2017-05-31 Nr. AB-11154-3-65-3-00005-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-37-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00005-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. su 2017 m. sausio 9 d. skundu kreipėsi į teismą, jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu R. M. skundą patenkino iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisė 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita pareiškėjo R. M. skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta.

II. Pareiškėjas R. M. paštu 2017 m. gegužės 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą, kuriame prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą priimti. Nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl nuolatinio konvojavimo į teismo posėdžius. Pažymi, kad dėl konvojavimo ne visada laiku gauna teismo siunčiamus procesinius dokumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo bei apeliacinio skundo priėmimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Analogiškai kitaip šis terminas negali būti skaičiuojamas ir dėl to, kad asmuo yra konvojuojamas.

Nustatyta, kad pareiškėjo R. M. prašomas panaikinti Panevėžio apygardos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2017 m. kovo 13 d., todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl šio sprendimo panaikinimo teismui turėjo būti paduotas iki 2017 m. balandžio 13 d. įskaitytinai. R. M. apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paštu išsiuntė 2017 m. gegužės 2 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą.

Pareiškėjo 2017 m. kovo 23 d. pareiškimas patvirtina, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas jam buvo įteiktas 2017 m. kovo 23 d. Šią dieną terminas apeliaciniam skundui pateikti nebuvo pasibaigęs, t. y. R. M. turėjo dar 21 dieną apeliaciniam skundui surašyti ir išsiųsti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui dar buvo likę pakankamai laiko, jog būtų galima per įstatyme nustatytą terminą suspėti parengti apeliacinį skundą ir jį išsiųsti. Pažymėtina, kad R. M. 2017 m. gegužės 2 d. išsiųsto apeliacinio skundo parengimas nebuvo sudėtingas, kadangi šio apeliacinio skundo apimtis nėra didelė, iš esmės nurodytas tik pareiškėjo nesutikimas su teismo sprendimu ir nėra konkrečių argumentų dėl sprendime išdėstytų motyvų.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti R. M. praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, o apeliacinis skundas grąžinamas R. M. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo panaikinimo ir jį kartu su priedu grąžinti R. M..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė