalpa (kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas) atsisakė kenkėjų naikinimo paslaugų (I t., b. l. 81–82). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo gyvenamosios patalpos nuteistieji atsisakė kenkėjų naikinimo paslaugos, todėl akivaizdu, kad jie nemanė, jog kenkėjų patalpoje (blakių) yra ir juos reikia naikinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog dėl parazitų buvimo kamerose pareiškėjas patyrė sužalojimus (buvo apkandžiotas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl blakių buvimo atmeta.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeistos jo teisės dėl naudojimosi tualetu, praustuvėmis bei dušu, tačiau nepagrįstai atsisakė pripažinti kitas pažeidimo aplinkybes (dėl nuolatinės eilės laukiant nusiprausti ir naudotis tualetu) ir patenkinti skundo dalį atlyginti neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo unitazų, praustuvių kiekio, dėl eilių tualete, duše ir dėl to patiriamų nepatogumų, laikytini pagrįstais. Teismas sprendė, kad yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., ir nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (kai pareiškėjas buvo 2-ame sektoriuje 12-tame būryje ir 3-ame sektoriuje 3-ame būryje) atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad byloje nustatytas nežymus ir neilgai trukęs gyvenamojo ploto trūkumas (12 dienų trūko 0,07 kv. m ploto, 8 dienas trūko 0,27 kv. m ploto), laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., ir nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu sanitariniame mazge ir dušo patalpoje, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis. Teismas taip pat įvertino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. sausio 1 d. beveik kiekvieną mėnesį (išskyrus 2016 m. vasario ir rugsėjo mėn.) gaudavo pajamų, kiekvieną mėnesį nuo 10 Eur iki 403 Eur, iš viso šiuo laikotarpiu gavo 1 821,31 Eur (I t., b. l. 187–188). Kadangi pareiškėjas šią ginčo laikotarpio dalį gaudavo pajamų, nors ir nedideles sumas, jis turėjo galimybę apsirūpinti minimaliomis asmeninės higienos priemonėmis. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik trejiems metams nuo ginčo laikotarpio pradžios (I t., b. l. 17). Byloje nenustatyta, kad pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai. Medicininiame pažymėjime yra pateikta mediko išvada, jog išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenis, nustatyta, kad joje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos (I t., b. l. 40). Psichologinės tarnybos 2018 m. lapkričio 12 d. pažymoje Nr. 73(3)-509 yra nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl psichologinių išgyvenimų, kurių atsiradimą galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Atsižvelgdamas į tai, bei Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, jog šiuo atveju 70 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (70 Eur) yra proporcingas ir adekvatus.

47. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas, reikšdamas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus ir prašymą, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turėjo pateikti apeliacinį skundą ABTĮ 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai įsiteisėjusia 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovo teiktą apeliacinį skundą atsisakė priimti. Kito apeliacinio skundo Pravieniškių PN-AK nėra pateikusi. Todėl šioje byloje minėtas atsakovo prašymas negali būti nagrinėjamas, o Nutarties 35.3 punkte nurodyti atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl nustatytų atsakovo pažeidimų ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo padarytais pažeidimais, tinkamai nustatė pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė