2017-10-25 Nr. AB-19305-3-62-3-01991-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-902-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01991-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. U. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. U. I. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. U. I. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus (toliau – ir Migracijos skyrius) 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 20-S-87755 „Dėl dokumentų priėmimo“ ir įpareigoti Migracijos skyrių priimti iš pareiškėjo P. U. I. dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo P. U. I. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

Teismas nustatė, kad Migracijos skyrius 2017 m. liepos 26 d. pranešimu Nr. 20-9-80536 (12.25) (toliau – ir Pranešimas) informavo pareiškėją, jog 2017 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Taip pat buvo nurodyta, kad sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2017 m. spalio 26 d. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog leidimo gyventi įforminimui jis turi pateikti galiojantį kelionės dokumentą, sumokėtos valstybės rinkliavos kvitą ir sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Nepateikus šių dokumentų iki nurodytos datos, sprendimas netenka galios ir leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimas nagrinėjamas iš naujo.

Pareiškėjui pateikus dokumentus Migracijos skyriui, 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo priimtas skundžiamas raštas Nr. 20-S-87755, kuriame Migracijos skyrius nurodė, jog pareiškėjas reikiamų dokumentų nepateikė, be to, nėra teisinio pagrindo priimti dokumentus iš neteisėtai šalyje esančio užsieniečio. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 20-S-87755 pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašymas nebuvo atmestas jį išnagrinėjus iš esmės, o buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė reikiamų dokumentų pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nuostatas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, skundžiamas raštas yra informacinis dokumentas, kuriuo atkreipiamas pareiškėjo dėmesys į pateiktų dokumentų trūkumus, todėl šis raštas negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 12 dalimi ir 20 straipsnio 2 dalies 10 punktu užsieniečių skundai dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat skundai dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo patenka į apygardos administracinio teismo kompetenciją. Tuo tarpu skundžiamu raštu pareiškėjui nebuvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, leidimas nebuvo panaikintas ar pakeistas. Nors ir negalima teigti, kad skundžiamas raštas pareiškėjui iš viso jokių teisinių pasekmių nesukuria, šios teisinės pasekmės yra labiau procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio, nes minėtas raštas neužkerta kelio tinkamai, laikantis Aprašo reikalavimų, kreiptis į Migracijos skyrių dar kartą.

Pranešime pareiškėjui buvo nurodyta, kad sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi galioja iki 2017 m. spalio 26 d. ir būtent iki minėtos datos pareiškėjas turi teisę pateikti reikiamus dokumentus leidimui išduoti ir šis terminas dar nėra pasibaigęs. Teismas nurodė, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus ar vykdyti nustatytą įpareigojimą (šiuo atveju – atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ar pakeisti leidimą), negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (ABTĮ 3 str. 1 d.). Kadangi Migracijos skyriaus nurodytas terminas dokumentams pateikti dar nepasibaigęs, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šios nutarties priėmimo dieną tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl teisės.

Pareiškėjo prašymas įpareigoti Migracijos skyrių priimti iš jo dokumentus leidimui laikinai gyventi pakeisti, teismo vertinimu, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštą, todėl atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakyta priimti ir išvestinį reikalavimą.

III. Pareiškėjas P. U. I. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas paaiškina, kad Migracijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštas apriboja jo teisę pateikti dokumentus, būtinus norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytus individualaus (administracinio) teisės akto požymius: 1) yra priimtas dėl vieno konkretaus asmens – pareiškėjo; 2) juo pareiškėjui sukurtos pareigos (atsisakius priimti dokumentus, pareiškėjas privalėtų gauti vizą, kita vertus, jeigu dokumentai būtų priimti, pareiškėjui be jokių papildomų veiksmų būtų suteiktas leidimas laikinai gyventi); 3) raštas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus; 4) jame yra išaiškinta apskundimo tvarka. Remiantis tuo, pareiškėjo manymu, darytina išvada, kad viešojo administravimo subjektui vykdant savo veiklos priežiūros funkciją turi būti taikoma ta pati individualaus administracinio akto sąvoka ir vienodi kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar konkretus viešojo administravimo subjekto sprendimas yra individualus administracinis aktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. Nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą (skundo dalykas) bei nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šis reikalavimas (skundo pagrindas), atskirajame skunde išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados, neturi faktinio ir teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadą pripažinti nepagrįsta ir neteisėta. Įvertinusi pareiškėjo nurodyto dokumento Migracijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. 20-S-87755 turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis Migracijos skyriaus Raštas nepatvirtina pareiškėjui kylančių neigiamų pasekmių fakto.

Rašte Migracijos skyrius, iš dalies pakartodamas savo 2017 m. liepos 26 d. pranešime Nr. 20-9-80536 (12.25) nurodytą informaciją, informavo pareiškėją apie sąlygas, kurioms esant užsieniečiui gali būti pakeistas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar išduotas naujas leidimas laikinai gyventi. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Migracijos skyriaus 2017 m. liepos 26 d. sprendime yra nurodyta, jog sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2017 m. spalio 26 d.. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog Migracijos skyrius nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundžiamą Migracijos skyriaus raštą įvertino kaip informacinį, tarpinį dokumentą, ginčas dėl kurio nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgusi į šioje byloje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, reikšmingas klausimui dėl pareiškėjo skundo priėmimo išspręsti, nekartodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas šiuo atveju tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. U. I. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas