883e91b0-72be-4956-ab76-d9ff520d41cc · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-335-569/2018 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00964-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12; 3.3.1.15; 3.3.1.20 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 11 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant ieškovei O.

V., ieÅ¡kovės atstovui advokatui A. J., atsakovei E. K., trečiajam asmeniui V. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. V. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. sausio 26d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. V. ieÅ¡kinį atsakovei E. K. dėl pažeistų savininko civilinių teisių gynimo, trečiasis asmuo V. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovė O. V. ieÅ¡kiniu prašė apginti pažeistas jos, kaip savininkės, teises: paÅ¡alinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į valdÄ sodininkų bendrijoje „Draugystė“, susidedančiÄ iÅ¡ žemės sklypo su sodo namu, esančiÄ adresu: (duomenys neskelbtini) , pažeidimÄ , nesusijusį su valdymo netekimu, įpareigojant besiribojančiÄ valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), valdančiÄ atsakovę E. K. paÅ¡alinti sklypus skiriančiÄ tvorÄ bei stoginę, įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių žemės sklypus skirianti tvora ir stoginė atsakovės pastatyta praktiÅ¡kai ant sklypų ribos, daugiau į ieÅ¡kovės sklypo pusę. Abu statiniai dėl jų aukščio ir netinkamos vietos sudaro nuolatinį Å¡ešėlį geriausiai (pietinei) jos žemės sklypo daliai, be to, žiemÄ nuo stoginės stogo į jos sklypÄ krenta sniegas, o kitais metų laikais – lietaus vandenys. Å iÄ Å¾emės sklypo dalį norėtų naudoti pagal tiesioginę paskirtį – arti ir užsodinti kiekvienais metais, tačiau dėl neteisingai įrengtų atsakovės tvoros ir stoginės nepagrįstai apsunkinama jos sklypo priežiÅ«ra, ji nebegali efektyviai naudoti žymios dalies žemės pagal sklypo paskirtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mai 2018 m. sausio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas vertino, jog atsakovė tiek tvoros, tiek stoginės statybÄ atliko be ieÅ¡kovės sutikimo, kuris, vadovaujantis statybos metu galiojusiu Statybos įstatymu, buvo statybÄ leidžiantis dokumentas, todėl sprendė, kad tvoros ir stoginės statybos metu tai buvo savavaliÅ¡ka statyba.

4. Teismas byloje nustatė, kad atsakovės pastatytos tvoros kiaurymių plotas yra 34,11 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamos tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 procentų bendro tvoros ploto, bei į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ tvoros statybos metu, teismas konstatavo, kad tvoros statybai buvo reikalingas gretimo žemės sklypo savininko, t. y. ieÅ¡kovės, sutikimas.

5. Teismas byloje nustatė, kad stoginė atsakovės žemės sklype pastatyta arčiau nei 1 m nuo bendros su ieÅ¡kove sklypo ribos. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad stoginės statybai taip pat buvo reikalingas ieÅ¡kovės sutikimas.

6. Teismas nurodė, kad dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

7. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo metu pagal Statybos įstatymÄ besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinis sutikimas nebelaikomas statybÄ leidžiančiu dokumentu. Tokiu atveju, atsakovė, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsniu, nebegali bÅ«ti įpareigota gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ , kaip statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nes Å¡iuo metu jis nebeprivalomas.

8. Teismas vertino, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omas padarinių Å¡alinimo bÅ«das – statinių nugriovimas, esant pažeidimui, kuris pripažintas mažareikÅ¡miu, nebÅ«tų proporcingas padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, iÅ¡laikyti teisingÄ asmenų interesų pusiausvyrÄ .

9. Teismas vietos apžiÅ«ros metu nenustatė, kad vanduo lietaus nuvedimo sistema tiesiogiai patenka į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ . Teismas iÅ¡ fotonuotraukų nustatė, kad vandens perteklius yra susikaupęs ne tik pietinėje ieÅ¡kovės žemės sklypo pusėje, kuri ribojasi su atsakovės žemės sklypo riba, bet ir visame žemės sklype. Dėl to darė iÅ¡vadÄ , jog tikėtina, kad vandens perteklius ieÅ¡kovės sklype galėjo atsirasti ir dėl gausių kritulių ar kitų faktorių, todėl ieÅ¡kovės teiginius, kad jos žemės sklypo pietinė dalis yra apsemta vandeniu tik dėl nuo atsakovės sklype esančios stoginės krentančio sniego ar vandens, laikė neįrodytais.

10. Teismas sprendė, jog vien iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nėra jokio pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl atsakovės pastatytos tvoros bei stoginės ir Å¡viesos trÅ«kumo galimai nebeauga žemės Å«kio produkcija, nesant kitų duomenų, paneigiančių kitų galimų faktorių buvimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė O. V. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo byloje įrodinėtas aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. 11.2. Nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad savavaliÅ¡kais ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais atsakovės statiniais trukdoma jai valdyti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kad yra apribotos jos galimybės jame vykdyti veiklÄ ir daroma žala jos žemės sklypui bei jame esančiam turtui.

Minėtas aplinkybes nurodė teisme apklausti sprendime nurodyti liudytojai. NeigiamÄ Ä¯takÄ atsakovės statinių ieÅ¡kovės sklypui patvirtino ir iÅ¡vadÄ byloje pateikusi atestuota statybos specialistė D. K.. 11.3. Nors teismas pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas privalėjo, tačiau net nesvarstė galimybės apginti jei ne pažeistus ieÅ¡kovės, tai bent vieÅ¡Ä interesÄ , kitu bÅ«du, įpareigojant atsakovę savavaliÅ¡kus statinius pertvarkyti taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus. 11.4.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė O. V. ir jos atstovas advokatas A. J. apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė E. K. praÅ¡o skundÄ atmesti, o TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad žiemÄ nuo atsakovės namo stoginės stogo į jos sklypÄ krenta sniegas, kuris susikaupęs pavasarį ilgai neiÅ¡tirpsta, o kitais metų laikais – lietaus vandenys. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, kad atsakovė, vykdydama įpareigojimÄ , ant pastatyto pastato stogo įrengė sniego gaudytuvus.

Lietaus vanduo nubėga į gatvę ir dėl to ieÅ¡kovė jokių nepatogumų nepatiria. 12.2. Vien dėl to, kad statinių, kuriuos ieÅ¡kovė praÅ¡o nugriauti, statybai buvo reikalingas ieÅ¡kovės sutikimas, dar nesuponuoja priežasties Å¡iuo atveju Å¡iuos statinius nugriauti. 12.3. IeÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio pagrįstumo, jokiais įrodymais nepagrindė ir apeliacinio skundo, nes byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovės pastatytos tvoros ir stoginės patirtų žalÄ .

Vien tai, kad tvoros ažūriškumas galbūt yra mažesnis negu 50 procentų, o stoginės konstrukcija viename sklypo gale yra arčiau kaip vienas metras nuo sklypo ribos, dar neįrodo, jog tuo yra ieškovei padaryta žala. 12.4. Teismo posėdžio metu atsakovė E. K. su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

13. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. K. su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl savininkės teisių gynimo, reikalaujant paÅ¡alinti Å¡alių sklypus skiriančiÄ tvorÄ bei stoginę, įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei O. V. nuosavybės teise priklauso 0,0569 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei E. K. nuosavybės teise priklauso 0,0535 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodyti žemės sklypai tiesiogiai ribojasi, juos skiria pagal visÄ ieÅ¡kovės sklypo pietinę pusę atsakovės įrengta medinių lentų tvora, taip pat pagal sklypus skiriančiÄ ribÄ atsakovės sklypo pusėje yra pastatyta stoginė.

Iš 2017m. gruodžio 8d. duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dalyvaujant šalims patikrinimo vietoje buvo nustatyti tokie faktiniai duomenys – medinių lentų užtvara įrengta atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje apie 0,39 atstumu nuo sklypo ribos; tikslūs atstumai nurodyti faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto situacijos plane bei NŽT schemoje; bendras tvoros ilgis 19,45 m; apskaičiuotos užtvaros kiaurymių plotas sudarė 1,84 m (34,11 proc.); atstumas nuo stoginės labiausiai išsikišusios konstrukcijos (karnizo) sudaro nuo 0,50 m iki 1,31 m iki ieškovės sklypo ribos.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu Å¡alys Å¡ių duomenų neginčijo, juos pripažino. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę nugriauti tvorÄ bei stoginę, nes jie pastatyti nesilaikant teisės aktuose numatytų atstumų be jos sutikimo ir trukdo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

17. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys neginčijo, kad tvoros ir stoginės statybos darbai buvo vykdomi 2015 metų vasarÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad abu statiniai, vadovaujantis statybos metu galiojusiu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priskirtini nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai. Pagal tvoros ir stoginės statybos metu galiojusių Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826, 33.2 punktÄ , statant (rekonstruojant) nesudėtingus statinius, neprivalomi statybÄ leidžiantys dokumentai, todėl nereikia ir supaprastinto projekto. Tačiau tais atvejais, kai toks statinys statomas ar rekonstruojamas arčiau žemės sklypų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jeigu teisės aktai tokį susitarimÄ numato), reikia gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinį sutikimÄ (susitarimÄ ) - Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai yra statybÄ leidžiantys dokumentai.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priede nustatyta, kad raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarÄ prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) bei jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 procentų bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios Å¡ešėlį į gretimÄ sklypÄ , plotÄ ) – kai statmenai užtvaros į gretimÄ sklypÄ (teritorijÄ ) metamas Å¡ešėlis nukreiptas Å¡iaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°).

18. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pagal statybos metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, 33.2 punktÄ ir 11 priedo 4 punktÄ , raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, kai statomi ant sklypo ribos sublokuoti pastatai, pastatai ar stogÄ turintys inžineriniai statiniai arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

19. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad stoginė ir tvora yra pastatyti arčiau nei 1 metras iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, taip pat tvoros kiaurymių plotas yra mažesnis nei 50 procentų bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios Å¡ešėlį į gretimÄ sklypÄ , plotÄ ). Vadinasi atsakovė, tiek statydama tvorÄ , tiek stoginę privalėjo gauti raÅ¡ytinį ieÅ¡kovės sutikimÄ , kurio, kaip pripažįsta atsakovė, neprašė.

20. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi bÅ«ti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius bÅ«tent Å¡io statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ (galiojusio statybos metu) raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai buvo statybÄ leidžiantis dokumentas. Kadangi atsakovė, statydama tvorÄ bei stoginę, jų neturėjo, Å¡ių statinių statyba pripažintina savavaliÅ¡ka.

21. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai Å¡alinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nustatyta tvarka. Å io įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punkte yra numatyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dai. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o apginti jos pažiestas teises, įpareigojant atsakovę paÅ¡alinti tvorÄ bei stoginę.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovės statybos teisės aktų pažeidimai yra mažareikÅ¡miai, ieÅ¡kovei neįrodžius, kad jie turi neigiamÄ poveikį jos žemės sklypui bei pažeidžia jos teises, ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl įpareigojimo nugriauti statinius atmetė. IeÅ¡kovė nurodė, kad teismas, pripažinęs, kad atsakovės statinių statyba yra savavaliÅ¡ka, o pagal Å¡iuo metu galiojantį reglamentavimÄ â€“ neteisėta, jos pažeistų teisų niekaip neapgynė.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais sutinka.

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiÅ¡kiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes Å¡ių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu.

BÅ«tina skirti negatorinį ieÅ¡kinį, reiÅ¡kiamÄ CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieÅ¡kinį dėl neteisėtų statybų padarinių paÅ¡alinimo, reiÅ¡kiamÄ CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti vieÅ¡osios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2010, 2018m. birželio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018).

23. StatybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl Å¡ie reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip formalus teisės bÅ«ti statytoju kaip vienos iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Aukščiau paminėtos statybos reglamento normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrus vieÅ¡uosius tikslus.

Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad Å¡ie atstumai galėtų bÅ«ti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiÅ«ra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.

Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si. Todėl kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas.

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino, kad neprašė ieÅ¡kovės sutikimo dėl tvoros ir stoginės statybos, nors abu objektai pastatyti mažiau nei 1 metro atstumu nuo atsakovės žemės sklypo ribos. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka rekonstruoti tvorÄ ir stoginę, kad sumažintų pažeidimų apimtį – koreguoti tvoros tankumÄ , sutrumpinti stoginės karnizÄ â€“ iki Å¡ios dienos atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad paÅ¡alintų ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ .

Byloje nėra pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinys ar detalus paaiÅ¡kinimas raÅ¡ytine forma, iÅ¡ kurio bÅ«tų matyti, kad atsakovė turi galimybę iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, negriaunant statinių. Teismui pripažinus, kad statiniai buvo pastatyti savavaliÅ¡kai, neturint kaimyninių sklypų savininkų sutikimo, kuris yra reikalingas ir pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus, teismas įteisintų situacijÄ , kai bÅ«tų ignoruojamos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios atstumus nuo statinių iki žemės sklypo ribos, o gretimų sklypų savininkų teisės, įtvirtintos teisės aktuose, bÅ«tų neginamos.

25. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio matyti, kad ji praÅ¡o įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti statinius, pastatytus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kadangi ieÅ¡kinį ji grindžia teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, kaip jau buvo minėta, įrodinėjimo dalykas yra tik statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. IeÅ¡kovė įrodė, kad atsakovės pastatyti statiniai yra savavaliÅ¡ka statyba, todėl neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jai sukelia tokios statybos. Todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl savavaliÅ¡kos statybos neigiamų padarinių ginčo iÅ¡sprendimui neturi teisinės reikÅ¡mės.

26. Kaip jau buvo minėta, CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nepagrįstai netaikė civilinių teisių gynimo bÅ«do, įpareigojant atsakovę savavaliÅ¡kai pastatytus statinius nugriauti. Todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkinamas, TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. sausio 26 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmojoje instancijoje 27. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priima naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkina, todėl pakeičia pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

40. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Å iaulių skyriaus pateiktas pažymas, iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ ieÅ¡kovei sudaro 834,52 Eur, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 96, 99 straipsniai).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

41. IeÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant ieÅ¡kinį. Patenkinus jos reikalavimus, žyminio mokesčio suma – 75 Eur - iÅ¡ atsakovės priteistina valstybės naudai (CPK 96 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 42. Tenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ , kurios pagal pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Å iaulių skyriaus pateiktas pažymas sudaro 613,75 Eur (CPK 96,99 straipsniai). Taip pat iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , nuo kurio sumokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista – 75 Eur (CPK 96 straipsnis).

43. Byloje patirtos už procesinių dokumentų siuntimÄ pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje 12,57 Eur iÅ¡laidų, kurios, priėmus naujÄ sprendimÄ , priteistinos iÅ¡ atsakovės valstybei (CPK 88, 96 straipsniai). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. sausio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti. PaÅ¡alinti ieÅ¡kovės O.

V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į valdÄ sodininkų bendrijoje „Draugystė“, susidedančiÄ iÅ¡ žemės sklypo su sodo namu, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), pažeidimÄ , nesusijusį su valdymo netekimu, įpareigojant besiribojančiÄ valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), valdančiÄ atsakovę E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) paÅ¡alinti sklypus skiriančiÄ tvorÄ bei stoginę. Priteisti iÅ¡ atsakovės E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1448,27 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 27 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovei iÅ¡laidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Priteisti iÅ¡ atsakovės E. K. 150 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio ir 12,57 Eur (dvylika eurų 57 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė