2021-10-27 Nr. AB-22470-3-65-3-00079-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-85-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00079-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2298-624/2021 pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. vasario 24 d. raštą Nr. Sr-19-520(4.5Mr) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą pateikti atsakymus į visus pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skunde pateiktus klausimus bei pateikti skunde prašomus dokumentus.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3829-320/2020 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2298-624/2021, kuriame prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2, 8, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais bei priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia aplinkybe, kad iš pareiškėjui pateikto 2021 m. liepos 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) rašto Nr. 2D-11923 paaiškėjo naujos aplinkybės, patvirtinančios, kad teisminio nagrinėjimo metu teismui galbūt buvo teikiami melagingi paaiškinimai dėl pareiškėjui prieinamų dokumentų, patalpintų (duomenys neskelbtini) tinklapyje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo kausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (lot. pakeitus tai, kas keistina) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu, taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157–160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis apie galbūt savo pažeistas teises sužinojo gavęs Inspekcijos 2021 m. liepos 15 d. raštą Nr. 2D-11923, todėl pareiškėjo nuomone, trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą teismui padavė 2021 m. spalio 14 d., o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, dėl kurios išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2298-624/2021 prašoma atnaujinti procesą, buvo priimta 2021 m. birželio 23 d.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašyme nurodomas aplinkybes dėl ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimo, pabrėžia, kad pagal šią teisės normą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009, 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-85-520/2019). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios, kurios, be kita ko, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015, 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Inspekciją dėl duomenų pateikimo kreipėsi 2021 m. liepos 3 d. prašymu, o Inspekcija į pareiškėjo prašymą atsakė 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 2D-11923 „Dėl informacijos pateikimo“ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo priežasčių, kodėl dėl šių, jo nuomone, bylai reikšmingų aplinkybių (informacijos) jis nesikreipė į Inspekciją anksčiau (dar iki teisminio bylos nagrinėjimo ar jo metu). Apeliacinės instancijos teismo nutartis, dėl kurios pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, buvo priimta 2021 m. birželio 23 d., o pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi tik 2021 m. liepos 3 d. Taigi, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas turėjo galimybes šiuos duomenis pateikti anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo šiame rašte pateiktos informacijos laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (žr., pvz. Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.).

Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, nuosekliai pabrėžiama, kad minėtu įstatyme numatytu pagrindu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-822/2017 ir kt.).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartį grindė prielaidomis, o ne byloje nustatytais faktais. Kaip jau paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybių 2021 m. birželio 23 d. nutartyje pasisakyti dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą pateiktų argumentų, kadangi pareiškėjas dėl šių duomenų pateikimo kreipėsi jau po šios nutarties priėmimo, todėl teigti, kad priimta nutartis yra nemotyvuota, šiuo atveju, nėra pagrindo.

Juolab, kad vien tam tikrų įrodymų ar argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir detaliai ją aptarė. Nutartyje iš esmės pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo būti įvertintos sprendžiant pareiškėjo skundo pagrindinį ir išvestinį reikalavimus.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi šį pareiškėjo prašyme nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą ir jame išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie galbūt padarytą materialiosios teisės pažeidimą nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2298-624/2021 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neturėjo galimybių to padaryti anksčiau, t. y. dar nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo dienos.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nurodytu pagrindu iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas prašyme nenurodo ir necituoja teismų praktikos, nuo kurios tariamai nukrypo apeliacinės instancijos teismas priimdamas 2021 m. birželio 23 d. nutartį, o vardija nesutikimo su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamųjų procesinių dokumentų motyvais, argumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl šio pagrindo taikymo nagrinėjamu atveju nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas apie galbūt jo pažeistas teises ir egzistuojančius proceso atnaujinimo pagrindus galėjo sužinoti anksčiau, t. y. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamu atveju paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl šį prašymą atsisakytina priimti.

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjas už prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2298-624/2021 sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (2021 m. spalio 13 d. Swedbank nurodymas Nr. 98). Atsisakius priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjui grąžintina jo sumokėta žyminio mokesčio suma. Pareiškėjui išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsnio 1 dalimi, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2298-624/2021.

Grąžinti pareiškėjui A. T. 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) už prašymą atnaujinti procesą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė