885300c0-d3de-4bde-897f-e440570878e2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-638-790/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01347-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės GasiÅ«nienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Ž.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Ž. G. ieÅ¡kinį atsakovams A. B. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio bÅ«stas“, O. O., V. K., R. V., A. Ž. Ž. ir G. G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Ž. G. kreipėsi į teismÄ ir, patikslinusi reikalavimus, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) ir A. B. Ž. 16 726,66 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji su savo dukterimis A. G. ir G. G. nuosavybės teise valdo pastato dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 3), ir pastato dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 4); atsakovė A. B. Ž. nuosavybės teise valdo pastato dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 1), ir pastato dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 7); atsakovė Savivaldybė nuosavybės teise valdo pastato dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 2). 2013 m. liepos 14 d. ieÅ¡kovė pastebėjo, kad siena, skirianti Savivaldybei priklausančiÄ daugiabučio namo dalį nuo ieÅ¡kovės dalies, yra ardoma.

IeÅ¡kovė informavo Savivaldybę apie Å¡iÄ aplinkybę, praÅ¡ydama paÅ¡alinti griovimo padarinius ir skubos tvarka skirti jai socialinį bÅ«stÄ . Savivaldybė 2013 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo akte nustatė, kad iÅ¡orinė siena yra iÅ¡griauta, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nustatė, kad griovimo darbus vykdė atsakovė A. B. Ž..

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad atliekant neteisėtus griovimo darbus buvo iÅ¡griauta ieÅ¡kovei priklausančios namo dalies iÅ¡orinių sienų plytų apdaila, nudraskyti asbestinio stogo lakÅ¡tai, nuardyti plytų kaminai, suniokotos bendrosios patalpos, pažeistos (vietomis paÅ¡alintos) namÄ laikančios konstrukcijos – lauko sienos, iÅ¡orinės atitvaros, perdangų izoliacija, pažeista elektros instaliacija – iÅ¡draskyti elektros kabeliai, kurie iki Å¡iol kabo Å¡alia namo sienos, pažeistos stogo laikančiosios konstrukcijos, atlikti kiti griovimo darbai.

4. Neteisėtus griovimo darbus atliko atsakovė A. B. Ž.. Å iai atsakovei buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu konstatavo, kad ji, neturėdama statybÄ leidžiančio dokumento, iÅ¡ardė daugiabučio gyvenamojo namo galinę sienÄ ir Å¡iais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) reikalavimus. Teismas pripažino, kad atsakovė atliko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1594 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ pažeidimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galiÄ .

5. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė Savivaldybė, bÅ«dama statinio dalies valdytoja, turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti jai priklausantį butÄ ir užtikrinti, kad kitiems asmenims nekiltų žala. 2013 m. Savivaldybei priklausiusioje namo dalyje be teisėto pagrindo apsigyveno atsakovės A. B. Ž. sÅ«nus. Savivaldybė privalėjo imtis veiksmų, kad paÅ¡aliniai asmenys nepatektų į butÄ ir neardytų namo konstrukcijų, tačiau ji nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir atidi, elgėsi itin pasyviai, tik formaliai susiraÅ¡inėjo su ieÅ¡kove, neatkÅ«rė ardomų patalpų ir gyvenamojo namo bÅ«klės.

6. Nors 2014 m. vasario 20 d. raÅ¡tu Savivaldybė informavo ieÅ¡kovę apie atlikus pastato atstatymo darbus, tačiau 2014 m. kovo 12 d. atlikus pastato patikrinimÄ buvo nustatyta, kad bute liko iÅ¡griautos krosnys, grindys, nukastas gruntas, sugriautos pertvaros, dalis fasadinės sienos, iÅ¡griauta kapitalinė siena, tik dalis sienos turi apÅ¡iltinimÄ , kita dalis apkalta medžio drožlių plokÅ¡tėmis. Aplinkybę, kad darbai nėra atlikti, konstatavo ekspertas (iÅ¡skyrus sienos užkalimÄ lentomis). 2018 m. rugsėjo 12 d. ekspertas atliko papildomÄ ekspertizę ir nustatė, kad ieÅ¡kovei priklausanti daugiabučio namo dalis yra kritinės bÅ«klės ir siekiant atkurti tinkamas gyvenimo sÄ lygas turi bÅ«ti atlikti atstatymo darbai, kurių preliminari kaina apie 16 726,66 Eur.

7. IeÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ . IÅ¡griovus namo laikančiÄ sias konstrukcijas ir pertvaras, iÅ¡ lauko atsirado laisvas patekimas į jos gyvenamÄ sias patalpas, todėl ji ir jos Å¡eima bijojo miegoti, negalėjo palikti namo be priežiÅ«ros, ieÅ¡kovė bijojo dėl vaikų saugumo. IeÅ¡kovės rÅ«sį nuo kitų patalpų skiriančioje sienoje buvo iÅ¡muÅ¡ta skylė, pro kuriÄ patalpos buvo užliejamos vandeniu. Dėl griovimo darbų užšalo vanduo, todėl ieÅ¡kovė su dukterimis buvo priverstos gyventi be vandens.

Po griovimo darbų sutriko ieÅ¡kovės dukters G. G. sveikata, jÄ pradėjo varginti įvairios baimės ir ligos, ji lankėsi pas neurologÄ , psichiatrÄ ir psichologÄ , jai buvo skirtas gydymas. IeÅ¡kovės dukrai A. G. dėl emocinio iÅ¡sekimo 2014 m. sausio 27 d. buvo iÅ¡duota medicininė pažyma, be to, A. G., eidama pro niokojamas namo konstrukcines dalis, iÅ¡sinarino kojos pirÅ¡tÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje nebuvo tiksliai nustatyta, kas ir kada realiai padarė žalÄ ginčo butams. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl turto sužalojimo pareikÅ¡ti tretiesiems asmenims A. Ž. Ž., R. V. ir V. K., tačiau tretieji asmenys nebuvo apklausti byloje, o ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų metu visi įtariamieji davė skirtingus parodymus. Todėl Å¡iuo metu nėra įmanoma nustatyti realias žalos padarymo aplinkybes ir kaltus asmenis. Dėl avarinės namo bÅ«klės ir registre įregistruotų nekilnojamojo turto savybių neatitikties realiai situacijai taip pat nėra įmanoma įvertinti realius griovimo veiksmus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad namas tiek prieš šioje byloje nagrinėjamus neteisėtus veiksmus, tiek ir šiuo metu yra avarinės būklės, o realus pastato įrengimas neatitinka valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro turimų duomenų (VĮ Registrų centre nurodyta, kad name nėra įrengtas vandentiekis ir nuotekų šalinimo tinklai, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pastato rūsyje yra įrengtas vamzdynas).

10. Teismui įpareigojus ieÅ¡kovę nurodyti konkrečius A. B. Ž. ir A. Ž. Ž. veiksmus, kuriais jai buvo padaryta žala, ieÅ¡kovė nurodė, kad įrodinėdama A. B. Ž. neteisėtus veiksmus remsis tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu. Todėl teismas savo nuožiÅ«ra nevertino, ar A. B. Ž. yra atsakinga už kitÄ savo turto sužalojimÄ , galėjusį sukelti žalÄ ieÅ¡kovei.

11. Teismas nesutiko, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarime buvo nustatytos prejudicinę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės, jog A. B. Ž. fiziÅ¡kai atliko griovimo darbus. ProtokolÄ suraÅ¡iusios Inspekcijos atstovas minėtoje byloje aiÅ¡kino, kad darbai galėjo bÅ«ti atliekami be atsakovės žinios, o teismas nutarimo motyvuose pažymėjo, kad atsakovė neardė pastato sienos, tai padarė kiti asmenys be jos žinios. Atsakovė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji buvo buto Nr. 1 ir buto Nr. 7 savininkė, o iÅ¡orinė galinė gyvenamojo namo medžio rÄ stų siena ir mansardinio aukÅ¡to lygyje iÅ¡ardyta iÅ¡orinė galinė medinių rÄ stų siena, už kurios sužalojimÄ buvo suraÅ¡yti administraciniai aktai ir priimtas teismo nutarimas, tai Å¡ių butų siena.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė A. B. Ž., pasitelkdama V. P., iÅ¡griovė iÅ¡orinių sienų plytų apdailÄ , nudraskė asbestinio stogo lakÅ¡tus, nuardė kaminus, suniokojo bendrÄ sias patalpas ir padarė kitus pažeidimus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime nei vienas iÅ¡ Å¡ių veiksmų nėra iÅ¡vardintas, taigi, ieÅ¡kovė jų neįrodė. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad atsakovė neteisėtiems veiksmams atlikti pasitelkė V. P. – byloje nėra įrodymų, kad V.

P. bÅ«tų atlikęs griovimo veiksmus arba prašęs kitų asmenų tokius darbus atlikti. A. B. Ž. iÅ¡davė jam įgaliojimÄ , tačiau tai neįrodo, kad jis atliko neteisėtus veiksmus.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovė A. B. Ž. yra atsakinga už ieÅ¡kovei kilusiÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl atsakovei priklausančių butų Nr. 1 ir Nr. 7 iÅ¡orinės sienos nugriovimo. Nors A. B. Ž. fiziÅ¡kai galinės namo sienos negriovė, tačiau kaip butų savininkė turėjo užtikrinti, kad ji nebÅ«tų griaunama ir pastatui nekiltų žala. A. B. Ž. nėra buto Nr. 2 savininkė, todėl ji neturėjo pareigos prižiÅ«rėti šį butÄ ar rÅ«pintis galimai neteisėtais savo pilnamečio sÅ«naus A.

Ž. Ž., taip pat R. V. ir V. K. veiksmais. Atsakovei nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl buto Nr. 2 griovimo, ji nebuvo apklausta ir nepasirašė susitarimo dėl Å¡iam butui padarytos žalos atlyginimo. Tai, kad atsakovė pervedė savivaldybės įmonei (toliau – SÄ®) „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 1 000 Lt, siekdama iÅ¡ dalies kompensuoti žalÄ , nepatvirtina jos atsakomybės už buto Nr. 2 sužalojimÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad A. B. Ž. iÅ¡ardė vidines Å¡io buto sienų pertvaras, sienų apdailÄ , demontavo grindų dangÄ , pažeidė bendros konstrukcijos pamatus, demontavo elektros instaliacijÄ , iÅ¡ardė 3 krosnis, buto viduje pradėjo kasinėjimo darbus, iÅ¡laužė buto įėjimo durų spynÄ , todėl dėl Å¡ių veiksmų atlikimo ieÅ¡kinys atmestas.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovės Savivaldybės atsakomybė yra kildinama iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje nustatytos statinio dalies valdytojos pareigos prižiÅ«rėti jai priklausantį butÄ . Tačiau žalos padarymo metu Savivaldybė buvo perdavusi buto Nr. 2 valdymo teisę SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kuri turėjo pareigÄ veikti tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų užkirstas kelias jo griovimui, o sužalojimai bÅ«tų Å¡alinami. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ realiai atliko valdymo veiksmus, be kita ko, realiai rÅ«pinosi buto griovimo pasekmių paÅ¡alinimu, parašė pareiÅ¡kimÄ Vilniaus miesto policijos komisariatui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pranešė apie įvykį Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Inspekcijai, sutiko apmokėti butui Nr. 2 tenkančiÄ iÅ¡laidų dalį už iÅ¡orinės sienos ir sienos tarp buto Nr. 2 ir buto Nr. 3 atstatymÄ .

Teismas sutiko su atsakovės Savivaldybės pozicija, kad bÅ«tent SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kaip objekto valdytoja, turi pareigÄ atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pastato sugriovimo ar dėl kitokių jo trÅ«kumų. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ Å¡ioje byloje nėra patraukta atsakove, todėl jos, kaip trečiojo asmens, atsakomybės klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas. Savivaldybė nėra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnį už ieÅ¡kovės turtui padarytÄ Å¾alÄ .

14. Teismas, nustatęs, kad atsakovė A. B. Ž. yra atsakinga už išorinės sienos griovimo darbus, sprendė, kad byloje yra aktualus tik šiais neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir pasekmių pašalinimo klausimas. Teismas pažymėjo, kad nors SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informavo ieškovę, kad 2013 m. rugsėjo mėn. buvo sutvarkyta išgriauta lauko siena, o Savivaldybės 2014 m. kovo 13 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte, be kita ko, nustatyta, kad fasadinė siena užsandarinta lentomis, byloje pasitelktas ekspertas konstatavo, kad taisymo darbai yra atlikti netinkamai.

Ekspertizės akte nurodyta, kad griovimo iÅ¡orėje pasekmių paÅ¡alinimo kaina sudaro 2 591 Eur (skaičiuojant pagal 2017 m. spalio mėn. galiojusias kainas). IÅ¡orinė siena buvo iÅ¡griauta ne ties ieÅ¡kovės butais, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės asmeniÅ¡kai gauti kompensacijÄ už atliktus darbus. IeÅ¡kovė į kompensacijÄ už iÅ¡orinės sienos atstatymÄ galėtų pretenduoti kaip namo bendrasavininkė, tačiau ji neteikė reikalavimų ir skaičiavimų CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Siena yra išorinė, todėl būtų pagrindas svarstyti dėl objekto priskyrimo bendrojo naudojimo objektams, jei ieškovė būtų atlikusi ar ketintų atlikti išorinės sienos remonto darbus.

15. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei negali bÅ«ti priteisiamas žalos atlyginimas iÅ¡ Savivaldybės, nes, kaip minėta, buto Nr. 2 valdytoja yra SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. IeÅ¡kovė pati atsisakė ieÅ¡kinyje nurodyti atsakovės A. B. Ž. veiksmus dėl jai priklausančių butų neteisėtų pertvarkymų ir prašė teismo vertinti tik tai, kad buvo nugriauta Å¡iai atsakovei priklausančių butų iÅ¡orinė siena, tačiau Å¡iuo aspektu jos pažeistos teisės, kaip minėta, gintinos CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog byloje yra pakankamai įrodymų dėl pastato sužalojimo, turtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovei negali bÅ«ti priteisiamas. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo sprendimu nėra konstatuojama, kad ieÅ¡kovės turtui nebuvo padaryta žala, bet yra konstatuojama, jog atsakovės nėra už jÄ atsakingos.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Å iuo atveju buvo atliktas pažeidimas, nurodytas CK 6.266 straipsnyje, kuriame nenustatyta galimybė atlyginti neturtinę žalÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės sveikatos pakenkimo.

17. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė sužinojo apie tai, jog atliekami griovimo darbai yra neteisėti, ieÅ¡kinyje nurodytu metu. 2013 m. liepos 15 d. raÅ¡te, adresuotame Savivaldybei, ieÅ¡kovė domėjosi, ar statybos darbams atlikti iÅ¡duotas leidimas, ar turimi reikiami dokumentai. Tai reiÅ¡kia, kad ji nebuvo įsitikinusi veiksmų neteisėtumu. Kartu teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė 2013 m. birželio 15 d. raÅ¡te skundėsi, kad iÅ¡ buto Nr. 2 buvo patekta į jai priklausantį rÅ«sį, nuostoliai siekė 3 000 Lt, 2013 m. lapkričio 7 d. apklausos ikiteisminiame tyrime metu teigė, kad, jos manymu, V. K. 2011 m. vasarÄ , patekęs į bendro naudojimo rÅ«sį, pradėjo griauti ieÅ¡kovės sienÄ , kuri ribojasi su butu Nr.

2. Tiek, kiek Å¡ie veiksmai sutampa su ieÅ¡kinyje nurodytais veiksmais (rÅ«sį nuo kitų patalpų skiriančioje sienoje buvo iÅ¡muÅ¡ta skylė), senaties terminas kreiptis į teismÄ buvo praleistas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ ir bylos dalį dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos atlyginimo perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 18.1. Atsakovės A. B. Ž. neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lyga, pasireiÅ¡kė dviem bÅ«dais: 18.1.1. atsakovė dalyvavo vykdant griovimo darbus namo dalyje, kurioje yra butai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr.

7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė teismo nutarimu buvo pripažinta kalta tik dėl gyvenamojo namo galinės sienos išardymo, bet ne dėl kitų griovimo darbų, nes visi griovimo darbai objekte (taip pat Savivaldybei priklausiusiame bute Nr.

2) buvo atliekami tuo pačiu metu ir kompleksiÅ¡kai, atsakovė puikiai žinojo apie visus darbus ir savo tikslus siekė įgyvendinti su trečiųjų asmenų (sÅ«naus A. Ž. Ž. ir V. P.) pagalba. Nors atsakovė fiziÅ¡kai galėjo nevykdyti darbų, ji atsako už jos pavedimu veikusius asmenis. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra užfiksuota, kad atsakovės atstovas V. P. jos vardu tarėsi su SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ darbuotojais dėl griovimo darbais butui Nr. 2 padarytos žalos kompensavimo, taigi, atsakovė laikė, kad ji atsakinga už darbų vykdymÄ ; 18.1.2. atsakovei taip pat kyla civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu už jai priklausiusio turto nepriežiÅ«rÄ .

Teismas nepagrįstai vertino, kad dėl atsakovės turto nepriežiÅ«ros eksperto D. K. ekspertizės akte nurodyti bÅ«tini statybos darbai žalai paÅ¡alinti turi bÅ«ti siejami tik su galinės pastato sienos sutvarkymu ir jų kaina yra 2 591 Eur. Teismas ignoravo dėl atsakovės turto nepriežiÅ«ros atsiradusį ilgalaikį neigiamÄ poveikį viso pastato konstrukcijoms ir ieÅ¡kovės valdomoms patalpoms. Ä® ieÅ¡kovei priklausančias patalpas ilgÄ laikÄ ir iki Å¡iol patenka kritulių vanduo, todėl nusilupa pavirÅ¡ių dažai, dėl drėgmės patalpų sienas ir lubas padengė pelėsiai, kurie taip pat apėmė lentynas, sugadino knygas ir kitus daiktus.

Teismas Å¡ių pažeidimų nepagrįstai nesusiejo su atsakovei priklausančio turto nepriežiÅ«ra. 18.2. Atsakovė Savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus, nes taip pat nevykdė pareigos prižiÅ«rėti jai priklausiusį butÄ . Griovimo darbai buvo vykdomi ir Savivaldybei priklausiusiame bute (jame buvo iÅ¡griautos krosnys, nuardyti kaminai, iÅ¡montuotos grindys (iki grunto), iÅ¡ardytos pertvaros, dalis fasadinės sienos, sugadinta kapitalinė siena), tačiau atsakovė, nors ir teigė, neva defektai buvo paÅ¡alinti, griovimo darbų padarinių nepanaikino.

Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė nėra atsakinga už sukeltÄ Å¾alÄ , nes tuo metu, kai buvo vykdomi griovimo darbai, ji buvo perdavusi buto valdymo teisę trečiajam asmeniui SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ patyręs asmuo gali pasirinkti konkretų atsakomybės subjektÄ (savininkÄ ar valdytojÄ ), be to, Å¡iuo atveju turto valdymo teisės perleidimas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ net nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas. 18.3. Teismas netyrė visų aplinkybių, reikÅ¡mingų žalos dydžiui nustatyti, ir neatskleidė bylos esmės. Sprendime nurodoma, kad dar prieÅ¡ griovimo darbus dalis namo patalpų buvo pripažintos netinkamomis gyventi, tačiau netinkamu gyventi buvo pripažintas tik Savivaldybei priklausęs butas, kitos patalpos buvo pripažintos kritinės bÅ«klės po to, kai buvo neteisėtai atlikti griovimo darbai.

Ekspertas D. K., įvertinęs atliktų griovimo darbų pobÅ«dį ir ieÅ¡kovei priklausančių patalpų realiÄ bÅ«klę, faktiÅ¡kai pripažino, kad bÅ«tent dėl minėtų darbų Å¡ios patalpos tapo avarinės bÅ«klės (nebetinkamos gyventi). Neteisėtai vykdyti griovimo darbai tiesiogiai sÄ lygojo defektų ieÅ¡kovės valdomose patalpose atsiradimÄ . Ä® bylÄ buvo pateikta pakankamai duomenų (brėžinių, nuotraukų), patvirtinančių namo (patalpų) ir aplinkos bÅ«klę iki ir po griovimo (ardymo) darbų. 18.4.

Ekspertizė buvo atlikta su trūkumais. Ekspertas negalėjo apžiūrėti dalies (65 proc.) rūsio patalpų, todėl čia padaryta žala nebuvo įvertinta; ekspertas nepagrįstai nenumatė statybos darbų ir priemonių pastato medinių konstrukcijų išsikraipymui pašalinti, nors dėl neteisėtų griovimo darbų toks poveikis buvo nustatytas; neįvertino dėl neteisėtų griovimo darbų suskilinėjusių betoninių grindų sutvarkymo darbų poreikio; sanitarinių mazgų, vandentiekio sistemos ir įrangos sugadinimų, atsiradusių pažeidus vandentiekio vamzdžius; pateikė prieštaringas išvadas dėl grindų dangos keitimo; neįvertino būtinų gipso kartono sienų (lubų) keitimo darbų; taip pat būtinų statybos darbų buto Nr. 3 vonios kambario ir buto Nr. 4 vonios ir virtuvės kambarių sugadinimams pašalinti; ekspertizės akte gruntavimo priešpelėsiniu gruntu darbai visiškai nepagrįstai numatyti tik 6 kv. m lubų plotui, kai pelėsiu yra padengtos ir patalpų sienos, o tinkavimo darbai visai niekur neatsispindi; ekspertas nepagrįstai nenustatė būtinų statybos darbų ir jų kainų suniokotam keliui su šaligatviu ir žemės sklypo drenažo sistemai atstatyti. 18.5.

IÅ¡griovus namo laikančiÄ sias konstrukcijas ir pertvaras tarp ieÅ¡kovei ir Savivaldybei priklausančių butų iÅ¡ lauko atsirado laisvas patekimas į ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas, todėl ieÅ¡kovė bijojo miegoti naktimis ir negalėjo palikti namo be priežiÅ«ros. IÅ¡griovus Å¡ildymo sistemos kaminus ieÅ¡kovė kartu su dukromis buvo priverstos gyventi įšalusiose patalpose, dėl nukasto grunto užšalus vandeniui jos buvo priverstos gyventi be vandens, o pažeidus elektros kabelius – ir be Å¡viesos.

Dėl nesaugios aplinkos ir nuolatinio psichologinio spaudimo ieškovės jaunesniajai dukrai sutriko sveikata, pradėjo varginti įvairios baimės, konstatuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mikčiojimas, padidintas jautrumas, galvos skausmai su pykinimu, neramus miegas, greitas nuovargis, bendras silpnumas, dėmesio stoka. Dėl patalpose atsiradusių pelėsių jai prasidėjo alerginės reakcijos ir alerginė sloga. Ieškovei atsirado (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, asmens sveikatai kilusi žala yra priteisiama visais atvejais. Nors ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovė ginčija iÅ¡ dalies, praÅ¡ydama priteisti 10 000 Eur. 18.6. Teismas neįtraukė į bylÄ asmenų, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos sprendimas. IeÅ¡kovė ginčo pastate gyveno su dukterimis, kurios taip pat patyrė neigiamas griovimo darbų pasekmes.

Nuo Å¡ios bylos baigties priklauso jų galimybė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas netenkino praÅ¡ymo įtraukti į bylÄ ieÅ¡kovės dukrÄ A. G.. Teismas neįtraukė į bylÄ P. S., kuriam priklauso vienas iÅ¡ ginčo pastate esančių butų ir atitinkama dalis bendrųjų namo konstrukcijų, nors ieÅ¡kovė kėlė reikalavimÄ dėl žalos, atsiradusios dėl bendrojo naudojimo konstrukcijų sugadinimo, atlyginimo. Ekspertas konstatavo, kad neteisėtais griovimo darbais buvo padaryta neigiama įtaka inžinerinėms komunikacijoms (vandentiekio vamzdžiams, elektros stulpui, elektros įvadui), todėl vandentiekio, nuotekų, elektros tinklų savininkai (valdytojai), tiekdami vandenį ir elektros energijÄ namui, objektyviai gali susidurti su sunkumais.

Å ioje byloje iÅ¡sprendus atsakomybės už neteisėtai vykdytus griovimo darbus klausimÄ , komunalinių paslaugų teikėjai galėtų reikalauti iÅ¡ byloje nustatytų atsakingų asmenų paÅ¡alinti pažeidimus, susijusius su jų turtu, ir atlyginti žalÄ , todėl į bylÄ turėjo bÅ«ti įtraukti UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė A. B. Ž. praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 19.1. IeÅ¡kovės teigimu, byloje yra pateikti įrodymai apie griovimo darbų sukeltÄ Å¾alÄ , tačiau ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kaip griovimo darbai yra susiję su atsakovėmis, neįrodė Å¡ių darbų ir ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io. Savo patirtÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė apibÅ«dino abstrakčiai ir negalėjo jos konkretizuoti, taigi, žala yra deklaratyvi. 19.2.

IeÅ¡kovė nurodė, kad yra iÅ¡sikasusi rÅ«sį, įsirengusi vandentiekį ir vonios kambarį, tačiau ji negalėjo paaiÅ¡kinti, ar savavaliÅ¡kas rÅ«sio iÅ¡kasimas po pastatu ir nelegalios nuotekų sistemos įrengimas negalėjo padaryti poveikio pastato konstrukcijoms, taip pat ar Å¡is poveikis nėra susijęs su pastatui padaryta žala. 19.3. Reikalavimas įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovės dukterį buvo pareikÅ¡tas tik praėjus 2 m. nuo bylos nagrinėjimo pradžios. Toks praÅ¡ymas teisėtai pripažintas bylos vilkinimu.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Savivaldybė praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 20.1. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu, o jos (atsakovės) butu buvo rÅ«pinamasi tinkamai – buto valdymas patikėjimo teise buvo perduotas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, butas turėjo nuomininkÄ , kuriam buvo nustatyta pareiga juo rÅ«pintis, namui prižiÅ«rėti buvo paskirtas administratorius, Savivaldybė, reaguodama į ieÅ¡kovės informacijÄ apie griaunamÄ butÄ , kreipėsi į buto valdytojÄ ir namo administratorę, kad jos imtųsi reikiamų priemonių situacijai spręsti. 20.2.

SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kaip objekto valdytoja, turi pareigÄ atlyginti žalÄ , kilusiÄ CK 6.266 straipsnio pagrindu. Valdytojo teisės neįregistravimas vieÅ¡ame registre Å¡iuo atveju nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Savivaldybės atsakomybę dėl griovimo darbais sukeltos žalos. 20.3. Teismas, nustatęs, kad už iÅ¡orinės sienos griovimÄ yra atsakinga A. B. Ž., pagrįstai nagrinėjo tik Å¡iais neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir pasekmių paÅ¡alinimo klausimÄ .

Teismas pagrįstai pažymėjo, kad iÅ¡orinė siena buvo iÅ¡griauta ties atsakovei priklausančiais butais, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės asmeniÅ¡kai gauti kompensacijÄ už darbų atlikimÄ . IeÅ¡kovės teisės dėl iÅ¡orinės namo sienos tinkamo atstatymo gali bÅ«ti ginamos CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. IeÅ¡kovė turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl bendrosios nuosavybės sugadinimo tik proporcingai jai priklausančios bendrosios nuosavybės daliai. 20.4.

Teismas vadovavosi ne tik eksperto pateiktomis iÅ¡vadomis, bet įvertino įrodymų visumÄ ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vertino, kad atliktų teismo ekspertizių duomenų pakanka tam, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta. 20.5. IeÅ¡kovė neįrodė teiginių, esÄ dėl daugiabučio namo laikančiosios konstrukcijos ir pertvaros tarp jai ir Savivaldybei nuosavybės teise priklausiusių butų iÅ¡griovimo į jos patalpas buvo laisvas patekimas.

Å iuos argumentus paneigia papildomos ekspertizės akte užfiksuota aplinkybė, kad siena, apsauganti nuo paÅ¡alinių asmenų patekimo į patalpas, yra įrengta. IeÅ¡kovė nesukonkretino, kokios neturtinės vertybės buvo pažeistos ir jokiais įrodymais neįrodinėjo patirtos žalos. IeÅ¡kovė nuo 2017 m. (galimai ir anksčiau) gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl ji nepagrįstai teigia, kad gyvendama ginčo pastate dėl besitęsiančių Savivaldybės neteisėtų veiksmų patiria neturtinę žalÄ . 20.6.

Teismas pagrįstai neįtraukė į bylÄ ieÅ¡kovės dukters A. G., nes ji nuosavybės teise nevaldo ginčo pastato dalies. Teismo sprendimas neturės įtakos P. S., valdančio ginčo pastate esančias patalpas, interesams. IeÅ¡kovė nėra pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų įgaliota atstovauti jų interesams, taip pat ji nėra bendrojo naudojimo objektų administratorė, todėl ji turi teisę ginti teismine tvarka tik savo teises ir teisėtus interesus. IeÅ¡kovės argumentai dėl UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ įtraukimo į bylÄ yra deklaratyvÅ«s.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ praÅ¡o netenkinti Savivaldybės atžvilgiu pareikÅ¡tų reikalavimų. Trečiasis asmuo nurodo, kad tinkamai prižiÅ«rėjo patikėjimo teise valdomÄ Savivaldybės turtÄ ir ėmėsi veiksmų tam, kad bÅ«tų paÅ¡alinti griovimo darbų padariniai (SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ buvo sudariusi buto nuomos sutartį, kartu su UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ atliko darbus, Å¡alindama griovimo darbais turtui padarytÄ Å¾alÄ , parašė pareiÅ¡kimÄ Vilniaus miesto policijos komisariatui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atliko kitus bÅ«tinus veiksmus).

Tuo metu, kai buvo atliekami griovimo darbai, butas buvo išnuomotas, todėl trečiasis asmuo neturėjo teisės neteisėtai įeiti į šias patalpas. Savivaldybė šiuo atveju laikytina nukentėjusiuoju asmeniu, kurio turtui padaryta žala. Atsakovu byloje turėtų būti įtrauktas taip pat A. Ž. Ž.. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (dėl byloje neįtrauktų dalyvauti asmenų teisėjų kolegija pasisakys Å¡ios nutarties 27 – 30 punktuose) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra G. G. nuosavybės teise valdo butus Nr. 3 ir Nr. 4, esančius daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Tame pačiame pastate butus Nr. 1 ir Nr. 7 nuosavybės teise valdo atsakovė A. B. Ž.. Pastate esantis butas Nr. 2 nuo 1999 m. rugsėjo 8 d. nuosavybės teise priklausė Savivaldybei, jis 2005 m. kovo 25 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų sutartimi buvo išnuomotas O. O.. 2008 m. gegužės 28 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 visos Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. 2014 m. sausio 16 d. nuomininkė O.

O. butÄ Nr. 2 perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, o 2014 m. liepos 1 d. raÅ¡tu butas Nr. 2 iÅ¡ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdymo buvo grÄ Å¾intas Savivaldybės administracijai. 2016 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi butas Nr. 2 buvo perleistas atsakovės A. B. Ž. nuosavybėn (žr. atsakovės Savivaldybės 2017 m. gegužės 5 d. raÅ¡tÄ teismui).

24. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei A. B. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos iÅ¡griovus daugiabučio gyvenamojo namo iÅ¡orinių sienų plytų apdailÄ , nudraskius asbestinio stogo lakÅ¡tus, nuardžius plytų kaminus, suniokojus bendrÄ sias patalpas, pažeidus (vietomis paÅ¡alinus) namo laikančiÄ sias konstrukcijas (lauko sienas, iÅ¡orines atitvaras, perdangų izoliacijÄ ), pažeidus elektros instaliacijÄ , iÅ¡griovus keliÄ , kuriuo buvo patenkama prie gyvenamojo namo (žr. ieÅ¡kovės 2018 m. rugsėjo 26 d. patikslinto ieÅ¡kinio 30, 75 punktus), atlyginimo.

IeÅ¡kovė byloje įrodinėja, kad dėl Å¡ių veiksmų jai padaryta turtinė žala yra jai priklausančių butų bÅ«simo remonto iÅ¡laidos ir sugadintų bendrų namo objektų bÅ«simos atstatymo iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė byloje taip pat įrodinėja dėl minėtų atsakovės neteisėtų veiksmų patyrusi neturtinę žalÄ . Be to, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinio reikalavimÄ Savivaldybei solidariai su atsakove A. B. Ž. atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , neužtikrinus tinkamos jai priklausančio buto Nr. 2 priežiÅ«ros.

25. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų A. B. Ž. atžvilgiu. Teismas, nors ir nustatė, kad Å¡i atsakovė nugriovė butų Nr. 1 ir Nr. 7 iÅ¡orinę sienÄ , tačiau padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neturi teisės gauti kompensacijos už sienos atstatymÄ , nes Å¡i siena iÅ¡griauta ne ties ieÅ¡kovės butais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė atliko kitus ieÅ¡kovės įrodinėjamus neteisėtus darbus. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės A. B. Ž. veiksmų ir ieÅ¡kovės sveikatos sutrikimų, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmetė. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų Savivaldybės atžvilgiu, nustatęs, kad žalos padarymo metu buto Nr. 2 valdymo teisė buvo perduota trečiajam asmeniui SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“.

26. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

1) ieÅ¡kovės manymu, teismas pažeidė proceso teisės normas, į bylÄ neįtraukdamas trečiųjų asmenų A. G., P. S., UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Elektros skirstymo operatorius“;

2) teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė A. B. Ž. yra atsakinga tik už namo galinės sienos iÅ¡ardymÄ ;

3) teismas neteisingai vertino, kad dėl galinės sienos išardymo padaryta žala pasireiškė tik sienos atstatymo išlaidomis ir neįvertino ilgalaikio poveikio pastato konstrukcijoms bei ieškovės butams;

4) teismas netyrė ir nevertino visų reikšmingų aplinkybių turtinės žalos dydžio nustatymui;

5) teismas neteisingai aiškino CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas – atsakomybės subjektu pagal šias nuostatas gali būti tiek turto savininkas, tiek jo valdytojas;

6) teismas nepagrįstai nepriteisė 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų 27. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 16 ir 22 d. posėdžiuose teikė praÅ¡ymus į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti trečiuosius asmenis A. G., P. S., UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Elektros skirstymo operatorius“, tačiau teismas netenkino Å¡ių praÅ¡ymų. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė vertina kaip absoliutų pagrindÄ , nustatytÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Tokius ieÅ¡kovės argumentus teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus.

28. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva. Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje grindžiamas tuo, kad jie, kaip ir ginčo Å¡alys, bÅ«dami materialinių teisinių santykių subjektais, gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. bÅ«simas teismo sprendimas ateityje gali pakeisti jų teisinius santykius su ginčo Å¡alimis arba kitaip paveikti jų interesus.

Tokiems asmenims turėtų bÅ«ti sudaromos sÄ lygos ginti savo teises bei interesus dalyvaujant civiliniame procese. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimÄ visų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, savaime nėra pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ . BesÄ lyginis (absoliutus) pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ yra tik tada, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos.

Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡ymus į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti A. G., P. S., UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Elektros skirstymo operatorius“ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad Å¡iems asmenims taip pat buvo padaryta žala ieÅ¡kovės įrodinėjamais neteisėtais atsakovių veiksmais. Tačiau ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai asmeniÅ¡kai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , kitų asmenų galbÅ«t pažeistų teisių ji negynė. Kiti asmenys, kuriems galėjo bÅ«ti padaryta žala, remiantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), turi teisę savarankiÅ¡kai spręsti, ar dėl atsakovių veiksmų imtis teisminės gynybos.

Nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas kitų asmenų teisės reikalauti deliktu padarytos žalos neriboja, juo nėra tiesiogiai nuspręsta dėl jų materialinių teisių ar pareigų. Vadinasi, Å¡iuo atveju nenustatytas absoliutus pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Dėl atsakovės A. B. Ž.neteisėtų veiksmų apimties 31. IeÅ¡kovė reikalavimÄ atsakovės A. B. Ž. atžvilgiu grindė tuo, kad ji yra atsakinga už daugiabučiame gyvenamajame name atliktus darbus – iÅ¡griautÄ iÅ¡orinių sienų plytų apdailÄ , nudraskytus asbestinio stogo lakÅ¡tus, nuardytus plytų kaminus, suniokotas bendrÄ sias patalpas, pažeistas namo laikančiÄ sias konstrukcijas (lauko sienas, iÅ¡orines atitvaras, perdangų izoliacijÄ ), pažeistÄ elektros instaliacijÄ , iÅ¡griautÄ keliÄ .

Byloje sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, teismui pirmiausia kilo pareiga nustatyti, ar buvo padarytas ieškovės nurodomas neigiamas poveikis daugiabučio gyvenamojo namo statybinėms konstrukcijoms bei keliui.

32. IÅ¡ teismo ekspertizės akto matyti, kad teismo ekspertas D. K., 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. apžiÅ«rėjęs pastatÄ , nustatė, jog lyginant su 2012 m. užfiksuota pastato bÅ«kle, pastatas buvo ardomas, kadangi anksčiau sienos buvo apmÅ«rytos iÅ¡ plytų, kurių dabar toje vietoje nebėra. Teismo ekspertizės akte ekspertas taip pat nurodė, kad pastatas buvo ardomas iÅ¡ vidaus, kadangi buto Nr. 2 patalpose matosi nupjauta medinė pertvara, grindų aukščių skirtumai, iÅ¡kastas gruntas, taip pat ardymo darbai buvo atliekami antrame (mansardiniame) aukÅ¡te esančiame bute Nr. 7, nes patalpose matosi iÅ¡ardytos perdangos bei stogo konstrukcijos (žr. teismo ekspertizės akto 35, 41 – 43 psl.).

33. Papildomos ekspertizės akte teismo ekspertas nustatė, kad po griovimo darbų atlikimo kamino plytos, konstrukcinės kamino dalys sudėtos Å¡alia pastato sienos, taigi, buvo nugriauti pastato kaminai, pastate nėra iÅ¡likusi kieto kuro Å¡ildymo sistema, kokia buvo įrengta iki matomų griovimo darbų atlikimo, buvo panaikinta galimybė pastatÄ Å¡ildyti iki tol naudotu bÅ«du, gyvenimas pastate sÄ lygomis, kokių reikalaujama gyvenamosioms patalpoms, nėra įmanomas. Papildomos ekspertizės akte teismo ekspertas taip pat nustatė, kad vykdant pastato griovimo darbus buvo nukastas Å¡alia pastato esantis gruntas (apie 94 kub. m), pastato pamatas nėra apsaugotas nuo pavirÅ¡inio vandens ir Å¡alčio, grunto sluoksnio pasikeitimas gali nulemti žemės sklype įrengtų vandentiekio komunikacijų užšalimÄ Å¾iemos metu, neigiamÄ poveikį tokioms komunikacijoms.

Be to, papildomos ekspertizės akte detalizuotas neigiamas poveikis pastato laikančiosioms bei stogo konstrukcijoms, elektros įvadui – teismo ekspertas nurodė, kad prieÅ¡ pradedant pastato griovimo darbus pastato laikančiosios konstrukcijos buvo tinkamai įrengtos, stogas buvo sandarus, neįlinkęs, sudarytas iÅ¡ asbestinio stogo lakÅ¡tų, o elektros įvadas buvo tinkamai apsaugotas nuo iÅ¡orinių kontaktų, tačiau po pastato griovimo darbų vienos pastato laikančiosios konstrukcijos buvo likviduotos, kitos nepataisomai sugadintos, stogo danga skylėta, pro skyles matosi gyvenamieji kambariai, asbestinio stogo lakÅ¡tai nudraskyti, elektros įvadas, einantis į pastatÄ , yra atviras iÅ¡oriniam kontaktui.

Eksperto teigimu, Å¡ie defektai atsirado vykdant pastato griovimo darbus, kadangi ant laikančiųjų konstrukcijų, stogo dangos ir elektros įvado likučių matosi grubÅ«s ardymo požymiai, dalis laikančiųjų konstrukcijų buvo tiesiog sulaužytos, kita dalis iÅ¡laužtos, nelygÅ«s ir nesimetriÅ¡ki stogo dangos ir perdangos defektai leidžia teigti, kad stogo danga buvo ardyta naudojant ardymui skirtas specialias technines priemones. Papildomos ekspertizės akte yra užfiksuota ir tai, kad yra iÅ¡griauta kapitalinė siena, skirianti ieÅ¡kovei priklausantį butÄ nuo Savivaldybei priklausančio buto Nr. 2.

34. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad dėl minėtų darbų atlikimo (dėl griaunamų iÅ¡orinių sienų, draskomų grindų, griaunamų krosnių, Å¡alia namo atliekamų žemės tvarkymo darbų) ieÅ¡kovė 2013 m. birželio – liepos mėn. rašė ne vienÄ praÅ¡ymÄ Savivaldybės merui, Savivaldybės administracijai, SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ darbuotojai, 2013 m. liepos 16 d. patikrinę butÄ Nr. 2, nustatė, jog Å¡is butas visiÅ¡kai iÅ¡griautas, taip pat nugriauta namo fasadinė siena.

Patikrinimo metu buvo aptikti darbus vykdę darbininkai V. K., R. V. nurodė dirbantys A. Ž. Ž. (atsakovės A. B. Ž. sÅ«nui). Inspekcijos pareigÅ«nas, 2013 m. liepos 20 d. patikrinęs statybÄ , nustatė, kad iÅ¡griauta buto Nr. 2 iÅ¡orinė siena, iÅ¡griauta buto krosnis, iÅ¡ardyta sienų apdaila, taip pat iÅ¡griauta buto Nr. 7 iÅ¡orinė siena, ardoma buto perdangos izoliacija (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 43–50). 2013 m. rugpjūčio 20 d. Inspekcijos pareigÅ«nas atsakovei A. B.

Ž., kaip statytojai (užsakovei), surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ dėl savavaliÅ¡kai atliekamų statybos darbų (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 151). Be to, 2013 m. lapkričio 11 d. Inspekcijos pareigÅ«nas atsakovės A. B. Ž. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto tuomet galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1594 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi, nežinojo, kad reikalingas statybos leidimas“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 152–153).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu A. B. Ž. buvo paskirtas įspėjimas už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymÄ .

35. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje pagal SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ skundÄ buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sugadinimo, tačiau jis 2015 m. sausio 22 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus susidariusio konflikto civilinę prigimtį. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys, kad tarp SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir atsakovės A. B. Ž. buvo pasiektas susitarimas dėl padarytos žalos atlyginimo, atsakovė, siekdama atlyginti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ padarytÄ Å¾alÄ , 2013 m. gruodžio 13 d. sumokėjo Å¡iai įmonei 1 000 Lt žalai iÅ¡ dalies kompensuoti (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 100–101).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. B. Ž. sÅ«nus A. Ž. Ž. nurodė, kad yra leidęs bute Nr. 7 gyventi V. K., vėliau R. V.. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys, kad atsakovė A. B. Ž. buvo iÅ¡davusi įgaliojimÄ architektui V. P. atstovauti jos interesams, be kita ko, rekonstruojant pastatÄ , kuriame yra jai priklausantys butai Nr. 1 ir Nr. 7 (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 98–99). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. P. parodė, kad jis buvo įgaliotas parengti projektinę dokumentacijÄ dėl buto Nr. 1 rekonstrukcijos (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 189–190).

36. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė neigiamÄ poveikį pastatui ir jame esantiems butams, tačiau nenustatė, kad A. B. Ž. atliko ieÅ¡kinyje nurodytus neteisėtus veiksmus, iÅ¡skyrus dėl jai priklausančių butų Nr. 1 ir Nr. 7 iÅ¡orinės sienos nugriovimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka, ji padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ .

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai pakankami pripažinti, kad atsakovė A. B. Ž.buvo ne tik pastato iÅ¡orinės sienos ardymo, bet ir kitų, Å¡ios nutarties 32 – 33 punktuose nurodytų, statybos darbų statytoja (užsakove), kaip tai buvo suprantama pagal darbų atlikimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos (2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-583 iÅ¡dėstyta įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 41 dalyje įtvirtintÄ apibrėžimÄ .

Pagal šį apibrėžimÄ statytoju (užsakovu) gali bÅ«ti pripažįstamas ne tik asmuo, kuris pats asmeniÅ¡kai vykdė statybos darbus, bet ir asmuo, kurio interesais buvo atlikti statybos darbai, kuris investuoja lėšas į tokius darbus ir pan. Å iuo atveju matyti, kad atsakovė A. B. Ž. turėjo tikslÄ atnaujinti (rekonstruoti) jai priklausančias patalpas (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina jos iÅ¡duotas įgaliojimas architektui V. P., V. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu). SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ darbuotojų 2013 m. liepos 16 d. atlikto buto Nr. 2 patikrinimo metu darbus vykdę darbininkai nurodė dirbantys A.

Ž. Ž. (atsakovės A. B. Ž. sÅ«nui), o atsakovės sÅ«nus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino suteikęs teisę Å¡iems asmenims gyventi atsakovei priklausančiose patalpose. BÅ«tent atsakovei A. B. Ž., kaip statytojai (užsakovei), buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, ji pripažino savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, pasireiÅ¡kusio statybos darbų vykdymu neturint statybÄ leidžiančio dokumento, ir buvo už šį pažeidimÄ nubausta administracine tvarka.

Atsakovė, bÅ«dama buto Nr. 7 savininke, neabejotinai žinojo apie Å¡iame bute vykdomus darbus. Å is butas yra pastato antrame (mansardiniame) aukÅ¡te, todėl tik iÅ¡ jo galėjo bÅ«ti daromas teismo eksperto nustatytas poveikis pastato stogo konstrukcijoms, kaminui, antro aukÅ¡to iÅ¡orinėms namo sienoms. Kaip patvirtina papildomos ekspertizės aktas, stogo danga buvo ardyta naudojant ardymui skirtas specialias technines priemones, t. y. buvo atliekami sÄ moningi ardymo veiksmai. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė atsakinga ne tik už bute Nr. 7, bet ir bute Nr. 2 atliktus darbus.

Pažymėtina, kad butas Nr. 2 ribojasi su atsakovei priklausančiais butais Nr. 1 ir Nr.

7. Tiek SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2013 m. liepos 16 d. buto Nr. 2 patikrinimo aktas, tiek nustatyta aplinkybė, kad bÅ«tent atsakovė, kaip statytoja (užsakovė), yra atsakinga už buto Nr. 2 iÅ¡orinės sienos ardymo darbus, tiek ta aplinkybė, kad atsakovė sudarė susitarimÄ su SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl butui Nr. 2 padarytos žalos atlyginimo ir faktiÅ¡kai atlygino dalį SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ padarytos žalos, įgalina atsakovę laikyti ne tik bute Nr. 7, bet ir bute Nr. 2 atliktų darbų statytoja (užsakove).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nutarties 32 – 33 punktuose nurodyti statybos darbai buvo atlikti aiÅ¡kiai neteisėtai. Kadangi tokiais statybos darbais buvo daromas poveikis daugiabučio gyvenamojo namo bendroms konstrukcijoms, jiems atlikti buvo bÅ«tina parengti atitinkamÄ projektinį dokumentÄ , jį suderinti su kitais patalpų savininkais, gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (Statybos įstatymo 23 straipsnis ir kitos jo nuostatos), tačiau tai nebuvo atlikta, darbai buvo vykdomi savavaliÅ¡kai.

Tokių darbų atlikimu buvo pažeisti ne tik statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, bet ir bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), taip pat butų savininkams nustatyta pareiga naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal jų tikslinę paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turėjo suvokti, kad namo iÅ¡orinių sienų, butų pertvarų, perdangų, stogo konstrukcijų, kamino ardymas, kiti darbai turės neigiamÄ poveikį seniai statyto, prastos techninės bÅ«klės pastato tolesniam eksploatavimui, kitų pastate esančių butų savininkų gyvenimo sÄ lygoms ir pan., tačiau nesielgė atidžiai ir rÅ«pestingai, jokių numatomų veiksmų su kitų butų savininkais nederino.

Dar daugiau, atsakovė 2014 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Savivaldybės administracijÄ ir UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“, praÅ¡ydama stabdyti stogo remonto darbus, kadangi namo bÅ«klė yra avarinė (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 1, b. l. 123).

39. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog atsakovė A. B. Ž. yra atsakinga tik už namo galinės sienos išardymo darbus. Dėl turtinės žalos 40. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas, be kita ko, nustatyti ieškovei padarytos turtinės žalos dydį, 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi paskyrė statybos techninę ekspertizę. Teismo ekspertizės akte teismo ekspertas nustatė, kad pastato ardymo darbai iš išorės nulėmė tai, jog esamos medinių sienų konstrukcijos pasėdo, išsiklaipė, dėl išardytų konstrukcijų vyksta sienų peršalimas, ant atitvarų kaupiasi drėgmė, pelėsis.

Ardant iÅ¡orės sienÄ buvo galimi konstrukcijų sujudėjimai, vibracijos, dėl to galėjo skilti atitvarai, po griovimo darbų reikėjo permontuoti buto Nr. 3 vandentiekio sistemos vamzdį (teismo ekspertizės akto 36, 37 psl.). Teismo ekspertizės akte teismo ekspertas apskaičiavo, kad norint atstatyti iÅ¡orėje nugriautas konstrukcijas reikia iÅ¡ardyti lentų pakalimÄ mansardoje ir sandariai apkalti lentomis mansardÄ , apmÅ«ryti sienos iÅ¡orę mÅ«rinėmis plytomis, tai kainuotų 2 591 Eur. Teismo ekspertas nustatė, kad tam, jog bÅ«tų atstatytos priimtos gyvenimo sÄ lygos butuose Nr. 3 ir Nr. 4 dėl vidaus ir iÅ¡orės darbais padarytų pažeidimų, reikia atlikti darbus, kurių kaina sudaro 2 638 Eur.

41. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad teismo eksperto iÅ¡vada yra neiÅ¡sami, paskyrė papildomÄ ekspertizę. Papildomos ekspertizės akte teismo ekspertas nurodė, kad dėl iÅ¡ardytų pastato kamino konstrukcijų siekiant atstatyti priimtinas gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tina įrengti naujÄ Å¡ildymo sistemÄ , tai kainuotų 1 618 Eur, dėl grunto nukasimo siekiant sudaryti tinkamas gyvenimo sÄ lygas ir paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus, bÅ«tina atstatyti grunto lygį, tai kainuotų 1 912,90 Eur.

Papildomos ekspertizės akte teismo ekspertas taip pat nurodė, kad bÅ«tina atstatyti iÅ¡griautas sienų laikančiÄ sias konstrukcijas, atstatyti iÅ¡griautÄ mÅ«rinę apdailÄ , įrengti kokybiÅ¡kÄ perdangÄ , įrengti naujÄ elektros įvadÄ , atstatyti stogo konstrukcijÄ , pakeičiant sugadintus stogo dangos lakÅ¡tus ir vidines stogo laikančiÄ sias konstrukcijas, tokių darbų atlikimas kainuotų 10 365,45 Eur. Be to, teismo ekspertas nurodė, kad siekiant sudaryti tinkamas sÄ lygas gyventi ieÅ¡kovei priklausančiuose butuose, bÅ«tina atlikti lubų gruntavimo, sienų tinkavimo, glaistymo ir perdažymo darbus, pelėsio naikinimo darbus, grindų perklojimo, vandentiekio sistemos remontavimo ir kapitalinės sienos atstatymo darbus, kurie kainuotų 2 832,31 Eur.

42. IeÅ¡kovė 2018 m. rugsėjo 26 d. patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus ir kaip minimaliÄ jos patirtÄ turtinę žalÄ vertino papildomos ekspertizės akte eksperto nurodytų darbų bendrÄ kainÄ , t. y. tiek eksperto apskaičiuotÄ daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atstatymo kainÄ (pastato naujos Å¡ildymo sistemos įrengimo, grunto žemės sklype atstatymo, iÅ¡griautų pastato sienų laikančiųjų konstrukcijų, pastato mÅ«rinės apdailos ir perdangos, naujo elektros įvado įrengimo, pastato stogo konstrukcijos atstatymo kainÄ ), tiek remonto darbų kainÄ jai priklausančiuose butuose.

43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neturi teisės asmeniÅ¡kai reikalauti žalos, padarytos bendriems namo objektams, atlyginimo. Pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo elektros, Å¡ildymo sistemų ir kitokia įranga priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkams tenka pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Å iems objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ , sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektams valdyti yra paskirtas administratorius (trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“), kuriam tenka pareiga bendrojo naudojimo objektus administruoti, be kita ko, pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punktas nustato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.

Pagal Nuostatų 7.7 papunktį, jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius pagal teisės aktų reikalavimus privalo imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė. Daugiabučio namo administratorius turtÄ administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jis atlieka visus veiksmus, bÅ«tinus turtui iÅ¡saugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis).

45. Taigi, nors namo bendrojo naudojimo objektai ieškovei, kaip ir kitiems butų savininkams, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau ieškovė nėra tas subjektas, kuriam teisės aktais būtų suteikta teisė organizuoti ir atlikti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atstatymo darbus, reikalauti iš statytojo pašalinti savavališkos statybos padarinius ar pan. Nagrinėjamu atveju būtent daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tenka pareiga imtis būtinų priemonių tam, kad būtų atstatyta namo bendrojo naudojimo objektų būklė, spręsti dėl būtinų darbų atlikimo, be to, jam pagal Nuostatų 7.9 papunktį suteikta teisė reikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius.

Taigi, bÅ«tent bendrojo naudojimo administratorius yra tas subjektas, kuris turi teisę atstovauti bendrojo naudojimo objektų savininkų interesams ir reikalauti iÅ¡ statytojo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, atlyginti bendrojo naudojimo objektų atstatymo iÅ¡laidas ar pan. Tokia Å¡io asmens teisė pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., pagal analogijÄ su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019). Ir atvirkščiai, kasacinio teismo praktikoje nepripažįstama vieno iÅ¡ butų savininko teisė reikalauti priteisti sumas, reikalingas bendrojo naudojimo objektų defektams Å¡alinti (pvz., 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).

46. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ dėl papildomos ekspertizės akte teismo eksperto nurodytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atstatymo darbų (pastato naujos Å¡ildymo sistemos įrengimo, grunto žemės sklype atstatymo, iÅ¡griautų pastato sienų laikančiųjų konstrukcijų, pastato mÅ«rinės apdailos ir perdangos, naujo elektros įvado įrengimo, pastato stogo konstrukcijos atstatymo).

47. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės papildomos ekspertizės akte teismo eksperto nurodytas bÅ«simas ieÅ¡kovei priklausančių butų remonto iÅ¡laidas. Tiek teismo ekspertizės akte, tiek papildomos ekspertizės akte teismo ekspertas nustatė, kad tam, jog bÅ«tų atstatytos priimtinos gyvenimo sÄ lygos ieÅ¡kovei priklausančiuose butuose dėl vidaus ir iÅ¡orės darbais padarytų pažeidimų, reikia atlikti tam tikrus remonto darbus.

Teismo ekspertas papildomos ekspertizės akte patikslino, kad siekiant sudaryti tinkamas sÄ lygas gyventi ieÅ¡kovei priklausančiuose butuose, bÅ«tina atlikti lubų gruntavimo, sienų tinkavimo, glaistymo ir perdažymo darbus, pelėsio naikinimo darbus, grindų perklojimo, vandentiekio sistemos remontavimo ir kapitalinės sienos atstatymo darbus, kurie kainuotų 2 832,31 Eur. IÅ¡ papildomos ekspertizės akte teismo eksperto sudarytos lokalinės sÄ matos (papildomos ekspertizės akto 14 psl.), taip pat teismo eksperto raÅ¡tu pateiktų atsakymų (7 t., b. l. 104–107) matyti, kad bÅ«tina atlikti, pvz., kapitalinės sienos, skiriančios ieÅ¡kovei priklausantį butÄ nuo buto Nr. 2 sutvarkymo darbus (lokalinės sÄ matos 10, 12 pozicijos), drėgmės ir pelėsio pažeistų virtuvės lubų, sienų remonto darbus (lokalinės sÄ matos 1 – 3 pozicijos), vonios kambario sugadinimų Å¡alinimo darbus (lokalinės sÄ matos 4 – 6, 11 pozicijos) ir kt.

Å ių remonto darbų atlikimo bÅ«tinumÄ teismo ekspertas tiek ekspertizės akte, tiek papildomos ekspertizės akte susiejo su neteisėtai atliktais statybos darbais. IÅ¡ teismo ekspertizės iÅ¡vadų galima spręsti, kad bÅ«tinybę atlikti Å¡iuos darbus lėmė tiek iÅ¡orinės namo sienos, tiek kapitalinės sienos, skiriančios ieÅ¡kovei priklausantį butÄ nuo buto Nr. 2, tiek stogo konstrukcijos iÅ¡ardymo darbai, nes jie sudarė sÄ lygas įvykti pastato konstrukcijų sujudėjimams, dėl kurių atsirado atitvarų skilimai, inžinerinių tinklų trÅ«kiai (žr. ekspertizės akto 39 psl.), taip pat jie sudarė sÄ lygas į statinio konstrukcijas tekėti krituliams (žr. papildomos ekspertizės akto 13 psl.).

48. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jog turtinė žala pasireiÅ¡kė tik pastato galinės sienos atstatymo iÅ¡laidomis. Å iuo atveju dėl neteisėtai atliktų statybos darbų buvo pakenkta ne tik bendrojo naudojimo objektams (kaip minėta, Å¡ios žalos atlyginimo ieÅ¡kovė neturi teisės savarankiÅ¡kai reikalauti), bet ir ieÅ¡kovei priklausantiems butams, ieÅ¡kovė, norėdama atstatyti priimtinas gyvenimo sÄ lygas, turės atlikti remonto darbus, kurie kainuos 2 832,31 Eur.

Å iuo atveju nustačius deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovei nepaneigus kaltės prezumpcijos (CK 6.246 – 6.249, 6.263 straipsniai), yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, iÅ¡ dalies tenkinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisiant iÅ¡ atsakovės nurodytÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ .

49. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad papildomos ekspertizės akte apskaičiuota bÅ«tinų statybos darbų kaina neatspindi realaus griovimo darbais padaryto žalos dydžio, nurodyti statybos darbai nepakankami atsiradusioms pasekmėms paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija pastebi, kad Å¡ie ieÅ¡kovės argumentai prieÅ¡tarauja jos pačios pozicijai ginče. IeÅ¡kovė, 2018 m. rugsėjo 26 d. patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, kaip minimaliÄ jos patirtÄ turtinę žalÄ vertino bÅ«tent papildomos ekspertizės akte teismo eksperto nurodytų darbų bendrÄ kainÄ .

Todėl ieÅ¡kovės argumentai, kad iÅ¡ tiesų žalai paÅ¡alinti yra bÅ«tina atlikti ir kitus darbus, neatitinka jos pačios ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko. Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymu pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 22 d. posėdyje buvo apklaustas teismo ekspertas, ieÅ¡kovė 2018 m. spalio 23 d. pateikė teismo ekspertui klausimus raÅ¡tu, į kuriuos teismo ekspertas atsakė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ekspertizės aktui (8 t., b. l. 100–106). NežiÅ«rint į tai, ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimų daugiau netikslino, kaip turtinės žalos atlyginimÄ prašė priteisti papildomos ekspertizės akte apskaičiuotÄ bÅ«tinų statybos darbų kainÄ , įrodymų, sudarančių pagrindÄ abejoti teismo eksperto pateiktomis iÅ¡vadomis (pvz., kitų specialiųjų žinių turinčių asmenų apskaičiavimų, sÄ matų ar pan.), nepateikė.

50. Pažymėtina, kad teismo ekspertas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ekspertizės aktui atsakė į apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės keliamus klausimus. Pavyzdžiui, nors ieÅ¡kovė kelia klausimÄ dėl rÅ«sio patalpose buvusių medinių sijų sugadinimo, teismo ekspertas nurodė, kad apžiÅ«ros metu tokių sijų nebuvo matyti ir nebuvo pateikta jokios informacijos, kad jos ten buvo. Dėl ieÅ¡kovės keliamo klausimo, susijusio su bÅ«tinais darbais pastato medinių konstrukcijų pasėdimui ir iÅ¡siklaipymui paÅ¡alinti, teismo ekspertas nurodė, kad tokie darbai yra įskaičiuoti į sÄ matÄ bendriems namo objektams atstatyti.

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad teismo ekspertas neįvertino bÅ«tinų statybos darbų vonios kambario sugadinimams paÅ¡alinti, tačiau teismo ekspertas nurodė, jog vonios defektų paÅ¡alinimo kaina įvertinta lokalinės sÄ matos 4 – 6, 11 pozicijose. Taigi, ieÅ¡kovės teiginys, kad papildomos ekspertizės akte apskaičiuota bÅ«tinų statybos darbų kaina neatspindi realaus griovimo darbais padaryto žalos dydžio, iÅ¡ esmės pagrįstas tik pačios ieÅ¡kovės subjektyviu vertinimu, tačiau ne objektyvaus pobÅ«džio įrodymais.

Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovės teiginiai dėl neįvertintų būtinų statybos darbų keliui su šaligatviu sutvarkyti, suniokotai sklypo drenažo sistemai atkurti, neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, nes, kaip jau minėta, žalos atlyginimo bendriems namo objektams ieškovė neturi teisės savarankiškai reikalauti. Dėl neturtinės žalos 51. Ieškovė, 2018 m. rugsėjo 26 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kovė patirtÄ neturtinę žalÄ grindė tuo, kad dėl neteisėtai atliktų namo griovimo darbų paÅ¡aliniai asmenys iÅ¡ lauko galėjo laisvai patekti į ieÅ¡kovės patalpas, ieÅ¡kovė jautėsi nesaugiai, negalėjo palikti namų be priežiÅ«ros. IeÅ¡kovės teigimu, griovimo darbai sukÅ«rė gyvenimui netinkamas sÄ lygas, užšalus vandentiekio vamzdžiams ji turėjo gyventi be vandens ne vienÄ parÄ , supelijo ieÅ¡kovės dukrų kambarys su jame buvusiomis knygomis, sÄ siuviniais.

IeÅ¡kovė 2018 m. spalio 26 d. praÅ¡yme detalizavo, kad neteisėtai vykdyti griovimo darbai sÄ lygojo nuolatinę baimę, didelį stresÄ , tai atsiliepė ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klei, iÅ¡provokavo (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei kildavo nuolatiniai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsirado nerimastinga baimė iÅ¡eiti iÅ¡ namų. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas. IeÅ¡kovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) jai kartojasi iki Å¡iol.

Be to, ieÅ¡kovė teigė, kad prie savo namų nukrito ant statybinių nuolaužų, susižalojo rankÄ (plaÅ¡takÄ ), ilgÄ laikÄ kentė skausmÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl sveikatos pablogėjimo bei nerimo dėl namų bei dukterų nepajėgė dirbti visÄ darbo dienÄ ir neteko darbo. Savo teiginiams pagrįsti ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateikė medicininius dokumentus (8 t., b. l. 82–91).

52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovės pateikti medicininiai dokumentai nepakankami konstatuoti, jog sveikatos sutrikimai atsirado dėl atsakovės A. B. Ž. veiksmų, netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės patirtus iÅ¡gyvenimus, turėjo pagrindÄ priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

53. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

54. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotų sveikatos sutrikimų tiesiogiai negalima sieti vien tik su atsakovės neteisėtai atliktais statybos darbais. IÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovei 2013 m. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 17 d. pasikartojo (duomenys neskelbtini), tuo metu ji buvo nerimastinga, jautė baimę, bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, 2016 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 4 d. ieÅ¡kovei pasikartojo galvos skausmai, 2017 m. rugsėjo 27 d. ieÅ¡kovei pasikartojo (duomenys neskelbtini).

Vis dėlto, ieškovė nepateikė medicininėmis žiniomis pagrįstų duomenų, kad minėtų ieškovei nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi buvo būtent neteisėtai atlikti statybos darbai. Kaip galima spręsti iš medicininių dokumentų, ieškovei ir iki neteisėtų statybos darbų atlikimo būdavo (duomenys neskelbtini) (apie tai galima spręsti iš 2013 m. rugsėjo 17 d. įrašo, kad (duomenys neskelbtini) pasikartojo), be to, (duomenys neskelbtini) pasikartojo ir praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po statybos darbų atlikimo (2017 m. rugsėjo 27 d.). (duomenys neskelbtini) ieškovei diagnozuotas taip pat praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po statybos darbų atlikimo (2016 m. balandžio 25 d.).

Ieškovei nustatytų sveikatos sutrikimų priežastys gali būti įvairios, todėl pirmosios instancijos teismui, nesant tai patvirtinančių medicininių duomenų, nebuvo pakankamo pagrindo ieškovės sveikatos būklės tiesiogiai sieti vien tik su neteisėtai atliktais statybos darbais.

55. Vis dėlto, tai, kad neteisėtai vykdyti statybos darbai tiesiogiai negali bÅ«ti siejami su ieÅ¡kovės medicininiuose dokumentuose nurodytais sveikatos sutrikimais, taip pat ir tai, kad statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato neturtinės žalos, padarytos neteisėtais statybos darbais, atlyginimo, savaime neeliminuoja ieÅ¡kovės galimybės reikalauti jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).

Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gautų. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, todėl teismai, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamÄ Å¾alos atlyginimÄ priteisti, tiesiogiai taikydami KonstitucijÄ (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

56. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, jog nebÅ«tų nepagrįstai iÅ¡plėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sÄ lygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali Å¡iandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra bÅ«tinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

57. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad neteisėtai atliktais darbais pažeista pagrindinė neturtinė vertybė – ieÅ¡kovės teisė į bÅ«stÄ . Teisė į bÅ«stÄ bendrÄ ja prasme gali bÅ«ti suprantama kaip teisė saugiai, ramiai ir oriai gyventi tam tikroje vietoje, o siauresne prasme gali bÅ«ti suprantama kaip teisė gyventi saugumo, higienos, kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiame bÅ«ste. Teisės į bÅ«stÄ apsaugÄ garantuoja tiek Konstitucijos 24 straipsnio, tiek tarptautinių žmogaus teisių apsaugÄ Ä¯tvirtinančių dokumentų (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalies, Jungtinių Tautų Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultÅ«rinių teisių pakto 11 straipsnio 1 dalies, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio ir kt.) nuostatos.

Å iuo atveju dėl neteisėtai atliktų daugiabučio gyvenamojo namo ardymo darbų Å¡i ieÅ¡kovės teisė buvo pažeista, nes ieÅ¡kovė dėl jų neteko galimybės gyventi saugiomis, teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis gyvenimo sÄ lygomis.

58. Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡vadÄ dėl pažeistos ieÅ¡kovės teisės į bÅ«stÄ pagrindžia papildomos ekspertizės akte teismo eksperto nustatytos aplinkybės, kad po griovimo darbų sÄ lygos gyventi iÅ¡nyko, pastatas prarado estetines gyvenamosios paskirties pastatui bÅ«tinas charakteristikas, tapo avarinės bÅ«klės (papildomos ekspertizės akto 19 psl.). Dėl iÅ¡orinių namo sienų iÅ¡griovimo, stogo konstrukcijų, kamino iÅ¡ardymo ieÅ¡kovei Å¡altuoju metų laiku buvo sudėtinga užtikrinti tinkamÄ temperatÅ«rÄ bÅ«ste.

Nors trečiojo asmens UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ parinktas rangovas UAB „Mano bÅ«stas“ 2013 m. rugsėjo mėn. iÅ¡griautas iÅ¡orines namo sienas užkalė plonomis dailylentėmis, o trečiojo asmens SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ parinktas rangovas UAB „EMPA LT“ 2014 m. vasario mėn. atliko bendros buto Nr. 2 ir ieÅ¡kovės buto sienos remonto ir apÅ¡iltinimo darbus, tačiau buvusi iÅ¡orinės namo sienos bÅ«klė nebuvo atstatyta, taigi, tokių darbų atlikimas nebuvo pakankamas užtikrinti ieÅ¡kovei tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Nors Savivaldybė 2017 m. gegužės 5 d. rašte teismui nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. trečiojo asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ parinktas rangovas UAB „Mano būstas“ atliko medinių konstrukcijų stiprinimo ir stogo remonto darbus, tačiau teismo ekspertas papildomos ekspertizės akte nenustatė tokių darbų atlikimo (papildomos ekspertizės akto 20 psl.). Kaip jau minėta, dėl neteisėtai atliktų pastato ardymo darbų įvyko pastato konstrukcijų sujudėjimai, dėl kurių atsirado atitvarų skilimai, buvo sugadinta vandentiekio sistema.

Nėra pagrindo netikėti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad dėl vandentiekio užšalimo ji su Å¡eima ne vienÄ parÄ turėjo gyventi be vandens. Be to, dėl neteisėtų darbų buvo sudarytos sÄ lygos perÅ¡alti statinio konstrukcijoms, į jas tekėti krituliams ir pan., tuo buvo padarytas ne tik neigiamas estetinis poveikis ieÅ¡kovės bÅ«stui, bet ir patalpų oro sÄ lygoms, nes, kaip patvirtina teismo eksperto nustatytos aplinkybės ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, patalpos buvo drėgnos, jose formavosi pelėsis.

59. Byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad ji negalėjo ramiai ir saugiai gyventi turimame bÅ«ste. Iki tol, kol namo iÅ¡orinė siena nebuvo užkalta dailylentėmis, buvo laisvas patekimas į besiribojantį su ieÅ¡kovės bÅ«stu butÄ Nr. 2, ir, kaip nurodė ieÅ¡kovė, jame nuolat lankėsi asocialÅ«s asmenys, kurie netinkamai elgėsi. Be to, ir pats statybos darbų atlikimas (pvz., mÅ«rinių sienų ardymas), kurį faktiÅ¡kai vykdė kvalifikacijos neturintys asmenys, neturėdami projektinių, statybÄ leidžiančių dokumentų, taip pat nebuvo saugus. Antai, ieÅ¡kovės 2013 m. birželio 15 d. praÅ¡yme Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui minima, kad „iÅ¡ antro aukÅ¡to žemyn lekia iÅ¡ardytų sienų bei lubų nuolaužos, plytos, baldai“.

60. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovė neabejotinai patyrė pakankamai intensyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , nepatogumus, t. y. neturtinę žalÄ , kaip ji suprantama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. IeÅ¡kovės kreipimaisi į Savivaldybės administracijÄ dėl socialinio bÅ«sto suteikimo (2013 m. liepos 15 d. praÅ¡ymas), dėl nesaugios vaikui aplinkos (2013 m. birželio 15 d. praÅ¡ymas) patvirtina, kad ieÅ¡kovės Å¡eima kitos gyvenamosios vietos neturėjo, buvo priversta gyventi nepriimtinomis gyvenimo sÄ lygomis.

Nors, kaip minėta, negalima teigti, kad ieÅ¡kovei nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi buvo bÅ«tent neteisėtai atlikti statybos darbai, tačiau akivaizdu, jog ieÅ¡kovės pergyvenimai, stresas, dvasinė bÅ«sena neigiamai prisidėjo prie jos psichinės bÅ«klės. Be to, patalpose susidariusi drėgmė, pelėsis taip pat laikytini veiksniais, neigiamai veikiančiais sveikatÄ . Nors byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės Å¡eima aptariamame bÅ«ste gyvena iki Å¡iol (atsakovė Savivaldybė pateikė duomenis, kad ieÅ¡kovė 2017 m. iÅ¡vyko į Jungtines Amerikos Valstijas), tačiau ieÅ¡kovės patirti neigiami iÅ¡gyvenimai, teisėjų kolegijos vertinimu, turi bÅ«ti atlyginami, siekiant tinkamai apginti pažeistas ieÅ¡kovės teises.

61. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymÄ lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ .

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , grindžiamÄ principu, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iÅ¡ veiksnių, reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008, kt.).

62. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nustatydama teisingo neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertina tai, kad neteisėtais veiksmais buvo pažeista ieÅ¡kovės teisė į bÅ«stÄ , kuri yra svarbi ir kitų asmens teisių įgyvendinimui. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė su Å¡eima neteko galimybės gyventi saugiomis, teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, o ieÅ¡kovės patirti neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai buvo pakankamai intensyvÅ«s, juos stiprino tai, jog ieÅ¡kovė reikalavimų neatitinkančiame bÅ«ste turėjo gyventi kartu su nepilnamete dukra.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės atlikti veiksmai buvo padaryti pažeidžiant elementarius bendro gyvenimo principus ir yra netoleruotini. Nėra duomenų, kad atsakovė siektų paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti padarytų pažeidimų pasekmes (iÅ¡skyrus minėtÄ mokėjimÄ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“), prieÅ¡ingai, kaip minėta, atsakovė 2014 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Savivaldybės administracijÄ ir UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“, praÅ¡ydama stabdyti stogo remonto darbus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, atsižvelgusi į neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, sprendžia, kad ieÅ¡kovės patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus teisingai atlygins 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo ieÅ¡kovei priteisti jos apeliaciniu skundu praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ (10 000 Eur) Å¡iuo atveju nėra, nes panaÅ¡aus dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumos paprastai priteisiamos esant pažeistoms santykinai svarbesnėms vertybėms, pvz., sužalojus sveikatÄ .

63. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepagrįstai rėmėsi tik ta aplinkybe, kad neteisėti veiksmai tiesiogiai negali bÅ«ti siejami su ieÅ¡kovės medicininiuose dokumentuose nurodytais sveikatos sutrikimais, ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog neteisėtais veiksmais buvo padaryta neigiama įtaka ieÅ¡kovės teisei į bÅ«stÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės A.

B. Ž. priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl atsakovės Savivaldybės civilinės atsakomybės 64. IeÅ¡kovė Savivaldybės civilinę atsakomybę grindė tuo, kad ji turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti jai nuosavybės teise priklausantį butÄ Nr. 2, užtikrinti, kad butas dėl jo sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų nesukeltų kitiems asmenims ar jų valdomam turtui žalos (CK 6.266 straipsnio 1 dalis), imtis veiksmų, kad į jį nepatektų paÅ¡aliniai asmenys, nedelsiant paÅ¡alinti apgadinimus, dėl kurių bÅ«tų pakenkta namo bendrosioms konstrukcijoms, užtikrinti tinkamÄ patalpų temperatÅ«rÄ , tačiau buvo nepakankamai rÅ«pestinga ir atidi, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti turto priežiÅ«rÄ , nesirÅ«pino tinkama jo bÅ«kle.

Be to, ieškovė teigė, kad Savivaldybė, kaip buto Nr. 2 savininkė, nepašalino nustatytų pastato defektų, nesiėmė pastato atstatymo darbų. Galiausiai, ieškovė teigė, kad Savivaldybė, atsiradus žalai, nesiėmė veiksmų, kad minimalizuotų ieškovei ir jos vaikams atsiradusius neigiamus padarinius. Taigi, ieškovės reikalavimas Savivaldybės atžvilgiu iš esmės buvo grindžiamas tiek bendrosiomis deliktinės civilinės atsakomybės normomis, tiek CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytu griežtosios civilinės atsakomybės reglamentavimu.

 65. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo Savivaldybės atžvilgiu, nustatęs, kad Savivaldybė CK 6.266 straipsnio pagrindu nėra atsakinga už ieÅ¡kovės turtui padarytÄ Å¾alÄ , nes buto Nr. 2 valdymo teisė buvo perduota SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.266 straipsnio nuostatas. IeÅ¡kovės teigimu, jai priklauso pasirinkimo teisė, ar reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ turto savininko, ar iÅ¡ valdytojo.

Be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad jokie duomenys apie turto valdymÄ nebuvo skelbiami vieÅ¡ame registre.

66. CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiÅ«ros metu, ypač atidžiai laikytis statybÄ reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

67. Civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį subjektas – trūkumų turinčių objektų savininkas (valdytojas). Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Tai reiÅ¡kia, kad, esant registracijos duomenims vieÅ¡ame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik asmuo, valdantis daiktÄ nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 14 punktas).

68. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė Savivaldybė 2008 m. gegužės 28 d. tarybos sprendimu Nr. 1-474 visas nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas perdavė valdyti patikėjimo teise trečiajam asmeniui SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kaip tai suprantama pagal minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ . IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad CK 6.266 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, jog bÅ«tent nukentėjusiam asmeniui priklauso pasirinkimo teisė, ar reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ turto savininko, ar iÅ¡ valdytojo.

Tačiau tokie ieÅ¡kovės argumentai prieÅ¡tarauja minėtai kasacinio teismo praktikai, pagal kuriÄ nekilnojamojo turto savininkas gali įrodyti, kad valdymo teisę savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo, tokiu atveju savininkas pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas nėra laikomas atsakingu subjektu. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad jokie duomenys apie turto valdymÄ nebuvo skelbiami vieÅ¡ame registre, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, taip pat nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe, registre įregistruotam turto savininkui įrodžius, jog jis valdymo teisę yra perdavęs kitam asmeniui ir tuo bÅ«du paneigus CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ .

Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė Savivaldybės atžvilgiu griežtosios civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes žalos padarymo metu buto Nr. 2 valdymo teisė buvo perduota SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

69. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Savivaldybės atžvilgiu CK 6.266 straipsnio nuostatos pagrįstai buvo netaikomos dar ir dėl tos priežasties, kad žalÄ ieÅ¡kovei sukėlė ne buto Nr. 2 konstrukciniai defektai (bute esančios įrangos trÅ«kumai, gedimai ar pan.), bet dėl neteisėtų griovimo darbų atsiradę daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, iÅ¡orinės sienos, perdangų, kt.) trÅ«kumai. Pagal kasacinio teismo praktikÄ civilinės atsakomybės už statinio trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ taikymas turi ypatumų tais atvejais, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trÅ«kumų.

Deliktinės atsakomybės už daugiabučio namo trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ rÅ«Å¡is priklauso nuo to, ar žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objektų trÅ«kumų, ar dėl vienam iÅ¡ butų ir patalpų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų trÅ«kumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2005). Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ sukėlė ne buto Nr. 2 konstrukciniai defektai, CK 6.266 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos.

70. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė argumentų, ar nagrinėjamu atveju kyla Savivaldybės civilinė atsakomybė pagal bendrÄ sias deliktinės civilinės atsakomybės normas, teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimo trÅ«kumas nėra esminis, kadangi teismas Å¡iÄ ginčo dalį iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės teisingai. Kaip minėta, žalÄ ieÅ¡kovei sukėlė atsakovės neteisėtai vykdyti pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų (stogo, iÅ¡orinės sienos, perdangų, kt.) griovimo darbai.

Butas Nr. 2 buvo socialinis, jis buvo išnuomotas trečiajam asmeniui O. O.. Nei Savivaldybė, nei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neturėjo pareigos saugoti buto ne nuo buto nuomininkės, bet trečiojo asmens (šiuo atveju gretimų butų savininkės) neteisėtų veiksmų, tuo labiau numatyti, kad bus imtasi neteisėtų pastato griovimo darbų. Ieškovei apie neteisėtai vykdomus statybos darbus pranešus Savivaldybei, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo imtasi priemonių sustabdyti tokius veiksmus, t. y.

SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atliko buto Nr. 2 naudojimo patikrinimÄ , kreipėsi į namo administratorių (pastarasis perdavė informacijÄ Inspekcijai ministerijos), inicijavo ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir kt. Pastebėtina, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, siekdama sumažinti neigiamas pasekmes ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygoms, 2014 m. vasario mėn. organizavo bendros buto Nr. 2 ir ieÅ¡kovės buto sienos remonto ir apÅ¡iltinimo darbus. Tačiau, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, Savivaldybė, bÅ«dama tik vieno iÅ¡ name esančių butų savininke, neturėjo pareigos organizuoti iÅ¡ardytų ar sugadintų bendrojo naudojimo objektų atstatymo darbų, nes tokiÄ pareigÄ pagal jau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ turėjo namo administratorius.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė byloje neįrodė bÅ«tinųjų atsakovės Savivaldybės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.

71. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų Savivaldybės atžvilgiu. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 72. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus dėl atsakovės A. B. Ž. neteisėtų veiksmų apimties ir jais padarytos turtinės žalos, todėl nepagrįstai nepriteisė turtinės žalos atlyginimo. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį bei nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai vertino, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti priteisti žalos, padarytos dėl bendrų pastato objektų sugadinimo, atlyginimo, taip pat pagrįstai nenustatė Savivaldybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės A. B. Ž. priteisiant 2 832,31 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nors ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinami iÅ¡ dalies, yra pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir ieÅ¡kovei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės A. B. Ž. (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Å iuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovės kreipimÄ si į teismÄ lėmė atsakovės atlikti netoleruotini veiksmai, pažeidžiantys elementarius bendro gyvenimo principus. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi netenkinamas ne dėl to, kad Å¡i žala nebuvo padaryta, bet dėl to, kad ieÅ¡kovė nėra tas subjektas, kuris turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo (dėl bendrų namo objektų sugadinimo). IeÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra iÅ¡ esmės pagrįstas, o nustatyti neturtinės žalos dydį įgaliojimai suteikti tik teismui.

74. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė prašė atlyginti 800 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (8 t., b. l. 93–94). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės atstovas parengė 2018 m. spalio 15 d., 2018 m. spalio 18 d., 2018 m. spalio 20 d., 2018 m. spalio 26 d. praÅ¡ymus dėl dokumentų priėmimo, taip pat 2018 m. spalio 19 d. praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuosius asmenis. IeÅ¡kovės atstovas dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudaro 4 val. 17 min.

Teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma atitinka advokato darbo ir laiko sÄ naudas, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų rekomenduojamų priteisti dydžių (8.16, 8.19, 9 punktai), todėl priteistina ieÅ¡kovei. Be to, ieÅ¡kovė 2018 m. spalio 19 d. taip pat sumokėjo 150 Eur už eksperto dalyvavimÄ posėdyje, Å¡i suma ieÅ¡kovei taip pat priteistina.

75. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovei iki 2016 m. liepos 31 d. buvo suteikta teisinė pagalba ir ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 t., b. l. 7–8). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sumokėjo ekspertui 1 000 Eur už ekspertizę. IÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistina Å¡i suma, o taip pat žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų sumÄ (176 Eur). IÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos ir teismo turėtos iÅ¡laidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

76. Atsakovei A. B. Ž. ir trečiajam asmeniui A. Ž. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

77. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 601,53 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ pakeisti, jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: „IeÅ¡kovės Ž. G. ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei Ž. G. iÅ¡ atsakovės A.

B. Ž. 2 832,31 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus 31 ct.) turtinei žalai atlyginti, 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 950 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės A. B. Ž. 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų), sumokėtų už teismo ekspertizę, 176 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesčio ir 46,80 Eur (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 80 ct.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“.

Priteisti ieÅ¡kovei Ž. G. iÅ¡ atsakovės A. B. Ž. 601,53 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus vienÄ eurÄ 53 ct.) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ . Teisėjai Marius Bajoras Danutė GasiÅ«nienė Aldona Tilindienė