AS-146-872-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-872/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02536-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–3, 22), kuriame prašė: 1) panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2010 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1-24 „Dėl konvojuojamųjų apsaugos plano“ normą, nustatančią nuteistajam vykstant etapu dėvėti pižamą; 2) įpareigoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas chirurginiu būdu pašalinti Šmorlio išvaržą; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 2S-4085, 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-3971 ir 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2S-4199; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1.000.000.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, 1.000.000.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 1.000.000.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 7) įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykus etapu leisti nuteistiesiems išsimaudyti duše ir sudaryti tinkamas kalinimo sąlygas, nustatytas teisės aktais dėl laisvės atėmimo vietų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2012 m. spalio 26 d. skundo trūkumams pašalinti (b. l. 23–26).

Pareiškėjas 2012 m. spalio 16 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundo patikslinimą (b. l. 30), kuriame nurodė, kad palaiko visus savo pirminio skundo reikalavimus, tačiau atsisako reikalavimo panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2010 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1-24 normą. Taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi (b. l. 32–35): priėmė pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2010 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1-24 „Dėl konvojuojamųjų apsaugos plano“ normą, nustatančią nuteistajam vykstant etapu dėvėti pižamą, atsiėmimą; laikė nepaduota pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 2S-4085, 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-3971 ir 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2S-4199, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykus etapu leisti nuteistiesiems išsimaudyti duše ir sudaryti tinkamas kalinimo sąlygas; atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas chirurginiu būdu pašalinti Šmorlio išvaržą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, neturtinės žalos atlyginimą, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai; priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neturtinės žalos atlyginimą; pašalino iš atsakovų – Laisvės atėmimo vietų ligoninę, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, Lietuvos valstybę, atstovaujamą VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; atsakovu byloje laikė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad 2012 m. spalio 9 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, jog reikšdamas reikalavimą dėl Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 7-364 panaikinimo, jis turėtų prašyti teismo panaikinti ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 7-364, kuris sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes. Tačiau teisme 2012 m. spalio 16 d. gautame skundo tikslinime toks reikalavimas nėra suformuluotas.

Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad skundo reikalavimai dėl Kalėjimų departamento sprendimų panaikinimo apmokestinami žyminiu mokesčiu, o jo pateiktas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT) 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-12-T-2481-3717 „Dėl antrinės teisinės pagalbos V. K. suteikimo“ negali būti pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes šiuo sprendimu antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta kitoje byloje. Teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė teismui nei dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalo, nei motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad prašydamas įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykus etapu leisti nuteistiesiems išsimaudyti duše ir sudaryti tinkamas kalinimo sąlygas, nustatytas teisės aktais dėl laisvės atėmimo vietų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, jis turėtų reikšti reikalavimą dėl administracinio akto (prašyti jį panaikinti ar pakeisti), kuriuo atsakovas atsisakė tokius veiksmus atlikti.

Be to, šis pareiškėjo reikalavimas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų skundo reikalavimų konkretumo ir aiškumo kriterijų. Tačiau pareiškėjas neatsižvelgė į teismo išaiškinimą ir nesuformulavo ABTĮ nuostatas atitinkančio reikalavimo, nereiškė reikalavimo dėl atsakovo sprendimo, kuriuo atisakyta atlikti veiksmus. Teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartyje taip pat išaiškino ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus ir pasiūlė pareiškėjui nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas neturtinės žalos atsiradimo faktas.

Tačiau teisme 2012 m. spalio 3 d. ir 2012 m. spalio 16 d. gautuose skunduose pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kuriomis jis grindžia Kalėjimų departamento jam padarytos neturtinės žalos atsiradimo faktą. Iš skundo tikslinimo matyti, kad pareiškėjas atsisako nurodyti papildomas aplinkybes dėl neturtinės žalos atsiradimo.

Apibendrinęs išdėstytą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartyje nurodytų trūkumų, todėl jo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 2S-4085, 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-3971 ir 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2S-4199, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykus etapu leisti nuteistiesiems išsimaudyti duše ir sudaryti tinkamas kalinimo sąlygas, nustatytas teisės aktais dėl laisvės atėmimo, laikytina nepaduota (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Be to, nurodė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 4 d.). Administracinių teismų kompetencijai priskirtos bylos nurodytos ABTĮ 15 straipsnyje.

Pareiškėjas prašė įpareigoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas chirurginiu būdu pašalinti Šmorlio išvaržą. Teismas sprendė, kad toks pareiškėjo reikalavimas iš esmės susijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kuris yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, neturtinės žalos atlyginimą. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir todėl viešojo administravimo funkcijų nevykdo, teismas padarė išvadą, kad klausimas dėl netinkamai, nekokybiškai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo administraciniame teisme nenagrinėtinas.

Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, kuriais prašoma įpareigoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas chirurginiu būdu pašalinti Šmorlio išvaržą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, neturtinės žalos atlyginimą, kaip nepriskirtinus administracinio teismo kompetencijai, ir išaiškino pareiškėjui, kad tokie reikalavimai gali būti reiškiami bendrosios kompetencijos teismui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 94–95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kurioje teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimų dalį ir laikė nepaduota kitą pareiškėjo skundo reikalavimų dalį, taip pat atsisakė laikyti proceso dalyviais pareiškėjo skunde išvardytas institucijas.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas sąmoningai atsisakė priimti jo skundo reikalavimus nagrinėjimui teisme. Be kita ko, pareiškėjas nurodo, kad pagrįsdamas savo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikė teismui visus dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas iki bylos nagrinėjimo iš esmės nustatė, kad valstybės įstaigų veiksmai yra teisėti, todėl atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad yra pažeistos jo prigimtinės teisės dėl sanitarinės švaros palaikymo, todėl siekdamas, kad ateityje tokių pažeidimų būtų išvengta, jis prašė teismo įpareigoti kompetentingą įstaigą atlikti atitinkamus veiksmus. Be to, nurodo, kad dėl VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neteisėtų veiksmų kreipėsi skundu į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir SAM). SAM persiuntė skundą nagrinėti Kalėjimų departamentui, kurio veiksmus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pareiškėjui nekyla abejonių dėl skundo priskirtinumo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas chirurginiu būdu pašalinti Šmorlio išvaržą (pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo antras reikalavimas) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, neturtinės žalos atlyginimą (pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo penktas reikalavimas), kaip nepriskirtinus administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šios nutarties dalį, kurioje teismas laikė nepaduota (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis) pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 2S-4085, 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-3971 ir 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2S-4199 (pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo trečias reikalavimas), priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neturtinės žalos atlyginimą (pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo šeštas reikalavimas) ir įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykus etapu leisti nuteistiesiems išsimaudyti duše ir sudaryti tinkamas kalinimo sąlygas (pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo septintas reikalavimas), taip pat nurodytos nutarties dalį, kurioje teismas atsisakė laikyti proceso dalyviais pareiškėjo skunde išvardytas institucijas.

Dėl skundo dalies laikymo nepaduota

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi (b. l. 23–26) nustatė pareiškėjui terminą iki 2012 m. spalio 26 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. išaiškino pareiškėjui, kad: reikšdamas reikalavimą dėl Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 2S-3971 (b. l. 6) panaikinimo, jis turėtų prašyti teismo panaikinti ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 7-364 (b. l. 16), kuris sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes; pateikti dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo; prašydamas įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykus etapu leisti nuteistiesiems išsimaudyti duše ir sudaryti tinkamas kalinimo sąlygas, nustatytas teisės aktais dėl laisvės atėmimo vietų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, pareiškėjas turėtų reikšti reikalavimą dėl administracinio akto (prašyti jį panaikinti ar pakeisti), kuriuo atsakovas atsisakė tokius veiksmus atlikti, be to, suformuluoti šį skundo reikalavimą laikantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų skundo reikalavimų konkretumo ir aiškumo kriterijų; nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas Kalėjimų departamento padarytos pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimo faktas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo (b. l. 1–3) turiniu bei įvertinusi jame formuluojamus reikalavimus ir skundo pagrindą, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartyje didžiąją dalį skundo trūkumų nustatė pagrįstai ir teisingai. Pareiškėjas prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio, kartu su savo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundu pateikė teismui Kauno VGTPT 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-2481-3717, kuriuo jam buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba kitoje administracinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas turi sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio arba motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. 2012 m. spalio 16 d. teismui pateiktame skundo tikslinime pareiškėjas pateikė teismui naują prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, kuriame išdėstė atitinkamus motyvus, todėl laikytina, kad pareiškėjas šį teismo nurodytą skundo trūkumą šalino paminėtu būdu. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartyje pareiškėjo pakartotinio prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio neanalizavo visų pareiškėjo pateiktų į bylą įrodymų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio kontekste.

Vienu iš tokių įrodymų laikytinas pareiškėjo pateiktas Kauno VGTPT 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Į šį sprendimą teismas atsižvelgė tik 2012 m. spalio 9 d. nutartyje nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, atsižvelgdamas į vieną apeliacinės instancijos teismo praktikos pavyzdį, kuris nėra tapatus nagrinėjamai situacijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra priimamas atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį konkretaus jo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimo momentu.

Tačiau asmens turtinė padėtis gali keistis. Todėl sprendžiant žyminiu mokesčiu apmokestinamo skundo priėmimo klausimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kitoje byloje turėtų būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų kartu su kitais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo turtinę padėtį konkretaus skundo padavimo momentu. Tokio įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatliko, priimdamas 2012 m. spalio 29 d. nutartį Kauno VGTPT 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo įrodomosios reikšmės sprendžiant pareiškėjo pakartotinį prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio nevertino.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas ėmėsi procesinių priemonių patikrinti pareiškėjo argumentų, kad jis neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį, pagrįstumą, t. y. ar jo asmeninėje sąskaitoje pataisos namuose nėra lėšų, iš kurių gali būti sumokėtas žyminis mokestis. Dėl minėtų priežasčių negali būti laikoma pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties dalis, kuria teismas, visapusiškai neišnagrinėjęs pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio, atsisakė priimti pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo reikalavimo – panaikinti Kalėjimų departamento sprendimus (2012 m. rugsėjo 11 d.

Nr. 2S-4085, 2012 m. rugsėjo 5 d. Nr. 2S-3971 ir 2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. 2S-4199) ir išvestinio iš jo (šešto skundo reikalavimo) – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas kaip vieną iš pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo trūkumų įvardijo tai, kad reikšdamas reikalavimą dėl Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 2S-3971 (b. l. 6) panaikinimo, pareiškėjas kartu neprašė teismo panaikinti ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. 7-364 (b. l. 16), kuris sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes. Pareiškėjas, tikslindamas skundą (b. l. 30), tokio reikalavimo (panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 7-364) vėl nereiškė, tačiau vien tai neturėtų būti laikoma kliūtimi ABTĮ 5 ir 22 straipsnių nuostatų taikymo prasme pareiškėjui skųsti teismui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl minėto rašto priimtą Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-3971, kuris, pareiškėjo manymu, būtent ir pažeidžia jo teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai įgyvendino ABTĮ 10 straipsnio reikalavimus, 2012 m. spalio 9 d. nutartyje išaiškindamas pareiškėjui teisę prašyti teismo panaikinti ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 7-364.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartyje nepagrįstai laikė nepaduotais trečią pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo reikalavimą (panaikinti Kalėjimų departamento sprendimus: 2012 m. rugsėjo 11 d. Nr. 2S-4085, 2012 m. rugsėjo 5 d. Nr. 2S-3971 ir 2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. 2S-4199) ir iš jo išvestinį šeštą skundo reikalavimą (priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neturtinės žalos atlyginimą), todėl šioje dalyje skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas savo 2012 m. spalio 16 d. teismui pateiktame skundo tikslinime (b. l. 30) atsisakė pašalinti teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartyje nurodytus kitus skundo trūkumus, sprendžia, kad skundžiamos 2012 m. spalio 29 d. nutarties dalis, kurioje teismas laikė nepaduota pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykus etapu leisti nuteistiesiems išsimaudyti duše ir sudaryti tinkamas kalinimo sąlygas (pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo septintas reikalavimas), yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista.

Dėl atsisakymo priimti skundo dalį

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo antruoju reikalavimu prašė teismo įpareigoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas chirurginiu būdu pašalinti Šmorlio išvaržą, o penktuoju reikalavimu – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad paminėti pareiškėjo skundo reikalavimai nėra priskirtini administracinio teismo kompetencijai ir turi būti reiškiami bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė nurodytoje dalyje priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties dalimi, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas chirurginiu būdu pašalinti Šmorlio išvaržą yra iš esmės susijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kuris yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl ginčas šiuo klausimu gali būti keliamas bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, dėl netinkamai, nekokybiškai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimą administraciniame teisme nenagrinėtinas. Šie pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, formuojamą dėl šio pobūdžio bylų teismingumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-327/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-604/2011, Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį). Taigi 2012 m. spalio 29 d. nutartis, kurioje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo antrą ir penktą reikalavimus, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.

Dėl proceso dalyvių

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu pašalinti iš atsakovų pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skunde nurodytas institucijas: Laisvės atėmimo vietų ligoninę, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, Lietuvos valstybę, atstovaujamą VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Vadovaujantis paminėta įstatymo norma, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl tinkamų administracinės bylos proceso šalių turi įtakos tai, kokie pareiškėjo skundo reikalavimai buvo priimti/nepriimti nagrinėjimui teisme, kadangi nuo atitinkamų skundo reikalavimų priėmimo priklauso ne tik ginčo dalyko ir bylos nagrinėjimo ribų, bet ir ginčo santykio šalių nustatymas. Todėl šia nutartimi perdavus pareiškėjo skundo dalies (trečiojo ir šeštojo reikalavimų) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas gali koreguoti bylos proceso šalių sąrašą, priklausomai nuo to, ar teismas nuspręs priimti/nepriimti papildomus pareiškėjo skundo reikalavimus. Be to, kaip yra numatyta ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje, galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, kurioje šiuo klausimu išklausoma bylos proceso dalyvių nuomonė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį iš dalies, t. y. panaikinti šios nutarties dalį, kurioje teismas laikė nepaduota pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo dalį dėl trečio reikalavimo (panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimus: 2012 m. rugsėjo 11 d. Nr. 2S-4085, 2012 m. rugsėjo 5 d. Nr. 2S-3971, 2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. 2S-4199) ir šešto reikalavimo (priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1.000.000.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą), ir perduoti pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 27 d. skundo priėmimo klausimą dalyje dėl nurodytų reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis