88420544-913d-418d-b198-8439104f5f10 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                    Administracinė byla Nr. ATP-449-380/2012                                                    Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01562-2012-2                                                    Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                     45.4.3.; 45.4.5.; 79.1.

             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             NUTARTIS 2012 m. liepos 10 d. Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal D. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties irn u s t a t ė:              D.

B. 2012 m. balandžio 19 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. balandžio 19 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į stovintį automobilį ir nepranešdama apie įvykusį eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šia veika D.

B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 132, 234 punktų reikalavimus.             Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo D. B. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 3 d. administracinę nuobaudÄ â€“ 4000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m., pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.

Vadovaujantis ATPK 33 str. D. B. paskirta subendrinta nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.             D. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-14 nutartį, nutarties dalį, kuria yra nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir administracinę bylÄ nutraukti, nutarties dalį dėl ATPK 127 str. 3 d. padarymo perkvalifikuoti į ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti sankcijos ribose numatytÄ nuobaudÄ . Jei praÅ¡ymas dėl nutarties pakeitimo bÅ«tų netenkintinas, praÅ¡o taikyti ATPK 301 str. ir neskirti sankcijose numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teigia, kad iÅ¡ dalies sutinka ir pripažįsta, jog galėjo kliudyti ir apgadinti gatvėje stovinį kitÄ automobilį ir tokie veiksmai atitinktų ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad automobilį vairavo bÅ«dama neblaivi ir sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nurodo, jog po darbo ligoninėje, važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Alkoholinių gėrimų nebuvo vartojusi, tačiau po parÄ trukusio nepertraukiamo darbo buvo labai iÅ¡sekusi ir pavargusi, todėl nesuprato ir nepajuto, kad kliudė kitÄ automobilį.

IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jÄ užsipuolė nepažįstamos moteris, kurios Å¡aukė viena per kitÄ . Ji nesupratusi ko jos nori, nuėjo susitikti su drauge, su ja iÅ¡gėrė ir kai grįžo, prie namo jos laukė policijos pareigÅ«nai. Teigia, kad jai nebuvo jokios prasmės pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, nes buvo blaivi, automobilis apdraustas. Jeigu bÅ«tų suvokusi, kad kliudė kitÄ automobilį ir dar bÅ«dama neblaivi, tikrai nebÅ«tų tÄ vakarÄ grįžusi namo. Nurodo, kad nėra bausta, dirba dvejose darbovietėse (duomenys neskelbtini), o nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Nuvykimas į darbovietes yra labai apsunkintas, nes abi darbovietės randasi atokiose nuo (duomenys neskelbtini) miesto centrinės dalies vietose ir nuvykimas iki jų net ir visuomeniniu transportu yra apsunkintas. Be to, yra gydytoja, todėl pagal darbo pobÅ«dį dažnai bÅ«na skubių iÅ¡kvietimų, todėl praÅ¡o pritaikyti ATPK 301 str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminÄ kiek įmanoma daugiau sutrumpinti.              Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-14 nutartį.

             Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.              Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. B. surašytas už tai, kad ji vairavo automobilį „Ford Focus“, būdama neblaivi, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į stovintį automobilį ir nepranešdama apie įvykusį eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Protokole ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje D.

B. veika kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., tačiau apeliantė nurodo, jog nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad automobilį vairavo bÅ«dama neblaivi ir sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. PraÅ¡o nutarties dalį, kuria yra nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir administracinę bylÄ nutraukti, nutarties dalį dėl ATPK 127 str. 3 d. padarymo perkvalifikuoti į ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti sankcijos ribose numatytÄ nuobaudÄ .             ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             Apeliaciniame skunde D. B. nurodo, jog nepadarė administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. Patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, matyti, kad D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 132, 234 punktų reikalavimus, dėl to kliudė stovintį automobilį ir apgadino dvi transporto priemones, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino nepraneÅ¡usi apie eismo įvykį policijai.

Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), specialisto M. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), vyr. patrulio N. G. tarnybinis pranešimas (b. l. 8), V. L., N. L., T. R. paaiškinimai (b. l. 9-11), eismo įvykio schema (b. l.

13) ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.              Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė nežinojo, jog kliudė kitÄ automobilį. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Liudytoja T. R. teismo posėdžio metu parodė, kad suveikus automobilio signalizacijai, pamatė automobilį, kuris parkavosi.

Priėjusi prie automobilio, pamatė, kad jos automobilio bamperis subraižytas. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipusiai moteriai pasakė, kad ji apgadino savo ir jos automobilį, reikia suraÅ¡yti deklaracijÄ , bandė jÄ sustabdyti, tačiau moteris nereagavo, sakė nieko nežinanti. Ji su N. L. neleido Å¡iai moteriai įeiti į įėjimÄ , tada ji apsisuko ir išėjo (b. l. 33-37). Liudytoja N. L. teismo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡girdo veikiančiÄ automobilio signalizacijÄ , pro langÄ pamatė, kad prie draugės T.

R. automobilio, parkuojasi kitas automobilis, išėjo į laukÄ . Išėjus į laukÄ pamatė, kad T. R. automobilio subraižytas bamperis, apžiÅ«rėjo moters automobilį, ant jos automobilio durelių matėsi įlenkimas ir įbrėžimas iki metalo. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo moteris, kuri buvo neblaivi. Bandė su moterimi tartis, pildyti deklaracijÄ , bet moteris nesikalbėjo. Ä® pasakymÄ , kad kvies policijÄ , atsakė, kad kviestų kÄ nori (b. l. 35). Liudytoja V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡girdo suveikus automobilio signalizacijÄ , ji ir T.

R. puolė prie lango. Pamatė, kad keistai parkuojasi automobilis ir išėjo į laukÄ . Automobilio „Ford“ durys buvo atidarytos, moteris sėdėjo viduje. T. R. vairuotojai pasakė, kad Å¡i sugadino jos ir savo automobilį. Moteris nereagavo, iÅ¡lipo, ilgai uždarinėjo automobilio duris, pasiėmė daiktus iÅ¡ bagažinės ir nuėjo link savo namų. (b. l. 35-36). Policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėję automobilį „FORD FOCUS“ ant jo priekinės deÅ¡inės pusės durelių pastebėjo įbrėžimÄ , kuris pagal aukÅ¡tį atitiko įbrėžimÄ ant automobilio Toyota (b. l. 7).

Eismo įvykio vietos schema (b. l. 13), foto lentelės (b. l. 18-19) patvirtina, jog D. B. kliudė stovintį automobilį ir apgadino dvi transporto priemones. D. B. versija, jog ji nežinojo, kad kliudė kitÄ automobilį kelia abejonių, nes jeigu ji ir nebÅ«tų to pajutusi, liudytojos jai pasakė, kad ji kliudė automobilį ir siÅ«lė užpildyti deklaracijas. Pažymėtina tai, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra bÅ«tina nustatyti, jog asmens tikslas buvo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010, N575-2179/2009).

Taigi byloje esančių įrodymų visuma paneigia D. B. iÅ¡keltÄ versijÄ , jog ji nejuto, kaip kliudė kitÄ automobilį, bei leidžia konstatuoti, jog iÅ¡ įvykio vietos D. B. pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.             ATPK 127 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už KET pažeidimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), padarytÄ neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). D. B. paaiÅ¡kinime nurodė, kad nuėjo pas draugę ir iÅ¡gėrė Å¡ampano (b. l. 12), teismo posėdžio metu neprisipažino, jog vairavo neblaivi, parodė, kad po eismo įvykio nuėjo į (duomenys neskelbtini) alėjÄ , susitiko draugę ir iÅ¡gėrė brendžio (b. l. 36).

Nors teismo posėdžio metu liudytojos T. R., V. L. parodė, kad nuo iÅ¡lipusios iÅ¡ automobilio D. B. sklido alkoholio kvapas, tačiau policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog automobilio vairuotoja iÅ¡ eismo įvykio buvo pasiÅ¡alinusi, atėjo vėliau ir jai buvo nustatytas 1,17 promilių girtumas (b. l. 8). PraneÅ¡imÄ apie eismo įvykį budėtojai gavo apie 20.50 val., tuo tarpu asmens blaivumas buvo patikrintas tik 21.43 val. (b. l. 16). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagÄ , nustatė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų neabejotinai tvirtinti, jog D.

B., sukeldama eismo įvykį buvo neblaivi, todėl toks veikos kvalifikavimas pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog D. B. eismo įvykį sukėlė bÅ«dama neblaivi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo administracinį teisės pažeidimÄ pagal ATPK 127 str. 3 d.              Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str. 2 d.).

Nors apeliacinį skundÄ pateikė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kuris nepraÅ¡o jo padaryto administracinio teisės pažeidimo perkvalifikuoti į ATPK 126 str. 4 d., tačiau administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimas į Å¡velnesnę administracinę atsakomybę nustatantį straipsnį galimas, nes tai neblogina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties.              Byloje esantys įrodymai - tarnybiniai policijos pareigÅ«nų praneÅ¡imai ( b. l. 7-8), D.

B. paaiÅ¡kinimas (b. l. 12), eismo įvykio vietos schema (b. l. 13), patikrinimo alkotesteriu rezultatas (b. l. 16), D. B. paaiÅ¡kinimas teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog D. B. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tokia veika užtraukia administracinę atsakomybę numatytÄ ATPK 126 str. 4 d.             Specialistas M. B. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog atvykus į eismo įvykio vietÄ , juos pasitiko nukentėjusioji T.

R., kuri paaiÅ¡kino, jog automobilį „FORD FOCUS“ vairavusi moteris buvo neblaivi, neriÅ¡liai kalbėjo ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje bendraujant su nukentėjusiÄ ja, pastebėjo kieme einančiÄ moterį, kuriÄ liudytoja atpažino kaip automobilio „FORD FOCUS“ vairuotojÄ . Bendraujant su D. B. nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas girtumas ir nustatytas 1,17 promilių girtumo laipsnis (b. l. 7). Tas pačias aplinkybes nurodė ir vyr. patrulis N. G. (b. l. 8).

Liudytojos V. L., N. L., T. R. parodė, kad D. B. kliudė T. R. automobilį, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nuo jos sklido alkoholio kvapas ir Å¡i pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. D. B. paaiÅ¡kinime, teismo posėdžio metu, apeliaciniame skunde nurodė, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio. Policijos pareigÅ«nai nustatytė 1,17 promilių girtumÄ (b. l. 16). Nors minėtos liudytojos nurodė, kad D. B. vairavo automobilį neblaivi, tačiau jai nebuvo nustatytas girtumas, o pati teigė gėrusi po įvykio, todėl D.

B. veika iÅ¡ ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuotina į ATPK 126 str. 4 d.              Sankcija už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymÄ užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Už Å¡io pažeidimo padarymÄ D. B. skirtina minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

             Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nes jos giminės yra nepagrįsti. Liudytojų V. L., N. L., T. R. parodymai buvo nuoseklÅ«s, tiek teismo posėdžio metu, tiek savo paaiÅ¡kinimuose jos nuosekliai nurodė visas aplinkybes. Tai, kad jos yra pažįstamos ar giminės nereiÅ¡kia, jog jos turėtų meluoti teismui. Pažymėtina, kad liudytojos V. L., N. L., T. R. teismo posėdžio metu pasižadėjo sakyti byloje tiesÄ ir yra supažindintos su atsakomybe už melagingų parodymų davimÄ , todėl netikėti Å¡ių liudytojų parodymais nėra pagrindo.              D.

B. nesutinka su paskirta nuobauda praÅ¡o taikyti ATPK 301 str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ arba šį terminÄ kiek įmanoma daugiau sutrumpinti.              ATPK 301 str. numato galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas.

Nesant visų Å¡ių sÄ lygų, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama.             Pirmosios instancijos teismas skirdamas už teisės pažeidimÄ , pagal ATPK 130 str. 1 d., minimaliÄ sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ , pripažino nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. padarytų teisės pažeidimų pobÅ«dį, D. B. asmenybę, atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skirtos baudos dydžiu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad net tada, kai pažeidimÄ padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimÄ padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis, negali bÅ«ti pipažįstama iÅ¡imtine aplinkybe, suteikiančia prioritetÄ svarstant administracinės atsakomybės Å¡velninimÄ .

Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuvykimas į darbovietes yra labai apsunkintas, nes abi darbovietės yra atokiose nuo (duomenys neskelbtini) miesto centrinės dalies vietose, be to, dirba gydytoja, todėl pagal darbo pobÅ«dį dažnai bÅ«na skubių iÅ¡kvietimų, nėra iÅ¡imtinės dėl kurių reikėtų taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Neesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali.

             Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir paskyręs administracines nuobaudas turėjo priimti ne nutartį, o nutarimÄ (ATPK 287 str. 1 d.). Tai vertinama, kaip raÅ¡ymo apsirikimas ir Å¡i klaida iÅ¡taisoma, nurodant, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,n u t a r i a : IÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ , nurodant, kad priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo dalį pakeisti:D. B. veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir skirti jai 2000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu D. B. skirti galutinę nuobaudÄ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.LikusiÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

                         Teisėja                                                                 Aurelija Sadauskaitė