8848f87e-94ce-4e33-8aa6-e6cde6ad6673 · Regionų administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-178-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00986-2016-6             Procesinio sprendimo kategorija 20.2;20.2.3; 20.2.3.2; 55.1.1(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – D.S., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

         Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2016 m. gegužės 21 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario mėnesio. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-21) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau - ir PravieniÅ¡kių PN-AK) atliko laisvės atėmimo bausmę žiauriomis, kankinančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2016 m. vasario mėnesio.

Pristatytas į PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas nebuvo supažindintas su Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis, jam nebuvo patekta informacija apie sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygų teikimo įstaigoje tvarkÄ , pacientų – nuteistųjų atliekančių bausmę teises ir pareigas. Nebuvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, Lietuvos higienos norma HN 76:1999. Buvo pateikti kažkokie dokumentai, kuriuos buvo verčiamas pasiraÅ¡yti greitai ir nesigilinant.

Nurodė, kad buvo patalpintas Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 4 būrio 1 brigadoje. 4 būrys įrengtas avariniame – antisanitariniame pastate, miegamieji buvo perpildyti. Visi pastatai padengti senu šiferiu, kuris nuo laiko sudūlėjęs ir pakilus vėjui tenka alsuoti asbesto dulkėmis. Visi sanitariniai mazgai susidėvėję, seni, nėra klozetų, o tik skylės grindyse, jų kiekio nepakanka dideliam asmenų skaičiui. Nebuvo praustuvių kojoms, o pačių praustuvių labai mažai, jos surūdijusios, nebuvo šilto vandens.

DuÅ¡o kabinų įrengta taip pat labai mažai. DuÅ¡u galima pasinaudoti tik kartÄ per savaitę. Nėra įrengta vietos skalbtis ir džiovinti rÅ«bus. PravieniÅ¡kių PN-AK neįrengta jokių patalpų rÅ«kantiems. PareiÅ¡kėjas nerÅ«kantis turėjo nuolat kvėpuoti rÅ«kalais, nes rÅ«kantieji nuteistieji rÅ«kydavo prausyklose, pasivaikščiojimo kiemelyje. Lovos buvo dviejų aukÅ¡tų, surÅ«dijusios, be saugos kraÅ¡telių. Sienos iÅ¡trupėjusios, visur pelėsis, langai iÅ¡puvę, dauguma iÅ¡daužytų.

Nebuvo spintelių susidėti rÅ«bams. Miegamuosiuose nuolat buvo drėgna. Visuose PravieniÅ¡kių PN-AK paplitę parazitai ir graužikai. PareigÅ«nai elgiasi ciniÅ¡kai ir sadistiÅ¡kai. Pataisos namuose įsiÅ¡aknijusios subkultÅ«ros, kurias toleruota pataisos namų administracija. Jei pareiÅ¡kėjas ko nors papraÅ¡ydavo, pareigÅ«nai grasino, kad padės patekti į žemiausiÄ kastÄ , netvarkė dokumentų lygtiniam paleidimui. Teigė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK administracija nieko nedarė, kad į pataisos namus nepatektų narkotikai ir kiti draudžiami daiktai.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam buvo skiriamos nuobaudos, teko pabuvoti visose baudos izoliatoriaus kamerose ir drausmės grupės kamerose, kurios visos be kapitalinio remonto, padengtos pelėsių, 7 kv. m plote gyveno po 4 asmenis. Per dienÄ bÅ«davo suteikiamas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Kamerose nėra įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema, nebuvo suteikiama asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo ir džiovinimo paslaugos, nėra įrengta vėdinimo sistema, nėra evakuacinio išėjimo, veisėsi parazitai ir graužikai.

Nebuvo klozetų, tik skylės grindyse, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK buvo laikomas kankinančiomis sÄ lygomis, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, emocinę depresijÄ , klaustrofobijÄ , paranojÄ , tamsos baimę, orumo pažeminimÄ , galimybių bendrauti sumažėjimÄ . PareiÅ¡kėjas prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi pagal Civilinio kodekso 127 straipsnio antrÄ dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės vykdymo terminui.

Å iuo atveju prievolė yra paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas, taigi atliekant bausmę asmuo yra visiÅ¡kai iÅ¡laikomas valstybės, ir atsakomybę už jo sveikatÄ , gyvybę, maitinimÄ , socializacijÄ ir kt. neÅ¡a valstybė. Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b.l. 25-33) nurodė, kad praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ - kad pataisos namai neužtikrina teisės aktais įtvirtinto patalpų ploto ar higienos normų reikalavimų nuo pat jo           2010-01-27 patalpinimo į pataisos namus, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl patalpų ploto ar higienos normų reikalavimų neužtikrinimo į administracijÄ , tačiau to nedarė.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos. Nurodė, jog duomenų apie tai, kiek asmenų tuo metu pataisos namų kamerų tipo patalpose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu, atsakovas pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

Taip pat nurodė, jog ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Gyvenamosios patalpos PravieniÅ¡kių PN-AK vėdinamos pro langus ir ventiliacines angas. Patalpų oro temperatÅ«rai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui užtikrinti patalpos aprÅ«pinamos elektriniais oro Å¡ildytuvais ir ventiliatoriais. PravieniÅ¡kių PN-AK, siekiant užtikrinti vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ , visų įstaigos 2-o sektoriaus bÅ«rių poilsio kambariuose įrengtos gyvenamosios patalpos.

Ä®staigos 2-e sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius bei virÅ¡utinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rio kieme. Savo asmeninius rÅ«bus nuteistieji gali skalbti ir duÅ¡o patalpose, kur karÅ¡tas vanduo yra nuolat. Virtuvėlės įrengtos visuose bÅ«ruose. Jose yra spintelė, kuriuose nuteistieji gali laikyti maistÄ . Sanitariniame mazge įrengtos kabinos, pisuarai atskirti ne žemesnėmis 1,5 m aukščio sienelėmis su rakinamomis durimis.

PravieniÅ¡kių PN-AK 2014-11-14 sudarė sutartį Nr. KN-P- 2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose kenkėjų kontrolės paslaugos teikiamos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Dezinfa“, kuri atlieka dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ . Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Pasivaikščiojimo kiemai įrengti laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų.

Lokaliniuose sektoriuose esančiais kiemais naudotis gali visi to paties lokalinio sektoriaus nuteistieji. Ä® kamerų tipo patalpose įrengtus kiemelius kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ vedami ten laikomi nuteistieji. Pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengtos rÅ«kymo vietos, kitose patalpose rÅ«kyti yra draudžiama. Pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-o ir 3-o sektoriaus uždarosios kameros zonos techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien. ApžiÅ«ros metu kruopščiai apžiÅ«rimos patalpos ir jose esantis inventorius.

Apžiūros metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Naujai atvykę nuteistieji į Pravieniškių PN-AK asmeniškai ir pasirašytinai supažindinami su pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. 2010-02-02 pareiškėjas atvykęs į 2 sektorių pasirašytinai buvo susipažindintas su Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, socialinės reabilitacijos organizavimu, tikslais ir formomis, nuteistiesiems skiriamomis nuobaudomis ir paskatinimais, mokymosi galimybėmis įstaigoje, nuteistųjų laisvalaikio užimtumo organizavimu ir kt..

Nurodė, kad Bausmių vykdymo kodeksas pataisų įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir jÄ Ä¯pareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad bÅ«tų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ vienam nuteistajam iÅ¡duodama: skalbiamasis muilas - 200 g - vienÄ kartÄ per mėnesį; tualetinis muilas - 100 g - vienÄ kartÄ per mėnesį; tualetinis popierius - 1 rulonas - vienÄ kartÄ per mėnesį.

Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, kadangi Å¡ilumos tiekimas yra centralizuotas. 2 ir 3 sektoriuje gyvenamosios patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais). Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms privalomus Lietuvos higienos normų NH 76:2010 reikalavimus.

Įstaigos direktorius 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievole administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai.

Budėtojai aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nurodė, kad nėra duomenų, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo apÅ¡vietimo laikytini nepagrįstais. PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais gaisrinės instrukcijos, kurios iÅ¡kabintos kiekviename bÅ«ryje.

Ä®staiga yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais personalo veiksmų planÄ kilus gaisrui. Taip pat yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose.Vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 258 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus sudaryti nuteistiesiems galimybę pasinaudoti duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, patvirtintas įstaigos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. V-417 „Dėl 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų iÅ¡leidimo į bendro pasivaikščiojimo teritorijÄ (ratÄ ), apsipirkimo parduotuvėje, maitinimo valgykloje, maudymosi duÅ¡e, kirpimosi kirpykloje, skalbinių priėmimo/iÅ¡davimo skalbykloje, lankymosi avalynės taisykloje, lankymosi bibliotekoje grafikų ir skambinimo taksofonu tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriame nurodytas konkretus maudymosi duÅ¡e laikas Å iuo įsakymu nustatyta, kad duÅ¡ine nuteistasis gali naudotis kartÄ per savaitę.

Šio įsakymo punkto reikalavimas įstaigoje yra užtikrinamas. Dusinėję karštas vanduo yra nuolat. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyvenote, stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodytos ligos: odos uždegimas, kontaktinis odos uždegimas, ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, funkcinis skrandžio sutrikimas, ūmus skrandžio uždegimas, nosiaryklės uždegimas, ūmus pilvas, stuburo osteochondrozė ir kt..

Ligų diagnozės, nustatytos laikotarpyje nuo 2010-01-27 iki 2016-03-01 metų, nėra gyvybiÅ¡kai pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę realiai jautė emocinę depresijÄ , pažeminimÄ ar dvasinę skriaudÄ yra nepagrįstos, iÅ¡galvotos ir klaidinančios TeismÄ .PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigÅ«nų veikimo ar neveikimo bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjui.

Pažymėjo, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario mėnesio.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma ir t.t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į administracijÄ .

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik 2016 m. birželio 1 d. (b.l. 22). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2013 m. birželio 1 d., yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 57 str.). Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti senaties termino, kadangi pagal Civilinio kodekso 127 straipsnio antrÄ dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senatie sterinas prasideda pasibaigus prievolės vykdymo terminui. Å iuo atveju prievolė yra paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas, taigi atliekant bausmę asmuo yra visiÅ¡kai iÅ¡laikomas valstybės, ir atsakomybė už jo sveikatÄ , gyvybę, maitinimÄ , socializacijÄ ir kt. neÅ¡a valstybė.

Tačiau pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį. (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013-06-01 atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡ioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2013 m. birželio 2 d. iki 2016 m. vasario mėnesio. (ABTÄ® 57 str.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamųjų patalpų plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis (b.l. 26, 36, 40, 41, 134-135, 136, 137) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose beveik visÄ laikÄ buvo užtikrinta minimali teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma, tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. 7, kurios plotas 14,08 kv. m (b.l. 134, 137), pareiÅ¡kėjui teko 3,52 kv. m gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodo atsakovas, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, todėl teismas vadovaujasi jais, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Taigi, pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose 33 paras nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje (pareiÅ¡kėjui trÅ«ko 0,08 kv. m gyvenamojo ploto).

Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ kitų netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų. Nurodo, kad pristatytas į PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas nebuvo supažindintas su pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis, nebuvo patekta informacija apie sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygų teikimo įstaigoje tvarkÄ , pacientų – nuteistųjų atliekančių bausmę teises ir pareigas ir kt.

PareiÅ¡kėjo teiginiu paneigia atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai (b.l. 45, 46-48), iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjui atvykus į PravieniÅ¡kių PN-AK jis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su bendrosiomis ir specialiosiomis nuteistųjų teisėmis ir pareigomis. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, jog jo gyvenamosiose patalpose buvo asbesto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr.1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Atsiliepime į skundÄ bei PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016 m. birželio 28 d. pažymoje Nr. 77-2253 (b.l. 37-38) nurodyta, jog pastatų, kuriuose gyveno pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje buvo asbestinio Å¡iferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Ä®staigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skunde neiÅ¡dėstytos aplinkybės dėl asbestinio stogo remonto (ardymo, laužymo ir pan.), į bylÄ nepateikti pareiÅ¡kėjo skundai PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo ir neigiamų pasekmių jo sveikatai, todėl, nesant tokių duomenų, pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s argumentai dėl asbesto daromos žalos atmestini kaip nepagrįsti.Atsakovo pateikta 2017 m. sausio 12 d. pažyma Nr. 77-146 (b.l. 134-135) patvirtina, jog PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudaryti ir iÅ¡kabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose bÅ«riuose, įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Teismas pažymi, kad atsakovo pateiktais duomenimis nėra pagrindo netikėti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl evakuacinio išėjimo nebuvimo nekonstatuotini.Pareiškėjas skunde nurodo, kad neužteko sanitarinių įrenginių, nebuvo plautuvių kojoms. Ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d.

Nr. 1R-139 nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų bei po vienÄ pisuarÄ dvylikai asmenų. Atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis (b.l. 27, 37) nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 4 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai, 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 14 bÅ«rio sanitariniame mazge yra 6 unitazai, 3 praustuvės, 9 bÅ«rio sanitariniame mazge yra 6 unitazai, 8 praustuvės, 10 bÅ«rio sanitariniame mazge yra 6 unitazai, 8 praustuvės, kojų plautuvės, 4 kojų plautuvės, 18 bÅ«rio sanitariniame mazge yra 7 unitazai, 5 praustuvės, 5 bÅ«ryje yra 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, PravieniÅ¡kių PN-AK 4 bÅ«ryje bausmę atlieka 53 nuteistieji, 5 bÅ«ryje -56 nuteistieji, 10 bÅ«ryje – 60 nuteistųjų, 13 bÅ«ryje – 30 nuteistųjų, 18 bÅ«ryje – 15 nuteistųjų (b.l. 139), 9 bÅ«ryje bausmę atlikinėjo 92 nuteistieji, teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad atsižvelgiant į nuteistųjų bÅ«riuose skaičių, sanitarinių įrenginių skaičius nevisiÅ¡kai atitiko AprÅ«pinimo inventoriumi normoje nustatytų reikalavimų.

Tačiau pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo sanitarinių įrenginių trÅ«kumÄ , tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo patirtomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (administracinė byla Nr. A444-619/2008). Minėtos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo vertintinos deklaratyviomis, nepagrįstomis ir neindividualizuotomis subjektyviomis neigiamomis pasekmėmis (iÅ¡gyvenimais), todėl neturtinės žalos faktas laikytinas nepagrįstu.

PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ taip pat grindžia parazitų gausa gyvenamosiose patalpose. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“ (b.l. 119-122), pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant graužikų ir kitų buitinių parazitų naikinimo kamerose.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad patalpose buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos, ant sienų buvo pelėsis, sienos aptrupėjusios, langai iÅ¡daužyti, sanitariniai mazgai seni, praustuvės surÅ«dijusios, lovos surÅ«dijusios.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių paminėtus jo argumentus. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu.

Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų sÄ lygų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalpų drėgmės, netinkamos ventiliacijos, pelėsio ant sienų, aptrupėjusių sienų, iÅ¡daužytų langų, senų sanitarinių mazgų, surÅ«dijusių praustuvių, surÅ«dijusių lovų laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 57 str.).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad lovos buvo dviejų aukÅ¡tų, be saugos kraÅ¡telių.

Aprūpinimo normos numato, jog vienam asmeniui turi būti įrengta viena metalinė lova. Aprūpinimo normos nenumato, kokia turi būti lovos konstrukcija, nedraudžia dviaukščių lovų įrengimo, taip pat nenumato dviaukštėse lovos įrengti apsaugos kraštelius. Be to, pareiškėjas nekonkretizavo kokias neigimas pasekmes patyrė dėl to, jog miegojo dviaukštėje lovoje, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat teigia, jog nei bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, nei kamerose nėra įrengtų sėdimų klozetų, o įrengtos tik skylės grindyse.

Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato privalomo sėdimų klozetų įrengimo, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. PareiÅ¡kėjo argumentus, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo spintelių paneigia 2016 m. birželio 28 d. pažyma Nr. 77-1396 (b.l. 37-38), kurioje nurodyta, kad virtuvėlėse yra spintelės, kuriose nuteistieji gali laikyti maistÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose bei kamerų tipo patalpose nebuvo Å¡ilto vandens. Higienos normos HN 76:2010 27 punktas nustatė, kad sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, tiek Higienos norma HN 76:2010, tiek Higienos norma HN 134:2015 nenumatė karÅ¡to vandens tiekimo į bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų prausyklas. Atsakovas patvirtino, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę grafike nustatytu laiku pasinaudoti duÅ¡u, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 258 punkte ir duÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat. Teisės aktai nenumato karÅ¡to vandens įrengimo kiekviename bÅ«ryje atskirai, taip pat kamerose, todėl vertintina, jog pareiÅ¡kėjo teisės nusiprausti ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę Å¡iltu vandeniu buvo užtikrinta tinkamai. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat abstrakčiai teigia, jog duÅ¡o kabinų buvo labai mažai, tačiau nekonkretizavo Å¡ių aplinkybių nenurodė, kokias neigiamas pasekmes dėl to patyrė, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad bÅ«nant bendrabučio tipo patalpose nebuvo kur skalbti ir džiovinti rÅ«bus, o esant baudos izoliatoriuje nėra suteikiama asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo paslaugos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta galimybė nuteistiesiems ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 punktÄ laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Higienos normos HN 134:2015 40 punktas taip pat numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.PravieniÅ¡kių PN-AK su UAB „Kauno skalbykla“ yra sudarę sutartį dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo (b.l. 153-159), pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus2013 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. V-2016 patvirtintÄ Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraÅ¡Ä (b.l. 160-163) nuteistasis turi teisę gauti nuosavos patalynės bei drabužių skalbimo paslaugas. IÅ¡ Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. pažymos Nr. 77-146 (b.l. 134-135 matyti, jog PravieniÅ¡kių PN-Ak užtikrinta galimybė nuteistiesiems ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. Pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog jam nebuvo suteikiamos skalbyklos paslaugos, į bylÄ nepateikė.

Teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kėjo deklaratyvių paaiÅ¡kinimų Å¡iuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl skalbimo paslaugų nesuteikimo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad bÅ«nant kamerų tipo patalpose pasivaikščiojimai truko tik vienÄ valandÄ per parÄ . Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio BVK 146 straipsnio 2 dalį, baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems kasdien suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščiojimui.

Higienos normos HN 76:2010 11 punkte taip pat nustatyta teisė laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ne mažiau kaip valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad pasivaikščioti buvo vedamas vienÄ valandÄ per dienÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore, nenustatyta.PareiÅ¡kėjo teigimu kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Å iuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, G. byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.

Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr. G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo nr. 41558/05, 2012-05-10 sprendimas; taip pat žr. A.M. prieÅ¡ RusijÄ , 97 paragrafas, pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 2009-03-12 sprendimas; G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007-11-15 ir K. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI). Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie sanitarinių mazgų įrengimÄ PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra nurodęs, kad pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bei higienos reikalavimų pažeidimų, tenka atsakovui - t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl, Å¡iai institucijai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bei higienos reikalavimų pažeidimų teko PravieniÅ¡kių PN-AK, tačiau minėta institucija įrodymų, kad pareiÅ¡kėjui kalint PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose buvo tinkamai užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nepateikė, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo lieka nepaneigti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo patalpų rÅ«kantiems, todėl pareiÅ¡kėjas pats nerÅ«kantis turėjo nuolat kvėpuoti tabako dÅ«mais, nes rÅ«kantieji nuteistieji rÅ«kydavo prausyklose, pasivaikščiojimo kiemelyje.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Atsakovo atstovas nurodo, kad pataisos namuose lauke prie įėjimų į bÅ«rius yra įrengtos rÅ«kymo vietos (b. l. 28).

Teismui nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas įstaigos administracijai, kreipęsis dėl jo laikymo su nerÅ«kančiais asmenimis. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus Å¡iuo atžvilgiu.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog pareigÅ«nai elgiasi ciniÅ¡kai ir sadistiÅ¡kai, pataisos namuose klesti subkultÅ«ros, pareigÅ«nai nesiima priemonių, jog užkirstų keliÄ draudžiamų daiktų (tame tarpe narkotikų) pateikimui į pataisos namų teritorijÄ , kad kreipėsi skundais į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai konstatavo jog PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai elgiasi netinkamai, iÅ¡dėstė subjektyviÄ nuomonę, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t.y. nedetalizavo kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o, kaip jau buvo minėta, bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

IÅ¡ į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«nant PravieniÅ¡kių PN-AK buvo diagnozuoti įvairÅ«s susirgimai (pvz. odos uždegimas, virÅ¡utinių kvėpavimo takų infekcija, grybelinis odos susirgimas, skrandžio uždegimas ir kt. ), kurie pagal savo pobÅ«di negalėjo bÅ«ti įtakoti netinkamų kalinimo sÄ lygų. Todėl spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose bei neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu gyveno neilgÄ laikotarpį, byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kamerų tipo patalpose) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 215 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjo D.S. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 215 Eur (du Å¡imtus penkiolika eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                           Algis Markevičius