884cd9c8-af5b-4c2b-836e-c8e12e8a722f · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Pirmosios instancijos teismo                                       Civilinė byla Nr. 2A-488-544/2015 Teisėja Virginija Jurkštienė                                        Teism. proc. Nr. 2-32-3-00569-2012-5                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.39.2.5; 2.5.10.2.3; 2.5.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.21;

                                                                                                                  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 25 d.Panevėžys  Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų:

Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-205/2015 pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir E. B. dėl žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė:

             ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. B. ir E. B. 12849,98 Lt žalÄ , kuri atsirado 2011-04-20 kilus gaisrui ir apdegus pastatui (kioskui), priklausančiam A. J., esančiam (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas verslo turto draudimu, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovas ir J.

P. sudarė verslo turto draudimo sutartį. Å ia draudimo sutartimi nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe ugnies, buvo apdraustas A. J. priklausantis pastatas (kioskas) adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esantys įrengimai. 2011m.balandžio 20d. pastate (kioske), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gaisras, kuriam iÅ¡plitus, apdegė pastatas ir jame buvę įrengimai, priklausantys draudėjai J. P.. IeÅ¡kovas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, atlyginio įvykio metu draudėjui padarytÄ 12849,98 Lt dydžio žalÄ .

Atsižvelgdamas į LR CK 6.1015 str. nuostatas, numatančias, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, ieÅ¡kovas prašė priteisti žalÄ solidariai iÅ¡ atsakovų D. B. ir E. B.. Nurodė, kad gaisro kilimÄ lėmė atsakovų aplaidumas eksploatuojant turimÄ turtÄ , nepaÅ¡alinti gedimai atsakovui D. B. nuosavybės teise priklausančio kiosko Nr.4, esančio adresu (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijoje.Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų D.

B. ir E. B. ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ 3721,61 Eur žalos atlyginimÄ , 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-07-09) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad 2010-09-09 ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ sudarė verslo draudimo sutartį Nr. 170665724 su J. P., kuria buvo apdraustas A. J. priklausantis pastatas (kioskas) ir įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.13-15). 2011m. balandžio 20d. kilo gaisras pastate (kioske), esančiame (duomenys neskelbtini).

Gaisrui iÅ¡plitus, apdegė pastatas (kioskas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir jame buvę įrengimai (1 t., b. l. 41). IeÅ¡kovas pripažino šį įvykį draudiminiu ir atlygino draudėjui žalÄ : 6969,98 Lt už pastato atstatymo darbus ir 5880 Lt už sudegusius įrengimus (1 t., b. l. 16-40), todėl reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo solidariai iÅ¡ atsakingų už žalÄ atsakovų D. B. ir E. B., t. y. kiosko Nr. 4 savininko ir naudotojo. Teismas įvertino Panevėžio apskrities PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Pasvalio prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymÄ Nr. V4-3-33, kurioje nurodyta, kad gaisras pirmiausia kilo atsakovui D.

B. nuosavybės teise priklausančiame prekybos kioske Nr.4, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame veiklÄ vykdė atsakovas E. B., ir nuo kurio ugnis persimetė ant draudėjos patalpas (kioskÄ ), esantį adresu Taikos g.2, Pasvalio mieste. Atsižvelgė į tai, kad Pasvalio prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos gedimas prekybos kioske Nr.4, adresu (duomenys neskelbtini), tai ir sÄ lygojo draudėjo turto sugadinimÄ bei žalos atsiradimÄ .

Pripažino, kad gaisro kilimÄ lėmė atsakovų aplaidumas eksploatuojant turimÄ turtÄ , galimai nepaÅ¡alinti gedimai atsakovui D. B. nuosavybės teise priklausančio kiosko Nr.4, esančio (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijoje. Atsižvelgęs į liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, gaisro priežasties tyrimo ekspertizės iÅ¡vadas, teismas laikė nustatyta, kad 2011m.balandžio 20d. kilusio gaisro apytikrė židinio vieta buvo atsakovui D.

B. nuosavybės teise priklausančio kiosko Nr.4 viduje. Pripažino, kad byloje surinkti įrodymai nepaneigia M. K. padarytos išvados dėl galimo gedimo elektros instaliacijoje, kaip gaisro kilimo priežasties, kuri yra nesiejama su tyčiniais neteisėtais asmenų veiksmais, o atsakovas D. B. teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad elektros instaliacija jam priklausančiose patalpose buvo įrengta laikantis reikalavimų. Atsakovų kaltę dėl žalos atsiradimo ir 12849,88 turtinės žalos dydį teismas pripažino šalių, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais įrodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 2-40), todėl ieškinį tenkino visiškai (CK 6.279 str. 1d., 2d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. praÅ¡o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai neįvertinus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-01-31 Ekspertizės akto iÅ¡vadų, kurios nebuvo atmestos, bet kuriomis ir nebuvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ . Teismas savo iÅ¡vadas grindė tyrimo duomenimis nepagrįsta Pasvalio PGT 2011-04-26 pažyma Nr. V4-3-33, kurioje pateikta tikėtina gaisro kilimo priežastis (elektros instaliacijos gedimas apelianto kioske), yra iÅ¡ esmės paneigta ekspertizės aktu.

Ekspertas Pasvalio PGT 2011-04-26 pažymos teiginį dėl gaisro kilimo priežasties vertino kritiÅ¡kai, kadangi ekspertizei pateiktoje bylos medžiagoje tai pagrindžiančių duomenų, iÅ¡skyrus duomenis apie elektros instaliacijos buvimÄ , nėra. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad koks nors elektros instaliacijos gedimas buvo įvykęs tiriamuoju atveju, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad elektros instaliacijos gedimas buvo gaisro priežastis. Ekspertizės akte konstatuota, jog Pasvalio PG pareigÅ«nas M.

K. nesurašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, o jo Tarnybiniame praneÅ¡ime (81 b. 1.) jokių duomenų apie įvykio vietoje jo nustatytus gaisro židinio požymius, elektros instaliacijos (o taip pat apie kokių nors elektros įtaisų, prietaisų) suradimÄ , gedimų požymių nustatymÄ nenurodyta, M. K. sudarytoje fotolentelėje taip pat neužfiksuota elektros instaliacijos gedimo ir/ar jos avarinio darbo režimo dėl gedimo požymių/pėdsakų. Ekspertizės iÅ¡vadų 7.1 p. numatyta, kad labiausiai tikėtina, jog kiosko Nr. 4 pagalbinės patalpos iÅ¡orinių sienų iÅ¡kilimai, kurie yra užfiksuoti pateiktose nuotraukose, yra sprogimo bangos poveikio iÅ¡ pagalbinės patalpos vidaus pasekmė, todėl atsakovo D.

B. nurodyta kiosko padegimo versija iÅ¡lieka, Å¡iÄ versijÄ patvirtina liudytojos J. S. parodymai. Kioske įrengta elektros instaliacija buvo tvarkinga, pakeista 2008 m., duomenų, jog bÅ«tų įvykęs koks nors elektros instaliacijos gedimas, ko pasėkoje bÅ«tų sukeltas gaisras, nėra. Nagrinėjamu atveju akte nėra konstatuota, jog gaisro priežastis yra nesaugus, netinkamas elektros instaliacijos eksploatavimas, gedimas, bet nurodyta, kad tikėtina gaisro priežastis yra sprogimas. Tai eliminuoja neteisėtus atsakovo veiksmus ir civilinę atsakomybę.

Nors byloje nagrinėjamas klausimas dėl pastato atstatymo, tačiau pastato savininkas A. J. į bylÄ nebuvo įtrauktas. Žalos atlyginimas įrodinėjamas PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, iÅ¡raÅ¡yta 2011-04-04 medžiagos stogo dengimui, nors gaisras įvyko 2011-04-20. Lietaus sistemos įsigijimas ir pritvirtinimas, mÅ«ro darbai su miÅ¡iniais yra pertekliniai, nes jų nebuvo iki gaisro, todėl neturi pagrindo mokėti turto pagerinimo po gaisro iÅ¡laidų. IeÅ¡kovo darbuotojas S. Å ., kuris rengė 2011-04-21 turto sunaikinimo ir sugadinimo aktÄ , patvirtino, jog defektinis aktas, jei jame nėra nurodytų pagrindų, kodėl daiktus remontuoti netikslinga, negali bÅ«ti tinkamas, liudytojas negalėjo įsitikinti, kad įrenginiai yra bÅ«tent iÅ¡ įvykio vietos.

Todėl priežastinis ryÅ¡ys ir žalos faktas neįrodyti, nes elektros prietaisai, defektuoti kaip neremontuotini, iÅ¡imti ne iÅ¡ įvykio vietos, o pagal draudėjo nurodymÄ draudikui aprodyti kitoje vietoje. Draudėja jau po dviejų dienų vykdė komercinę veiklÄ , kuriai reikalingi elektros prietaisai. Tikslus žalos dydis nenustatytas, o ieÅ¡kovo nurodyta žalos atlyginimo suma kelia pagrįstų abejonių dėl trečiųjų asmenų noro pasipelnyti. IeÅ¡kovas, atlyginęs nepagrįstÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims, negali Å¡io žalos atlyginimo regreso tvarka reikalauti iÅ¡ atsakovų, o Å¡ios žalos pasekmes turi prisiimti savo atsakomybėn.IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , tačiau Å¡is ieÅ¡kovui grÄ Å¾intas Panevėžio apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi.

Atsakovas E. B. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ .Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).Byloje nustatyta, kad 2010-09-09 ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ sudarė verslo draudimo sutartį Nr. 170665724 su J.

P., kuria apdraustas A. J. priklausantis pastatas (kioskas) ir įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-15). 2011m. balandžio 20d. kilo gaisras pastate (kioske), esančiame Taikos g.2A, Pasvalio mieste. Gaisrui iÅ¡plitus, apdegė pastatas (kioskas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir jame buvę įrengimai (1 t., b. l. 41). IeÅ¡kovas pripažino šį įvykį draudiminiu ir atlygino draudėjui žalÄ : 6969,98 Lt už pastato atstatymo darbus ir 5880 Lt už sudegusius įrengimus (1 t., b. l. 16-40), todėl pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų D.

B. ir E. B., kiosko Nr. 4 savininko ir naudotojo, kaip atsakingų už žalÄ asmenų.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ yra draudikas, kuris draudėjui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ už gaisro metu sudegusį turtÄ . CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ asmenų, atsakingų už jos atsiradimÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai žalÄ patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesÄ , tai draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį. Nagrinėjamu atveju gaisras pirmiausia kilo atsakovui D. B. nuosavybės teise priklausančiame prekybos kioske Nr.4, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame veiklÄ vykdė atsakovas E. B. ir nuo Å¡io pastato ugnis persimetė ant draudėjos patalpų (kiosko), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Žala draudėjui buvo padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalÄ padariusio asmens atsakomybei turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ , todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rÅ«pestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalÄ padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje.

Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Pabrėžtinas priežastinio ryÅ¡io ypatumas Å¡ioje byloje, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai, dėl to turi bÅ«ti laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių ir kitų prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog atsakingas už jo kilimÄ yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys.

Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi asmuo, kurio patalpose kilo gaisras, turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio.

Nagrinėjamu atveju apeliantas mano, kad jam atsakomybė dėl kilusių gaisro pasekmių kilti negali, nes nėra jo kaltės. Apeliantas skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į teismo ekspertizės iÅ¡vadas, nepagrįstai sprendė, kad gaisro priežastimi buvo kiosko elektros instaliacijos gedimas ir dėl to atsakovams, kaip nepakankamai rÅ«pestingiems asmenims, nesugebantiems naudotis turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, kyla atsakomybė.

Teigia, kad gaisro kilimo vieta nėra nustatyta, pagal ekspertizės iÅ¡vadas nėra atmetama sprogimo versija, kas Å¡alina atsakovų atsakomybę. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ .

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-20 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013-01-16 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė sprendime, kad buvo atlikta teismo ekspertizė, tačiau nepasisakė dėl ekspertizės iÅ¡vadų įrodomosios reikÅ¡mės bei kodėl jomis nesivadovaujama priimant sprendimÄ , o teismo iÅ¡vados daromos atsižvelgus tik į Pasvalio PGT 2011-04-26 pažymÄ Nr. V4-3-33, nors joje nurodyta tikėtina gaisro kilimo priežastis (elektros instaliacijos gedimas apelianto kioske) yra iÅ¡ esmės paneigta ekspertizės aktu.

Byloje nustatyta, kad 2011m.balandžio 20d. kilusio gaisro apytikrė židinio vieta buvo kiosko Nr.4 viduje. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojų parodymai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, ikiteisminio tyrimo byloje esantys duomenys bei ekspertizės iÅ¡vados. Todėl atsakovams kilo pareiga įrodyti, jog jų kaltės dėl gaisro kilimo nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad gaisro kilimÄ lėmė atsakovų aplaidumas eksploatuojant turimÄ turtÄ , galimai nepaÅ¡alinti gedimai atsakovui D.

B. nuosavybės teise priklausančio kiosko Nr.4, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame veiklÄ vykdė atsakovas E. B., elektros instaliacijoje. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgęs iÅ¡imtinai tik į Panevėžio apskrities PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Pasvalio prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«no M. K. pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl galimo gedimo elektros instaliacijoje, kaip gaisro kilimo priežasties. Tačiau Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad Pasvalio PG pareigÅ«nas M.

K. nesurašė įvykio vietos apžiūros protokolo, o jo Tarnybiniame pranešime (b. l.

81) jokių duomenų apie įvykio vietoje jo nustatytus gaisro židinio požymius, elektros instaliacijos (o taip pat apie kokių nors elektros įtaisų, prietaisų) suradimÄ , gedimų požymių nustatymÄ nenurodyta. Minėto asmens sudarytoje fotolentelėje taip pat neužfiksuota elektros instaliacijos gedimo ir/ar jos avarinio darbo režimo dėl gedimo požymių/pėdsakų. Ekspertizės iÅ¡vadų 2 p. numatyta, jog kiosko elektros instaliacijos gedimo abstrakti potenciali galimybė buvo, bet ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad koks nors elektros instaliacijos gedimas buvo įvykęs tiriamuoju atveju.

Ekspertas nurodė, kad kilusio gaisro tiesioginės priežasties nustatyti negalima, o Ekspertizės akto 7.1 p. numatyta, kad labiausiai tikėtina, jog kiosko Nr. 4 pagalbinės patalpos iÅ¡orinių sienų įskilimai, kurie yra užfiksuoti pateiktose nuotraukose, yra sprogimo bangos poveikio iÅ¡ pagalbinės patalpos vidaus pasekmė. Pažymėtina, kad liudytojas M. K. patvirtino parengęs pažymÄ , kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra instaliacijos gedimas ir kad tokiÄ iÅ¡vadÄ jis darė įvertinęs tik tai, jog viduje buvo elektrinių prietaisų, o ne paÅ¡alinis gaisro Å¡altinis.

Kadangi aukÅ¡ta temperatÅ«ra panaikino įkalčius, pasakyti, kur konkrečiai elektros instaliacijoje įvyko gedimas, jis negalėjo, galimo padegimo versijÄ atmetė, kadangi jokių padegimo požymių nebuvo, patalpos užrakintos, degimas vyko viduje (1 t., b. l. 164-167). Ä®vertinus tokius liudytojo parodymus, darytina iÅ¡vada, jog įvykio vietoje likę pirminiai objektyvÅ«s duomenys, kurių pagrindu buvo galima padaryti objektyvias ir patikimas iÅ¡vadas apie tai, dėl ko kilo gaisras, nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡tirti.

Todėl buvo padaryta tik prielaidinė iÅ¡vada dėl gaisro priežasties, liko nenustatyta, kurioje vietoje įvyko elektros instaliacijos gedimas ir ar iÅ¡ viso toks gedimas įvyko. Teisėjų kolegija įvertina ir tÄ aplinkybę, kad ir ekspertas pažymėjo, jog patalpoje galėjo įvykti sprogimas, ir liudytoja J. S. nurodė girdėjusi garsÄ , primenantį sprogimÄ . Todėl sutiktina su apeliantu, kad Å¡iuo atveju jis įrodė, kad negali bÅ«ti atmesta ir kiosko padegimo versija, nors pagal jo kreipimÄ si ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ir nebuvo nustatyta galimai padaryta nusikalstama veika.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad neginčijamas faktas, jog kioske elektros instaliacija iÅ¡vedžiota ir nauji apskaitos prietaisai su naujais saugikliais įrengti 2008 metais, t. y. prieÅ¡ 3 metus iki gaisro. Nors atsakovas D. B. teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad elektros instaliacija jam priklausančiose patalpose buvo įrengta laikantis nustatytų reikalavimų, kad buvo tinkamai iÅ¡matuota tinklo įtampa, naudotos taisyklių reikalavimus atitinkančios medžiagos, tačiau, ekspertui pateikus ekspertizės aktÄ , kurio iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, negalima konstatuoti, kad atsakovai nebuvo tiek rÅ«pestingi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, kad nebuvo laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių ir kitų prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo elektros instaliacijos gedimas kioske. Kadangi byloje gaisro kilimo priežastis nenustatyta, yra įtarimai dėl sprogimo, tai negalima pripažinti, jog atsakovai yra atsakingi ieÅ¡kovui pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Todėl atsakovų atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti civilinės atsakomybės ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas nesant civilinės atsakomybės sÄ lygų, numatytų CK6.246–6.249 straipsniuose, visumos.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu taip pat ir dėl to, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti 12849,89 Lt žalÄ yra nepagrįstas, mano, jog draudėjas siekė pasipelnyti atsakovų sÄ skaita. Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos bÅ«tų nustatytos, tai byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais žalos dydis yra įrodytas. Apeliantas savo argumentų dėl nepagrįstai didelio žalos dydžio leistinais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Pripažinus, kad ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas dėl to, jog atsakovai įrodė, kad jų kaltės dėl kilusio gaisro nėra, galimÄ gaisro priežastį ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, iÅ¡samiau dėl žalos dydžio neįrodytinumo nepasisakoma.Apeliantas teisingai nurodo, kad byloje nagrinėjamas klausimas dėl pastato atstatymo, o pastato savininkas A.

J. į bylÄ nebuvo įtrauktas. Tačiau ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ 2010-09-09 verslo draudimo sutartį Nr. 170665724, kuria buvo apdraustas A. J. priklausantis pastatas (kioskas) ir įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini), sudarė ne su savininku, o su J. P., (1 t., b. l.13-15). Draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta draudėjai pagal 2011-08-25 A. J. praÅ¡ymÄ (1 t., b. l. 38). Teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl minėto asmens materialiųjų teisių ir pareigų ir jis negali bÅ«ti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).  Priėmus naujÄ sprendimÄ , turi bÅ«ti perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.).

IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams ir valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas D. B. pirmosios instancijos teisme patyrė tokias iÅ¡laidas: 435,47 Eur (1503,59 Lt) iÅ¡laidų už ekspertizės apmokėjimÄ (t.2, b. l. 38), 0,80 Eur (2,75 Lt) iÅ¡laidų už dokumentų kopijavimÄ (t.2, b. l. 18), kurios pripažintinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, 434,43 Eur (1500 Lt) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t.2, b. l. 37). IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos pagrįstomis, jos nėra didesnės už nustatytas 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 39,72 Eur (137,16 Lt) iÅ¡laidų antrinei teisinei pagalbai, kuri buvo suteikta atsakovui E. B., apmokėti (t.2, b. l.

54) ir 57,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (t.1, b. l. 51) (CPK 96 str.). Patenkinus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantui priteistinas 112 Eur žyminis mokestis bei 435 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams D.

B. ir E. B. atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 435,47 Eur iÅ¡laidų už ekspertizės apmokėjimÄ , 0,80 Eur iÅ¡laidų už dokumentų kopijavimÄ , 434,43 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 39,72 Eur iÅ¡laidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630) ir 57,11 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660), Å¡ias priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovo D. B. naudai 112 Eur žyminio mokesčio ir 435 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija:                                                                                    Ramunė Čeknienė                                                                                                   Margarita Dzelzienė                                                                                        Nijolė Danguolė Smetonienė