8846e28d-71e1-4ad3-b2fb-b5d02e15b5fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                     Administracinė byla Nr. I-995-473/2013 Proceso Nr. 3-61-3-02413-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant vertėjai Dianai Paužienei, pareiÅ¡kėjui J. S. (J. S.), jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. (J. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų priteisti 74 000 Lt neturtinės žalos. Skunde (b. l. 1-3) ir teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad nuo 2010-10-10 iki 2011-05-10 atliko bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, taip pat iÅ¡ Alytaus pataisos namų du kartus po savaitę ir kartÄ dviem savaitėm buvo etapuotas ir apgyvendintas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Viso LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime praleido 240 parų kenksmingomis sÄ lygomis. Buvo kalinamas įvairiose iki 8 m2 kamerose keturiese, pažeidžiant LR Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymÄ Nr. V-124, pagal kurį vienam asmeniui tenkamas minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Kameroje nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais, kurie krito ant galvų ir į lėkÅ¡tes, nebuvo spintelių bei galimybės visiems asmenims valgyti prie stalo, nes kameroje įrengtas staliukas pritaikytas tik dviem žmonėms.

Visose kamerose buvo tarakonų, trÅ«ko erdvės, buvo bloga ventiliacija, neįmanoma fiziÅ¡kai pailsėti, dėl ko jis patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , pablogėjo sveikata. Mano, kad tokie pažeidimai negali bÅ«ti vertinami tik kaip mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, todėl savo patirtÄ neturtinę žalÄ vertina po 300 Lt už kiekvienÄ kalinimo parÄ .Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir atsakovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-12) nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR suėmimo vykdymo įstatyme numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas nesiekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esat tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatyta inventorius. 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Remontas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Esant bÅ«tinumui įstaigoje visada suteikiama reikiama pagalba ir reikiamas, tinkamas gydymas, skiriami ir duodami gydymui skirti vaistai. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, jos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurių neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos, CK 6.271 str. nustatytos, valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos – nėra neteisėtų valstybės institucijos veiksmų.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Teismo posėdyje nedalyvavo atsakovių atstovas, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 77).Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vados.Byloje ginčas kyla dėl atsakovų pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2010-10-10 iki 2011-05-10 dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, periodiÅ¡kai kartu su keturiais asmenimis buvo priverstas kalėti 8 m2 ploto kamerose.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Taigi, byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nustatytas draudimas kalinamÄ jį kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nepateikiamos minimalaus kalinimo vietų kamerų ploto normos.

Tačiau vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Remiantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktais duomenimis (b. l. 8-10, 75-76), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2010-10-11 ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 107, plotas - 7,38 m2 (vakare - 5 asmenys kameroje); 2010-10-12 - 2010-11-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 171, plotas - 7,94 m2 (ryte, vakare 3- 4 asmenys kameroje); 2010-11-11 – 2010-11-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 195, plotas - 7,94 m2 (ryte, vakare 3-4 asmenys kameroje); 2010-11-15 – 2010-11-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 128, plotas - 7,87 m2 (ryte, vakare 3-4 asmenys kameroje); 2010-11-19 - 2010-12-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 153, plotas - 7,94 m2 (ryte, vakare 3-4 asmenys kameroje); 2010-12-10 - 2010-12-30 perkeltas į kamerÄ Nr. 143, plotas - 7,94 m2 (ryte, vakare 3-4 asmenys kameroje); 2010-12-31 - 2011-01-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 132, plotas - 7,94 m2 (ryte, vakare 2-4 asmenys kameroje); 2011-01-18 – 2011-04-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 252, plotas - 42,33 m2 (ryte, vakare 8-13 asmenų kameroje); 2011-04-18 - 2011-05-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 257, plotas - 34,57 m2 (ryte, vakare 9-14 asmenų kameroje); 2011-05-10 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2011-05-24 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 111, plotas - 7,45 m2 (vakare - 6 asmenys kameroje); 2011-05-25 - 2011-05-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 280, plotas - 7,82 m2 (ryte, vakare 2-4 asmenys kameroje); 2011-05-30 perkeltas į kamerÄ Nr. 286, plotas - 7,60 m2 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-05-31 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2011-08-23 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 107, plotas -             7,28 m2, (vakare 5 asmenys kameroje); 2011-08-24 - 2011-08-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 310, plotas- 7,77 m2 (ryte, vakare 1-4 asmenys kameroje); 2011-08-30 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2011-10-11 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 114, plotas -7,31 m2, (vakare 6 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 283, plotas -7,69 m2, joje -1 asmuo kameroje; 2011-10-12 - 2011 -10-24 kamera Nr. 283 (ryte, vakare 3-4 asmenys kameroje); 2011 -10-25 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2011-12-13 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir iki 2011-12-14 buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 109, plotas - 7,31 m2, (ryte, vakare 1-6 asmenys kameroje); 2011-12-15 - 2012-01-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 270, plotas - 7,79 m2 (ryte, vakare 2-4 asmenys kameroje); 2012-01-24 - 2012-01-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 105, plotas - 7,38 m2 (ryte, vakare 1-4 asmenys kameroje);2012-01-30 iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Prie atsiliepimo pridėta pareiÅ¡kėjo asmens įskaitos kortelės kopija, iÅ¡ kurios matyti pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas (b. l. 13-16). IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad 2010-11-12 ryte, 2011-01-10 ryte, 2011-01-17 ryte, 2011-01-18 ryte, nuo 2011-01-20 iki 2011-03-14, 2011-03-15 ryte, 2011-03-16 ryte, nuo 2011-03-25 iki 2011-04-04, 2011-04-05 ryte, nuo 2011-04-07 iki 2011-04-17, 2011-05-03 ryte, 2011-05-04 ryte, 2011-05-26 ryte, 2011-08-24 ryte, 2011-10-11 vakare, 2011-10-18 ryte, 2011-12-14 ryte, 2011-12-15 ryte, 2011-012-20, 2011-12-21 ryte, 2011-12-22, 2012-01-12 ryte, 2012-01-25, 2012-01-26 ryte, 2012-01-27 vakare, nuo 2012-01-28 iki 2012-01-29 - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, likusį periodÄ jis buvo kalinamas pažeidžiant minimalų kamerų plotÄ vienam žmogui - 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, siekdama iÅ¡aiÅ¡kinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimo darbus su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sudarė 2009-12-24 paslaugų teikimo sutartį Nr. 18-78, kas patvirtina, kad ji vykdo nurodytų kenkėjų profilaktikÄ , atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Å i sutartis kasmet pratęsiama (b. l. 17-25). Atsakovė taip pat nurodė, kad kamerose užtikrinamas patalpų vėdinimas, jos vėdimos natÅ«raliu bÅ«du.

PareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K kreipėsi į Å¡ios įstaigos atsakingus pareigÅ«nus ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetencijÄ dėl nuteistųjų gyvenimo sÄ lygų iÅ¡tyrimo ir gerinimo, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus pakeisti jo gulimÄ vietÄ iÅ¡ vienos lovos į kitÄ (b. l. 82-85). PareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad jis eilę kartų skundėsi Å¡irdies sutrikimais ir atsakovas, siekdamas garantuoti pareiÅ¡kėjo sveikatos apsaugÄ , užtikrino jo gydymÄ , suteikė reikiamÄ pagalbÄ organizuodamas jo gydymÄ , pareiÅ¡kėjas buvo konsultuojamas gydytojų, jam skirtas gydymas (b. l. 34-65).

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).CK 6.250 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į bylų dėl žalos atlyginimo privatinį pobÅ«dį, Å¡iose bylose Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje suformuluotas aktyvaus teisėjo vaidmens renkant įrodymus principas turi bÅ«ti taikomas rezervuotai, įrodymų pateikime teismui paliekant rungtyniÅ¡kumo principÄ . Ä®rodymų dėl padarytos žalos surinkimas yra ne tik teismo, bet ir praÅ¡ančiojo žalos atlyginimo pareiga. Realios fizinės žalos padarymo faktas Å¡ioje byloje nebuvo įrodytas, tačiau akivaizdžiai netinkamos kalinimo sÄ lygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamÄ poveikį asmens psichinei bÅ«klei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ .Ginčo, kad, iÅ¡skyrus 2010-11-12 ryte, 2011-01-10 ryte, 2011-01-17 ryte, 2011-01-18 ryte, nuo 2011-01-20 iki 2011-03-14, 2011-03-15 ryte, 2011-03-16 ryte, nuo 2011-03-25 iki 2011-04-04, 2011-04-05 ryte, nuo 2011-04-07 iki 2011-04-17, 2011-05-03 ryte, 2011-05-04 ryte, 2011-05-26 ryte, 2011-08-24 ryte, 2011-10-11 vakare, 2011-10-18 ryte, 2011-12-14 ryte, 2011-12-15 ryte, 2011-012-20, 2011-12-21 ryte, 2011-12-22, 2012-01-12 ryte, 2012-01-25, 2012-01-26 ryte, 2012-01-27 vakare, nuo 2012-01-28 iki 2012-01-29 periodÄ atsakovė neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų kameros ploto atžvilgiu ir tuo pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektines teises į saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nėra.

Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktikÄ , atsižvelgiama į tai, kad nors pareiÅ¡kėjas beveik aÅ¡tuonis mėnesius, nuo 2012-01-10 buvo kalinamas kamerose, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytus kameros ploto reikalavimus, tačiau į teismÄ dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo jis kreipėsi tik 2012-09-19, t. y. praėjus pakankamai ilgam - 9 mėnesių laikotarpiui po to, kai iÅ¡vyko iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, skundas, grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, kas leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirta žala nebuvo jam itin didelė ir reikÅ¡minga, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad jo sveikatos sutrikimai kilo bÅ«tent dėl netinkamų jo kalinimo sÄ lygų.

Teismas, atsižvelgdamas į faktines Å¡ios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis, jo teisių pažeidimo mastÄ ir trukmę, taip pat į Lietuvoje             egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei visuotinai  žinomÄ aplinkybę – sunkiÄ valstybės finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteisiama neturtinė žala, jos dydį įvertinant 300 Lt (LR ABTÄ® 57 str.).

Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p. n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti J. S. (J. S.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo, 300 Lt (tris Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                         Violeta Balčytienė